Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamieji D. B. ir S. G. 2011-12-09, apie 14.59 val., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, neteisėtai pateko į buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkoną, iš kurio pavogė moterišką dviratį „Pantcher Xentium“ 1350 litų vertės ir vyriška dviratį „TREK 4300“ 1500 litų vertės, priklausančius V. P., tokiu būdu padarydami nukentėjusiajai V. P. 2850 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis S. G. 2011-11-15, laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 21.40 val., stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia prekybos centro „Senukai“, Vilniuje, Ukmergės g. 244, nukirpo grandinėlę, bei pagrobtą dviratį „Mangoose“ 1030 litų vertės, priklausantį A. Ž., nuvežė prie požeminių garažų už prekybos centro „Senukai“, pakrovė pagrobtą dviratį į savo vairuojamą automobilį bei išvežė, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. Ž. 1030 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamieji S. G. ir M. G. 2011-12-11, apie 4.30 val., iš anksto susitarę ir veikdami kartu tikslu pagrobti svetimą turtą priėjo prie Perkūnkiemio g. (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, kur kopėčiomis užlipo į buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkoną ir pagrobė dviratį „Shimano“ 860 litų vertės, priklausantį A. A., tokiu būdu padarydami nukentėjusiajam A. A. 860 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis S. G. laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2012-01-14, 9.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, neteisėtai pateko į buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkoną, iš kurio pavogė dviratį „Goricke“ 1200 litų vertės, priklausantį R. A., tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai R. A. 1200 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis S. G. 2011-11-30, apie 3.20 val., (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, požeminiame garaže išdaužus galinių durų orlaidę 500 litų vertės pateko į automobilį Toyota Land Crysler, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį P. J., suveikus apsaugos pulteliui ir prie automobilio atėjus P. J., sėdint automobilyje vairuotojo vietoje, parodęs P. J. peilį, iš automobilio išlipo bei pabėgo, po ko apžiūrėjęs automobilį nukentėjusysis P. J. pasigėdo navigacijos 2000 litų vertės, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam P. J. 2500 litų turtinę žalą.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, prieš nukentėjusiuosius V. P. ir A. P.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. B. prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, prieš nukentėjusiuosius P. padarymo visiškai ir parodė, jog tuomet kvailai išėjo, spontaniškai gavosi, tikslaus laiko nepamena, kada tai nutiko, buvo žiema, kažkur prieš metus laiko, po pietų, ėjo su S. G. į mikroautobusą, pamatė du dviračius namo 5 aukšto balkone, nusprendė juos pavogti, gavosi pavogti. Dviračiai iš lauko matėsi aiškiai. Matėsi, kad bute tamsu, jei tamsu, žmonės būna įsijungę šviesą, nusprendė, kad namuose nieko nėra. S. G. peršoko per balkoną, perdavė jam dviračius, jis, D. B., juos paėmė. Būtų pardavę, arba patys naudoję pavogtus dviračius. Juos pagavo su įkalčiais, dviračius paėmė. Labai gailisi, kad taip nutiko. Nukentėjusiųjų nepažįsta. Šiuo metu jis dirba autoservise oficialiai UAB (duomenys neskelbtini), motoristu. Čia pirmas kartas, kai taip kvailai pasielgė, daugiau teistumų neturi. Gyvena vienas, turi mamą. Nenori sau gadinti gyvenimo, kai galima oficialiai užsidirbti.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. G. prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, prieš nukentėjusiuosius P. padarymo visiškai ir parodė, jog nelabai ką prisimena, pamatė dviračius, persisvėrė jis per balkono turėklą, padavė juos D. B. ir viskas. Tada sėdo ant dviračių, važiavo su jais, pasigirdo policijos šūksnis, kad sustotų, šaus. Nestojo, bėgo, dviračius numetė, nubėgo į laiptinę, vis tiek juos pareigūnai surado. Už 500-600 m. nuo įvykio vietos juos sulaikė. Gailisi dėl to, kas nutiko. Tikslo vogti nebuvo, dėl jo nesitarė, tiesiog pavogė ir viskas.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. P. parodė, jog kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta. Buvo su vaiku išvažiavusi pas mamą, o vyras buvo namuose, bet tuo metu dirbo. Po darbo grįžęs namo pamatė, kad dviračiai pavogti, pasakė jai. Dviračius iki vagystės laikė 6 aukšto balkone, jie iš ten matėsi. Balkonas nestiklintas, per pertvarą ribojasi su bendru balkonu. Kai rado dviračius, parašė pareiškimą policijoje ir dviračius jiems grąžino. Pavogė du dviračius, vieną vyrišką, kitą moterišką. Moteriško vertė apie 1400 Lt, vyriško 1500 Lt. Turtinių pretenzijų neturi, dviračiai grąžinti.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. P. parodė, jog kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta. Jis pastebėjo, kad jų dviračiai pavogti. Paskambino žmonai, pasakė, kas įvyko, tada kitą dieną atėjo vyras iš gretimo namo, pasakė, kad matė įvykį ir apie jį pranešė. Tada kreipėsi į policiją. Dviračiai grąžinti, ieškinio nereiškė.

