Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-08-31 · Civilinė byla Nr. 2S-814-210/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-31
Bylos Nr.
2S-814-210/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02248-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-814-210/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02248-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 129.1; 122.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 31 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3421-650/2015, kuria antstolis įpareigotas grąžinti išieškotas pinigines lėšas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas J. G. skundu kreipėsi į antstolį A. B., prašydamas panaikinti 2015-02-19 patvarkymą Nr. BLO007825 ir grąžinti jam neteisėtai nurašytas 1751,00 Eur pinigines lėšas, kurias Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius išmokėjo pareiškėjui kaip socialinę pašalpą (1–2 b. l.).

2015-03-20 Patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundą antstolį A. B. pavaduojantis antstolis S. D. pareiškėjo skundo netenkino, patvarkymą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui (8–10 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjo J. G. skundą tenkino iš dalies: įpareigojo antstolį A. B. per 7 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo grąžinti J. G. vykdymo procese išieškotus iš socialinių pašalpų 507,83 Eur, likusioje dalyje skundo netenkino (40–43 b. l.).

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 str. 6 p. imperatyviai nurodyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai. Tiek pareiškėjo nurodytos aplinkybės, tiek rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad antstolis išieškomą skolą ir vykdymo išlaidas nurašė būtent iš skolininkui skiriamų socialinių išmokų. Antstolio argumentus dėl to, kad skolininkas žinojo apie pareigą pateikti duomenis apie gaunamas išmokas ir turėjo imtis priemonių informuoti apie tai antstolį, teismas atmetė, nes vertinant iš teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, būtina atsižvelgti, kad skolininkas šių veiksmų neatliko dėl svarbių priežasčių, ilgą laiką buvo stacionaraus gydymo įstaigoje, nedelsiant po gydymo pabaigos ėmėsi visų būtinų veiksmų, kad antstolis būtų informuotas apie gaunamas išmokas. Pats antstolis neatsižvelgė į tai, kad ilgą laiką vykdomosiose bylose buvo periodiškai nuosekliai teikiamos pažymos apie skolininko gaunamas socialines išmokas, 2014-11-27 priimtas patvarkymas areštuoti lėšas skolininkui buvo siunčiamas tik vieną kartą, jokių kitų priemonių, siekiant susisiekti su skolininku, patikrinti jo areštuotų banko sąskaitoje pinigų kilmę, antstolis nesiėmė, todėl teismas sprendė, kad pats antstolis procesinius veiksmus atliko formaliai, tuo pažeisdamas CPK 643 str. 2 d. reglamentuotą pareigą savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu (48–52 b. l.) antstolį A. B. pavaduojantis antstolis S. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo J. G. skundo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiamoje nutartyje teismas nesilaikė skolininko teisių ir pareigų pusiausvyros, nes, nagrinėdamas skundą, atsižvelgė tik į skolininko teises, tačiau visiškai ignoravo įstatymuose įtvirtintas skolininko pareigas. Šiaulių apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pagal LR CPK 644 str. skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir laiku pranešti visą išieškojimo procesui reikšmingą informaciją. Skolininkui per įstatymų nustatytą terminą nepateikus pažymos apie gaunamą pašalpą arba sąskaitos išrašo, nebuvo galimybės nustatyti, kas į skolininko sąskaitą pervedė nurašytas lėšas, todėl gautos piniginės lėšos buvo paskirstytos ir pervestos išieškotojui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Šiaulių apygardos teismo 2014-09-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-732-267/2014, nes minėtos bylos aplinkybės panašios į šios bylos aplinkybes ir nėra pagrindo šias situacijas vertinti skirtingai.

3. Sprendimų vykdymo instrukcijos 86 punkte nurodyta, kad jeigu iš skolininko išieškota piniginė suma vienam išieškotojui, o esant keliems tos pačios eilės išieškotojams - kiekvienam šių išieškotojų tenkanti suma viršija 57,00 eurus, antstolis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sumos įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą išmoka išieškotas pinigines lėšas išieškotojams. Šiuo atveju, laukdamas kol skolininkas pateiks prašymą, antstolis pažeistų Sprendimų vykdymo instrukcijoje imperatyviai įtvirtintus reikalavimus, o tuo pačiu ir teisėtus išieškotojo interesus kuo greičiau atgauti įsiskolinimą.

4. Šiuolaikinės technologijos suteikia ne vieną galimybę pateikti dokumentus - atsiųsti paštu, elektroniniu paštu arba faksu. Be to, dokumentus gali pristatyti ne tik skolininkas, bet ir kitas asmuo (pvz. socialinės paramos skyriaus darbuotojai ar kiti skolininko įpareigoti asmenys), todėl apeliantas nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo argumentais, kad J. G. neturėjo jokios galimybės informuoti antstolio A. B. kontorą ar pateikti reikiamus dokumentus.

