Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 25 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis E. V., laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., tiksliau nenustatytu laiku, bute (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su mažamečiu šeimos nariu – broliu V. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas jo bejėgiška būkle dėl mažametystės, t. y. žinodamas, jog jis yra mažametis ir negali teisingai suprasti su juo atliekamų veiksmų esmės ir tam pasipriešinti, du kartus savaitės laikotarpiu kišo savo lytinį organą į mažamečio nukentėjusiojo V. V. analinę angą, taip tenkindamas savo lytinę aistrą, analiniu būdu seksualiai jį prievartavo bei tais pačiais veiksmais sukeldamas jam kitas reakcijas į stiprų stresą nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Įrodymai

Kaltinamasis E. V. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykis galėjo būti 2021 m. kovo 1 d. – gegužės 31 d. laikotarpiu, nors pats tiksliai to nepamena. Jam tuomet galėjo būti (duomenys neskelbtini) metų. Įvykis buvo tėvų bute (duomenys neskelbtini), apie vidurdienį, buvo šilta, galimai pavasaris. Pamena, kad su broliu V. V., kuriam tuo metu galėjo būti (duomenys neskelbtini) metų, ir jis tai žinojo, žaidė su kamuoliuku. Abu tuomet buvo nuogi, kodėl – nepaaiškino. Žaidimo esmė buvo ta, kad tas, kuris laimi, kiša savo lytinį organą pralaimėjusiam į analinę angą. Kas iš jų pasiūlė tokį žaidimą nepamena. Jis broliui V. pralaimėjo, tuomet brolis pirmas 2 – 3 kartus kišo savo lytinį organą jam į analinę angą. Įkišus jam skaudėjo, pasakė apie tai broliui ir brolis nustojo tai daryti. Tada jie apsikeitė vietomis – jis taip pat 2 – 3 kartus kišo savo lytinį organą broliui į analinę angą. Broliui taip pat skaudėjo, todėl ir jis nutraukė savo veiksmus. Po to brolis V. jam pats pasiūlė pačiulpti jo lytinį organą, bet jis to nedarė, ir brolis daugiau to neprašė. Po to jiedu apsirengė ir daugiau nieko panašaus nebedarė. Tai buvo vienintelis kartas, kai jiedu su broliu bandė lytiškai santykiauti analiniu būdu. Anksčiau tokių žaidimų nežaidė, neprisiminė, ar brolis pats paprašė apsikeisti vietomis, ar jis broliui tai pasiūlė, bet abu tai darė be jokios prievartos. Tuo metu jis dar nežinojo, kad brolis V. norėtų pasikeisti savo lytį, jokių požymių į tai nebuvo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę neigė, apie tai, kas iš tikro įvyko tarp jo ir brolio niekam nepasakojo, nes jam buvo labai gėda apie tai kalbėti. Buvo gėda ir už brolį, kad tokį dalyką jie darė. Tuo metu negalvojo, kad tai nusikaltimas. Dabar tai jau supranta, gailisi, tebejaučia didžiulę gėdą, pergyvena. Teisme prisipažino, nes tikisi, kad taip jam palengvės, nuo krūtinės nukris akmuo. Iki žaidimo jokios seksualinės patirties neturėjo, yra žiūrėjęs pornografinio turinio vaizdus, nei su vyru, nei moterimi nebuvo santykiavęs. Kiek jam žinoma, brolis, kaip ir jis, iki šio įvykio taip pat neturėjo jokių seksualinių santykių. Kodėl žaidė tokį žaidimą negalėjo suprantamai paaiškinti, teigė, kad tiesiog taip gavosi. Perskaičius teismo posėdyje nukentėjusiojo V. V. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 47-50) kaltinamasis parodė, kad brolio parodymai gal ir teisingi. Kai kurių detalių, pavyzdžiui, kad jis santykiavo su broliu analiniu būdu dar antrą ir trečią kartą, tvirtino neatsimenantis, bet bendrai imant brolis sakė tiesą. Po šio įvykio santykiai su broliu išliko geri, jiedu nesipyko, specialiai nesitarė niekam apie įvykį nepasakoti. Sutinka atlyginti brolio V. V. vardu pareikštą 5000 Eur civilinį ieškinį, bet dalimis, nes tai jam labai didelė suma.

Mano, kad apie įvykį brolis V. V. papasakojo tuomet, kai jis jau tvirtai apsisprendė, jog nori pasikeisti savo lytį ir prisipažino apie tai tėvams. Apie įvykį jie visi kalbėjosi šeimos rate, jis buvo užsiminęs, kad brolis pirmasis jam tai darė, bet jis dėl gėdos neprisipažino, jog jiedu su broliu abu pasikeisdami santykiavo analiniu būdu. Brolis apie tai irgi tylėjo, nieko neužsiminė. Po pokalbio V. pradėjo gailėtis, sakė, kad jis norėtų viską sugrąžinti į pradžią, o šį įvykį ištrinti. Jis verkė, prašė jį palikti ramybėje. Kai baigė kalbėti, jie visi apsikabino, jis brolio atsiprašė, jiedu susitaikė. Po kurio laiko iš buvusio klasioko L. L. jis išgirdo, kad V. pasakoja aplinkiniams apie tai, kad jis vaikystėje patyrė brolio seksualinę prievartą, kad brolis, t. y. kaltinamasis yra dėl to kaltas. Jis V. paklausė apie sklindančius gandus, brolis iš pradžių sakė, kad nieko apie tai nežino, ir tik jau po kurio laiko jis ėmė priekaištauti, kad buvo jo nuskriaustas. Apie tai jiedu kalbėjosi socialiniame tinkle, sutarė, kad susitiks ir apie visą pasikalbės tiesiogiai. Teisiamajame posėdyje kelis kartus klausiamas kodėl prievartavo brolį analiniu būdu, kaltinamasis parodė, jog jis brolio nevertė to daryti, jie abu tame dalyvavo. Kodėl jis taip darė, negalėjo suprantamai paaiškinti. Tvirtino iki įvykio yra masturbavęsis, tai gal dėl to galėjo norėti išbandyti sueitį analiniu būdu. Malonumo kaip ir nepajuto, nes labiau jam skaudėjo. Nesiekė tenkinti savo lytinės aistros. Tuo metu nežinojo, kad taip įkišus lytinį organą gali būti pasiekiamas seksualinis pasitenkinimas.

