Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-01-29 · Administracinė byla Nr. eI-972-764/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-29
Bylos Nr.
eI-972-764/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
Pareiškėjas
I. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Gintaras Petukauskas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-972-764/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03914-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjui I. M. (I. M.),pareiškėjo atstovui advokatui Gintarui Petukauskui,atsakovo atstovei E. P.,vertėjai I. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. (I. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateiktu skundu prašo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (15-01)3I-920(00371) (15/4-1)17I-49/(15/5-9)4U-893, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikinta daugkartinė nacionalinė viza ir uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 metų laikotarpiui, t. y. pasibaigus lygtinio paleidimo laikotarpiui, arba įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl leidimo išdavimo nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas su skundžiamu sprendimu nesutinka, teigia, kad priimdamas sprendimą atsakovas pareiškėjo grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui vertino formaliai, nesivadovavo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pareiškėjo asmenybės įvertinimo kriterijais. Atsakovas pareiškėjo grėsmę konstatavo tik tuo pagrindu, kad 2003 m. liepos 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, pareiškėjas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme 20 metų, tačiau vien tokio fakto konstatavimas, pareiškėjo manymu, negali reikšti, jog asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui.

Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. balandžio 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, jis paleistas lygtinai prieš terminą. Ši nutartis buvo priimta ne formaliai, o objektyviai įvertinus pareiškėjo elgesio kriminogeninius veiksnius ir riziką, pareiškėjo elgesys ir rizikos nebuvimo faktas teismui nesukėlė abejonių. Pareiškėjas mano, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, suabejojo Lietuvos teismų vykdomu teisingumu ir nusprendė savarankiškai įvertinti pareiškėjo elgesį, bei padarė išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

Skunde pareiškėjas pažymi, kad skundžiamame sprendime nėra nė vieno argumento, pagrindžiančio, kuo pasireiškia pareiškėjo grėsmė visuomenei. Pareiškėjo manymu, asmenys, atlikę laisvės atėmimo bausmę, negali būti priskirti prie asmenų, keliančių visuomenei grėsmę, kategorijos.

Taip pat pareiškėjas pažymi, kad 2005 m. gruodžio 14 d. yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete. Santuoka nėra pripažinta fiktyvia, juos sieja stiprūs šeiminiai ryšiai, sutuoktiniai gyvena kartu. Baltarusijos Respublikoje pareiškėjas neturi realios gyvenamosios vietos, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių. Pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos, jam ir jo sutuoktinei sukeltų socialinių, ekonominių ir moralinių sunkumų, kurie pažeistų pareiškėjo ir jo šeimos teises. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas mano, kad ginčijamas sprendimas nepagrįstas ir naikintinas.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodo, kad pareiškėjui pateikus prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad 2003 m. liepos 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pareiškėjui buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė 20 metų. 2017 m. balandžio 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi pareiškėjas 2017 m. balandžio 18 d. paleistas lygtinai, t. y. 10 mėnesių ir 24 dienos prieš terminą. Taip pat nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalies 3 punktą, pareiškėjas dėl nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas, laikomas turinčiu teistumą iki 2026 m. sausio 26 d.

Atsakovas teigia, kad bausmių vykdymo ir administracinis procesai yra savarankiški, jų procedūros vykdomos pagal skirtingus kriterijus ir reikalavimus, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, savaime negali paneigti ginčijamo sprendimo išvadų dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai.

