Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kisieliaus, Vitalijos Norkūnaitės, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. K. gynėjui advokatui Remigijui Merkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Jancevičiaus (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo L. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo S. K. (tėvo) atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, L. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 6 d.; 2) 30 MGL dydžio (1 500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą.

Nustatyta L. K. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. 01095910) paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose suformuluotus prašymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Prokuroro apeliaciniame skunde neginčijama L. K. kaltė, dėl to šis klausimas išsamiau nebus vertinamas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti L. K. BK 40 straipsnio nuostatas bei nesutinka dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos neišieškojimo iš kaltininko, kurią prašo išieškoti, taip pat prašo padidinti L. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti terminą. Taigi baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

6. Prokuroro nuomone, nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai taikė L. K. BK 40 straipsnio nuostatas ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja ne visos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, o būtent BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose numatytosios. Pasak prokuroro, nepagrįstai teismas nustatė, kad L. K. pripažino kaltę ir gailisi dėl savo veiksmų bei, kad yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat, prokuroro teigimu, teismas parinko netinkamą laiduotoją – tėvą, kuris nedarė pakankamai teigiamos įtakos sūnui.

7. Teisėjų kolegijos nuomone, prokuroro argumentai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo nagrinėjamu atveju yra visos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje.

8. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, ir padaręs išvadą, kad yra arba nėra galimybės atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.

9. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad šioje byloje tikslinga atleisti L. K. pagal laidavimą, byloje esančius duomenis vertino tinkamai ir išsamiai. Teismo duomenimis nustatyta, kad L. K. ankščiau nėra teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 str. 2 d. 1 p.), padarė nesunkų nusikaltimą, apibūdinamas teigiamai. Nors skunde prokuroras akcentuoja, kad L. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino tik nagrinėjant bylą iš esmės apylinkės teisme, LR Konstitucijoje ir BPK yra garantuota įtariamojo/kaltinamojo teisė atsisakyti duoti parodymus (kuria ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo L. K.) ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis dėl to negali būti bloginama. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš L. K. 2018-02-06 apklausos protokolo matyti, kad jis nėra atsisakęs duoti parodymų, priešingai, žadėjo parodymus duoti, kai susipažins su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau vėliau nebuvo kviečiamas duoti parodymų. Nagrinėjamu atveju L. K. yra nurodęs, kad neprisiminė įvykio dėl ligos ir pavartoto alkoholio, apie tai informavo tyrėją, todėl pagrįstai apylinkės teismas sprendė, kad pastarojo noras susipažinti su surinkta medžiaga tebuvo apspręstas tik noro prisiminti (atgaminti) buvusius įvykius ir duoti apie juos tikslius paaiškinimus. Kolegijos nuomone, tai negali būti vertinama, kad L. K. esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pripažino ne savo noru, o tik dėl surinktų byloje įrodymų ikiteisminio tyrimo metu. Susipažinus su apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolu matyti, kad L. K. pripažino savo kaltę visiškai, davė išsamius parodymus, nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 str. 2 d. 2 p.), savo poelgį vertino kaip neigiamą ir gėdingą, teigė gavęs didelę gyvenimišką pamoką, todėl apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai tas faktas, kad L. K. savo poziciją dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos išsakė tik teisme, nebuvo apylinkės teismo įvertintas kliūtimi jam taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta laidavimo taikymo sąlyga buvo nustatyta tinkamai. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, žala padaryta nebuvo (BK 40 str. 2 d. 3 p.).

