- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-380-153/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Evaldas Burzdikas, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Asociacijai, Asociacijos „Kauno futbolo ir beisbolo klubas“
procesinio dokumento kategorija: 122.1., 122.3, 122.5, 99.4, 110.1.
NUTARTIS
2010 m. vasario 4 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo civilinėje byloje Nr. 2-21596-638/2009 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Asociacijai „Kauno futbolo ir beisbolo klubas“ dėl darbo užmokesčio priteisimo ir atsakovės Asociacijos „Kauno futbolo ir beisbolo klubas“ priešieškinį ieškovui A. K. dėl nepagrįstai įgyto turto priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsakovė Asociacija „Kauno futbolo ir beisbolo klubas“ priešieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 70 851,62 Lt vertės ieškovui A. K. priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, turtines teises, esančius pas ieškovą arba pas trečiuosius asmenis, o jų nesant arba esant nepakankamai – ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsakovė nurodė, jog už priešieškinį įmokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, o likusios sumos mokėjimą prašė atidėti iki teismo sprendimo priėmimo, nes dėl vykstančių teisminių ginčų yra areštuotos jo sąskaitos, o grynųjų pinigų kasoje neturi. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovui motyvavo didele priešieškinio suma, kuri objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, aplinkybe, kad ieškovas vengia įvykdyti prievolę.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsakovės Asociacijos „Kauno futbolo ir beisbolo klubas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies, atsakovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo 70 851,62 Lt vertės ieškovo A. K. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančius pas ieškovą ar trečiuosius asmenis, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti, areštavo trūkstamo dydžio ieškovo pinigines lėšas, pavesdamas turtą surasti ir aprašyti antstoliui, areštu apribota disponavimo turtu teisė; atsakovės prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tenkino, atidėjo atsakovei likusios žyminio mokesčio dalies (1 926 Lt) sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
Teismas nurodė, kad ieškinys yra susijęs su turtiniu reikalavimu, todėl atsakovė turi pagrindą prašyti areštuoti ieškovo turtą. Teismas laikė, kad ginčo suma, atsižvelgiant į aplinkybes, yra gana didelė, ieškovas yra fizinis asmuo, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas savo turtą gali paslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Teismas nurodė, kad piniginių lėšų areštas yra labiausiai ieškovo turtinius interesus suvaržanti priemonė, o atsakovė nepateikė įrodymų, jog ieškovas neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, todėl visų pirma turi būti areštuojamas 70 851,62 Lt vertės ieškovo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, turtinės teisės, esantys pas ieškovą ar trečiuosius asmenis, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti turi būti areštuojamos trūkstamo dydžio ieškovo piniginės lėšos. Laikinąsias apsaugos priemones teismas taikė nepranešęs ieškovui, laikė, kad atsižvelgiant į pareiškime išdėstytas aplinkybes, yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ar padarys jų taikymą neįmanomą (CPK 148 str. 1d.).
Teismas nustatė, kad iš pateiktų Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus išduotų pažymėjimų matyti, jog atsakovės turtui ir piniginėms lėšoms yra uždėti du atskiri areštai. Šioje byloje ieškinio užtikrinimui yra taip pat taikytas atsakovės turto ir piniginių lėšų areštas. Teismas sprendė, kad atsakovės galimybės sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį (1 926 Lt) yra suvaržytos, todėl jos prašymą tenkino ir likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 84 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. K. prašė panaikinti teismo nutarties dalį, kurioje ieškovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl šių motyvų
1) teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovei yra pareikštas ieškinys dėl 36 000 Lt neišmokėto darbo atlyginimo pagal sportinės veiklos kontraktą priteisimo. Atsakovė skolą patvirtino. Patenkinus priešieškinį neišmokėta darbo užmokesčio dalis gali būti įskaitoma priešieškinio reikalavimams padengti;
2) atsakovė yra buvusi ieškovo darbdavė. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovui, eiliniam futbolo žaidėjui, yra daromas psichologinis ir materialinis spaudimas. Teismas atsakovei padeda jas įgyvendinti netinkamai taikydamas ir aiškindamas įstatymo nuostatas, reguliuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą;