Migracijos departamentas atkreipia teismo dėmesį, kad priimant ginčijamą sprendimą, buvo vadovaujamasi ne vien tik išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, bet ir įvertintas pareiškėjo padaryto nusikaltimo pobūdis, mastas, ir kitos reikšmingos aplinkybės, todėl ginčijamas sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio spėjimais, bet konkrečiais duomenimis.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas nurodo, kad pareiškėjas niekada neturėjo dokumento, suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, o santuoką su Lietuvos Respublikos piliete sudarė 2005 m., bausmės atlikimo metu. Taigi, santuokos sudarymo metu pareiškėjas žinojo, kad jo imigracinė padėtis yra tokia, kad šeimos gyvenimo tęsimas Lietuvoje nuo pat pradžių bus rizikingas, o jo prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių išimtinių individualių aplinkybių, kurioms esant galėtų būti nepaisomi visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos interesai. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamentas mano, kad, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai ekonominiai ir socialiniai ryšiai, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. (15-01)3I-920(00371) (15/4-1)17I-49/(15/5-9)4U-893, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikinta daugkartinė nacionalinė viza ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 metų laikotarpiui, t. y. pasibaigus lygtinio paleidimo laikotarpiui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis teismui pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė ir Lietuvos Respublikos pilietė R. C. Santuoka tarp pareiškėjo ir sutuoktinės buvo sudaryta 2005 m. gruodžio 14 d., tačiau sutuoktiniai vaikų neturi. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad turi pilnametę dukrą, kuri gyvena Baltarusijos Respublikoje. Kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo pateikti Baltarusijos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai, sutuoktinės R. C. asmens duomenys, santuoką patvirtinantys dokumentai, 2017 m. birželio 13 d. pažyma apie pareiškėjo sąskaitos likutį AB „Šiaulių bankas“, 2017 m. birželio 13 d. įsipareigojimas Migracijos valdybos viršininkui, kuriuo patvirtinama, kad pareiškėjo gyvenamoji ir deklaruota vieta yra Genių g. 27-5, Vilnius. Byloje taip pat pateiktas 2017 m. birželio 15 d. iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas, patvirtinantis, kad pareiškėjas 2000 m. spalio 16 d. Vilniaus apygardos teismo priimtu nuosprendžiu, kuris 2013 m. liepos 2 d. buvo pakeistas perkvalifikavus veikas ir pareiškėjas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129, 135, 138, 180, 187 straipsnius ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 20 metų. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi pareiškėjas 2017 m. balandžio 18 d. paleistas lygtinai 10 mėnesių 24 d. prieš terminą. Migracijos departamente 2017 m. liepos 3 d. gautas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) raštas Nr. 5-S-6179 „Dėl I. M. grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo“, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjo veika pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 d. ir 11 straipsnio 3 dalį kvalifikuojama kaip nesunkus nusikaltimas, veika pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 d. ir 11 straipsnio 6 dalį kvalifikuojama kaip labai sunkus nusikaltimas, o veika pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 d. ir 11 straipsnio 5 dalį kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas ir pažymėjo, kad pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą iki 2026 m. Policijos departamentas, remdamasis Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 12 punktu, nustatė, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei ir siūlo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 9 metų laikotarpiui ir įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Migracijos departamentas į bylą taip pat pateikė užsieniečio registrų modulio išrašus, duomenis patvirtinančius pareiškėjo judėjimą per Lietuvos Respublikos sieną, Vilniaus apygardos probacijos tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą Nr. VR2-840, kuriuo patvirtinama, kad pareiškėjui nustatytos probacijos pabaiga laikytina 2018 m. sausio 26 d. Migracijos departamentas, įvertinęs minėtus duomenis, priėmė skundžiamą 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (15-01)3I-920(00371) (15/4-1)17I-49/(15/5-9)4U-893, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikinta daugkartinė nacionalinė viza ir uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 metų laikotarpiui, t. y. pasibaigus lygtinio paleidimo laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis. Pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi.

Remiantis teismui pateiktu santuokos liudijimu, matyti, kad pareiškėjas ir R. C.

Žemesnės instancijos teismas

2005 m. gruodžio 14 d. sudarė santuoką, t. y. tuo metu, kai pareiškėjas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Pagal pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktus duomenis, matyti, kad pareiškėjo sutuoktinė gyvena (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas, remiantis Vilniaus apygardos probacijos tarnybos raštu, gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjas ir sutuoktinė kartu negyvena.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 12 punktu, užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų: jis buvo nuteistas už apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (12.1 papunktis); jis buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme (12.2 papunktis); jam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomas arba per pastaruosius penkerius metus taikytas oficialus perspėjimas arba teismo įpareigojimai (12.3 papunktis); jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (12.4 papunktis); jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje (12.5 papunktis); asmens paieška paskelbta užsienio valstybės Šengeno informacinėje sistemoje ir (ar) Interpolo duomenų bazėje kaip įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo padarius nusikaltimą arba Interpolo duomenų bazėje yra įvesta perspėjimų, kad asmuo vykdė ar gali vykdyti nusikalstamas veikas, arba Šengeno informacinėje sistemoje įvestas perspėjimas dėl asmens konkretaus patikrinimo (12.6 papunktis); yra kriminalinės žvalgybos informacija, kuri sudaro pagrindą manyti, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei (12.7 papunktis).