Nepilnametis nukentėjusysis V. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (šie jo parodymai teisiamajame posėdyje buvo perskaityti) parodė, kad tai, kas atsitiko tarp jo ir jo brolio E. V., buvo arba jo seksualinis išnaudojimas, ar išprievartavimas. Įvykio metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, broliui – (duomenys neskelbtini) metų, tėvai buvo išvykę – jie statė namą. Jiems nereikėjo eiti į mokyklą, mokymas vyko nuotoliu. Datos tiksliai neprisimena, bet tai buvo ar pavasarį, ar pavasario pabaigoje, ar vasaros pradžioje. Jį net pykina pasakoti apie įvykį. Brolis juo pasinaudojo, tik tuo metu nesuprato, ką jis su juo darė, ar ką jis norėjo su juo daryti. Suprato tik daug vėliau. Brolis juo pasinaudojo seksualiai, vertė atlikti seksualinio pobūdžio veiksmus. Tai buvo kelis kartus – gal 2 – 3 kartus. Baigėsi tada, kai jis broliui pasakė, kad daugiau nebesielgs taip, kaip jis nori. Tuo metu nesuprato kas įvyko. Įvykis išaiškėjo kai jis buvo (duomenys neskelbtini), kai per platformą „(duomenys neskelbtini)“ brolis E. jam parašė klausdamas, iš kur sklinda gandai, kad jį brolis (E.) išprievartavo. Buvo taip, kad jie žaidė su kamuoliu, neprisimena kaip susitarė ar tas kas laimi, ar tas kas pralaimi, yra „išdulkinamas“. Tai buvo jis. Tuomet brolis E. su juo (nukentėjusiuoju) užsiėmė seksu analiniu būdu. Tai atsitikimas, kurį prisimena geriausiai. Sekso analiniu būdu metu jis savo varpa jį pravėrė 2 – 3 kartus. Žaidimas buvo kaip pretekstas seksui, buvo vieną kartą. Kitą kartą tas pats vyko jau be jokio žaidimo. Pirmas kartas buvo sename name, kur ankščiau gyveno, (duomenys neskelbtini) gatvėje, jų kambaryje jo lovoje. Antras kartas buvo ten pat, maždaug po savaitės laiko, tėvų miegamajame, tėvų lovoje, pavasarį, kai tėvų taip nebuvo namie. Gal buvo ir trečias kartas, bet nieko apie tai neprisimena ir nežino ar verta apie tai kalbėti. Po pirmo karto ne visai suprato kas įvyko, bet vis dar atrodė, kad tai kažkoks žaidimas. Jis darė, tai ką brolis E. norėjo kad jis darytų, sakė: „gulk“, „pasilenk“. Tuo metu buvo mišrus jausmas: truputį skausmo, truputį malonumo, o po kurio laiko – tik pasibjaurėjimas. Nemano, kad brolis suprato, kad jam skaudėjo, nes jis nerodė savo jausmų. Brolis negalėjo suprasti, kad tuo metu jis jautė pasibjaurėjimą. Kai vyko pats seksualinis aktas, nieko nejautė. Kai viskas baigėsi, jis sėdėjo tualete ir jautė skausmą užpakalyje. O brolis po sekso ką darė, neprisimena. Po antro karto jautė daug mažiau malonumo, daug daugiau skausmo ir daug daugiau pasibjaurėjimo. Antrą kartą nebuvo jokio žaidimo, tiesiog pasakė „einam ir darom“. Darė tai, ką E. jam liepė, nors viduje kilo klausimas, kodėl jis jį verčia tai daryti. Jo nenorėjo klausti, nes nenorėjo, kad brolis jam užduotų klausimus, į kuriuos jis nebūtų norėjęs atsakyti, pavyzdžiui, kodėl nenori daryti tokių dalykų. Paskui jam įvyko psichologinis lūžis ir apie tai, ką jis darė su broliu E., jis papasakojo D. I. Pasakė jai, kad brolis jį išprievartavo. D. apie tai papasakojo 2023 m. spalio 28 ar 29 d., tiksliai neprimena. Dar ankščiau apie šį įvykį su broliu jis papasakojo U. B., nes tuo metu ją laikė savo drauge. Papasakojo U. parašydamas jai per „Messenger“ programėlę iš savo paskyros 2022 m. pavasarį. Be U. ir D. dar pasakojo vienam asmeniui internetu, kurio paskyra yra „(duomenys neskelbtini)“ – jis taip pat yra translytis, jo nei vardo, nei pavardės nežino. Parodė, kad dar iki įvykių E. darė lyties organo apipjaustymo operaciją, kada tiksliai, nežino. 2023 m. rudenį po mokslų brolis išvažiavo studijuoti į (duomenys neskelbtini). Jo seksualiniai santykiai su broliu nutrūko, kai jis broliui dar vieną kartą paprašius „tai daryti“, jis atsakė „ne“. Brolis atsakė „gerai, jokių problemų“. Tuo metu grįžo tėvas, bet jis nieko nepastebėjo. Tai buvo dienos metu. Skaičiuojant nuo antro karto buvo praėję kelios dienos, daugiausia savaitė. Brolis jo prašė nieko nepasakoti tėvams, sakė, kad jeigu jis apie tai papasakos, tai tėvai jų nemylės, supyks. Po brolio seksualinės prievartos, kuomet jis suprato ką brolis jam padarė, jam kilo mišrus jausmas tarp liūdesio ir pykčio, buvo sunku, norėjosi išsipasakoti apie tai kitiems. Daug vėliau, kai gandai apie įvykį pradėjo sklisti, brolis liepė jam šiuos gandus kaip nors užtildyti. Tėvams apie tai, kas įvyko su broliu, papasakojo tik būdamas (duomenys neskelbtini), pasakė, kad kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, o broliui (duomenys neskelbtini) metų, brolis jį išprievartavo. Grįžus į Lietuvą, tėvas prašė niekam apie tai nepasakoti, nes norėjo pats viską išsiaiškinti šeimoje. Bet jam atrodo, kad iš tikro tėvas visa tai norėjo nuslėpti. Todėl jis kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybą. Grįžus ir susitikus su motina ji su juo apie tai išvis nekalbėjo. Grįžęs iš (duomenys neskelbtini) telefonu kalbėjo su mama ir paprašė, kad brolio nebūtų namuose, nes nenorėjo brolio matyti. Mama tada pasakė, kad norėtų viską išsiaiškinti, kas įvyko. Taip pat apklausos metu nurodė, jog protokole kalbant apie jį yra rašoma „pats“, nors jis norėtų, jog būtų rašoma „pati“ (1 t., b. l. 47-51).

