Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 2 (dviems) mėnesiams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trims) metams 10 (dešimčiai) mėnesių;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir galutinė subendrinta bausmė D. D. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012-10-15.

Į atliktos bausmės laiką D. D. įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-08-16 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2012-10-15.

Nuosprendžiu nukentėjusiosios E. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš D. D. priteista 5 000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiu nukentėjusios E. Š. išlaidos 1 000 Lt (vienas tūkstantis litų) advokato pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos nukentėjusiajai E. Š. iš D. D..

Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pripažintas ir M. D., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2011-08-02, 18.30 val. iki 2011-08-03, 03.00 val. (duomenys neskelbtini) kaime esančioje kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, apgaule, t. y. slapta įberdamas E. Š. į alkoholio kokteilį nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos- amfetamino, o taip pat duodamas parūkyti E. Š. cigaretę su nenustatytos augalinės kilmės narkotine medžiaga, lenkė bei pratino ją ne gydymo tikslais vartoti narkotines ir psichotropinės medžiagas.

Be to, D. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai turėdamas tikslą parduoti, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas ir neteisėtai pardavė narkotines medžiagas, t. y., nuo nenustatyto laiko savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai turėdamas tikslą parduoti, laikė ne mažiau kaip 66,7935 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių; į šešis plastikinius paketėlius supakuotuose gelsvos spalvos milteliuose, kurių svoris – 3,3038 g., esančius 0,4691 g psichotropinės medžiagos – amfetamino; į plastikinį paketėlį supakuotuose gelsvos spalvos milteliuose, kurių svoris – 0,7014 g, esančius 0,0645 g psichotropinės medžiagos – amfetamino; į plastikinį paketėlį supakuotuose baltos spalvos milteliuose, kurių svoris – 0,8830 g, esančius 0,0539 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino su psichotropinės medžiagos - amfetamino priemaišomis; į plastikinį paketėlį supakuotuose rausvos spalvos milteliuose, kurių svoris – 0,7687 g, esančius 0,0700 g psichotropinės medžiagos – amfetamino su psichotropinių medžiagų - metamfetamino, metilendioksimetafhfetamino (MDMA) ir 1-(3-chlorfenil)piperazino (mCPP) priemaišomis, ir iš šio neteisėtai laikomo narkotinių medžiagų kiekio 2011-08-15 apie 22.00 val. – 23.00 val. savo gyvenamojo buto, esančio, (duomenys neskelbtini), laiptinėje, ne mažiau kaip 0,9563 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių už 30 litų neteisėtai pardavė M. D., bei 2011-08-16 apie 22.20 val. savo gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, 9,4080 g. narkotinės medžiagos – kanapių dalių už 100 Lt neteisėtai pardavė M. D., o likusias narkotines ir psichotropines medžiagas toliau neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, laikė savo gyvenamojoje vietoje iki 2011-08-16, 23.25 val., kol jas surado ir paėmė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratą atlikę policijos pareigūnai.

Be to, D. D. nuteistas už tai, kad nuo nenustatyto laiko iki 2011-08-16, 23.25 val. savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinio asmens dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. B., kol šį dokumentą 2011-08-16, 23.25 val. kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Nurodo, kad jis teistas anksčiau tik vieną kartą 2000 metais, teistumas išnykęs, registruotas darbo biržoje, turi gyvenamąją vietą, socialinius ryšius, todėl nuteisimas ir paskirtos bausmės dydis yra neteisingas atsižvelgiant į inkriminuojamas aplinkybes.

Teismo posėdyje nuteistojo D. D. gynėjas prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nuosprendžiu D. D. pripažintas kaltu dėl trijų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. D. pripažino kaltu pagal LR BK 260 str. 1 d., 302 str. 1 d., tačiau Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nuosprendis dalyje dėl D. D. pripažinimo kaltu pagal LR BK 264 str. 1 d. naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktai, 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl Lietuvos Respublikos BK 264 straipsnio 1 dalies

Visų pirma kolegija pasisakys dėl nuteistojo D. D. apeliacinio skundo dalies, kurioje jis nesutinka su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 264 straipsnio 1 dalį.

Skundžiamu nuosprendžiu D. D. nuteistas pagal LR BK 264 str. 1 d. už tai, kad laikotarpyje nuo 2011-08-02, 18.30 val. iki 2011-08-03, 03.00 val. (duomenys neskelbtini) kaime esančioje kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, apgaule, t. y. slapta įberdamas E. Š. į alkoholio kokteilį nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos- amfetamino, o taip pat duodamas parūkyti E. Š. cigaretę su nenustatytos augalinės kilmės narkotine medžiaga, lenkė bei pratino ją ne gydymo tikslais vartoti narkotines ir psichotropinės medžiagas.