10. Nepagrįstas prokuroro skundo ir tas argumentas, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta ir kita BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga – kad L. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šios sąlygos išpildymo pagrįstumą, nurodo, jog sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo vertinimu, L. K. šią sąlygą atitinka. Jis jauno amžiaus, neteistas, dirbantis, gyvena su tėvu, kuris jį apibūdina tik teigiamai. Tėvas S. K. nurodė, kad sūnus labai pergyvena dėl šio įvykio, mano, kad tai jam bus labai didelė pamoka ateičiai. Pats L. K. taip pat savo poelgį vertino kaip neprotingą elgesį, nurodė pasikeitęs, apgalvojęs savo ateitį, reabilitacijos centre daug ką pamatęs ir supratęs apie netinkamą elgesį. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, L. K. administracine tvarka baustas, turi dvi galiojančias nuobaudas, tačiau padaryti pažeidimai nėra susiję su alkoholio vartojimu, paskirtos baudos yra sumokėtos, anksčiau neteistas. Kaip jau minėta, kad teismo posėdyje L. K. nuoširdžiai gailėjosi, savo poelgį vertino kaip neigiamą ir neprotingą. Akivaizdu, kad pats ikiteisminis tyrimas bei dalyvavimas baudžiamajame procese, įgyjant įtariamojo, o vėliau ir kaltinamojo procesinį statusą, L. K. padarė pakankamą poveikį, kuris sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Be to, apylinkės teismas paskyrė L. K. ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Kartu akcentuotina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlyginis – jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują neatsargų nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jis gali, o jei padaro tyčinį nusikaltimą, turi būti teisiamas už visas padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016), be to, kriminalinei bausmei keliami tikslai gali būti pasiekti ir nepaskyrus realios bausmės. Atleisdamas L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tai, kad L. K. patirtų suvaržymų visuma turės pakankamą teigiamą poveikį jam ateityje, jis nedarys nusikalstamų veikų, todėl paskirti jam realią bausmę (kaip prašo prokuroras – baudą) šiuo konkrečiu atveju nėra tikslinga. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors L. K. teisiamas ir kitoje byloje dėl narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau LITEKO sistemos duomenimis teismo priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, be to pažeidimas padarytas anksčiau nei skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikaltimas.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai buvo parinktas ir laiduotojas nagrinėjamu atveju – kaltininko tėvas S. K.. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Iš bylos duomenų matyti, kad teisiamajame posėdyje kaip galimas laiduotojas apklaustas S. K. nurodė savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės sūnui L. K., paaiškino, kad ryšys su sūnumi buvo ir yra artimas, sūnus augo su juo, sportavo, žaidė krepšinį, baigė Čiurlionio akademiją, kartu turi daug bendrų hobių, sūnus klauso jo, su savo šeima gyvens jo namuose, todėl jis turės galimybę nuolat bendrauti su sūnumi, daryti jam teigiamą įtaką (b.l. 98-99). Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad laiduotojas S. K. buvęs teisėsaugos institucijos darbuotojas, nėra teistas, praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi. Nors buvo baustas administracine tvarka, tačiau šis pažeidimas nėra šiurkštus, nuobauda paskirta už neteisėtus veiksmus asmens, už kurį jis tuo metu buvo atsakingas – nepilnametį sūnų. Teisėjų kolegijos vertinimu, vienas toks pažeidimas savaime neleidžia vertinti, kad tėvas nededa pastangų tinkamam sūnaus elgesiui formuoti. Bylos duomenys patvirtina, kad tėvo pastangomis L. K. nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. gydėsi priklausomybių reabilitacijos centre VšĮ „Meikštų Dvaras“ (b.l. 76), L. K. patvirtino, kad po įvykio tėvas su juo ne kartą rimtai kalbėjosi, todėl ir apsisprendė keisti savo gyvenimo būdą. Taigi matyti, kad tėvas ėmėsi aktyvių veiksmų keisti sūnaus gyvenimo būdą, padėti jam, tėvo įtaka sūnui akivaizdi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad dėl tinkamo laiduotojo parinkimo prokuroro pozicija nebuvo nuosekli, nes pozicija apeliaciniame skunde skiriasi nuo pozicijos, išreikštos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu, kuomet prokuroras nurodė neturintis duomenų, kurie leistų suabejoti tėvo, kaip galimo laiduotojo asmenybe, nors visi pirmiau aptarti duomenys buvo pateikti jau pirmosios instancijos teismui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

12. Kita vertus, nesutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo metu L. K. vairuotos transporto priemonės – automobilio „Mercedes Benz GL320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumą, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nekonfiskuotas nepagrįstai, teisinio pagrindo nėra.

13. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio kraujyje, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, automobilio konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, būtų apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju – turto konfiskavimo, pobūdžio.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. K. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz GL320“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,06 promilės etilo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, o minėtas automobilis yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai vertino, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas kaltininkui būtų neproporcingas ir varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Be to, BK 41 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad bausmės paskirtis yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto L. K. asmeninius ir valstybės prioritetus ir tuomet spręsti dėl konkrečių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

15. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už ją baudžiamąją atsakomybę. Priimant skundžiamą nuosprendį, buvo įvertintas tiek nuoširdus L. K. gailestis dėl padarytos nusikalstamos veikos, tiek jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės - L. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, niekada anksčiau nevairavo transporto priemonės neblaivus, todėl dar labiau švelninti pastarojo atsakomybę nekonfiskuojant vairuoto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, remiantis tais pačiais motyvais, teisinio pagrindo nėra. Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nėra pakankamos teigti, kad nagrinėjamu atveju automobilio vertės konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. L. K. vairavo transporto priemonę jo kraujyje esant 2,06 promilės alkoholio, t. y. esant apsvaigimui, kuris artimas sunkiam. Įvertinus, kad L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, jis nepatirs suvaržymų, kurių patirtų jam paskyrus realią bausmę bei siekiant daryti pastarajam auklėjamąjį poveikį, automobilio „Mercedes Benz GL320“ vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą nėra pagrindo laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju L. K. veikė tiesiogine tyčia. Jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui UAB „KOTAS“ (b.l. 89, 90), kuris nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui padaryti, todėl nagrinėjamu atveju turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Prokuroras prašo iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią sumą 13920 Eurų. Toks jo reikalavimas yra grindžiamas vidutine aptariamos transporto priemonės kaina Lietuvoje (b.l. 34, 35 ). Vienok , byloje yra pateikta nepriklausomų vertintojų biuro kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita (b.l. 91), kurioje pateikta išvada dėl minėto konkretaus automobilio rinkos vertės , nustatant 8.800,0 Eur. Kolegija mano, kad , tinkamai taikant BK 72 str. 5d. , iš kaltininko turi būti išieškoma t ta pinigų sumą, kuri atitinka konkretaus automobilio vertę. Tokiu būdu , iš L. K. išieškotina 8800 Eur. pinigų suma, atitinkanti konfiskuotino automobilio vertę.

17. Skundžiamu nuosprendžiu L. K. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje būtent transporto priemonės konfiskavimas padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus, o teismo paskirtoji įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą būtų neproporcinga ir varžytų asmenį akivaizdžiai labiau, negu reikia teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl skundžiamu nuosprendžiu L. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, naikinama. Iš 2018-08-17 mokėjimo nurodymo matyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. į Lietuvos Teisingumo ministerijos bankinę sąskaitą sumokėjo jam skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą 1500 Eurų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Priėmus sprendimą šią baudžiamojo poveikio priemonę panaikinti , tokia įmoka grąžinama atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės L. K..

18. Prokuroro apeliaciniame skunde keliamas ir L. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams dydžio klausimas. Pasak prokuroro, nesant jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti pastarojo atsakomybę, nustatytas neproporcingai mažas šios priemonės terminas, taip teismui netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo prokuroro skundo argumentu, kadangi matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės termino dydį tarp minimalaus ir vidurkio, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes: L. K. padarė nesunkų nusikaltimą, neginčijo veikos padarymo aplinkybių, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, dirba, neteistas, nebaustas administracine tvarka už analogišką veiką, turi mažametį vaiką, neblaivus važiavo labai trumpą atstumą ir ne keliu su intensyviu judėjimu, o automobilių stovėjimo aikštelėje. Tokiu būdu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas specialiosios teisės atėmimo L. K. terminas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumą ir pastarojo asmenybę, yra teisingas ir proporcingas. Kaip jau minėta, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

19. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ( BPK 328 str. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Jancevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirti L. K. baudžiamojo poveikio priemonę- automobilio „Mercedes Benz GL320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 8.800,0 Eur. išieškojimą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL (1500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Grąžinti L. K. 1500 Eurų, 2018 m. rugpjūčio 17d. įmokėtus į Lietuvos Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.