Liudytoja J. V. parodė, kad jos sūnūs E. ir V. augdami niekada neturėjo jokių konfliktų, buvo draugiški, leisdavo laiką kartu. Mano, kad V. elgsena pasikeitė, kai ėmė labiau bendrauti su klasioku I. A. Po vienos iš kelionių į (duomenys neskelbtini) pas I. močiutę, V. grįžo apsirengęs kaip mergaitė. Tai buvo 2024 m. vasarį, prieš 1 – 2 savaites jam išvažiuojant į (duomenys neskelbtini) pagal „Erasmus“ programą. Tada V. prisipažino, kad jis jaučiasi mergaite, nori taip atrodyti. Dėl jo paties saugumo ir vengiant patyčių paprašė V., kad šių drabužių jis nesirengtų eidamas į mokyklą. Jis kaip ir sutiko, kad moteriškus rūbus ji paimtų, bet jam tai labai nepatiko, jis buvo įniršęs. Iki tol V. buvo labai paklusnus vaikas, o maždaug pusmetį prieš išvažiuojant mokytis į (duomenys neskelbtini), jis pradėjo praleidinėti pamokas, keiktis, iš mokyklos grįždavo suirzęs, piktas. Dėl ko, jis nesipasakojo, aplamai, jis mažai kalbėdavo. Būdamas (duomenys neskelbtini) V. jai paskambino ir pasakė, kad E. jį išprievartavo. Jai buvo šokas, todėl nieko daugiau neklausė. Tik paprašė apie tai niekam nepasakoti, sutarė, kad viską aptars kai jis grįš į Lietuvą. Iš (duomenys neskelbtini) jis grįžo 2024 m. kovo pradžioje. Paprašė sūnaus pokalbį atidėti po kovo 5 d. – buvo E. gimimo diena, turėjo grįžti ir pats E. Jis kaip ir sutiko. Bet netrukus sulaukė skambučio iš vaiko teisių apsaugos tarnybos, sužinojo, kad į tarnybą V. kreipėsi savarankiškai. Atvykus specialistams V. daugiau kalbėjo apie savo lytiškumą, buvo supykęs, kad tėvai neleidžia jam dėvėti moteriškų drabužių. Apie E. ir galimą jo seksualinę prievartą prieš V. jokios kalbos nebuvo. Išvykus specialistams V. pasakė, kad jis jaučiasi mergaite nuo 10 metų, o E. čia nekaltas. Grįžus į namus E. jie kalbėjosi visi keturi, ir kaip suprato iš V. pasakojimo, nieko tarp jų nebuvo, kad V. tiesiog supyko ir įtikino save. E. į brolio kaltinimą atsakė, kad jie buvo vaikai ir tik apžiūrėjo vienas kito lytinius organus. Jokios analinės sueities nebuvo. Abu broliai su tuo sutiko, kalbėjo, kad abiem gėda net prisiminti. Bet V. po to labai smarkiai verkė, sakė, kad norėtų grąžinti viską atgal. Po pokalbio visi apsikabino, broliai taip pat. Po šio pokalbio ji nei su V., nei su E. ta tema daugiau nekalbėjo.