Teisiamajame posėdyje liudytojas O. G. parodė, jog asmeniškai nieko iš salėje esančių asmenų nepažįsta. Gavo tuo metu iškvietimą, nuvažiavo patikrinti. Tikslios datos nepamena, bet buvo sniego. Pamatė pėdsakus, prie Liudo Giros gatvės, kur yra miškelis, važiavo du dviratininkai, porininkas nubėgo iš paskos, jis apsisuko ir nuėjo iš kitos pusės. Porininkas sulaikė vieną asmenį ir dviratį, paskui buvo sulaikytas kitas kaltinamasis. Atvažiavo pareigūnai pastiprinimui, susodino kaltinamuosius, paėmė dviračius ir viskas. Kai buvo sulaikyti kaltinamieji, jie nieko nešnekėjo.

Iš 2011-12-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta (t. 1, b.l. 132-135).

Iš 2011-12-23 daikto apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas moteriškas pilkos spalvos dviratis „Panther Xentium“ (t. 1, b.l. 146-148).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamieji D. B. ir S. G. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiuosius P. Savo kaltę kaltinamieji abu visiškai pripažino, jų kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo nukentėjusiųjų V. P., A. P. parodymai, liudytojo O. G. parodymai, įvykio vietos, daikto apžiūros protokolų duomenys. Teisiamajame posėdyje kaltinamieji teikė, jog išankstinio tikslo – pagrobti dviratį neturėjo. Pažymėtina, jog tikslas – pagrobti daiktą gali susiformuoti ir prieš pat vagystę, t.y. jį pamačius, kas ir nutiko, t.y. į nukentėjusiųjų balkoną kaltinamieji pateko turėdami tikslą pagrobti dviratį, t.y. ši aplinkybė iš kaltinimo nešalintina. Kaltinamųjų D. B. ir S. G. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį.

Civilinis ieškinys šioje dalyje baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, prieš nukentėjusįjį A. Ž.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. G. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nuskalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, prieš nukentėjusįjį A. Ž. visiškai ir parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta. Su M. G. jis pažįstamas apie metus laiko. Neprisimena, kaip viskas vyko. Prisimena, jog važinėjo su BMW automobiliu prie „Senukų“ prekybos centro. Kartu tuo metu buvo jo draugė D. J., po to ją nuvežė namo. Pagrobė turbūt dviratį kartu su M. G. Tamsios smėlio spalvos „Mangoose“ dviratis buvo. Pardavė dviratį už 1000 Lt pažįstamam R., kuris dabar dirba Airijoje. Neprisimena, kaip pasidalino pinigus. Civilinį ieškinį pripažįsta, 1030 Lt žalą atlygintų iš uždarbio. Tyrimo metu viską geriau prisiminė. Tyrimo metu duoti jo parodymai teisingi. Viską parodė ir įvykio vietoje. Spaudimas policijoje buvo didelis, norėjo greičiau namo, laukė namie mažas sūnus. Pagrindo apkalbėti M. G. neturi.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu S. G. parodė, jog 2011 lapkričio mėnesį, tikslios dienos nepamena, bet galėjo būti lapkričio viduryje, atvažiavo automobiliu prie prekybos centro ,,Senukai“, Ukmergės gatvėje. Tai galėjo būti apie 21. 