BK 264 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybė tam, kas padėjo asmeniui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Kadangi šio straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai suformuoti kaip alternatyvūs, tai baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų (kasacinė nutartis Nr. 2K-573/2007). Lenkimu vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas laikytini bet kokie kaltininko veiksmai, kuriais jis siekia, kad nukentėjusysis imtų vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Lenkimas gali reikštis įkalbinėjimu, patarimu, pasiūlymu vartoti, apgaule, grasinimais, prievarta ir pan.

Taigi iš įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, jog D. D. nuteistas už tai, kad lenkė ir pratino E. Š. ne gydymo tikslais vartoti psichotropinę medžiagą – amfetaminą ir nenustatytą augalinės kilmės narkotinę medžiagą. Analizuojamoje byloje teismas konstatavo nuteistojo D. D. kaltę dėl abiejų neleistinų - narkotinių ir psichotropinių medžiagų – atitinkamų veiksmų atlikimo, nors, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, tyrimo metu taip ir nebuvo nustatyta narkotinė medžiaga. Vadinasi, šiuo atveju apeliantas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nenustačius tos veikos dalyko.

Tyrimo metu nebuvo surasta ir nustatyta narkotinė medžiaga, kurią rūkant E. Š. galimai buvo lenkiama ir pratinama vartoti ne gydymo tikslais. Apylinkės teismas nurodytą augalinės kilmės narkotinę medžiagą, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, susiejo su pastarųjų minima „žole“, tačiau, kolegijos nuomone, nevertino nukentėjusiosios teiginių apie tai, kad ji, parūkusiu D. D. pasiūlyto suktinio, jokių pojūčių nepajuto, o tik kitokį dūmo skonį (4 t., 92 b. l.). Kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo kompetencijos spręsti, kaip ir kokiu intensyvumu asmuo turi vartoti narkotines medžiagas, kad pavartojimas atsispindėtų šlapimo tyrimo rezultatuose, todėl pirmosios instancijos teismo išvadą, jog tik dėl to, kad ji suktinį rūkė patraukdama 1-2 kartus ir dėl mažo pavartoto narkotinės medžiagos kiekio E. Š. tyrime nebuvo nustatytas teigiamas marihuanos rezultatas, laiko nepagrįsta. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis D. D. lenkė bei pratino nukentėjusiąją vartoti nenustatytą augalinės kilmės narkotinę medžiagą, yra paremta prielaidomis ir abejonėmis. Tyrimo metu nebuvo paimta ir nustatyta jokia galimai tiriamo įvykio metu vartota narkotinė medžiaga. Nors pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuota asmens kaltė turi būti pagrįsta teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais ir apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, šiuo atveju, kaip matyti, išvada dėl D. D. kaltės lenkus bei pratinus E. Š. vartoti narkotinę medžiagą padaryta remiantis prielaidomis, nenustačius inkriminuotos nusikalstamos veikos dalyko.

D. D. taip pat neigia, kad E. Š. lenkė bei pratino vartoti psichotropines medžiagas – amfetaminą, t.y. įvykio metu apgaule, t.y. slaptai, įberdamas šios medžiagos į jos alkoholio kokteilį. Jis tvirtina, kad narkotinių medžiagų nesivežioja, į sodybą iš namų jų nebuvo pasiėmęs, tikslo apsvaiginti E. Š. neturėjo. Tokia D. D. versija nebuvo paneigta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nėra tiesioginių įrodymų, visiškai patvirtinančių D. D. kaltę dėl to, jog būtent jis į E. Š. alkoholinį kokteilį įbėrė nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos - amfetamino. Byloje nustatyta, kad 2011-08-16 kratos metu D. D. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su kitais daiktais buvo rasti paketėliai su psichotropine medžiaga – amfetaminu (1 t., 47-53 b. l.), tačiau daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šios medžiagos nenustatytą kiekį laikotarpyje nuo 2011-08-02 18.30 val. iki 2011-08-03 03.00 val. sodyboje D. D. slapta įbėrė E. Š. į alkoholio kokteilį, nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias nuosp­ren­džio surašymą“ 3.1.8. p. numatyta, kad ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­li bū­ti grin­džia­mas prie­lai­do­mis, teis­mo iš­va­dos tu­ri bū­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais, ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę padarius nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes. Abe­jo­nės aiš­ki­na­mos kal­ti­na­mo­jo nau­dai, kai iš­nau­do­jus vi­sas ga­li­my­bes ne­pa­vyks­ta jų pa­ša­lin­ti.