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjas atitinka kelias Tvarkos aprašo 12 punkto sąlygas, t. y. 12.1 ir 12.2 papunkčius, kurių pagrindu, užsienietis laikytinas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).

Pareiškėjas mano, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino jo elgesio ir to, kad jis buvo paleistas prieš terminą, tačiau teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Atsižvelgus į pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas, pažymėtina, kad pareiškėjas buvo nuteistas 20 metų laiko tarpui už labai sunkų ir sunkų nusikaltimą dėl nužudymo, kankinant ar kitaip žiauriai elgiantis ir dėl nužudymo iš savanaudiškų paskatų bei už plėšimą, įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Konstatuotina, kad minėtos aplinkybės patvirtina galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumą ir akivaizdumą.

Pareiškėjas skunde teigia, kad jį ir sutuoktinę sieją stiprūs šeimyniniai ryšiai, todėl išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, kurioje pareiškėjas neturi jokių ekonominių ir socialinių ryšių, jam ir jo sutuoktinei sukeltų socialinių, ekonominių ir moralinių sunkumų. Teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutinka ir pažymi, kad pareiškėjas santuoką sudarė 2005 m., t. y. tuo metu, kai bausmę atliko laisvės atėmimo vietoje ir su pareiškėja bendro šeimyninio gyvenimo nevedė 12 metų, o atsižvelgus į pareiškėjo ir jo sutuoktinės skirtingus gyvenamuosius adresus matyti, kad sutuoktiniai bendro ūkio neveda ir pareiškėjui išėjus iš laisvės atėmimo vietos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo ir sutuoktinės glaudų bendravimą tol, kol buvo atliekama bausmė laisvės atėmimo įstaigoje (pvz. rašytų laiškų, duomenų, patvirtinančių pasimatymų dažnumą ar kt.), todėl pagrindo teigti, kad pareiškėją ir jo sutuoktinę sieja glaudūs šeimyniniai ryšiai, nėra. Pareiškėjas nurodo, kad Baltarusijos Respublikoje neturi jokių socialinių ryšių, tačiau su tokiais argumentais nesutiktina. Teismas pažymi, kad pareiškėjas paraiškoje išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad Baltarusijos Respublikoje gyvena jo dukra, gim. 1996 m. liepos 26 d.

Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 „Dėl dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, taip pat ir vizos išdavimo pasienio kontrolės punktuose, buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laiko pratęsimo, vizos panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) (aktuali ginčui redakcija), pareiškėjas neatitinka 66.10² papunkčio ir 2016 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2016/399 nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodekso), 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, t. y. negalėjimo pagrįsti numatomo buvimo tikslo. Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 1 punktu, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo). Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas, laikytina, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui panaikino daugkartinę nacionalinę vizą.

Atsakovas skundžiamame sprendime nurodo, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi ir panaikinti nacionalinę daugkartinę nacionalinę vizą nėra pakankama priemonė siekiui užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas bei tai, kad Policijos departamentas nustatė, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir saugumai, pažymi, jog pareiškėjui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi ir panaikinama išduota daukartinė nacionalinė viza, nereiškia, kad pareiškėjas negali pakartotinai kreiptis kitu pagrindu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakartotinai siekti naujos daugkartinės nacionalinės vizos ir atvykti į Lietuvos Respubliką. Tokiu atveju, pareiškėjui pakartotinai atvykus į Lietuvos Respubliką, nėra pagrindo teigti, kad būtų tinkamai užtikrintas visuomenės saugumas ir viešoji tvarka. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, laikytina, kad Migracijos departamentas, remdamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, pagrįstai pritaikė papildomą visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos apsaugos priemonę ir uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 m. laiko tarpui.

Remiantis išdėstytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų visuma, konstatuotina, kad pareiškėjui padarius nesunkų, labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje, kyla reali grėsmė visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, ir teisėtai bei pagrįstai atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi bei panaikino išduotą daugkartinę nacionalinę vizą. Pažymėtina, kad skundžiamu sprendimu taip pat pagrįstai buvo nustatyta, jog pareiškėjo ir jo sutuoktinės nesieja glaudūs šeimyniniai ryšiai, todėl teisėtai buvo pritaikyta papildoma sankcija uždrausti pareiškėjui 2,5 m. laiko tarpui atvykti į Lietuvos Respubliką, tam, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas ir viešoji tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendė:

Pareiškėjo I. M. (I. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Rasa Ragulskytė-MarkovienėMargarita Stambrauskaitė