- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-14
- Bylos Nr.
- eB2-542-883/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., A. J., I. J., I. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo teisėja Irena Stasiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mankerta“ bankroto administratorės R. V. pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Mankerta“ bankroto pripažinimo tyčiniu; suinteresuoti asmenys R. S., A. J., I. J. ir I. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2019-05-27 teisme gautas bankrutavusios UAB „Mankerta“ bankroto administratorės R. V. pareiškimas dėl UAB „Mankerta“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Bankroto administratorė nurodo, kad bankroto administratoriui neperduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai; administratoriaus gauta informacija apie dokumentų praradimą yra prieštaringa ir neįtikinama; BUAB „Mankerta“ nemokumą nulėmė bendrovės piniginių lėšų paėmimas iš bendrovės banko sąskaitos, bendrovės lėšų naudojimas trečiųjų asmenų naudai.
2. Teismas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) arba administratoriaus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, apie gautą prašymą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša kitiems įmonės kreditoriams ir pranešime nurodo, kad kreditoriai per teismo nustatytą, ne trumpesnį kaip 14 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, terminą turi teisę pateikti jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu (LR ĮBĮ 20 str. 4 d.).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo I. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad direktore buvo tik iki 2016-08-29, tuo tarpu bankroto byla iškelta įmonei po dviejų metų ir pasikeitus daugiau nei trims vadovams, todėl ji niekaip negalėjo lemti įmonės bankroto, juo labiau tyčinio, todėl dokumentų – perdavimo/neperdavimo faktas ir atsakomybės klausimai yra svarbiausia paskutinio vadovo veiksmai; pareiškėjas vertina įmonės veiklą ir akcentuoja sandorius sudarytus 2017-2018 metais, kuomet I. P. tikrai nevykdė jokios veiklos ir nedarė bei negalėjo daryti įtakos įmonės sprendimams, todėl ir šiuo aspektu negalima konstatuoti jos jokių tyčinių veiksmų, kurie būtų jos vadovavimo periodu lėmę įmonės nemokumą.
4. Suinteresuotas asmuo I. J. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad UAB „Mankerta“ vadove buvo nuo 2017-01-25 iki 2017-03-01, R. S. patikinus, kad įmonė neturi jokių skolų ir jokių finansinių įsipareigojimų; jai, kaip vadovei, nebuvo perduoti jokie su įmone susiję dokumentai, vadovavimo laikotarpiu nebuvo sudaryti jokie sandoriai.
5. Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jog UAB „Mankerta“ vadovu dirbo nuo 2016-09-29 iki 2017-01-11 ir nuo 2017-03-01 iki bankroto bylos iškėlimo. Jam buvo žinoma apie VMI Tauragės skyriuje vykdomą įmonės mokestinį tyrimą; įmonės dokumentai jam buvo perduoti; mokestinio tyrimo metu, siekdamas finansinės naudos bendrovei, nusprendė bendrovės lėšas paskolinti fiziniam asmeniui; buhalteriniai dokumentai buvo prarasti per klaidą; bendrovė nesiekė nemokumo, geranoriškai bendradarbiavo vykdant mokestinį tyrimą; vadovaujant R. S. įmonė buvo moki.
6. Vadovaujantis LR CPK 130 straipsnio nuostatomis procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui A. J. įteikti viešo paskelbimo būdu, apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantys asmenys informuoti paskelbiant teismo pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 133 str. 3 d.).
Šalies argumentai
7. Suinteresuotas asmuo R. S. ir jo atstovė advokatė E. G. pateikė teismui prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo; nurodė, kad atstovė dėl atostogų dalyvauti teismo posėdyje 2019-08-08 negali. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant, tenkinti prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl UAB „Mankerta“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinamas.
8. Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), kurio 20 straipsnyje įtvirtinti požymiai, iš kurių esant bent vienam teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu. ĮBĮ 2 str. 12 d. nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 str. 2 d. 1-5 p. įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, esant bent vienam iš kurių, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu. Taigi, iš minėtos normos turinio darytina išvada, jog tam, kad galima būtų pripažinti bankrotą tyčiniu, būtina ne tik nustatyti bent vieną iš ĮBĮ 20 str. 2 d. 1-5 p. nustatytų požymių, bet taip pat turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp minėtose nuostatose numatytų veiksmų (neveikimo) ir bankroto kilimo, t. y., kad bankrotas kilo būtent dėl minėtose nuostatose įtvirtintų veiksmų (neveikimo).
9. UAB „Mankerta“ įsteigta 2012-10-29. Suinteresuotas asmuo I. P. bendrovės vadove buvo nuo 2013-05-22 iki 2016-08-29, suinteresuotas asmuo R. S. bendrovės vadovu buvo nuo 2016-08-29 iki 2017-01-11 ir nuo 2017- 03-01 iki bankroto bylos iškėlimo; suinteresuotas asmuo A. J. bendrovės vadovu buvo nuo 2017-01-11 iki 2017-01-25, suinteresuotas asmuo I. J. bendrovės vadove buvo nuo 2017-01-25 iki 2017-03-01. 2018-09-03 įmonei iškelta bankroto byla. 2018-10-23 nutartimi patvirtinti BUAB „Mankerta“ kreditorių reikalavimai bendrai 193 087,13 Eur sumai.