Pirmosios instancijos teismas D. D. kaltę dėl LR BK 264 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo grindė išvada, jog vienintelis D. D. iš buvusių sodyboje asmenų tuo laiku disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei nebuvo užimtas vakaro metu bendravimu su merginomis, nes su jomis bendravo V. M. bei V. T., todėl pasinaudojo realia galimybe ir slapta į merginų kokteilius įpylė psichotropinių medžiagų. Teisėjų kolegija apylinkės teismo padarytas išvadas vertina tik kaip prielaidas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

Iš nukentėjusiosios E. Š. parodymų matyti, kad ji matė, kaip pirmą kokteilį paruošė D. D., nes tuo metu buvo namelyje, po pirmo kokteilio nematė, kas ruošė kitus, ji, R. N. ir V. T. buvo lauke, kai kitą kokteilį atnešė L. M. ir ji pamatė stiklinėje plaukiojančius baltus kristaliukus, tada jo juokais paklausė, kas įpilta, tuo metu jai nekilo joks įtarimas, išgėrė 2-3 stiklines, po antro kokteilio pasijuto blogai (2 t., 1-3, 5, 15-17 b. l., 4 t., 92 b. l.). Liudytoja R. N. parodė, kad pirmus kokteilius ruošė D. D., po to juos siūlė ir nešiojo L. M., L. M. atneštoje stiklinėje E. Š. plaukiojo balti grūdeliai, kas padarė šį kokteilį, jį nežino, nes tuo metu buvo lauke, kur tuo metu buvo D. D., ji nežino, L. M. siūlė gerti, kas turėjo sodyboje konkrečiai narkotinių medžiagų, ji nežino (2 t. 18-24 b. l., 4 t., 94-95 b. l.). Liudytojais apklausti L. M. ir V. T. tvirtino, kad sodyboje gėrimus pilstė kas norėjo, merginoms gėrimus siūlė visi (2 t., 28-30, 31-33 b. l., 4 t., 65-66, 97-98 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas vertinimu, konkrečiu nagrinėjamu atveju byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad D. D. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 264 str. 1 d. Nei nukentėjusioji, nei liudytojai nenurodė, kad būtent D. D. į E. Š. kokteilį įpylė amfetamino, iš nustatytų įvykių aplinkybių matyti, kad be D. D. sodyboje buvo ir kiti asmenys, alkoholinius kokteilius gamino ir nešė merginoms ir L. M., ir V. T., L. M. daugiau dėmesio skyrė E. Š., D. D. sodyboje buvo su savo drauge. Kolegija sprendžia, kad psichotropinės medžiagos – amfetamino radimas D. D. gyvenamojoje vietoje 2011-08-16 kratos metu nepatvirtina, kad šią medžiagą jis nuo 2011-08-02 iki 2011-08-03 sodyboje ,, (duomenys neskelbtini)“ turėjo ir apgaule, t.y. slapta įbėrė E. Š. į alkoholio kokteilį. Juolab, kaip nurodė nukentėjusioji ir liudytoja R. N., E. Š. stiklinėje plaukiojo balti kristaliukai (grūdeliai), o iš kratos protokolo ir ekspertizės 2011-11-30 išvados Nr. 11-2174(11), 11-2936(11) matyti, kad psichotropinė medžiaga – amfetaminas D. D. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rastas gelsvos ir rausvos spalvos miltelių pavidale (1 t., 40 – 41, 47-53 b. l.).

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.)

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad nenustatyta, su kokia augalines kilmės narkotine medžiaga D. D. davė parūkyti E. Š. cigaretę bei tai, kad nenustatyta, jog būtent jis slapta įbėrė į E. Š. alkoholio kokteilį nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos amfetamino, taip lenkdamas bei pratindamas ją ne gydymo tikslais vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas, D. D. pagal BK 264 str. 1 d. išteisintinas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. D. ginčija savo kaltę ir dėl LR BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tvirtindamas, kad narkotinių medžiagų neplatino, o jas buvo įsigijęs tik savo reikmėms.

Nors nuteistasis neprisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo parodymus vertino kritiškai, t.y. kaip nuteistojo gynybinę poziciją, kadangi jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu.

