- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-27
- Bylos Nr.
- I-2348-644/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01343-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Kauno
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 37.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 35-102 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo jam buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 2S-3951 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriuo ši nuobauda buvo palikta galioti (b. 1. 5).
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 35-102 jam nepagrįstai buvo paskirta nuobauda - papeikimas. Paskirtą nuobaudą pareiškėjas ginčijo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui, kuris 2017 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 2S-3951 šią nuobaudą paliko galioti. Paaiškino, jog 2017 m. gegužės 14 d. būnant Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 234, apie 9.00 vai. pareigūnas per stebėjimo langelį paklausė, ar pareiškėjas pageidauja išeiti pasivaikščioti į lauką. Pareiškėjas atsakė, kad į lauką eis ir ilgą laiką pasiruošęs kameroje laukė, kol bus išvestas pasivaikščioti. Tačiau pareiškėjas nebuvo išvestas pasivaikščioti į lauką. Po pietų jis išsikvietė pareigūną ir paklausė, kodėl jo vis dar neišvedė pasivaikščioti. Pareigūnas paaiškino, kad pareiškėjas pats atsisakė išeiti pasivaikščioti ir, atsižvelgiant į tai, kad pasivaikščiojimo laikas jau buvo pasibaigęs, pareiškėjas tą dieną jau nebus vedamas į lauką. Vėliau pareiškėjas iškvietimo mygtuku išsikvietė budintį pareigūną, tačiau pastarasis jo paaiškinimais netikėjo. Pareiškėjo teigimu, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija yra melaginga, o pareigūnai nesistengė išsiaiškinti, kaip buvo iš tikrųjų. Pažymėjo, kad savo parašu atsisakymo išeiti pasivaikščioti į lauką nepatvirtino, kameros durų nedaužė ir netriukšmavo, taigi nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai. Kadangi paskirtą nuobaudą ketino skųsti, jo pateikto skundo prašė nenagrinėti. Prašė skundą tenkinti ir panaikinti nepagrįstai paskirtą drausmę nuobaudą.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius (toliau - ir Kauno TI) atsiliepime (b. l. 25-27) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Pažymėjo, kad pareiškėjas pats atsisakė pasivaikščioti gryname ore, šią aplinkybę patvirtina įrašai Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore apskaitos žurnale. Kadangi pareiškėjas nepasirašė, jog atsisako išeiti pasivaikščioti, šis atsisakymas buvo patvirtintas dviejų pareigūnų parašais, kaip numatyta Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore ir į kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos apraše, patvirtintame Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114. Pareiškėjas kameroje triukšmavo, daužė duris, kalbėjo nemandagiai, nepaisė pareigūnų reikalavimo nutraukti vykdomus pažeidimus. Drausmės pažeidimas buvo padarytas kameroje, kur vaizdo kamerų nėra. Be to, vaizdo įrašai saugomi ribotą laiką. Kadangi pareiškėjo nusižengimas nebuvo reikšmingas, nebuvo pagrindo saugoti vaizdo įrašus ilgesnį laiką. Pareiškėjo ginčijamame nutarime dėl nuteistojo nubaudimo aiškiai išdėstyti nuobaudos skyrimo pagrindai. Remiantis dviejų pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija apie pareiškėjo pažeidimus, buvo nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas, kuriame numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis įstaigų vidaus tvarkos, ir to paties straipsnio 2 punktą, kuris numato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Pareiškėjas pažeidė Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių, patvirtintų Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-259, 5.1, 5.2, 5.4 punktus. Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimą dėl nuteistojo nubaudimo yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 35-102 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 2S-3951, kuriuo buvo paliktas galioti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. gegužės 15 d. nutarimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad laikinai einančio Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pareigas A. V. 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 35-102 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau - ir Nutarimas dėl nubaudimo), nuteistasis A. V. buvo nubaustas drausmine nuobauda - papeikimu (b. 1. 6, 30, 39). Pareiškėjas nubaustas už tai, kad 2017 m. gegužės 15 d. apie 9.00 vai. jam atsisakius eiti pasivaikščioti ir šį atsisakymą jam atsisakius patvirtinti parašu, vėliau daužė kameros duris, triukšmavo, reikalavo išvesti jį pasivaikščioti į lauką, su pareigūnais bendravo pakeltu tonu. Nutarimu dėl nubaudimo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių, patvirtintų Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-259, 5.1, 5.2, 5.4 punktus.
Nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - ir Kalėjimų departamentas), tačiau Kalėjimų departamentas 2017 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 2S-3951 pareiškėjo skundo netenkino, drausminę nuobaudą paliko galioti ir konstatavo, jog pareiškėjui paskirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui (b. 1. 7-8)
Pareiškėjas Nutarimo dėl nuteistojo nubaudimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia tuo, kad nuobauda buvo paskirta asmeniui, kuris nepadarė jokio drausmės ar režimo reikalavimų pažeidimo.
Nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos.
BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų - laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.) ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas - motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis - nuobaudomis.
BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė (drausminių nuobaudų rūšys) už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų - iki dešimties parų. Sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis - t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti, ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (žr. LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2010 ir t.t.).