10. Tyčinio UAB „Mankarta“ bankroto faktą administratorius grindžia aplinkybe, kad BUAB „Mankerta“ buvę vadovai neperduoda bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, R. S. iš bendrovės banko sąskaitos išėmė grynaisiais ir pervedė į savo asmeninę sąskaitą BUAB „Mankerta“ priklausančias pinigines lėšas; dalis įsigytų prekių ir paslaugų (pagalvės, rūbai ir t. t.) yra nesusiję su PVM apmokestinamų prekių tiekimu, o įsigytos privatiems bendrovės vadovų ar kitų asmenų poreikiams tenkinti; nepaisant to, kad buvo įsipareigojimų aukštesnės eilės kreditoriui (VMI), pareiškėjo vadovai vykdė atsiskaitymus su kitais asmenimis.
11. Bylos duomenimis, UAB „Mankerta“ direktorė I. P. 2016-08-22 perdavė R. S. 2013-2016 m. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir balansą (ieškinio 3 priedas). Ikiteisminio tyrimo Nr. 05-6-00020-17 metu R. S. pripažino, kad jam perduotų įmonės apskaitos dokumentų neišsaugojo: dokumentai buvo saugomi Lingailių kaime, Šiaulių rajone esančiose patalpose ir tvarkant patalpas po remonto išmesti kaip nereikalingi.
12. Įmonės valdymo organai turi pareigą tinkamai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas). Nagrinėjamu atveju buvęs įmonės vadovas, 2016 m. pabaigoje praradęs įmonės buhalterinius dokumentus, bankroto administratoriui neperdavė 2017-2018 metų įmonės buhalterinės veiklos dokumentų.
13. Byloje nustatyta, kad vadovavimo įmonei metu R. S. pažeidė ne vieną įstatyme jam nustatytą pareigą (finansinės atskaitomybės dokumentų viešojo registro tvarkytojui nepateikimas, įmonės turto administratoriui neperdavimas), todėl jis negali būti laikomas apdairiu, rūpestingu bei sąžiningu įmonės vadovu. Įvertinus tai bei atsižvelgiant į įrodinėjimo procese galiojantį tikimybių pusiausvyros principą, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad byloje nustatytu įmonės buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų administratoriui neperdavimu siekiama užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias UAB „Mankerta“ bankroto priežastis, įmonės netinkamo valdymo aplinkybes, nei tai, kad nurodytos pareigos nevykdymas nulemtas kitų priežasčių. Dėl to nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą tyčinį bankrotą kvalifikuojantį kriterijų.
14. Bylos duomenimis bendrovė už laikotarpį nuo 2013 m. 07 mėn. iki 2016 m. 06 mėn. neteisėtai sumažino mokėtiną 119000,80 Eur pardavimo PVM, nes PVM deklaracijose deklaravo pardavimo PVM sumas mažesnes, negu nurodė pirkėjams už parduotas prekes (suteiktas paslaugas) išrašytose PVM sąskaitose faktūrose (2018-02-28 Šiaulių apskrities VMI sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo). Byloje taip pat nustatyta, kad per įmonės veiklos laikotarpį nuo 2016-08-30 iki 2016-09-28, vadovaujant R. S., iš bendrovės banko sąskaitos R. S. grynaisiais išduota 92 389, 98 Eur. R. S. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad bendrovės lėšos buvo paskolintos fiziniam asmeniui už palūkanas, teismui pateikė su Ž. M. sudarytas paskolos sutartis ir kasos išlaidų orderius.
15. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad įmonė nuo 2013 metų tinkamai nevykdė mokestinių prievolių, laiku neteikė deklaracijų mokesčių inspekcijai. Buvęs įmonės vadovas R. S. iš bendrovės sąskaitos paimtas lėšas naudojo savo nuožiūra, nors, kaip jau minėta, įmonė turėjo mokestinių nepriemokų. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje teismui pateiktos su Ž. M. 2016-08-30 – 2016-09-28 sudarytos paskolos sutartys bei kasos išlaidų orderiai nebuvo perduoti bankroto administratoriui ir minėtas fizinis asmuo Ž. M. nebuvo įtrauktas į įmonės debitorių sąrašą (UAB „Mankerta“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaita 2019-09-14 – 2018-11-15). Be to, įmonė, turėdama pareigą atsiskaityti su mokesčių administratoriumi, vykdė operacijas su trečiaisiais asmenimis. Įmonės turto masės sumažėjimas, įmonės turtiniams įsipareigojimams nuolat didėjant, patvirtina išvadą, kad tokiu būdu buvo siekiama išvengti išieškojimų nukreipimo į įmonės pinigines lėšas.
16. Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo priteisimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto.
17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pripažintina, jog UAB „Mankerta” buvo valdoma netinkamai, neužtikrinta įmonės kreditorių interesų apsauga. Faktiniai duomenys apie įmonės valdymo organų ir dalyvių padarytus įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
pripažinti BUAB „Mankerta“ (j. a. k. 302902618) bankrotą tyčiniu.
Įsiteisėjusią teismo nutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Šiaulių apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.