Iš nuteistojo D. D. apeliacinio skundo turinio matyti, kad pastarasis ginčija kito nuteistojo M. D. parodymus, įrodinėdamas juos esant nenuoseklius ir prieštaringus. Apelianto skunde detaliai aptarti M. D. parodymai neleidžia teigti, kad teismas jais vadovavosi nepagrįstai. Neneigtina, kad teisminio nagrinėjimo metu M. D. keitė dalį savo parodymų tvirtindamas, jog tiksliai nematė asmens, iš kurio pirkdavo narkotines medžiagas, o matė tik jo siluetą, pardavėjo vardą ir pavardę sužinojo iš pareigūnų, o apklausos metu nurodė, kad pardavėjas gyvena ketvirtame aukšte, o ne trečiame tik dėlto, nes taip liepė pareigūnai, teisme tvirtino, kad ,,žolę“ ir amfetaminą pirko iš stambesnio, vyresnio, tamsių plaukų vyro (4 t., 118 b. l.). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. D. nurodė, kad iš asmens, vardu K., jis sužinojo, iš kur galima įsigyti ,,žolės“, K. jam ir nurodė adresą – (duomenys neskelbtini), vidurinė laiptinė, ketvirtas aukštas, buto durys dešinėje. Ikiteisminio tyrimo metu M. D. taip pat nurodė, kad pardavėjas buvo stambaus kūno sudėjimo, maždaug 170 cm ūgio, skusta galva, apie 30 metų amžiaus, narkotines medžiagas pirkdavo maždaug 4 kartus per savaitę (2 t., 41 b. l.). Parodymų pakeitimą M. D. teisme motyvavo tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai vartojo smurtą jo atžvilgiu. Teisminio nagrinėjimo metu apklausiama pareigūnė L. L. parodė, kad M. D. buvo sulaikytas prie namo laiptinės ir pats nurodė, iš kurio buto įsigijo narkotines medžiagas (4 t., 167 b. l.). Sulaikius prie D. D. namo laiptinės M. D. ir atlikus jo asmens kratą, kratos metu pas jį buvo rastas maišelis su narkotine medžiaga, - 9,4080 g. kanapių ir jų dalių (1 t., 25 b. l.), kurią jis pripažino įsigijęs iš D. D. (1 t., 22 b. l.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo netikėti pirminiais nuteistojo M. D. parodymais, kurių metu jis nurodė, kad iš D. D. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), įsigidavo narkotines medžiagas.

Tai, kad D. D. - tas asmuo, iš kurio galima įsigyti narkotinių bei psichotropinių medžiagų, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas V. K.. Ir nors teisme liudytojas pateikė priešingus parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu tvirtindamas, kad ikiteisminio tyrimo metu papasakotas aplinkybes išsigalvojo, tačiau apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jis tiek šios bylos ikiteisminio tyrimo metu, tiek ikiteisminiame tyrime Nr. 41-1-1565-11 nurodė aiškias, konkrečias, vienai kitai neprieštaraujančias įvykio aplinkybes, jog amfetaminą įsigijo iš asmens, kurio adresą nurodė M. D. ir minėtas asmuo gyvena A. gatvėje, butas yra vidurinėje laiptinėje, trečiame ar ketvirtame aukšte (1 tomas, 166-168 b. l.), pagrįstai rėmėsi V. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Juolab, kad liudytoju teisme apklaustas pareigūnas G. U. parodė, kad būtent jis apklausinėjo V. K. ir V. K. pats viską papasakojo, o jis tik užprotokolavo, ką V. K. pasakojo, V. K. viską pasakojo normaliai, atrodė nuoširdžiai, buvo blaivus, V. K. parodymai buvo nuoseklūs (4 t., 95-96 b. l.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kratos metu D. D. namuose adresu (duomenys neskelbtini), buvo surasta ir paimta užspaudžiami plastikiniai paketėliai su augalinės kilmės medžiaga - kanapių dalimis bei užspaudžiami plastikiniai paketėliai su psichotropinėmis medžiagomis, elektroninės svarstyklės, ant kurių yra psichotropinių ir narkotinių medžiagų pėdsakų, metalinis šaukštelis, juodos spalvos rašiklis, žiebtuvėlis „Rkiosk“, odinis dėklas, ant kurių taip pat yra psichotropinių ir narkotinių medžiagų pėdsakų, 6 vnt. kartoninių dėžučių su užrašais „eztest“, kuriose, kaip nustatyta, yra narkotikų testai, skirti narkotinių medžiagų „saugumui“ nustatyti (1 tomas, 72 b. l.).

Apeliaciniame skunde teigiama, jog D. D. narkotikus įsigijo asmeniniam vartojimui, o pardavimui. Toks skundo teiginys, kolegijos nuomone, prieštarauja liudytojų parodymams, taip šią versiją paneigia tai, jog kratos metu D. D. gyvenamojoje vietoje buvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, supakuotos užspaudžiamuose plastikiniuose paketėliuose, taip pat svarstyklės, su šių medžiagų pėdsakais, narkotinių medžiagų testai, kas rodo, kad nuteistasis užsiėmė narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu.

