- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-30
- Bylos Nr.
- 1S-106-875/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34786-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Nuteistasis
- R. P.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios R. P. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. P. Š. apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jai skirta 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 (penkiolika) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 45 (keturiasdešimt penkias) valandas. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. vasario 25 d., Šiaulių apygardos teismui nutartimi atmetus nuteistosios apeliacinį skundą.
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutartimi patenkinus Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą, R. P. atleista nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirtos 3 mėnesių viešųjų darbų bausmės ir vietoje jos paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 7 MGL dydžio (350 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos sumokėjimo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
3. Skundu Šiaulių apygardos teismui nuteistoji R. P. prašo panaikinti skundžiamą 2021 m. liepos 14 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
3.1. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi ji nuteista už nepadarytą nusikaltimą, o be to, dėl viešųjų darbų bausmės paskyrimo teisėja D. D. jos neapklausė nei žodžiu nei raštu. Nurodo, kad šį skundą pateikė tik siekdama nepraleisti skundo padavimo termino, o papildomą skundą pateiks, kai bus paskirtas gynėjas.
4. 2021 m. rugpjūčio 27 d. teisme gautas nuteistosios R. P. prašymas dėl teisėjo N. Masiulio nušalinimo nuo šio skundo nagrinėjimo. Prašymą grindžia tuo, kad teisėjas N. Masiulis nagrinėjo jos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmė jai nepalankų sprendimą, t. y. jos apeliacinį skundą atmetė, tokiu būdu buvo šališkas jos atžvilgiu.
Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.
5. Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.
6. Užtikrinant teisės į nešališką teismą įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 57 straipsnyje įtvirtinta proceso dalyvių teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, leidžiančios pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis byloje Nr. 2KT-33/2008).
7. Susipažinus su R. P. nušalinimo pareiškimu, aukštesnysis teismas sprendžia, jog jame nenurodytos svarbios priežastys, dėl kurių negalėtų būti objektyviai ir nešališkai išnagrinėtas šis skundas. Nesudarančia pagrindo abejoti Šiaulių apygardos teismo teisėjo N. Masiulio nešališkumu ir objektyvumu laikytina nuteistosios nurodyta aplinkybė, kad teisėjui N. Masiuliui esant kolegijos pirmininku, buvo išnagrinėtas ir atmestas jos apeliacinis skundas. Vien tai, kad nuteistosios apeliacinį skundą nagrinėjusios kolegijos, kurios pirmininkas teisėjas N. Masiulis, priėmė nuteistajai nepalankų, jos lūkesčių neatitinkantį procesinį sprendimą, nesudaro pagrindo spręsti apie teisėjo šališkumą ar jo priešišką nusiteikimą nuteistosios atžvilgiu šioje byloje, taip pat nesudaro pagrindo manyti, jog šis skundas nebus išnagrinėtas nešališkai ir objektyviai. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, laikytina, jog nuteistosios R. P. nurodytos subjektyvaus pobūdžio aplinkybės nesudaro pagrindo objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti teisėjo N. Masiulio nešališkumu, nėra BPK 58 straipsnyje numatytų nušalinimo pagrindų, todėl nušalinimo pareiškimas atmestinas.
Nuteistosios skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
8. Pagal BPK 351 straipsnio 2 dalį, teismas bausmę vykdančios įstaigos teikimu viešųjų darbų bausmę gali pakeisti kita bausme arba atleisti nuteistąjį nuo šios bausmės atlikimo ir jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę BK 46 straipsnyje numatytais atvejais. BK 46 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka. BK 46 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.
9. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendis, kuriuo R. P. paskirta 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui, yra įsiteisėjęs, taigi, jis turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas (BPK 346 straipsnio 1 dalis).
10. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2021 m. kovo 2 d. nuteistoji R. P. buvo įtraukta į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrių registrą. 2021 m. kovo 8 d. nuteistoji buvo supažindinta su bausmės atlikimo tvarka ir teisinėmis pasekmėmis dėl bausmės nevykdymo, tačiau kaip matyti iš probacijos teikimo apylinkės teismui, R. P. nesutinka atlikti viešųjų darbų bausmės. Skunde apygardos teismui nuteistoji taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai viešųjų darbų bausmę, neklausė jos sutikimo, iš ko galima suprasti, kad ji nesutinka atlikti jai nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų bausmės.
11. Pažymėtina, kad nuteistosios skunde nurodomi argumentai, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas negali būti šio skundo nagrinėjimo objektu, kadangi nuosprendis yra patikrintas aukštesnės instancijos teismo ir yra įsiteisėjęs, bei turi būti vykdomas, todėl plačiau apie tai aukštesnysis teismas nepasisako.
12. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, kad viešųjų darbų bausmė gali būti skiriama tik asmeniui sutinkant, o šiuo atveju nustatyta, kad R. P. nesutinka atlikti jai nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų bausmės, apylinkės teismo nutartis, kuria R. P. atleista nuo viešųjų darbų bausmės atlikimo ir jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 7 MGL dydžio (350 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos sumokėjimo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, yra teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Be to, R. P. paskirta tinkamo dydžio įmoka bei jos sumokėjimo terminas parinktas proporcingas paskirtos įmokos dydžiui.
13. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistosios R. P. skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutartį. Tenkinti skundą ir tuo pagrindu revizuoti įsiteisėjusius ir vykdytinus teismo sprendimus, peržiūrint nuteistosios nuteisimą, nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistosios skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios R. P. pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo atmesti.
Nuteistosios R. P. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.