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ginčijamo Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 35-102, pareiškėjas savo elgesiu pažeidė Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių, patvirtintų Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-259, 5.1 (laikytis Suėmimo vykdymo įstatyme ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse numatytų reikalavimų ir įstaigos direktoriaus nustatytų tvarkų ir taisyklių bei dienotvarkės), 5.2 (vykdyti teisėtus įstaigos darbuotojų nurodymus ir reikalavimus), 5.4 (bendraujant su įstaigos darbuotojais elgtis mandagiai, nevartoti necenzūrinių žodžių, kalėjimo žargono, išsireiškimų, pavardžių, nerodyti nepadorių gestų, nelaikyti rankų kišenėse, įėjus į kamerą ar patalpą, kurioje jie tuo metu yra, atsistoti ir pasisveikinti) punktus. Taigi, šių reikalavimų pažeidimas yra vertinamas kaip režimo pažeidimas ir sukelia BVK 142 straipsnyje numatytas pasekmes.
Konkrečiu atveju, pareiškėjas ginčija paskirtą nuobaudą teigdamas, kad pažeidimų nepadarė, t. y. netriukšmavo, durų nedaužė, o pareigūnus išsikvietė signaliniu mygtuku, tačiau šiuos argumentus paneigia byloje surinkti įrodymai.
Iš byloje esančių Kauno tardymo izoliatoriaus prižiūrėtojų R. J. ir L. R. tarnybinių pranešimų (b. 1. 31, 35, 41, 42) matyti, kad 2017 m. gegužės 14 d. kameroje Nr. 234 nuteistasis A. V. padarė režimo pažeidimą - pareiškėjui pačiam atsisakius eiti pasivaikščioti į lauką ir šį atsisakymą jam atsisakius patvirtinti parašu, vėliau pareiškėjas daužė kameros duris, triukšmavo, reikalavo išvesti jį pasivaikščioti, su pareigūnu bendravo pakeltu tonu, į reikalavimus nusiraminti jis nereagavo. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. R. paliudijo, kad 2017 m. gegužės 14 d. apie 9.00 vai. jis paklausė pareiškėjo, ar šis pageidauja eiti pasivaikščioti į lauką, tačiau pastarasis miegojo ir nepageidavo eiti pasivaikščioti bei atsisakė pasirašyti Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore apskaitos žurnale. Vėliau pareiškėjas persigalvojo ir pradėjo triukšmauti, reikalavo išvesti jį į lauką, daužė kameros duris. Liudytojai R. J. ir L. R. teismo posėdyje patvirtino, kad 2017 m. gegužės 14 d. kameroje Nr. 234 nuteistasis A. V. daužė kameros duris, triukšmavo, bendravo pakeltu tonu.
Pažymėtina, kad administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.; minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje esantys tarnybiniai pranešimai, liudytojų R. J. ir L. R. parodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje administracinėje byloje. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti pareigūnų parodymais apie tai, jog A. V. 2017 m. gegužės 14 d. kameroje Nr. 234 triukšmavo, daužė duris, reikalavo išvesti jį pasivaikščioti, su pareigūnu bendravo pakeltu tonu. Pareiškėjo parodymai apie tai, kad jis netriukšmavo, durų nedaužė, o pareigūnus išsikvietė signaliniu mygtuku, vertinami kaip siekis išvengti atsakomybės, todėl atmetami.
Išanalizavęs teisės aktų nuostatas bei byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas privalėjo vykdyti pareigūnų nurodymus ir elgtis mandagiai, tačiau priešingai, pareiškėjas pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdė, triukšmavo, daužė duris, bendravo pakeltu tonu. Taigi, darytina išvada, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 35- 102 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas padarė režimo pažeidimą ir už tai jam paskyrė drausminę nuobaudą - papeikimą.
Pareiškėjas pažymėjo, kad Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore apskaitos žurnale nepasirašė, jog atsisako eiti pasivaikščioti. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore ir į kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos aprašo 11 punktą, Suimtajam ar nuteistajam atsisakius pasirašyti Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore apskaitos žurnale, atsisakymą pasirašyti parašais patvirtina posto prie kamerų prižiūrėtojas ir prižiūrėtojas vedantis suimtuosius ir nuteistuosius pasivaikščioti gryname ore. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui atsisakius pasirašyti Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore apskaitos žurnale, šį atsisakymą nustatyta tvarka patvirtino prižiūrėtojai R. J. ir L. R. (b. l 28).
Teismo vertinimu, Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius skirdamas pareiškėjui nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, laikėsi nustatytos nuobaudų skyrimo tvarkos (Suėmimo vykdymo įstatymo 12 str. 3 d. ir 4 d. ir Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 142 str.) neviršijo savo įgaliojimų, nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, todėl ją naikinti nėra pagrindo.
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, gavęs pareiškėjo A. V. skundą, įvertinęs surinktą medžiagą, patikrinęs nuobaudos skyrimo procedūrą ir tvarką, nenustatęs pagrindų jos panaikinimui, 2017 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 2S-3951 Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimą paliko nepakeistą (b. 1. 7-8). Teismo vertinimu, Kalėjimų departamento sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinktų įrodymų pakankamumu, jų nuoseklumu, konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 35-102 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 2S-3951 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 - 196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.