Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Z., 2010-05-15 apie 17 val. 00 min. būdamas adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,33 promilės), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas pareigą prižiūrėti savo amerikiečių strafordšyro terjero veislės šunį, kad šis nekeltų grėsmės aplinkiniams, elgėsi su juo neatsargiai kas pasireiškė tuo, kad vedžiodamas šunį be antsnukio nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent šuniui užpuolus pro šalį ėjusį nukentėjusįjį I. G. nesugebėjo nukentėjusiojo apsaugoti nuo šuns ir pastarasis pradėjo kandžioti nukentėjusiojo ranką ir jam padarė daugines kastines kairio dilbio apatinio trečdalio žaizdas, atvirus skeveldrinius kaulo lūžius bei kaulo defektą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko nukentėjusysis I. G. ilgai sirgo, t.y. nuo 2010-05-15 iki 2010-05-24 buvo gydytas VŠĮ VGPUL traumatologijos stacionare, bei iki 2010-09-09 buvo gydytas ambulatoriškai VŠĮ Antakalnio poliklinikoje. Tokiais savo veiksmais jis dėl neatsargumo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam I. G..

Apklaustas teisme kaltinamasis A. Z. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad praeitų metų vasarą turėjo amerikiečių Stafordšyro terjera. Galmai 2010 gegužės 15 d. apie 17 val., žinodamas, kad šios veislės šunis priskiriami prie agresyvių, šunį, be antsnukio, kuris buvo apgraužtas ir ant šuns galvos nesilaikė, išvedė į lauką. Šunį laikė už pavadėlio. Ėjo nusipirkti cigarečių. Pamatęs nukentėjusįjį su juo pasisveikino. Nukentėjusysis šunį paglostė. Šuo jį už tuos rankos ir čiupo. Šuo apie minutę laiko laikė nukentėjusiojo ranką. Jis šaukė ant šuns, davė jam komandą - „Fu“, kad paleistų, bandė jį atitraukti, spardė kojomis, tačiau jis nepaleido nukentėjusiojo rankos. Nemanė, kad šuo įkas žmogui. Nukentėjusysis irgi turi šunį. Kalbėjo su kinologu, kuris paaiškino, kad galimai šuo užuodė kito šuns kvapą ir dėl tos priežasties įkando. Jeigu žmogus neglostytų šuns, jis galimai ir neįkastų. Jau buvo baustas administracine tvarka už netinkamą šuns laikymą. Šuo nebuvo registruotas. Buvo vienas atvejis, kai žmogus sudavė šuniui iš kojos, jis jam įkando. Sutinka, kad žala padaryta, tačiau ne tokio didžio. 50000 litų šiais laikais yra dideli pinigai. Šuo įkando nukentėjusįjį tik vieną kartą, du kartus nekando. Telefono su savimi neturėjo, todėl negalėjo iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Žmonių aplink buvo, tačiau negalėjo prieiti prie žmonių, kadangi šuo ant visų žmonių šokinėjo. Jis pasiuto. Nukentėjusysis nuėjo į kitą pusę, o jo šuo norėjo bėgti iš paskos. Pats buvo šoko būsenoje.

Nukentėjusysis I. G. parodė, kad 2010 m. gegužės 15 d. ėjo takeliu tarp namų, priešais ėjo jaunas žmogus su šunimi be antsnukio. Prieš tai skaitė laikraštyje, kad jis kelis kartus buvo baustas už tai, kad vedžioja šunį be antsnukio. Kai jie susilygino, šuo praėjo į priekį, jis pasakė jaunuoliui, kad jis vėl vedžioja šunį be antsnukio. Galimai sakydamas ranka padarė gestą. Šuns neglostė. Vaikinas kažką pasakė šuniui, gal būt davė komandą, nesuprato, tačiau po kelių sekundžių buvo pargriautas ant žemės ir šuo jį sugriebė už rankos. Jis traukė ranką prie savęs, šuo traukė į savo pusę. Nematė ką darė kaltinamasis, kai šuo jį pargriovė. Galvojo, kad šeimininkas jam padės, tačiau šalia jo nieko nebuvo. Po kurio laiko atsirado šuns šeimininkas ir sugriebė šunį už kaklo ir daugiau nieko nedarė. Kaltinamasis šuns nespardė. Jautė didžiulį skausmą rankoje. Šeimininkas traukė šunį prie savęs, tas kando jo ranką. Galu gale šuo paleido jo ranką ir jis ją patraukė. Kai atsikėlė, pamatė, kad visa rankos galūnė kabėjo ant odos ir raumens. Truputi truko iki to, kad šuo nukastų visą rankos galūnę. Ėjo link namų, kai policijos pareigūnė paklausė kur jis eina ir jo namų telefono numerį. Paprašė žmonos, kad atneštų rankšluostį. Per tą laiką, kol žmona nešė rankšluostį, mergina iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jį išvežė į Lazdynų ligoninę, kur buvo padaryta operacija. Ligoninėje gulėjo maždaug 10 dienų. Iš ligoninės gavo nukreipimą į Antakalnio polikliniką. Iš pradžių kiekvieną dieną, vėliau kas antrą dieną važiavo į pertvarstymus. Vasario mėnesį chirurgas padarė nuotrauką ir nustatė, kad ranka netaisyklingai suaugo. Vėl buvo nukreiptas į Lazdynų ligoninę antrai operacijai. Operacija vyko penkias valandas. Dabar rankoje yra metalo ir viso kito. Dabar jau pradėjo judinti pirštus. Iki sužalojimo jo ranka buvo sveika, dirbo, vairavo automobilį, žaidė su anūkais. Dabar šia ranka negali dirbti, tik pirštus pradėjo judinti. Šiuo metu beveik kiekvieną dieną lanko Antakalnio polikliniką. Kai bus padaryta dar viena sužalotos rankos nuotrauką, gydytojai nuspręs ką daryti toliau. Civilinį ieškinį palaiko pilnai. Išlaidos buvo didelės.