Plačiau neaptartini D. D. samprotavimai apie tai, kokį kiekį M. D. sunaudodavo įgytų narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir už kokią kainą jas įgydavo. Nuosprendžiu apeliantas pripažintas kaltu ir nuteistas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo bei pardavimo, todėl vertinami įrodymai, patvirtinantys jo veiksmus.

Iš išdėstyto matyti, kad D. D. savo gyvenamojoje vietoje laikė narkotines ir psichotropines medžiagas su tikslu jas parduoti ir jas pardavė, todėl darytina išvada, kad apeliantas pagrįstai nuteistas už Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalies

Skundžiamu nuosprendžiu D. D. yra nuteistas dėl to, kad neteisėtai savo gyvenamojoje vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinio asmens dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. B.. D. D. su tokiu teismo sprendimu nesutinka, tvirtindamas, kad vairuotojo pažymėjimą rado prie parduotuvės ir dokumento sugrąžinti policijai nespėjo, nes niekur nėra įtvirtinta prievolė, per kiek laiko reikia pranešti apie dokumento suradimą.

Pagal BK 302 str. 1 d. atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Vienas iš LR BK 302 str. 1 d. dispozicijoje numatytas alternatyvus objektyvus veiksmas – fizinių asmenų dokumentų laikymas neturint teisėto pagrindo.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. B., 2011-08-16 kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), surado ir paėmė policijos pareigūnai (1 t., 40-41 b. l.). Liudytojas T. B. teisme parodė, kad su J. G. 2009-10-16 ar 17 ir kitais draugais šventė J. G. gimtadienį, konflikto metu J. G. suplėšė marškinėlius, už kuriuos nukentėjusysis paprašė pinigų, J. G. jų neturėjo, todėl buvo paliktas T. B. priklausantis vairuotojo pažymėjimas, dėl pažymėjimo praradimo niekur nesikreipė, po kiek laiko išsiėmė kitą pasakęs, kad pažymėjimą pamatė. T. B. parodymus patvirtino liudytojas J. G. (4 t., 65 b. l.). Nuteistasis D. D. parodė, kad vairuotojo pažymėjimą rado Š., prie parduotuvės, ant žolės ir jį parsinešė namo, namuose pasidėjo ant stalo.

Kolegija sprendžia, jog D. D. veikė tiesiogine tyčia, t.y. jis aiškiai suvokė, kad laiko svetimą, ne jam priklausantį asmens dokumentą. Tai, kad nuteistasis tvirtina, jog pažymėjimą rado tik prieš kelias dienas iki tol, kol jis buvo išimtas kratos metu, ir nespėjo apie tai niekur pranešti nepašalina jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 302 str. 1 d. Juolab, kaip matyti iš liudytojų T. B. ir J. G. parodymų, kad T. B. pažymėjimą prarado dar 2009 m. spalio mėnesį, todėl jo suradimas tik 2011 m. rugpjūčio mėnesį prie parduotuvės, kaip nurodo nuteistasis D. D., kelia dideles abejones jo nurodyta įvykiu versija ir vertintina kaip jo gynybinė pozicija.

Dėl nuteistajam D. D. paskirtos bausmės

Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam D. D. bausmes, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

D. D. pripažintas kaltu dėl vieno apysunkio (BK 11 str. 4 d., 302 str. 1 d.) ir vieno sunkaus (BK 11 str. 5 d., 260 str. 1 d.) nusikaltimo padarymo, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas skirdamas bausmes, įvertino tai, kad jis nusikalto būdamas neteistas (teistumas išnykęs), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, iki suėmimo nedirbo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai, ir už Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką skyrė laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu mažesnę už straipsnių sankcijose numatytą bausmės vidurkį, o už Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką - laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu žymiai mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Teismas paskirtas bausmes bendrino nuteistajam palankesniu – bausmių dalinio sudėjimo būdu. Atsižvelgdama į tai, kolegija mano, kad nuteistajam D. D. bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bei paskirta galutinė bausmė yra tinkama bei pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo ją švelninti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 329 straipsnio 1 punktu,

n u sprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalį dėl D. D. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 264 straipsnį 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: D. D. pagal BK 264 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalį dėl D. D. paskirtų bausmių bendrinimo pakeisti ir nustatyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas D. D. bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę D. D. paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalį dėl 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) neturtinės žalos priteisimo E. Š. iš D. D. ir priimti naują sprendimą – E. Š. civilinį ieškinį atmesti.

Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusios E. Š. išlaidų 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) gynėjo pagalbai apmokėti pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisimo nukentėjusiajai E. Š. iš D. D..

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.