Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. R., jo atstovei advokato padėjėjai Rūtai Sutkutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės A. P. (toliau – institucija) 2022 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. SAVAD-19-ANR_N-730-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22156385332.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. 2022 m. sausio 26 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad jis 2022 m. sausio 18 d. 15.06 val., (duomenys neskelbtini), paliko transporto priemonę „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje (ant įvažiavimo), pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 150.5 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

KET pažeidimus turintys teisę fiksuoti pareigūnai vertina vietą pagal vizualiai pastebimus techninius-inžinerinius požymius, nors jokie teisės aktai nėra įtvirtinę parametrų, koks plotis turėtų būti skirtas šaligatviams, tačiau konkreti vieta, kurioje buvo pastatyta pažeidėjo transporto priemonė, yra šalia ir tuo pačiu aukščiau važiuojamosios kelio dalies, atskirta borteliu, su skirtinga nei važiuojamoji dalis, danga.

Teismo posėdyje pareiškėjas V. R. skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad savo automobilį pastatė įvažiavime į savo garažą taip, kad jis nekeltų jokių nepatogumų nei praeiti šaligatviu pėstiesiems, nei pravažiuoti gatve automobiliams. Tam, kad automobilį pastatyti į garažą, reikia nueiti į namus, paimti raktus ir atrakinti tiek garažo duris, tiek vartelius į garažą iš vidaus – toks garažo durų mechanizmas. Tad norint automobilį pastatyti į garažą, jį prieš tai reikia pastatyti prie namų, todėl toks automobilio pastatymo būdas, kaip užfiksuotas nuotraukose, tariamai pažeidžiant KET, yra tinkamiausias iki automobilio pastatymo į garažą. Jei automobilį pastatytų ir atidarytų vartelius, tokiu atveju atidaryti varteliai užtvertų praėjimą šaligatviu pėstiesiems, jei automobilį pastatytų iki vartelių garažo vartų kryptimi, tuomet būtų užtvertas ir šaligatvis ir automobilis įsikištų į gatvės važiuojamąją dalį. Užfiksuoto tariamo pažeidimo metu gali būti, jog pareiškėjas užtruko nuo 3 iki 5 minučių, nes nešė į namus padėti produktus, taip pat ėjo atsirakinti garažą bei vartelius. T. R. parašiusio skundą anksčiau nepažinojo, dabar žino, kad jis seniūnaitis, kuris dėl automobilių statymo skundžia ir kitus rajono gyventojus. Prie jo (V. R.) paaiškinimo pridėtose nuotraukose, situacijai iliustruoti užfiksuotas ne jo, o kito asmens ir kito modelio automobilis. Pareiškėjo nuomone, jis nėra pažeidėjas, kurį reiktų bausti. Visada dėl automobilio statymo stengiasi elgtis taip, kad nepažeistų taisyklių ir nesukeltų kitiems nepatogumų.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. R., kurio inciatyva ir pradėta ši administracinio nusižengimo teisena, parodė, jog nagrinėjamo įvykio metu transporto priemonė buvo pastatyta neleidžiamoje vietoje. Jis kaip seniūnaitis apeina teritoriją, apžiūri kaip statomi automobiliai. Skundžia visus automobilių savininkus, nes automobilių statymas rajone yra problema, dažnai statoma ir ant šaligatvių. Teritoriją apeina per 2 valandas. Kiek tą kart užtruko gatvėje pasakyti negali. Automobilio „Honda“ savininko nematė. Automobilis Honda stovėjo ant įvažos, o taip statyti negalima. Automobilis niekam netrukdė, bet stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ zonoje. Prie jo pranešimo pateiktos visos nuotraukos darytos vienu metu. Automobilį nufotografavo stovintį ant įvažos. Ženklas „Sustoti draudžiama“ buvo iš kitos pusės nuo 71 namo, nuotrauką gali padaryti atgaline data, jį pats matė, dabar ženklas „Sustoti draudžiama“ pastatytas ir ties 93 namu, kurio (ženklo) tuomet nebuvo. Tuomet, kai fotografavo, jis buvo nuimtas dėl gatvėje vykdytų vandentiekio darbų, todėl nufotografavo kitą „Sustoti draudžiamą“ ženklą, ties Telšių gatve, kuris buvo apsuktas.

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais. Pareigūnas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktu įrodymu visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinio teisės nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes, o manymas, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakankamas kaltei pagrįsti.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas teisiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas yra priskiriamas prie formalių nusižengimų, todėl atsakomybei pagal šį pažeidimą kilti nėra būtina pasekmių atsiradimo sąlyga, pakanka nustatyti, kad transporto priemonė stovėjo ten, kur tai draudžia KET.