Liudytoja T. G.,parodė, kad ji yra nukentėjusiojo žmona. Kaltinamąjį nepažįsta. Vyras grįžo iš sodo, nuėjo nusipirkti cigarečių. Praėjo apie 15-20 minučių, kai namuose suskambėjo telefono skambutis. Kai pakėlė ragelį, jos paklausė ar ji yra I. G. žmona ir pasakė paimti didelį rankšluostį ir nusileisti prie banko, kadangi vyrui atsitiko nelaimė. Pagriebė rankšluostį ir nusileido prie banko, kur rado gulintį savo vyrą. Šalia jo buvo policijos pareigūnė, kuri papasakojo, kad vyrui įkando šuo. Vyro ranka kabojo. Davė rankšluostį policijos pareigūnei ir ji aprišo vyro ranką. Policijos pareigūnė iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nematė nei šuns, nei kaltinamojo, visas jos dėmesys buvo sutelktas nukentėjusiajam. Greitoji pagalba atvažiavo greitai. Aplink buvo daug žmonių, jie kalbėjo, buvo pasipiktinę. Vyras pats vairuodavo automobilį, jie pastoviai važinėdavo į sodą. Po įvykio su vyru automobiliu nevažiavo. Į ligoninę vyrą vežiodavo sūnus, kvietė taksi. Į Antakalnio Kliniką važinėjo kiekvieną dieną pusantro mėnesio. Jeigu buvo išeiginės, važiavo į Lazdynų ligoninę. Gyvena Tuskulėnų gatvėje Vilniuje. Vyrui buvo padarytos dvi operacijos. Balandžio 7 d. Važiuos į ligoninę. Kadangi vyras nebuvo draustas, jokio draudimo negavo. Abu su vyru pensininkai. Su kaltinamuoju jokių kontaktų nebuvo. Vyras pastoviai skundėsi skausmais, pastoviai pirko raminamuosius vaistus, kad vyras galėtų miegotų. Išlaidų neskaičiavo.

Liudytoja L. K. paaiškino, kad 2010 m. vasarą po pietų kartu su seserimi A. B. ėjo į darbą. Prie parduotuvės „Maxima“ netoli Rinktinės gatvės pastebėjo kaip šuo užpuolė žmogų. Nukentėjusysis jau gulėjo ant žemės. Kaltinamasis irgi stovėjo šalia. Matė, kad šuo žmogų labai stipriai kando už rankos, buvo baisu žiūrėti. Kaltinamasis irgi bandė atitraukti savo šunį. Kai nukentėjusysis atsikėlė, šuo vėl jį sugriebė už rankos. Visą įvykį matė labai gerai, buvo per kelią nuo jų. Labai gerai matė kaip šuo kando žmogų už rankos. Šuo buvo didelis ir piktas. Nukentėjusysis nešaukė. Kaltinamasis bandė šunį atitraukti, rankomis traukė už kaklo. Šuo buvo su pavadėliu, tačiau be antsnukio. Buvo keista, kad niekas nepadėjo. Jeigu ne jos, jokios policijos nebūtų. Kai kaltinamasis atitraukė šunį, jis nieko nepaklausęs nukentėjusiojo, su šunimi nuėjo į kitą pusę. Nukentėjusysis irgi atsikėlė ir pats sau nuėjo.Žmogus atsikėlė, kai šuo paleido jo ranką. Galimai šuo pats paleido nukentėjusiojo ranką. Kai žmogus atsikėlė, šuo antrą kartą nepuolė jo. Šuo žmogų tampė ant žemės gana ilgai, maždaug 10-15 minučių. Kraujo buvo daug. Policiją iškvietė ji, tiksliau sustabdė juos bevažiuojančius gatve. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė policiją. Jeigu laiku nebūtų iškviesta greitoji medicinos pagalba, nukentėjusysis galėtų nukraujuoti.