V. elgesys su ja pasikeitė – jis nustojo ją vadinti mama, retai grįžta į namus, grįžęs net nežiūri jai į akis, užsiminė, kad E. reikia išvaryti iš namų. Kai ji tam paprieštaravo, nes namai yra jų abiejų, V. antrą kartą paskambino į Vaiko teises, pasakė, kad išeina iš namų, nori kitų tėvų, ieškos globėjų. Apie tai jai pasakė vaiko teisių specialistė J. V. Mano, kad ryšį su V. prarado turbūt todėl, kad netoleravo jo kalbų ir noro pasikeisti lytį. Jam tai labai nepatiko. Gal todėl jis daugiau laiko leidžia (duomenys neskelbtini), į namus nelabai nori grįžti, mokytis irgi nelabai nori, turi labai daug praleistų pamokų. Jis nori tapti floristu. Jaučia, kad V. būklė prasta, dažna nuotaikų kaita – tai piktas, tai labai geras. Kai kada paskambinęs kalba mergaitės balsu. Su tėvu bendrauja įprastai. Ji negalėjo paaiškinti, kodėl V. apkaltino brolį, kad šis jį seksualiai prievartavo analiniu būdu. Bet ji abejoja V., mano, kad jis tai tiesiog išsigalvojo, nes iki E. išvažiuojant studijuoti į (duomenys neskelbtini), broliai elgėsi įprastai, nebuvo matyti tarp jų jokios neapykantos ar priešgynos, kurią būtų sunku nuslėpti. V. yra jai užsiminęs, kad moka gerai vaidinti. Parodė nieko nežinanti apie vaikų žaidimą su kamuoliu su tam tikromis nuobaudomis pralaimėjusiam asmeniui. Sūnų E. apibūdino teigiamai – stengiasi, mokosi, niekada nebuvo nusižengęs, yra labai geras žmogus. Jis palaiko ryšį su tėvais, stengiasi dėl jų, ko nedaro V. Abu vaikus išlaikome ji su vyru. (duomenys neskelbtini) gatvėje jie gyveno tik atvykę į (duomenys neskelbtini), o nuo 1998 m. gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2021 m. statėsi namą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur gyvena ir šiuo metu.

Liudytojas G. V. parodė iš esmės taip pat, kaip ir jo žmona liudytoja J. V.. Jis pakartojo, kad su vaiko teisių apsaugos specialistais kalbėjosi apie tai, kad V. nori pasikeisti lytį, kad V. skundėsi, kad jie sūnaus nesupranta. Pats V. apie tokį savo norą jiems iki tol nieko nesakė, jie apie tai sužinojo paskutiniai. Pokalbio su vaikais metu V. neigė tai, kad E. jį prievartavo analiniu būdu, sakė, kad tik pažaidė ir viskas, ne taip suprato. V. nesakė, ką jie pažaidė, o jis daugiau ir neklausė. Mano, kad negalėjo būti taip, kaip pasakojo V. – kad E. seksualiai analiniu būdu būtų jį prievartavęs.

Liudytoja S. B. parodė, kad 2024 m. kovo pradžioje V. V. jai pasakė, kad jį tėvas verčia brolį sveikinti su gimtadieniu, nors jis to nenori daryti. Paklausus, kas atsitiko, kodėl jis taip nekenčia brolio, jis prisipažino, kad brolis jį išprievartavo, kad tai buvo ne vieną kartą, o kelis kartus, prieš 3 metus, kai broliui buvo (duomenys neskelbtini) metų, o jam buvo (duomenys neskelbtini) metų. V. užsiminė, kad pasakė, apie tai tėvams, bet tėvas liepė apie tai niekam nepasakoti, nes per jį iširs šeima. Apie pokalbį su V. ji pranešė gimnazijos direktorei ir kitą dieną V. pasiūlė pačiam kreiptis į vaiko teises. Dar būdamas pas ją kabinete V. pats paskambino į tarnybą. Pažįsta jų šeimą, todėl sunku tuo patikėti, bet V. kūno kalba jai buvo įtikinama, tiki, kad V. sakė tiesą. Dar iki tol, 2024 m. vasario mėnesį, V. 2 kartus buvo pas ją atėjęs su I. A., papasakojo, kad tėvai atėmė iš jo moterišką paltą, kad jis nori būti mergina, pasikeisti lytį, kad dėl to pradėjo auginti nagus ir plaukus. V. papasakojo, kad turi draugę (duomenys neskelbtini), kuri yra mergina, bet jaučiasi vaikinu. V. taip pat užsiminė, kad jis blogai jaučiasi dėl to, kad tėvai nepritaria jo ketinimams, kad jį bara, kad iš jo atėmė moteriškus drabužius. Jis garsiai mąstė kaip juos atsiimti, buvo nepatenkintas savo įprasta apranga. Bendraujant su juo vasario mėnesį, jis apie brolio seksualinę prievartą prieš jį neužsiminė. E. V. apibūdino kaip ramų, taktišką mokinį, nekėlusį jokių problemų.

Liudytoja S. P. parodė, kad apie tai, jog E. V. galimai išprievartavo savo brolį V. ji sužinojo (duomenys neskelbtini) iš vaikų kalbų. Tai buvo jau po jos apklausos ikiteisminiame tyrime. Jai sunku tuo patikėti, mano, kad V. tai išsigalvojo, kad jam neigiamą įtaką galėjo padaryti jo klasiokas I., kuris jį išsitempė į (duomenys neskelbtini), netgi parinko jam floristo specialybę. Matė, kaip 2024 m. pavasarį V. vaikščiojo su moteriškais rūbais. Mano, kad ir dėl V. siekio pasikeisti lytį jam buvo padaryta neigiama įtaka. V. labai pergyveno, kuomet mama atėmė visus moteriškus drabužius ir jis pavėlavo į autobusiuką, nes ieškojo kitų drabužių apsirengti. Grįžęs iš (duomenys neskelbtini) jis parodė nusipirkęs moterišką žiedą ir piniginę, kažkokius kitokius daiktus. Pasakė, kad kol kas mamai nerodys, dar slėps. Kadangi buvo V. auklėtoja, pastebėjo jo elgesio pokyčius 2024 m. pavasarį – V. ėmė nesimokyti per pamokas, „neišlįsdavo“ iš telefono, reikėjo su nuolatos bartis, jis pradėjo keiktis.

