- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-02-23
- Bylos Nr.
- I-159-243/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- E. N.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant pareiškėjui E. N., atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gediminui Savickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. N. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2008-12-22 įsakymo Nr. 30-TE-102, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda pastaba, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. N. teismo prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-12-22 įsakymą Nr. 30-TE-102, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda pastaba. Pareiškėjas reikalavimą grindžia tuo, jog 2008-11-21 patvirtintoje tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-11-IS-92 „Dėl Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK pareigūnų veiksmų“, nepagrįstai konstatuota, kad jis netinkamai pildė tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) kelionės lapus ir savo veiksmais pažeidė Kretingos rajono PK viršininko 2007-05-17 įsakymu Nr.69-V-61 patvirtintas Tarnybinių ir netarnybinių automobilių naudojimo taisykles ir padarė tarnybinį nusižengimą. Pažymi, jog išvadoje nenurodytas konkretus jo padarytas nusižengimas, kaltinimas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, todėl neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjo teigimu, pažeisti Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau Tvarka) 20 punkto reikalavimai. Nurodo, jog padaryti procedūriniai Tvarkos pažeidimai, nes jo atžvilgiu2008-09-22 pradėtas tarnybinis patikrinimas, tačiau tik po 50 dienų, t.y. 2008-11-11, faksu pateiktas susipažinti pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, nors pagal Tvarkos 17 punktą tai turėjo būti padaryta per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios ir pasirašytinai. Pareiškėjo teigimu, pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo forma, turinys bei pateikimo susipažinti forma neatitiko Tvarkos reikalavimų. Tvirtina, jog jis nebuvo tinkamai informuotas, neišaiškintos jo teisės, nepateikti duomenys apie tarnybinį nusižengimą, t.y. pažeistas Tvarkos 16.2 punktas.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su E. N. prašymu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia tuo, jog skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-12-22 įsakymas Nr. 30-TE-102, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda pastaba, pagrįstas 2008-11-21 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-11-IS-92 bei Klaipėdos apskrities VPK Pareigūnų etikos komisijos 2008-12-21 posėdžio protokolo Nr. EK-1 nutarimu, kuriuose konstatuota, kad E. N. pažeidė pareigūnų Etikos kodekso 4.9 punkto nuostatas. Nurodo, jog 2008-11-21 patvirtintoje tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-11-IS-92 „Dėl Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK pareigūnų veiksmų“ konstatuota, jog pareiškėjas, būdamas atsakingas už tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), eksploataciją ir priežiūrą, netinkamai atliko šias funkcijas, nes žinodamas, kad faktiniai automobilio spidometro rodmenys neatitinka įrašų kelionės lapuose, formaliai pildė tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) kelionės lapus ir nesiėmė veiksmų užtikrinti faktinės tarnybinio automobilio ridos, kuro pirkimą patvirtinančių dokumentų ir tarnybinio automobilio ridos fiksavimo kelionės lapuose. Savo neveikimu sudarė sąlygas teikti tikrovės neatitinkančius duomenis, bei pats juos teikė, Kretingos rajono PK buhalterijai. Tuo jis pažeidė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.9 punkto reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Atsakovo teigimu, nepadaryti procedūriniai pažeidimai tiriant tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybes ir skiriant tarnybinę nuobaudą (b.l.11-12).
Atsakovo atstovas nurodęs tokius pačius argumentus, kuriais grindžia atsikirtimą, prašo prašymą nepatenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-12-22 įsakymu Nr. 30-TE-102 pareiškėjui E. N., dirbančiam Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus patruliu, paskirta tarnybinė nuobauda pastaba (b.l. 8). Pareiškėjas prašo įsakymą panaikinti. Reikalavimą grindžia tuo, jog nei įsakyme, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje neišdėstyta nusižengimo esmė, todėl jis nežinodamas kaltinimo apimties ir ribų negali gintis, be to, atliekant tarnybinį patikrinimą padaryti procedūriniai pažeidimai, nes nesilaikyta Tvarkos 16.2, 17, 20 punktuose numatytų reikalavimų.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama kompetentingam subjektui pavedus atlikti tarnybinį patikrinimą. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas tiesiogiai nereglamentuoja tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos, o jos nustatymo teisę deleguoja vidaus reikalų ministrui (Statuto 26 straipsnio 10 dalis), kuris 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtino Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Tvarka). Pagal Tvarkos 20 punktą tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Nurodytoje teisės normoje pažymėta, jog konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Aptartu teisiniu reglamentavimu nustatyta, jog tarnybinio patikrinimo išvada turi būti aiški ir nedviprasmiška, nes ji yra procedūrinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas, apibrėžiamos jo ribos ir apimtis, kaltės forma, ir kurio pagrindu priimamas įsakymas paskirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinio patikrinimo išvados surašymas bei įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo priėmimas yra neatsiejamos pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procedūros dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo neatkartojamos faktinės ir teisinės aplinkybės, išdėstytos tarnybinio patikrinimo išvadoje. Skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-12-22 įsakyme Nr. 30-TE-102 nurodyta, jog jis priimtas remiantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų valdybos 2008-11-21 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-11-IS-92 bei Klaipėdos apskrities VPK Pareigūnų etikos komisijos 2008-12-12 posėdžio protokolo Nr. EK-1 nutarimu (b.l. 8). Pareiškėjo argumentas, jog skundžiamas įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalyje numatytoms nuostatoms dėl viešojo administravimo o įstatymo turinio pripažįstamas nepagrįstu, nes šioje teisės normoje nenumatyta, jog viename akte turi būti išdėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės, kurių pagrindu pareigūnas kaltinamas padaręs tarnybinį pažeidimą.
Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, jog Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų valdyba 2008-11-10 pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 5-11-PR3-84 pareiškėjui nurodė, jog policijos generalinio komisaro pavedimu jo atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas (tarnybinio patikrinimo medžiagos b.l. 111). Pranešime nurodyta, jog E. N., būdamas atsakingas už tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), eksploataciją ir priežiūrą, netinkamai atliko šias funkcijas, nes žinodamas, kad faktiniai automobilio spidometro rodmenys neatitinka įrašų kelionės lapuose, formaliai pildė tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) kelionės lapus ir nesiėmė veiksmų užtikrinti faktinės tarnybinio automobilio ridos, kuro pirkimą patvirtinančių dokumentų ir tarnybinio automobilio ridos fiksavimo kelionės lapuose, ir savo neveikimu sudarė sąlygas teikti tikrovės neatitinkančius duomenis, bei pats juos teikė, Kretingos rajono policijos komisariato buhalterijai. Nurodyta, jog 2008-09-18 nustatyta, kad šio automobilio faktiniai spidometro duomenys yra 50436 km, o kelionės lape užfiksuoti spidometro duomenys yra 48850 (skirtumas 1586 km). Tarnybinio nusižengimo tyrimas pabaigtas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų valdybos 2008-11-21 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-11-IS-92, kurioje konstatuota, jog E. N. šiais veiksmais nevykdė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.9 punkto reikalavimų būti teisingam, nešališkam, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą (tarnybinio patikrinimo medžiagos. Išvadoje taip pat konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Kretingos rajono PK viršininko 2007-05-17 įsakymu Nr.69-V-61 patvirtintų Tarnybinių ir netarnybinių automobilių naudojimo taisyklių 51 punkto reikalavimus, nustatančius, kad kiekvienas degalų įpylimas į tarnybinio automobilio baką fiksuojamas kelionės lapuose, įrašant degalų kiekį litrais bei sumą litais, nes jis pildydamas kelionės lapus – griežtos atskaitomybės dokumentus neatitinkančius tikrovės duomenis teikė apskaitai b.l. 154-160). Patikrinimo išvada Klaipėdos apskrities viršininkui pasiūlyta spręsti E. N. tarnybinės atsakomybės klausimą, prieš tai jo veiksmus apsvarsčius Klaipėdos apskrities VPK Tarnybinės etikos komisijoje. Klaipėdos apskrities VPK Pareigūnų etikos komisijos 2008-12-12 posėdžio protokolu Nr. EK-1 nutarta siūlyti įstaigos viršininkui pareiškėją bausti tarnybine tvarka. (b.l. 8, 13-15).
Pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjo argumentas, jog pranešime ir išvadoje neišdėstyta esmė pažeidimo, kurio padarymu jis kaltinamas. Tokiu teiginiu jis prieštarauja pats sau, nes prašyme teismui nurodo kaltinimo padarius tarnybinį pažeidimą aplinkybes, išdėstytas būtent pranešime ir išvadoje, o tai reiškia, kad kaltinimo esmė jam yra suprantama ir žinoma (b.l. 4). Nagrinėjamoje tarnybinio patikrinimo medžiagoje surinkti įrodymai, patvirtina pažeidimo padarymo aplinkybes. Nustatyta, jog automobilis (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas pareiškėjui, jis buvo atsakingas už automobilio eksploataciją ir priežiūrą ir tvarkė sunaudoto kuro ir ridos apskaitą, pildydamas kelionės lapus, kuriuos teikė apskaitai. Automobiliu naudojosi ir kiti pareigūnai, tačiau jie nepildė kelionės lapų ir jų neteikė apskaitai, todėl tik pareiškėjui tiesiogiai buvo žinoma esama padėtis ir jis būdamas sąžiningas privalėjo informuoti vadovybę apie faktinį automobilio spidometro rodmenų neatitikimą įrašams kelionės lapuose. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kuriuos galima būtų vertinti, kaip įrodymą jog jis pranešė vadovybei apie esamą padėtį. Faktinė padėtis paaiškėjo tik tarnybinio patikrinimo metu. Iš pareiškėjo E. N. paaiškinimų matyti, jog jis pripažįsta visas išvadoje išdėstytas faktines tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybes. Būtinas nusižengimo elementas yra valstybės tarnautojo kaltė. Teismui nekyla abejonių, jog pareiškėjas padarė tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytą tarnybinį pažeidimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktas ir teisinis tikrinamo pareigūno E. N. veikos įvertinimas. Jo veiksmai įvertinti, kaip pažeidžiantys Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau Kodeksas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347) 4.9 punkto reikalavimus - būti teisingam, nešališkam, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų. Teisinis vertinimas suprantamai ir nedviprasmiškai nurodytas tarnybinio patikrinimo išvadoje. Etikos kodekse įtvirtinti etikos principai taikytini policijos pareigūnų tarnybinei ir netarnybinei veiklai. Jame įtvirtintų principų pažeidimas laikoma tarnybiniu nusižengimu. Etikos kodekso 15 punkte numatyta, jog laikytis Kodekso reikalavimų yra kiekvieno policijos pareigūno pareiga ir garbės reikalas, o jų pažeidimas smerkiamas ir užtraukia moralinę bei kompetentingų pareigūnų sprendimu tarnybinę atsakomybę. Policijos įstaigų pareigūnų etikos komisijos nuostatuose, pavirtintuose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-10-15 įsakymu Nr. 5-v-612, 5.5.3 punkte numatyta komisijos teisė siūlyti įstaigos viršininkui pareigūną bausti tarnybine tvarka. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų etikos komisijos 2008-12-12 protokolo Nr. EK-1 matyti svarstymo dalykas ir priimtas sprendimas - siūlyti vyriausiojo policijos komisariato viršininkui bausti pareiškėją tarnybine nuobauda (b.l.13-17). Liudytojai komisijos nariai V. B. ir E. L. parodė, jog išnagrinėję tarnybinio patikrinimo medžiagą, išklausę posėdyje E. N., sutiko su tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotomis tarnybinio pažeidimo padarymo faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu vertinimu bei priėmė sprendimą pasiūlyti vadovui nubausti tarnybine nuobauda. Etikos komisijos atlikti procedūriniai veiksmai atitinka nustatytą teisinį reguliavimą dėl komisijos veiklos ir jos kompetencijos, todėl jos sprendimas laikytinas teisėtu.
Pareiškėjas taip pat prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog nebuvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą, neišaiškintos jo teisės, nepateikti duomenys apie tarnybinį nusižengimą, t.y. pažeistas Tvarkos 16.2 punktas. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2008-11-11 savo parašu patvirtino susipažinęs su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, dėl kokio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, išaiškintos tikrinamo pareigūno teisės (tarnybinio patikrinimo medžiagos b.l. 111). Byloje nėra duomenų, jog jis prašė susipažinti su visa turima medžiaga ir kad jam atsisakė ją pateikti, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog buvo suvaržytos jo teisės ir pažeisti Tvarkos 16.2 reikalavimai. Iš etikos komisijos protokole užfiksuotų duomenų matyti, jog jis susipažinęs su tyrimo medžiaga. Pareiškėjo nurodyti tarnybinio patikrinimo atlikimo bei tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų, numatytų Tvarkos 17 punkte, pažeidimai nagrinėjamu atveju nelaikytini padariusiais įtakos vertinat pareiškėjo veiksmus. Be to, pažymėtina, jog iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad remiantis Tvarkos 19 punktu tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas buvo pratęstas 30 dienų (b.l. 2). Termino pratęsimo pagrįstumo teismas nenagrinėja.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog prašyme nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-12-22 įsakymą Nr. 30-TE-102, kuriuo E. N. paskirta tarnybinė nuobauda pastaba. Pareiškėjui paskirta Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta nuobauda pastaba. Atsakovas paskyrė švelniausią tarnybinę nuobaudą, todėl darytina išvada, kad parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį įvertinti duomenys apie ankstesnę E. N. tarnybą, nes iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad jis charakterizuojamas teigiamai.
Pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atmesti pareiškėjo E. N. prašymą dėl panaikinimo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-12-22 įsakymo Nr. 30-TE-102, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda pastaba.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.