Specialisto išvada Nr. G 2776/10 (01) konstatuota, kad I. G. nustatytas dauginės kastinės kairio dilbio apatinio trečdalio žaizdos, atviri skeveldriniai dilbio kaulų lūžiai, kaulų defektas. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir padaryti netrukus iki stacionarizavimo (2010-05-15) (b.l. 33-34).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra prie (duomenys neskelbtini) sankirtoje, Vilniuje ant šaligatvio matosi rausvos dėmės 3 metrų atstumu (b.l. 6-9).

2010-06-21 gyvūno apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas rudos spalvos su balta krūtine šuo, šuo yra 50 cm ūgio, šuo yra amerikiečių Stradforšyro terjero veislės patinas, šuo stabilus, nerodo agresijos (b.l. 10-11).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. Z. 2010-05-15 apie 17 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,33 promilės), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas pareigą prižiūrėti savo amerikiečių strafordšyro terjero veislės šunį, kad šis nekeltų grėsmės aplinkiniams, elgėsi su juo neatsargiai kas pasireiškė tuo, kad vedžiodamas šunį be antsnukio nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent šuniui užpuolus pro šalį ėjusį nukentėjusįjį I. G. nesugebėjo nukentėjusiojo apsaugoti nuo šuns ir pastarasis pradėjo kandžioti nukentėjusiojo ranką ir jam padarė daugines kastines kairio dilbio apatinio trečdalio žaizdas, atvirus skeveldrinius kaulo lūžius bei kaulo defektą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko nukentėjusysis I. G. ilgai sirgo, t.y. nuo 2010-05-15 iki 2010-05-24 buvo gydytas VŠĮ VGPUL traumatologijos stacionare, bei iki 2010-09-09 buvo gydytas ambulatoriškai VŠĮ Antakalnio poliklinikoje. Tokiais savo veiksmais jis dėl neatsargumo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam I. G.. Kaltinamojo A. Z. veika kvalifikuotina pagal BK 139 str. 1 d.

Teisme A. Z. prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš esmės jo parodymai patvirtinti ir nukentėjusiojo ir liudytojų, kurie patvirtino šuns užpuolimo aplinkybes ir kilusias paselmes. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo, liudytojų parodymus patvirtina ir įvykio vietos apžiūros, šuns apžiūros duomenys, teismo medicinoes eksperto išvada, kita bylos medžiaga.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintų „Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių 3 p., 19 p. ir 20 p. nurodoma, kaip privalo elgtis šuns savininkas viešuose vietose ir kas atsakingas už tokio šuns laikymą:

„3 p. Atsakingas asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, kuris laiko, veisia, dresuoja, įveža, prekiauja ar kitaip rūpinasi agresyviu šunimi.

19 p. Laiptinėse, koridoriuose, viešosiose vedžiojimo vietose agresyvūs šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Vežti liftu agresyvų šunį galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti žmonės, esantys lifte. Agresyvūs šunys neturi kelti grėsmės praeiviams ir kitiems gyvūnams. Esant pašalinių asmenų ir kitų gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m.;

20 p. Draudžiama agresyvius šunis vedžioti masinėse žmonių susibūrimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, pliažuose, skveruose, prie gyvenamųjų namų, žaliojoje vejoje, parkuose, išskyrus jų pakraščius arba įrengtas šunų vedžiojimo aikšteles. Draudžiama lankytis su agresyviais šunimis maisto parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose, kirpyklose ir pan. bei leisti agresyvius šunis vienus į laiptines, bendrojo naudojimo balkonus nepriklausomai nuo to, ar jie su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų“.