Liudytojas I. A. parodė, kad iš paties V. V. jis sužinojo, kad jis buvo brolio E. išprievartautas. Apie tai pirmiausiai ėmė kalbėti bendri jų pažįstami, kuriems pats E. užsiminė apie tokias iš V. pasklidusias kalbas. Pats V. jam pasakė apie tai jau tik po šių kalbų. V. pasakojo, kad tuo metu jam galėjo būti gal (duomenys neskelbtini) metų. Jis buvo fiziškai įsitempęs, jaudinosi. Pokalbyje tuomet dalyvavo ir jo mama Ž. G., kuriai V. taip pat atsiskleidė. V. patvirtino, kad tai įvyko namuose, kai jie gyveno dar (duomenys neskelbtini), daugiabutyje. Iš jo suprato, kad prievarta buvo vieną kartą. V. pyko ant brolio E., kad šis neigė buvus seksualinę prievartą, tvirtino, kad V. viską išsigalvoja. Jam žinoma, kad V. yra translytis, nori pasikeisti savo lytį. Tai labiausiai atsiskleidė jam persikrausčius mokytis į (duomenys neskelbtini). V. pasakojo, kad jis taip jaučiasi nuo pat vaikystės, kad jo tėvai buvo labai stipriai prieš tai, kad (duomenys neskelbtini) tokia kultūra, kuri nedraugiškai priima tokius dalykus. Su V. jis šiuo metu bendrauja, bet mažiau nei anksčiau. Jo vertinimu, šiuo metu V. yra piktas ant E. dėl išprievartavimo, yra užsiminęs, kad jo nekenčia. Jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 138-140), kad jo mamai bandant tikslintis, kas įvyko tarp jo ir brolio, V. pradėjo sakyti, kad tėvai bando jam įrodyti, kad tarp jo ir brolio nieko blogo neįvyko, kad tai galėjo būti tiesiog paprastas tvirkinimas. Į tai V. tiesiog pasakė: „Kaip man paaiškinti, kad mane išpiso?“. Kai V. pasakė, kad brolis jį išprievartavo, tuo metu jis buvo visas įsiaudrinęs, be to, mano, kad tokių dalykų V. neišsigalvotų. V. nėra linkęs išsigalvoti nebūtų dalykų ar meluoti. Nemano, kad V. kaltintų brolį nebūtais dalykais dėl to, kad tėvai nepalaiko jo noro būti mergina.

Liudytoja Ž. G. parodė, kad pirmą kartą apie seksualinę prievartą, kurią patyrė V., išgirdo iš sūnaus I. mokyklos draugo N. M. Jis paprašė užeiti į svečius ir pakalbėti. Jis paklausė, ar ji žinojo, kad V. buvo išprievartautas savo brolio ir kad pats brolis kalba apie tai, kad V. jį apkaltino, bet jis to nedarė. Kadangi V. artimai bendravo su jos sūnumi, dažnai pas juos lankydavosi, ji paklausė apie tai paties V. Tuomet jis pratrūko ir pasakė, kad jį prieš kažkiek laiko atgal brolis prievartavo. Pasakojo, kad tai įvyko namuose, kai jie dar gyveno bute ir kad tėvų tuo metu nebuvo namuose. V. pasakė, kad „jis tiesiog mane išpiso“. V. tuo metu patyrė kažkokį konfliktą šeimoje, prasitarė apie tai socialinei pedagogei, tuomet viskas ir išaiškėjo. V. pasakojo, jog jį šeima buvo įtikinusi apie tai nekalbėti, niekam nieko nepasakoti. Jai atrodė, kad V. sako tiesą. Su ja V. atvirai kalbėjosi ir apie savo lytiškumą. Jis dar pusę metų iki to įvykio paprašė jų adresu (kad nesužinotų tėvai) atsiųsti moterišką peruką, kad jis galėtų ateiti ir su juo pasifotografuoti, norėjo daugiau įsigyti moteriškų rūbų, nes nebenorėjo būti vaikinu. Jis to nebeslėpė maždaug nuo 2024 m. kovo mėn. Iš V. žinojo apie jo ketinimą pasikeisti lytį, žinojo, kad jo šeima tai priėmė labai negatyviai. Kalbėjosi apie tai su V. mama, kuri tam kaip ir neprieštaravo, bet bijojo aplinkinių patyčių. Iš tėčio pusės jis jautė nepalaikymą, nepripažinimą, kad V. gali būti kitoks. Dėl to kildavo konfliktai. Ji patvirtino savo parodymus tyrimo metu (2 t., b. l. 142-143), kad V. pradėjo sakyti, jog šeimoje jam yra uždrausta kalbėti apie brolio prievartą, kad jis yra gąsdinamas tuo, kad jei kam nors apie tai pasakos, tai jis atsidurs vaikų globos namuose, kad jo šeima atsisakys, jog jis niekam nebus reikalingas, ir dar jam yra aiškinama, kad jis pats kaltas, kad jo brolis, kuriam tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, nesuvokė ką daro, nors jam tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, kad nesustabdė to, kas įvyko ir dabar dėl to nepagrįstai kaltina brolį. V. jai sakė, kad buvo pas psichologą, kuriam pakartojo tai, ką prašė sakyti jo tėvai, t. y. kad iš tiesų nieko nebuvo, kad jis viską pasakė iš pykčio. Tėvai įkalbinėjo V., kiek jai žinoma, sakyti, kad jis pats viską išsigalvojo, pasikarščiavo, pykčio apimtas pasakė netiesą. V. jai nesakė, kiek kartų brolis jį seksualiai prievartavo.