V. R. skundžiamu nutarimu nubaustas už KET 105.5. punkto, reglamentuojančio automobilių sustojimo ir stovėjimo taisykles, nuostatų pažeidimą.

KET 105.5. punktas nustato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijos.

V. R. nubaustas už tai, kad jis sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę stovėjimui neskirtoje teritorijoje (ant įvažiavimo).

Institucija nustatydama šias faktines aplinkybes, rėmėsi liudytojo T. R. 2022 m. sausio 24 d. pranešimu Kauno miesto savivaldybės administracijai ir pateiktomis fotonuotraukomis. Iš pranešimo matyti, kad pranešėjas nurodė, jog prie (duomenys neskelbtini) namo pastatytas ant įvažos automobilis Honda valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktos nuotraukos darytos 2022 m. sausio 18 d. 15:06:06 val. Taip pat pridėta nuotrauka su ženklu „draudžiama sustoti“ pagal kelių eismo taisykles. Ženklas stovi prie (duomenys neskelbtini) namo.

Iš atsiliepimo į skundą matyti, jog institucija taip pat vadovavosi tuo, kad automobilis stovėjo ne tam skirtoje vietoje, kai nebuvo tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Institucijos nuomone, automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamo dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos, pvz. šaligatvio, yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje, o tai, kad minėtoje vietoje nėra kelio ženklų, draudžiančių automobilių sustojimą ar stovėjimą, nereiškia, kad šioje vietoje automobilių statymas yra leidžiamas.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus, apklausęs teisme pareiškėją, institucijos atstovę, liudytoją, ištyręs rašytinę bylos medžiagą, konstatuoja, jog išvada, kad V. R. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, padaryta netinkamai įvertinus įrodymus.

Teismas pažymi, kad V. R. inkriminuota ir jis nubaustas už tai, kad jis pastatė transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje (ant įvažiavimo), pažeidžiant KET 105.5 punkto reikalavimus.

Teismo vertinimu, toks kelių eismo taisyklių aiškinimas nesiderina nei su kelių eismo taisyklių reikalavimais, nei su pačiu eismo saugumu.

Kaip matyti ir (duomenys neskelbtini) punkto, jame išdėstyti draudimai automobiliui sustoti ir stovėti tais atvejais, kuomet nestatomi ženklai. KET 105.5 punkte numatyta, kad automobiliui sustoti ir stovėti draudžiama, ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys, kad institucija, formuluodama KET pažeidimo esmę, nurodė, kad pareiškėjo automobilis buvo pastatytas transporto priemonių eismui neskirtoje teritorijoje (ant įvažiavimo). Toks aiškinimas visiškai yra nesuprantamas, kadangi įvažos kaip kelio sudėtinės dalies įrengimas ir yra projektuojamas kaip eismui skirta kelio dalis, kuomet įrengiami atskiri kelio elementai siekiant suformuoti patogesnį įvažiavimą (įvažas) į kitas teritorijas, o ne pačias įvažas laikant tokiomis teritorijomis. Šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys, kad nuotraukose užfiksuotas automobilis „Honda“ nestovi kelio važiuojamoje dalyje, taip pat nestovi ir ant šaligatvio. Automobilis pastatytas (duomenys neskelbtini) namo su garažu, pagal namų išsidėstymus gatvėje, akivaizdžiai skirtoje įvažoje tik tam vieninteliam garažo naudotojui, t. y. „Honda“ automobilio savininkui. Įvaža specialiai pritaikyta ir techniškai išspręsta – ji išasfaltuota, žalios vejos, tarp kurios ji yra, atžvilgiu pažeminta, o gatvės bortelis nuleistas iki gatvės dangos lygio, todėl visiškai pagrįstai galima vertinti, kad tai įrengta būtent siekiant užtikrinant eismo saugumą gatvėje bei taip išspręstas tiek automobilio įvažiavimo į garažą, tiek gatvės pralaidumo (netrukdomo pravažiavimo) klausimas. Priešingai nei teigia institucija, minėtoje vietoje pastačius kelio ženklą su automobilio stovėjimo būdą nurodančiu ženklinimu, būtų sukurta galimybė automobilį statyti bet kuriam asmeniui, kuris, naudodamasis tokiu ženklu, sukurtų kliūtį (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. x savininkui naudotis tiek įvaža į jam priklausantį garažą, tiek ir pačiu garažu. Atsižvelgiant į tai, šis KET 105.5 punkto tariamas pažeidimas pareiškėjui negali būti taikomas.