5. Šiaulių apylinkės teismas nutarčiai apskųsti nustatė 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo priėmimo dienos, tačiau 2015-05-22 Šiaulių apylinkės teismo nutartis antstolio A. B. kontoroje gauta tik 2015-05-25, t. y. apskundimui paliekant tik 4 dienas, manau, kad tokiais veiksmais yra apribojama antstolio teisė susipažinti su gautos nutarties motyvais ir pasinaudoti savo teise pateikti atskirąjį skundą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (56–57 b. l.) pareiškėjas J. G. prašo palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-22 nutartį, priteisti iš antstolio A. B. valstybei bylinėjimosi išlaidas pagal ŠVGTPT pateiktą pažymą. Nurodė, kad byloje pateikė rašytinius įrodymus, jog per įstatymų nustatytą terminą pažymos apie gaunamą pašalpą arba sąskaitos išrašo nepateikė dėl ilgo gydymosi sveikatos įstaigų stacionaruose. Dėl kojos traumos, operacijos ir jos komplikacijų negalėjo vaikščioti, išleistas iš gydymosi įstaigos iškart kreipėsi į antstolį, pateikė reikalingas pažymas. Priverstinio skolos išieškojimo procese antstolis privalo vadovautis ne tik vykdomosios bylos duomenimis, bet ir žmoniškumo ir socialinio teisingumo principais. Byloje esanti antstolio A. B. pažyma apie išieškotų lėšų patvirtinimą informuoja, kad valstybei išieškota 145 €, o pats antstolis už darbą sau pasiėmė 362,14 €, tame tarpe sau pasiėmė po 20 € ir tose vykdomosiose bylose, kuriose valstybei „išieškojo“ 0,00 €. Taigi, išieškotojui -Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos pervesta 145 €, t. y. mažoji dalis nurašytos pašalpos dalis. VMI savo 2015-04-01 atsiliepime iš esmės neprieštarauja dėl skundo, t. y. pripažįsta, kad iš pašalpų negali būti daromi išieškojimai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolio veiksmai, atsisakant grąžinti iš skolininko sąskaitos nurašytą socialinę pašalpą, pripažinti neteisėtais, pagrįstumo ir teisėtumo.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. LR CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pareiškėjo J. G. skundą tenkino, įpareigojo antstolį grąžinti vykdymo procese išieškotus 507,83 Eur, kuriuos antstolis išieškojo iš socialinės pašalpos. Antstolį A. B. pavaduojantis antstolis S. D. su teismo priimta nutartimi nesutinka, teigdamas, kad teismas ignoravo įstatymuose įtvirtintas skolininko pareigas, netinkamai vadovavosi LR CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis bei suformuota teismų praktika, nekreipė dėmesio, jog antstolis, laikydamas lėšas depozitinėje sąskaitoje ilgiau nei 30 dienų, būtų pažeidęs imperatyvius Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apelianto argumentus, nesutinka su apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-1971/06 dėl 66,00 Eur skolos išieškojimo iš J. G. 3 eilės ieškotojo valstybės naudai pagal 2006-06-07 Šiaulių m. apylinkės teismo nutarimą Nr. A-1101-771, vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-1422/10 dėl 52,00 Eur skolos išieškojimo iš J. G. 3 eilės ieškotojo valstybės naudai pagal 2010-02-17 Šiaulių m. apylinkės teismo nutarimą Nr. A-511-741/2010, vykdomoji byla Nr. 41-551/11 dėl 52,00 Eur skolos išieškojimo iš J. G. 3 eilės ieškotojo valstybės naudai pagal 2010-12-20 Šiaulių m. apylinkės teismo nutarimą Nr. A-3608-762010, vykdomoji byla Nr. 41-237/02 dėl 43,44 Eur skolos išieškojimo iš J. G. 3 eilės ieškotojo valstybės naudai pagal 1998-09-28 Šiaulių m. apylinkės teismo nutarimą Nr. 3-16581/98, vykdomoji byla Nr. 41-1446/06 dėl 57,92 Eur skolos išieškojimo iš J. G. 3 eilės ieškotojo valstybės naudai pagal 2006-03-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą Nr. A-470-621/2006.

Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad antstolis A. B. 2012-01-25 patvarkymu areštuoti lėšas Nr. BLO114599 areštavo skolininko AB Citadele banko sąskaitose esančias pinigines lėšas 2793,28 Lt sumai (12 v. b. l. Nr. 41-1971/2006). Iš skolininko J. G. antstolio kontorai pateiktų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymų matyti, kad skolininkui J. G. nuo 2011-12-01 buvo skiriama socialinė pašalpa, mokama kiekvieną mėnesį, lėšas pervedant į AB Citadele banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (14, 18, 31, 36, 37, 40, 43, 46, 50, 52, 61 v. b. l. Nr. 41-1971/2006). Patvarkymais areštuoti lėšas antstolis A. B. leisdavo skolininkui J. G. pasiimti lėšas, pervedamas iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus (16, 17, 20, 33, 35, 42, 45, 49, 51, 54 v. b. l. Nr. 41-1971/2006). 2014-11-27 antstolis priėmė patvarkymą areštuoti lėšas Nr. BLO056668, kuriuo pakeitė 2012-01-31 patvarkymą Nr. BLO115885, kuriuo areštavo skolininko pinigines lėšas 3128 Lt sumai (57 v. b. l. Nr. 41-1971/2006). Šis antstolio patvarkymas J. G. nebuvo įteiktas (59 v. b. l.). 2015-02-09 ir 2015-02-18 antstolio kontoroje gautas skolininko prašymas grąžinti nurašytas socialines pašalpas (62, 72 v. b. l.). J. G. kartu su prašymu pateikė banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad 2014-12-03 ir 2014-12-10 antstolis nurašė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pervestas lėšas (1751 Lt )(63 v. b. l.). 2015-01-22 antstolis A. B. grąžino skolininkui 101,37 Eur į skolininko sąskaitą (64 v. b. l.). Likusią sumą antstolis 2015-03-20 patvarkymu atsisakė grąžinti, nurodydamas, jog išieškotos piniginės lėšos yra pervestos išieškotojams, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 85-87 straipsniais (8–10 b. l.). Nors antstolis pažymoje apie išieškotų lėšų paskirstymą nurodo, kad išieškotas pinigines lėšas jis pervedė išieškotojams, tačiau iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad tik dviejose vykdomosiose bylose (Nr. 41-237/2002 ir Nr. 41-1446/2006) yra surašyti antstolio patvarkymai dėl išieškotų lėšų paskirstymo, kuriuose 3 eilės išieškotojui – valstybei paskirta 43,44 Eur ir 57,92 Eur suma, iš viso 101,36 Eur (30 v. b. l. Nr. 41-237/2002 ir 11 v. b. l. Nr. 41-1446/2006). Kitose vykdomosiose bylose duomenų apie lėšų paskirstymą išieškotojams nėra. Pažymėtina ir tai, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų apie minėtų sumų pervedimą išieškotojui.

Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktu, jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos LR CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams šios instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Išieškojimuose iki 57 eurų išieškotos piniginės lėšos išieškotojui pervedamos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visos išieškotinos sumos išieškojimo (Sprendimų vykdymo instrukcijos 85 punktas). Jeigu iš skolininko išieškota piniginė suma vienam išieškotojui, o esant keliems tos pačios eilės išieškotojams – kiekvienam šių išieškotojų tenkanti suma viršija 57 eurus, antstolis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sumos įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą išmoka išieškotas pinigines lėšas išieškotojams (Sprendimų vykdymo instrukcijos 86 punktas). Nagrinėjamu atveju antstolio A. B. 2014-11-27 patvarkymo areštuoti lėšas Nr. BLO115885 skolininkas negavo (59 v. b. l. Nr. 41-1971/2006). Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininkas 15 dienų terminą pateikti nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių, priežasčių – nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. vasario 6 d. jis nepertraukiamai gydėsi Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro 2 ilgalaikio gydymo skyriuje (76 v. b. l. Nr. 41-1971/2006). Baigus gydymą, skolininkas nedelsdamas kreipėsi į antstolį A. B., pateikdamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymą apie jam paskirtą socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2015-03-01 (61 v. b. l.). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad skolininkas tinkamai vykdė savo pareigą pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius nurašytų lėšų kilmę. Sutiktina su skolininko argumentu, kad išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos pervesta maža dalis nurašytos pašalpos, o išieškotojas savo 2015-04-01 atsiliepime iš esmės neprieštarauja skundo argumentams, t. y. pripažįsta, kad iš pašalpų negali būti atliekami išieškojimai.

Nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad Šiaulių apylinkės teismas nutarčiai apskųsti nustatė 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo priėmimo dienos, tačiau Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-22 nutartis antstolio A. B. kontoroje gauta tik 2015-05-25, t. y. apskundimui palikus tik 4 dienas.

LR CPK 335 straipsnio 1 dalis numato, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Taigi, iš minėtos teisės normos matyti, kad nutartis, priimta žodinio proceso tvarka, yra skundžiama per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėms, civilinio proceso įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos normomis, sąžiningumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą dėl skolos iš skolininko J. G. išieškojimo, formaliai vadovavosi įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis nurašytų piniginių lėšų grąžinimą bei išieškotų lėšų paskirstymą, tinkamai neužtikrino vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-22 nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei pažymi, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Pareiškėjas J. G. prašo iš antstolio priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktą Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą (57,90 Eur).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus antstolio atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į atskirąjį skundą surašiusiai šaliai – pareiškėjui. Pareiškėjui 2015-06-03 Sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo suteikta 100 procentų nemokama antrinė teisinė pagalba (58 b. l.). Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 57,90 Eur. Nurodyta suma atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 punktą, todėl tenkintinas pareiškėjo prašymas šią sumą priteisti iš antstolio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš antstolio A. B. (adresas Vytauto g. 151-2, LT 77169, Šiauliai) 57,90 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas – 188659752, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Teisėjas Vytautas Kursevičius