00 val. vakare, tą dieną buvo su BMW markės automobiliu. Automobilį trumpam buvo pasiskolinęs pas kaimyną, kurio vardo dabar neatsimena. Tą dieną buvo atvykęs su savo drauge D. J. Į parduotuvę ,,Senukai“ atvyko, nes norėjo apsipirkti, tačiau ką tiksliai žadėjo pirkti nesitarė. Eidamas į prekybos centrą netoli įėjimo pamatė prie stulpo prirakintą dviratį, bet kartu su drauge nuėjo į parduotuvę. Būnant parduotuvėje paskambino M. ir pasakė, kad prie prekybos centro ,,Senukai“ matė dviratį, prirakintą prie stulpo, netoli įėjimo. Mi. jau buvo atėjęs prie prekybos centro ,,Senukai“ ir pamatė tą prirakintą dviratį. Tuomet su M. susitiko prie parduotuvės stotelėje. Su M. susitarė, kad šis nueis nukirps spyną ir pagrobs dviratį, o jis lauks už prekybos centro ,,Senukai“ prie požeminių garažų. Tuomet sugrįžo į prekybos centrą ,, Senukai“ ir draugę D. parvežė į namus, o pats nuvažiavo į sutartą vietą prie požeminių garažų. M. buvo jau su dviračiu ,,Mangoose“. Šį užrašą ,,Mangoose“ pamatė ant dviračio rėmo. Tuomet jie su M. nuo dviračio nuėmė ratus, kuriuos įdėjo į automobilio bagažinę. Jis minėtą dviratį parsivežė į namus ir užsinešė į butą. Pakeliui, važiuodamas į namus, pavežė į namus ir M. Su M. susitarė, kad susiskambins. Būdamas namuose paskambino pažįstamam R., tiksliai vardo nepamena. Nežino kas, bet buvo jam davęs R. telefono numerį, nes šis kiek jam buvo žinoma ieškojo, nes ketino nusipirkti dviratį. Kiek žino, R. buvo nesvarbu, koks bus dviratis. R. sakė, kad nori pamatyti dviratį ir jie susitarė susitikti degalinėje prie Salininkų posūkio. Jie su R. susitiko gal po trijų valandų, dabar tiksliai nepamena, už degalinės. R. dviratį pardavė už 1000 litų. Tiksliai pasakyti dabar R. telefono negali. Dėl šio įvykio kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (t. 2, b.l. 100, 110, 117).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. G. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nuskalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, prieš nukentėjusįjį A. Ž. ir parodė, kad nepripažįsta nusikalstamų veikų padarymo, nei vienoje vagystėje nedalyvavo. S. G. jo pažįstamas, nukentėjusiųjų nepažįsta. Dangsto gal kitą žmogų S. G., dėl to jį apkalba. Pas juos su S. G. buvo dar viena byla Vilniaus raj., toje byloje jis davė parodymus prieš jį, M. G. Prie „Senukų“ PC buvo vasarą gal paskutinį kartą. Policininkams sakė, jog yra kameros prie parduotuvės, viskas turi būti nufilmuota. (duomenys neskelbtini) g. išvis nesilankė. Su S. G. jokių nusikalstamų veikų niekada nedarė. S. G. jį apkalba. Nebuvo jokio nusikalstamo epizodo gyvenime, kad liptų kopėčiomis.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, pirmą kartą juos mato. Buvo 2011 metų ruduo, lapkričio mėnuo, apie 21:00 val. Nusprendė nuvažiuoti į „Senukų“ PC, nes prireikė prekių. Prirakino dviratį tam skirtoje vietoje prie stulpelio grandine su koduota spynele. Jo nebuvo apie 30 min. Kai išėjo, dviračio jau nebebuvo. Apėjo kiemus, bet nieko nerado. Kitą dieną važiavo į 6 policijos komisariatą, parašė pareiškimą apie įvykį. Ieškinį palaiko, jį sudaro turtinė žala 1030 Lt. Dviratis „Mangoose“, tyrimo metu teisingai nurodė, 23 pavarų, padangos „Kenda“ firmos.