Dėl automobilių statymo, trukdant kitiems eismo dalyviams, reglamentuojama KET 105.10 punkte, kur nurodoma, jog automobiliui sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Kaip matyti iš šio punkto formuluotės, asmuo negali statyti automobilio tose vietose, kur jis trukdytų, nagrinėjamu atžvilgiu, įvažiuoti (išvažiuoti) į stovėjimo vietą, garažą, kiemą arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Kaip jau buvo minėta, automobilis „Honda“ buvo pastatytas lygiagrečiai A. M. gatvei, bet ne gatvėje, o įvažiavime (įvažoje) į to paties automobilio savininko kiemą ir garažą, netrukdant nei transporto priemonių eismui, nei pėstiesiems, einantiems šaligatviu, todėl šis taisyklių punktas nesudaro jokio pagrindo spręsti apie galimą jo pažeidimą – trukdymą transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Pareiškėjas teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė situacines nuotraukas, iš kurių galima spręsti, jog kuomet jis automobilį pastatytų įvažoje, įvažiavimo į kiemą ir garažą kryptimi, dėl siauro šaligatvio, būtų ne tik visiškai užtvertas praėjimas pėstiesiems, bet ir automobilio galinė dalis trukdytų eismui gatvėje (b. l. 8). Taip pat laikant atidarytus tvoros vartus dėl atsidarymo krypties į išorinę pusę būtų sudaroma kliūtis pėstiesiems (b. l. 45, 46). Todėl automobilio pastatymas įvažoje, lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvei, prieš automobilio pastatymą į garažą, tokioje gatvės su visais kelio elementais suformuotoje infrastruktūroje yra ne tik yra tinkamas, bet ir optimalus sprendimas netrukdyti nei automobilių, nei pėsčiųjų eismui. Nei tvoros vartai, nei garažo vartai neturi automatinio atidarymo mechanizmo valdomo per atstumą, todėl nesustojus ir nepastačius automobilio, neišlipus iš jo, neįėjus į namą, iš vidaus neatrakinus garažo durų ir jų neatidarius, neatrakinus tvoros vartų ir jų neatidarius, tiesiog nebūtų galimybės naudotis garažu. Tokia veiksmų seka akivaizdžiai yra užtrunkanti ir jokiomis aplinkybėmis neišvengiama, todėl pareiškėjo versija, kad jis, pastatęs automobilį nuėjo į namą atrakinti garažo, kad galėtų pastatyti automobilį, niekuo nepaneigta.

Apibendrinant darytina išvada, jog surinkti įrodymai nepatvirtina V. R. nusižengimo, kad V. R. automobilis buvo paliktas stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje (ant įvažiavimo), todėl atsiliepime nurodyti argumentai, kad pareiškėjo transporto priemonė buvo pastatyta aukščiau važiuojamosios kelio dalies ir borteliais atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies su skirtinga nei važiuojamoji dalis, danga, kas atitinka SEAKĮ 2 straipsnio 67 dalyje numatytą šaligatvio sąvokos apibrėžimą (t. y. kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui KET nustatytais atvejais) arba kitą transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtą teritoriją, kad nėra įrengtų, tokį, ant šaligatvio krašto, leidžiančių ir stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, ir iš ko seka, kad ši vieta nėra transporto parkavimui skirta vieta, o sklypo dalis, kurioje buvo užfiksuota pastatyta ir laikoma transporto priemonė HONDA, turi būti naudojama išimtinai pėsčiųjų eismui ar SEAKĮ 2 straipsnio 80 dalies ribose (t. y. transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti), vertintini kritiškai dėl netinkamo sąvokų priskyrimo ir plečiamo teisės normų interpretavimo nagrinėjamos situacijos atžvilgiu, kuomet nusižengimo formuluotėje tokio pažeidimo ir neįvardinta.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teisingumo, protingumo principus, teismas konstatuoja, jog ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis V. R. veikoje nustatyta nepagrįstai, išsamiai ir visapusiškai neįvertinus surinktų įrodymų, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės A. P. 2022 m. kovo 8 d. nutarimas Nr. SAVAD-19-ANR_N-730-2022 panaikintinas, administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nes padaryta veika neturi inkriminuojamo administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Panaikinant skundžiamą nutarimą, turi būti išspręstas klausimas susijęs su pareiškėjo V. R. patirtomis išlaidomis dėl advokato pagalbos apmokėjimo. Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, spręstina vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi. Teismui buvo pateiktas prašymas dėl 350 eurų sumos atlyginimo už pareiškėjui V. R. suteiktas teisines paslaugas. Teismo vertinimu, advokato darbas ir rezultatas, konstatavus, jog pareiškėjas jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepadarė, šioje byloje atitinka prašomą priteisti procesinių išlaidų sumą, kuri priteistina iš valstybės (LAT 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

V. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės A. P. 2022 m. kovo 8 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-730-2022 administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo bylos teiseną V. R. atžvilgiu nutraukti.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: 22156385332 medžiagą grąžinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui.

Priteisti V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš valstybės 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.