Specialistė R. K. nustatė, kad šuo, pagal požymius, atitinka amerikiečių Stradfordšyro terjero veislės šuniui (b.l. 10).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama ta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

Kaltinamasis A. Z. yra kaltinamas padaręs neatsargų nusikaltimą (BK 16 str.), teisiamas pirmą kartą, neteistas. Baustas administracine tvarka pagal ATPK 110 str., dėl gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimų:

pagal ATPK 110 str. 1 d.: 2002-08-05, 2003-08-21, 2004-05-25;

pagal ATPK 110 str. 3 d.: 2004-08-10, 2004-08-11;

pagal ATPK 110 str. 5 d.: 2009-08-03;

pagal ATPK 110 str. 6 d.: 2009-10-14. (b.l. 56-58). Šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. Z. praeityje taikytos administracinio pobūdžio nuobaudos nebuvo veiksmingos ir tai sąlygojo neatsargaus nusikaltimo padarymą. Todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad A. Z. ateityje laikysis įstatymų. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamajam A. Z. skirtina Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 str.), nustatant jos dydį, artimą šios bausmės rūšies vidurkiui.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.). Pagal įstatymą gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos CK 6.245-6.249 straipsnis).

Nukentėjusysis I. G. byloje pareiškė 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) Lt civilinį ieškinį ir prašo šią sumą priteisti iš kaltinamojo A. Z.. Civilinį ieškinį grindžia teismui pateiktais dokumentais, patvirtinančiais turėtas išlaidas: kasos čekiais, visuomeninio transporto bilietais, kurių suma sudaro 426,93 (keturi šimtai dvidešimt šeši, 93 ct) Lt. Be to tuo, kad dėl šuns užpuolimo patyrė didelį skausmą, kančias ir išgąstį. Po sužalojimo patyrė šoką. Dėl padarytų sužalojimų gydymas nėra baigtas. Jam atliktos dvi operacijos. Iki sužalojimo vairavo automobilį, žaidė su anūkais, dirbo. Po patirto sužalojimo jo gyvenimo kokybė žymiai suprastėjo, nevairuoja automobilio, nebegali pilnaverčiai žaisti su anūkais ir atlikti būtinus namuose ir sode darbus.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą, kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti kaltinamąjį ar pagerinti nukentėjusiojo turtinę padėtį, bet kompensuoti nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtas fizines ir dvasines kančias.

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.).

Įvertindamas kaltinamojo A. Z. 2010 m. gegužės 15 d. neatsargia nusikalstama veika nukentėjusiajam I. G. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusio sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, dėl šio įvykio nukentėjusysis buvo operuotas du kartus, ilgai buvo gydomas ir gydosi iki šiol, patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus dėl ateities, kas būdinga visais sveikatos sutrikdymo atvejais, ypač sužalojus gyvūnui, buvo atitrauktas įprasto gyvenimo būdo, bendravimo su anūkais ir kito aktyvaus gyvenimo, dėl ko negali pats vairuoti automobilio, padėti savo sutuoktinei ir dirbti namuose ir sode įprastus darbus. Be to, dėl patirto sužalojimo turėjo ir turi šiuo metu nepatogumų buityje. Nagrinėjamu atveju, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas siekia nukentėjusiojo I. G. ir kaltinamojo A. Z. interesų pusiausvyros ir vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl nukentėjusiajam I. G. iš A. Z. priteistinas 25000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam A. Z. priklausančio šuns 2010 m. gegužės 15 d. sužalotas (sukandžiotas) nukentėjusysis I. G. buvo operuotas du kartus ir iki šiol gydosi, reguliariai, beveik kas savaitę, lankosi pas gydytojus Vilniaus mieste, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo I. G. civilinio ieškinio dalis dėl realiai turėtų išlaidų ? 426,93 (keturi šimtai dvidešimt šeši, 93 ct) Lt, t.y. turtinės žalos atlyginimo, yra visiškai pagrįsta protingais dydžiais ir priteistina iš kaltinamojo A. Z., dėl kurio neatsargaus elgesio su gyvūnų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai ir dėl to atsirado žala (Lietuvos Respublikos BPK 109 str., 115 str., Lietuvos Respublikos CK 6.263 str., 6.267 str.). Teismas pažymi, kad planuojamos išlaidos tolimesniam gydymui nėra reali turtinė žala, todėl nepriteistina. Tačiau tai neužkerta kelio nukentėjusiajam kreiptis į teismą dėl turėtų išlaidų gydymuisi atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

pripažinti A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. ir skirti jam 1 m. 6 mėnesius laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti A. Z.:

1) iki 2011 m. rugsėjo mėnesio 15 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę 426,93 (keturi šimtai dvidešimt šeši, 93 ct) Lt žalą;

2) iki 2011 m. rugsėjo 1 d. neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Lietuvos Respublikos BK 66 str. pagrindu į A. Z. paskirtos bausmės laiką įskaityti dvi laikino sulaikymo paras (2010-05-15 – 2010-05-17).

Nukentėjusiojo I. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš A. Z. 426,93 (keturi šimtai dvidešimt šeši, 93 ct) Lt turtinės žalos atlyginimui ir 25000,00 Lt (dvidešimt penki tūkstančiai) Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.