Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-07-03 · Civilinė byla Nr. 2A-261/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-07-03
Bylos Nr.
2A-261/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas, Marytė Mitkuvienė (pran.)
Ieškovas
V.R.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybei
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A–261/2006 NProcesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. liepos 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Marytės Mitkuvienės,

kolegijos teisėjų: Kazio Kailiūno ir Donato Šerno,sekretoriaujant Ernestai Jevaitytei,dalyvaujant ieškovui V.R.,atsakovo atstovui Artūrui Survilai,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 13 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-123-479/2006 pagal ieškovo V.R. ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl neturtinės žalos priteisimo ir atsakovo įpareigojimo grąžinti ieškovui leidimą maršrutui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V.R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo įpareigojimo grąžinti ieškovui leidimą maršrutui. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė 1996 m. balandžio 1 d. su ieškovu sudarė keleivių pervežimo sutartį. 1996 m. lapkričio 10 d. ši sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva. Ieškovas kreipėsi į teismą ir 1999 m. balandžio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo nustatyta, kad atsakovas 1996 balandžio 1 d. sudarytą sutartį nutraukė neteisėtai. Kadangi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas neteko pajamų, buvo priverstas parduoti jam priklausiusį butą, ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurios dydis - 300 000 Lt, bei įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui leidimą vykdyti keleivių pervežimą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad tarp šalių sudaryta sutartis buvo neteisėtai nutraukta 1996 m. lapkričio 10 d., todėl ieškovas teismui turėjo nurodyti, kad tuo metu galioję įstatymai suteikė teisę reikalauti, jog būtų atlyginta neturtinė žala. Žalos padarymo metu neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų viešojo valdymo srityje numatė LR CK 485 str. Tačiau ieškovas neįrodė, kad sutarties nutraukimas buvo susijęs su viešojo valdymo funkcijų įgyvendinimu. Kad šis ginčas nėra kilęs viešojo valdymo srityje, nustatyta ir 2005 m. gruodžio 19 d. teismingumo ginčų komisijos nutartyje. Teismas padarė išvadą, kad iki 2001 m. liepos 1 d. galioję įstatymai nenumatė ieškovo teisės į neturtinės žalos atlyginimą, todėl ieškovas nepagrįstai vadovaujasi dabar galiojančio LR CK 6.250 str. nuostatomis ir neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (LR CPK 178 str.). Be to, ir dabar galiojantis LR CK nenumato atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, nes dabar galiojančio LR CK 6.271 straipsnio ir galiojusio LR CK 485 straipsnio redakcijos yra iš esmės tapačios, o bendroji norma, nustatanti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tai yra LR CK 6.250 straipsnyje, numato pareigą atlyginti neturtinę žalą tik pagal įstatymus, kuriuose konkrečiai yra tokia pareiga nustatyta. Teismas nesutiko ir su ieškovo nuostata, kad ieškovui turi būti grąžintas leidimas vykdyti keleivių pervežimą. Nurodė, kad ieškovas savo ieškinyje nurodo du pažeistų teisių gynimo būdus, nors ieškinio pagrindas yra vienas - neteisėtas keleivių pervežimo sutarties nutraukimas. Teismas atsižvelgia į tai, kad leidimas ieškovui vykdyti keleivių pervežimą buvo panaikintas 1996 m. lapkričio 5 d. ir šio atsakovo veiksmo ieškovas neginčijo civilinėje byloje dėl neteisėto sutarties nutraukimo bei įpareigojimo sudaryti naują sutartį. 1996 m. lapkričio 5 d. atsakovo atliktas leidimo anuliavimas yra nenuginčytas, teisėtas veiksmas ir nėra pagrindo išduoti ieškovui naują leidimą. Be to, šalys pripažįsta, kad ir šiuo metu teisė vykdyti keleivių pervežimą suteikiama konkurso būdu. Todėl ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas, patenkinus ieškinį, akivaizdžiai prieštarautų dabar galiojantiems norminiams aktams, teismas pažeistų imperatyvius teisėtumo ir teisingumo principus (LR CPK 6 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 13 d. sprendimą, patenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų neteko darbo, patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Kadangi dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas neteko 45 000 Lt kiekvienais metais pajamų, todėl žalą jis vertina 300 000 Lt. Ieškovas taip pat nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų netekus darbo, ieškovas buvo priverstas parduoti dviejų kambarių butą, kad galėtų išlaikyti šeimą. Teismo sprendime nurodyta, kad teismas teisingai konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus nutraukiant keleivių pervežimo sutartį ir, kad ieškovas įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, todėl vadovaujantis CK 6.250 straipsniu ieškovas prašo atlyginti jam neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas savo reikalavimus grindžia CK 6.250 straipsniu ir prašo atlyginti neturtinę žalą, tačiau CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 11 straipsnis numato, kad CK normos dėl asmens garbės ir orumo gynimo, bei šiame kodekse nustatytos taisyklės dėl neturtinės žalos atlyginimo taikomos tiems civiliniams santykiams, kurių faktinis pagrindas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. To paties įstatymo 47 straipsnio 2 dalis numato, kad CK šeštos knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl deliktinės atsakomybės taikomos, kai žala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki CK įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam kodeksui, žala atlyginama pagal šio kodekso normas, išskyrus atvejus, kai iki CK įsigaliojimo padaryti veiksmai, dėl kurių atsiranda žala įsigaliojus šiam kodeksui, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti. Sutarties nutraukimo su ieškovu metu žala galėjo būti atlyginama tik tuomet kai yra kilusi dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, o šiuo atveju teismas nustatė, kad ginčas nėra kilęs viešojo administravimo srityje, todėl negali būti tenkinamas ieškovo apeliacinis skundas. Atsakovas taip pat nesutinka su apelianto prašymu grąžinti jam leidimą ir suteikti teisę vykdyti keleivių pervežimo veiklą, nes šiuo metu teisė užsiimti tokia veikla yra suteikiama konkurso būdu, kuriame gali dalyvauti ir apeliantas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nurodytų ribų (LR CPK 320 str. 2 d.).