Nepilnametė liudytoja U. B. (teisme perskaityti jos parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui) parodė, kad V. V. buvo jos klasiokas. Su E. ji iš pradžių irgi bendravo, bet po šio įvykio nutolo. Praeitais metais, rudenį, tiksliau laiko neprisiminė, iš V. žinučių pastebėjo, kad kažkas jame pasikeitė. Paklausė ir tada jis papasakojo, kad kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, o jo broliui – (duomenys neskelbtini) metų, brolis E. jį išprievartavo. Po kurio laiko pats V. apie tai papasakojo tėvams. V. apie išprievartavimą jai parašė per „Messenger“ programėlę. Po to, kai V. jai apie tai parašė, ji su V. gyvai nebendravo ir ta tema su juo nekalbėjo ir nebesusirašinėjo. Kai V. E. pasakė, kad ji žino apie šį įvykį, E. jai viską neigė, sakė, kad nebuvo to, kad V. ant jo pyksta ir taip lieja pyktį. Kodėl V. jai pasakė apie brolio prievartą negalėjo paaiškinti (2 t., b. l. 156-158).

2024-04-08 nukentėjusiojo V. V. atstovė pagal įstatymą J. V. elektroniniu paštu tyrėjams pateikė V. V. susirašinėjimą socialiniame tinkle su U. B. (ji įsivardinusi „(duomenys neskelbtini)“), iš kurio matyti, kad ir jai V. V. nurodė, kad kai jam buvo (duomenys neskelbtini), o E. (duomenys neskelbtini) metų, šis jį išprievartavo, kad norėtų apie tai papasakoti tėvams, bet bijo. Rašė, kad palauks, kol E. paims į armiją ir tuomet pasakys. U. B. pritarė, kad jis apie tokį įvykį papasakotų tėvams, rašė netikėjusi, kad E. taip galėjo pasielgti. Pabaigoje V. buvo susirūpinęs, kad E. vėl gali bandyti jį nuskriausti (2 t., b. l. 45 – 65).

Nepilnametė liudytoja D. I. (teisme perskaityti jos parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui) parodė, kad V. V. yra jos buvęs draugas, geras pažįstamas. Su E. V. ji nėra bendravusi. 2023 m. lapkričio arba gruodžio mėnesį V. pats jai papasakojo, kad jį išprievartavo jo brolis E. V. pasakojo, kad tarp jų buvo lytiniai santykiai namuose, dar tada, kai ji su V. nebendravo. Nesakė tiksliai, kurioje vietoje tai buvo, galimai tai galėjo būti jų namuose, kuriuose ankščiau gyveno, tėvų tuo metu namuose nebuvo. Kaip jis buvo prievartaujamas, jis smulkiau nepasakojo. Minėjo, kad taip buvo gal kartą ar du. V. jai apie tai papasakojo, nes ji jam patiko, jie ketino bendrauti kaip pora, bet V. po įvykio buvo sunku ją apsikabinti. Ji patarė V. kreiptis į policiją ir papasakoti apie tai tėvams. Pasakodamas apie įvykį V. graudinosi, jam buvo liūdna ir skaudu (2 t., b. l. 171-173).

Iš VTPT prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad objektyvių duomenų, jog V. V. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų sirgęs ar šiuo metu sirgtų lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta. Galimai jo atžvilgiu nusikalstamos veikos padarymo metu joks psichikos sutrikimas jam nebuvo nustatytas. Šiuo metu V. V. laikino psichikos sutrikimo būsenoje nėra, jam konstatuojamos (duomenys neskelbtini), taip pat stebimas (duomenys neskelbtini). V. V. nenustatyta tokių psichikos sutrikimų bei amžiaus, kalbos ir pažintinės veiklos ypatumų, dėl kurių jis negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų įvykių aplinkybių, jų įsiminti bei praėjus kuriam laikui atgaminti apklausų metu. Nepaisant to, dėl emocinės būsenos bei turimų įsitikimų apie byloje tiriamus įvykius, parodymus V. V. duoda nepilna apimtimi. Tiek byloje tiriamų įvykių, tiek šiuo (ekspertizės) metu V. V. negalėjo/negali pilnai suvokti jo atžvilgiu galimai atliktų kaltinamojo veiksmų esmės. Aktyviau priešintis šiems veiksmams V. V. negalėjo dėl amžiaus, šių veiksmų esmės nesuvokimo, emocinės būsenos bei santykio su kaltinamuoju ypatumų. Padidintas įtaigumas, polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais) V. V. nenustatyti. Psichologiniu požiūriu paauglystėje prasidėjusi bei iki šiol išliekanti V. V. sumaištis dėl lyties tapatybės vertinama kaip ankstyvos seksualinės prievartos pasekmė, kuomet pasyvioje pozicijoje buvęs V. V. identifikuoja save su aukos pozicija, taip nuslopindamas jam kylančius negatyvius jausmus. Šiuo metu V. V. konstatuojamos (duomenys neskelbtini), šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilęs dėl E. V. byloje tiriamų veiksmų ir yra vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 102-112).