3) atsakovės priešieškinis yra nesuprantamas. Sudarant sportinės veiklos kontraktą buvo nustatytas darbo užmokesčio dydis atskaičius mokesčius. Kontraktas pasirašytas su klubo direktoriumi. Pasirašant kontraktą žodžiu buvo susitarta, kad visus mokesčius mokės klubas iš savo papildomų lėšų, o ieškovas į rankas gaus sutartyje aptartą darbo atlygį be jokio papildomų atskaitymų. Taip buvo atsiskaitoma, taip klubas atsiskaitinėjo ir su kitais žaidėjais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės Asociacijos „Kauno futbolo ir beisbolo klubas“ atstovas advokatas G. Č. prašė atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą dėl šių motyvų:
1) apelianto argumentas, kad patenkinus ieškinį bei priešieškinį ieškovo reikalavimo suma būtų įskaitoma į priešieškinio reikalavimo sumą, prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių instituto prigimčiai. Pagrindinė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reglamentuojančių teisės normų paskirtis ir tikslas – užtikrinti laikiną ginčo objekto apsaugos mechanizmą bei būsimo teismo sprendimo įvykdymą;
2) apeliantas atskirajame skunde pasisako dėl ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo bei svarsto jų patenkinimo klausimus. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tik formaliai įvertina byloje pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar yra grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui tuo atveju, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą, priimtų vienai iš šalių palankų sprendimą. Panaikinus ieškovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o pirmos instancijos teismui atmetus ieškovo ieškinį ir patenkinus atsakovo priešieškinį, susidarytų tokia situacija, kad atsakovės reikalavimų įvykdymas nebūtų užtikrintas. Tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių teisės normų paskirčiai;
3) apelianto nurodomas įskaitymas galimas tik vykdymo procese ir negali būti taikomas sprendžiant klausimą dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymo;
4) psichologinis, materialinis ar kitokio pobūdžio poveikis ieškovui nėra daromos. Pareikštas priešieškinis yra teisėta atsakovės pažeistų teisių dėl ieškovo nepagrįsto praturtėjimo atsakovės sąskaita gynimo priemonė. Teismo nutartys dėl priešieškinio priėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti vertinamos kaip psichologinio ar materialinio poveikio priemonė, nes jos priimtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais;
5) taikant laikinąsias apsaugos priemones priešieškinio pagrįstumas nesprendžiamas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismui užtenka abejonės, kad yra grėsmė būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Teismų praktikoje laikoma, kad sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės piniginės sumos turtinis ginčas;
6) ieškovas yra fizinis asmuo, todėl didelė ieškinio suma (70 851,62 Lt) bei ta aplinkybė, kad ieškovas vengia įvykdyti prievolę, t. y. atlyginti už jį sumokėtus mokesčius į valstybės biudžetą, suteikia pagrindą manyti, kad nesant pritaikytoms atsakovės reikalavimų užtikrinimo priemonėms, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo teismo baigiamojo akto byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-127/2005, Nr. 2-105/2006 ir kitos).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 41 488,17 litų priteisimo iš atsakovės Asocijacijos „Kauno futbolo ir beisbolo klubas“. Priešpriešiniu ieškinio reikalavimu atsakovė Asocijacija „Kauno futbolo ir beisbolo klubas“ prašo priteisti iš ieškovo 70 851,62 litų. Pareikštų ieškovui piniginių reikalavimų suma yra didelė, juolab kad apeliantas neįrodė, jog ši suma, palyginti su turimu turtu, yra nedidelė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais šaliai nustatomais ribojimais ir visais atvejais sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau tai nedaro teismo nutarties neteisėta ar nepagrįsta. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra psichologinis ir materialinis spaudimas ieškovui, nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nes byloje nėra duomenų, jog dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti šalių interesų pusiausvyros bei ekonomiškumo principai.
Atskirajame skunde apeliantas nurodo argumentus dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Civilinio proceso įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesieja su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu ar tinkamu teisiniu pagrindimu, todėl šie argumentai negali būti sprendžiami šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Todėl ir šis apelianto motyvas atmestinas kaip nepagrįstas.
Kiti atskirojo skundo motyvai dėl skundžiamos nutarties nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nutartyje nepasisako.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutarties nekeisti.