Iš 2011-11-17 protokolo – pareiškimo matyti, jog nukentėjusysis A. Ž. pranešė, jog buvo pavogtas jo dviratis „Mangoose Tyax Sport“, Nr. SNMNG10B92574, vertė 1030 Lt, 2011-11-15, laikotarpiu nuo 21.00 iki 21.40 val. nuo PC „Senukai“, adresu: Ukmergės g. 244, Vilniuje, iš stovėjimo aikštelės, nukirpus grandinę (t. 1, b.l. 12).

Iš S. G. pripažinimo matyti, jog jis nurodo, kad 2012-01-19 nori prisipažinti, jog 2011 m. gruodžio mėn., M., su kuriuo sėdėjo Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, pasiėmė iš jo rūsio kopėčias, jis jį nuvežė prie (duomenys neskelbtini) namo, jis įlipo į balkoną ir pavogė dviratį, juodos spalvos ir nuvažiavo su juo. Lapkričio mėn., 2012 metų važiavo į Senukus su drauge D.. Ten susitiko su jau minėtu M., jis pamatė prirakintą dviratį „Mangust“, nukirpo grandinę, su kuria buvo dviratis prirakintas ir nuvažiavo su juo, nematė kur. Paskiau M. pasakojo, kad pridavė jį savo pažįstamam, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Vietą gali nurodyti (t. 2, b.l. 97).

Kaltinamasis S. G. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, papasakojo, kaip pagrobė nukentėjusiajam A. Ž. priklausantį dviratį nuo PC „Senukai“ stovėjimo aikštelės. Jo parodymai sutampa su nukentėjusiojo A. Ž. parodymais, jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, 2011-11-17 protokolo – pareiškimo duomenimis, ginčo dėl to nėra. Kaltinamojo S. G. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl šios nusikalstamos veikos pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t.y. kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, parodė, jog tai jis pagrobė A. Ž. priklausantį dviratį, gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Kaltinamasis M. G. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigė, nurodė, jog nukentėjusiajam A. Ž. priklausančio dviračio kartu su S. G. negrobė. Iš paties S. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu bei jo rašyto prisipažinimo matyti, jog dėl M. G. veiksmų ir vaidmens minėtame nusikaltime jis nurodė skirtingas aplinkybes. Prisipažinime nurodė, jog 2012 metų važiavo į Senukus su drauge D. Ten susitiko su jau minėtu M., tas pamatė prirakintą dviratį „Mangust“, nukirpo grandinę, su kuria buvo dviratis prirakintas ir nuvažiavo su juo, nematė kur. Paskiau jam M. pasakojo, kad pridavė jį savo pažįstamam, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Vietą gali nurodyti. Apklaustas tyrimo metu S. G. nurodė, jog atvykęs su drauge į parduotuvę ,,Senukai“, netoli įėjimo pats pamatė prie stulpo prirakintą dviratį, bet kartu su drauge nuėjo į parduotuvę. Būnant parduotuvėje paskambino M. ir pasakė, kad prie prekybos centro ,,Senukai“ matė dviratį, prirakintą prie stulpo, netoli įėjimo. T. y. kaltinamasis S. G. jau teigė, jog ne M. G., o jis pats pamatė minimą dviratį. Toliau kaltinamasis S. G. parodė, jog M. jau buvo atėjęs prie prekybos centro ,,Senukai“ ir pamatė tą prirakintą dviratį. Tuomet su M. susitiko prie parduotuvės stotelėje ir susitarė, kad tas nueis nukirps spyną ir pagrobs dviratį, o jis, S. G., lauks už prekybos centro ,,Senukai“ prie požeminių garažų. Tuomet sugrįžo į prekybos centrą ,, Senukai“ ir draugę D. parvežė į namus, o pats nuvažiavo į sutartą vietą prie požeminių garažų. M. buvo jau su dviračiu ,,Mangoose“. Šį užrašą ,,Mangoose“ pamatė ant dviračio rėmo. Tuomet jie su M. nuo dviračio nuėmė ratus, kuriuos įdėjo į automobilio bagažinę. Tuo tarpu