Ekspertė teismo psichiatrė R. G. teisiamajame posėdyje patvirtino savo išvadas ekspertizės akte ir papildomai paaiškino, kad bendravimo su V. V. metu bei analizuojant gautą bylos medžiagą buvo nustatyta, jog V. patiria potraumines reakcijas, t. y. jam kyla pasikartojantys prisiminimai, košmariški sapnai apie galimai jo patirtas seksualinės prievartos situacijas. Dėl jų atsiranda neigiami emociniai išgyvenimai, jam kyla pyktis, nerimas iki panikos lygmens, jis apibūdina įvykusias kelias panikos atakas, kurių metu jaučia tam tikrus fiziologinius pojūčius – įvardino drebulį. Pasak jo, jis prastai miega, yra padidintai dirglus, įvardino jautrumą pašaliniam fiziniam kontaktui, ypač šlaunų ir dubens srityse bei tuo metu kylantį pasišlykštėjimo jausmą. Toks pat jausmas jam kyla ir galvojant apie intymius santykius, kas yra nebūdinga tokio amžiaus jaunuoliams. Jis vengia bet kokius prisiminimus išprovokuojančių stimulų, jaučia padidintą grėsmę, sakė, kad kartais be priežasties atsiranda noras saugotis. Visa tai atitinka jam konstatuotas (duomenys neskelbtini), nes jam yra stebimos potrauminės reakcijos, kurios potrauminio streso lygmens išreikštumo lygio dar nesiekia. Jam būtina pagalba, nes dabartinė jo būsena dinamikoje blogėja. Šiuo metu negalima prognozuoti, ar jam įtariamas (duomenys neskelbtini) išsivystys, ar nuslops, nes tai priklauso nuo daug dalykų – nuo to, kokia pagalba jam bus teikiama, kiek jis ją galės priimti, kaip jo gyvenimas dėliosis po to. Lyties tapatumo sutrikimas arba taip vadinama lyties disforija negali sukelti tokio psichikos sutrikimo kaip kitos reakcijos į stiprų stresą. Konkrečiai toks klausimas, ar pats V. V. nedarė broliui kažko panašaus, ką brolis darė su juo, jam tyrimo metu nebuvo užduotas. Bet aiškinantis, ar buvo kažkokių papildomų aplinkybių, kurių jis nenurodė, jis sutriko, padarė ilgą pauzę, nurodė, kad daugiau nebuvo nieko, ką jis prisimintų. Ekspertizės metu V. V. nurodė, kad savižala jam prasidėjo maždaug nuo (duomenys neskelbtini) metų, suicidinės mintys – nuo (duomenys neskelbtini) metų, pasišlykštėjimas atsidaro iš karto po tų įvykių ir išliko toliau. Jis pasakojo apie 2024 m. kilusius konfliktus dėl aprangos, bet tokiai potrauminei simptomatikai susiformuoti, diagnostiškai turi būti įvykis, kuris yra stipriai traumuojantis, keliantis didelį stresą ir baimę. Ta simptomatika yra labai specifinė, nes stipraus streso metu žmogaus psichika jo negali apdoroti, ir dėl to jis lieka tarsi užstrigęs toje būsenoje. Dėl to kartojasi ir to įvykio prisiminimai, sapnai, kurie atkartoja tą įvykį, jie tada iššaukia neigiamus jausmus, tokius pačius, kaip toje situacijoje galėtum jaustis pirmą kartą. Kažkokie nežymūs konfliktai, nepasitenkinimas savo kūnu, konfliktai mokykloje, draugų neturėjimas ar dar kitos priežastys tokios specifinės simptomatikos niekaip nesukeltų. (duomenys neskelbtini) išsivystymui tėvų atsisakymas pripažinti jį kaip sutrikusį dėl savo lyties, įtakos taip pat neturėjo. Tėvų nepalaikymas neleido jam pasijusti geriau, galėjo prisidėti prie (duomenys neskelbtini), bet tai nebuvo lemiama priežastis susiformuoti jam nustatytam sutrikimui.

Iš globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos išvados matyti, kad V. V. žinios su lytiškumu susijusiomis temomis atitinka jo amžių. Naujų negatyvių intymaus pobūdžio patirčių vertinimo metu jis neatskleidžia. Kalbantis apie jo emocinę būseną bei ryšį su broliui reiškiamu įtarimu dėl seksualinės prievartos prieš jį, V. teigė ankščiau stengęsis vengti minčių apie galimai patirtą smurtą, jį užmiršti bei jautęsis dėl jo kaltas, tačiau pastaruoju metu, pasak jo, kaltės jausmą pakeitė pyktis dėl brolio elgesio. Dabar jis teigia nebesišalinantis seksualinės prievartos temos, tačiau pokalbių metu tebėra stebimos atsitraukimo, vengimo reakcijos: aptariant lytiškumo, emocinės būsenos bei kitas su galimu išnaudojimo patyrimu susijusius klausimus nepilnametis užsiveria, įsitempia, pradeda į klausimus atsakinėti abstrakčiai, neinformatyviai. Vaiko teigimu, jį iki šiol vargina prisiminimai ir sapnai apie galimos seksualinės prievartos situacijas, neigiamos mintys apie save, dėmesio koncentracijos, emocijų reguliacijos sunkumai – jis pasakoja sunkiai susikaupiantis, negalintis nusiraminti be kitų žmonių pagalbos po to, kai patiria intensyvias emocijas, po apklausos teisme skundėsi sunkiai užmigęs naktį. Kalbėdamas apie santykį su broliu V. išsako norintis, kad brolis pripažintų įtariamą seksualinį smurtą ir prisiimtų už tai atsakomybę. Paauglys teigia, kad broliui esant namie jis nerimaudavo, jog seksualinė prievarta gali pasikartoti, išsako besidžiaugiantis broliui skirtomis kardomosiomis priemonėmis. Pasak nepilnamečio, galimos seksualinės prievartos atskleidimą apsunkino giminystės ryšys su broliu ir kitų artimesnių ryšių stoka („jis brolis, <…> kur aš eisiu, jei jis supyks ant manęs“; „[ankščiau] aš save spaudžiu, <…> bendravau, jis brolis, ką kito aš turiu“), o atsiskleidimui padėjo naujos draugystės, sukurti santykiai su naujai sutiktais bendraamžiais (2 t., b. l. 34-38).