Ieškovas savo apeliaciniame skunde nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo bei nepagrįstumo pagrindų. Faktiškai į apeliacinį skundą perrašė kai kurias ieškinio pareiškime nurodytas aplinkybes, t.y. kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neteko darbo, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, depresiją, reputacijos pablogėjimą. Todėl jam turėtų būti atlyginta neturtinė žala. Visos ieškovo nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir padarytos pagrįstos išvados.

Kaip jau buvo aukščiau nurodyta, ieškovas prašo priteisti 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigoti atsakovą grąžinti jo individualiai įmonei leidimą maršrutui.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tarp šalių 1996 04 01 sudaryta sutartis vežti keleivius automobilių transportu buvo nutraukta 1996 11 10, todėl ieškovas turėjo nurodyti, kad tuo metu galioję įstatymai suteikė teisę atlyginti tokio pobūdžio neturtinę žalą.

Ieškovas savo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia LR CK (2000 m. red.) 6.250 str.

LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 11 str. nurodyta, kad kodekse nustatytos taisyklės dėl neturtinės žalos atlyginimo taikomos tiems civiliniams teisiniams santykiams, kurių faktinis pagrindas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.

Ieškovas neturtinės žalos atsiradimo priežastį nurodo neteisėtą 1996 04 01 sutarties nutraukimą.

Kaip jau buvo minėta, ši sutartis buvo nutraukta 1996 11 10. Tokiu būdu, ieškovui neturtinė žala atsirado nutraukus sutartį t.y. – 1996 11 10.

LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 str. 2 d. nustatyta, kad CK normos dėl deliktinės atsakomybės taikomos, kai žala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki CK įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipėsi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam kodeksui žala atlyginama pagal šio kodekso normas, išskyrus atvejus, kai iki CK įsigaliojimo padaryti veiksmai, dėl kurių atsiranda žala įsigaliojus šiam kodeksui, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus, nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti.

Sutarties nutraukimo metu galiojusio CK (1964 m. red.) normos tokiu ieškovo nurodytu pagrindu atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo nenumatė. Todėl nėra pagrindo ieškovui priteisti iš atsakovo neturtinę žalą.

Ieškovas savo reikalavimą įpareigoti atsakovą grąžinti jo įmonei leidimą maršrutui taip pat sieja su neteisėtu 1996 04 01 sutarties nutraukimu. Tačiau, kaip matyti iš pateiktų į bylą įrodymų, ieškovui leidimas maršrutui buvo anuliuotas nuo 1996 11 05, dėl to, kad V.R. neatvyko pratęsti leidimo kai terminas baigėsi (civ. byla Nr. 2-300/99 b.l. 14). Leidimo anuliavimas nebuvo siejamas su 1996 04 01 sutartimi t.y. su jos nutraukimu, leidimo anuliavimo metu sutartis nebuvo nutraukta.

Be to, įvedus konkursinę leidimų vykdyti keleivių vežimą išdavimo tvarką, ieškovas turėjo ir turi galimybę dalyvauti konkurse ir gauti leidimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Marytė MitkuvienėTeisėjai: Kazys KailiūnasDonatas Šernas