2024-03-21 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole aprašytas 2024 m. vasario 23 d. vykęs bendravimas socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ (V. V. pateiktos 23 ekranvaizdžio nuotraukos) tarp šio tinklo naudotojų „(duomenys neskelbtini)“ (V. V.) ir „(duomenys neskelbtini)“ (E. V.). Iš jo matyti, kad E. V. prašė brolio V. paaiškinti iš abonento pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ gautą klausimą apie gandus, kad jo brolis (V. V.) aplinkiniams pasakoja, jog E. V. jį „išdulkino“. V. V. iš pradžių tai paneigė, pasakė, jog tai tik gandai. Bet tą pačią dieną, 14:32 val., V. V. broliui atrašė, kad „arba tu turi suprasti, ką tu padarei, sumokėk už tai, ką tu padarei man, nesielk taip, lyg tai būtų kažkokie netikri gandai, pasklidę tarp žmonių, kurie tavęs nekenčia, tai nutiko ir aš negaliu atleisti iš vis už tai, kad tu paėmei tai, kas mane darė nekaltu vaiku, kai man buvo (duomenys neskelbtini) metų, E., tu man nepatinki, aš noriu, kad už tai tavęs neliktų mano gyvenime, nėra kito būdo, kur aš galėčiau tai padėti. Aš noriu žinoti, kodėl tu tą padarei man, kodėl, E., kas blogai su tavim, tu nežinai, kiek skausmo aš vis dar jaučiu po to, kai tu manim pasinaudojai kaip žaislu, <...> aš negaliu pakęsti kai žmonės mane liečia, tai jaučia mane jaustis nepatogiai, net jei tai ir nesimato. Kartais aš abejoju, kad noriu daryti kažką lytiškai su kuo nors. Ir man gaila, kad aš aš tai išleidau, kad aš pasakiau tai D., aš neturėjau, ji yra dviveidė gyvatė. Bet mano širdis daugiau neatlaikė. Aš slėpiau šią traumą ir išpilsčiau į butelius jau seniai, bet kai ji atsinaujino, aš jaučiausi kaip visiškas šūdas. Aš noriu žinoti, kodėl tu tai padarei, pakankamai greitai aš pasakysiu mamai ir tėčiui, tiek, kiek man skauda žinoti, kad jie sužinos apie šį negarbingą nusikaltimą, kaip jų širdys bus sudaužytos, bet jie turi žinoti. E. V. atsakydamas papriekaištavo broliui „ką per šūdą tu darai“, nurodė, kad tuo metu buvo kvailas mažas suknistas vaikas, kuris nesuprato, kas darosi su jo smegenimis. Jis rašė, kad iki šiol labai gailisi ir visaip stengiasi broliui padėti. Tai neatleidžia jo praeities susimovimų, jis stengiasi daryti kaip gali geriausiai, kad jam (V.) pasisektų gyvenime. Ir klausė brolio „Ir tu nori sugriauti mano suknistą gyvenimą? Kodėl ?“. V. V. patikslino, kad tuo metu E. V. buvo (duomenys neskelbtini) metų, kad jis jam vis tiek negali atleisti. Toliau E. V. rašė, kad jis priėmė brolį „dėl trans reikalo“, kad jis stengėsi padaryti viską, kad tėvai dėl to nejaustų jam neapykantos. Dar kartą klausė „Ar tu nori sugriauti mano gyvenimą ir sugriauti mūsų šeimą ?“. Po to E. V. rašė, kad V. jam taps nepažįstamuoju, jei jis pasakys tėvams, kad vardan šeimos ir jų abiejų tolimesnės gerovės jis turi tėvams apie tai nieko nepasakoti. E. V. kelis kartus pakartojo, kad žino, jog blogai padarė. V. pažadėjo tėvams nepasakoti, bet paprašė E. laikytis nuo jo kiek įmanoma toliau. Pasak jo, „ši trauma ji negali būti ištaisyta, tai tęsis iki tos dienos, kol jis iškeliaus į dangų“. V. taip pat užsiminė, kad jis labiau nekenčia to, ką jis (E.) padarė jam, ir jam dėl to nerūpi, kas atsitiks, kai viskas išaiškės. E. V. prašė atleisti, rašė, kad jis jau nebe tas žmogus, kad jis to žmogaus nekenčia. Susirašinėjimo pabaigoje V. V. parašė, kad broliui atleidžia (1 t., b. l. 115 – 202).

Iš 2024-04-08 J. V. pateikto 2023-06-23 susirašinėjimo tarp V. V. (įsivardinęs vardu „(duomenys neskelbtini)“) ir U. (jos pavardė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, įsivardinusi vardu „(duomenys neskelbtini)“. Pagal I. A. parodymus, U. yra V. V. draugė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. V. jai taip pat prisipažino, jog kai jam buvo (duomenys neskelbtini), o broliui (duomenys neskelbtini) metų, brolis jį išprievartavo. Čia jis taip pat tvirtino, kad nori apie įvykį papasakoti tėvams, kad jo nusikaltimai neliktų nenubausti. Čia jis taip pat išdėstė savo savijautą po to, ką jam padarė brolis, kuris jo net neatsiprašė už tai, ką padarė (2 t., b. l. 66 – 78).