minėtame ankstesniame prisipažinime S. G. teigė, jog M. G. vienas nukirpo dviračio grandinę ir su dviračiu kažkur nuvažiavo, kur, nežino. Apklaustas tyrimo metu S. G. teigė, jog jis pats minėtą dviratį parsivežė į namus ir užsinešė į butą. Pakeliui, važiuodamas į namus, pavežė į namus ir M. Su M. susitarė, kad susiskambins. Būdamas namuose paskambino pažįstamam R., kuriam pardavė dviratį. Teisiamojo posėdžio metu S. G. vangiai prisiminė detalias įvykio aplinkybes, parodė, jog važinėjo su BMW automobiliu prie „Senukų“ prekybos centro. Kartu tuo metu buvo jo draugė D. J., po to ją nuvežė namo. Nurodė, jog turbūt pagrobė dviratį „Mangoose“ kartu su M. G., kurį pardavė 1000 Lt pažįstamam R. Neprisimena, kaip pasidalino pinigus. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu teigė, jog nematė, kas pagrobė jo dviratį, kaltinamųjų nepažįsta. Kitų duomenų, išskyrus kaltinamojo S. G. parodymus byloje, liudijančių apie kaltinamojo M. G. kaltę pagrobus aptariamą dviratį, baudžiamojoje byloje nėra. Esant prieštaringiems kaltinamojo S. G. parodymams dėl M. G. veiksmų ir vaidmens grobiant A. Ž. dviratį, nesant galimybės pašalinti minėtų prieštaravimų, t.y. nesant kitų kaltinamojo M. G. kaltės įrodymų, situacija vertintina kaltinamojo M. G. naudai ir jis iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisintinas – neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį A. Ž.

Atitinkamai koreguotinos faktinės bylos aplinkybės pagal minimą kaltinimą, šalinant M. G. kaltę.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, prieš nukentėjusįjį A. A.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. G. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nuskalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, prieš nukentėjusįjį A. A. visiškai ir parodė, kad susitiko tuo metu su M. G. pas jį namuose, (duomenys neskelbtini). Išėjo į lauką, nepamena, ar iš karto ėjo grobti dviračio. Buvo naktis. Pateko į balkoną, į antrą aukštą kopėčiomis. Jis neįlipo visiškai į balkoną, dviratis matėsi. Dviratis buvo pririštas balkone, nežiūrėjo, ar buvo bute žmonių. Neprisimena, kas lipo, kas traukė dviratį. Aplinkos niekas nestebėjo, vaidmenimis nesidalino su M. G. Nukirpo, pagrobė su G. dviratį „Shimano“. Negali paaiškinti, kam, kuriam tikslui grobė, nepamena, kur padėjo dviratį. Pareikštą ieškinį 875 Lt atlygins. Parodymus vietoje, kai juos tikrino, davė teisingus. Gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu S. G. parodė, jog 2011-12-11 apie 2.00 val. nakties į jo namus (duomenys neskelbtini), atvažiavo pažįstamas M. G. (su kuriuo buvo susipažinęs, kai buvo suimtas Lukiškėse). M. jam paskambino į buto duris. Jis tuo metu miegojo. Namuose buvo jo draugė D. Namuose buvo ir kiti šeimos nariai - jo senoliai, tačiau šie miegojo ir nematė, kad M. buvo pas jį atvykęs. M. sakė, kad matė (duomenys neskelbtini) gatvėje namo balkone dviratį ir jo paprašė paskolinti kopėčias. Jis suprato, kad šis nori pagrobti dviratį. Kartu su M. nuėjo į sandėliuką ir paėmė kopėčias, kurias nusinešė į automobilį ,,Opel Astra“ valstybinio numerio nepamena. Automobilį ,,Opel Astra“ buvo pasiskolinęs iš draugo A., kurio pavardės nežino. A. gyvena (duomenys neskelbtini) rajone tikslaus adreso šiuo metu negali pasakyti. A. jam automobilį buvo paskolinęs kelioms dienoms. Automobilis buvo tamsiai mėlynos spalvos. Tiksliai kaip tą naktį buvo apsirengęs nepamena, bet galimai balta striuke ir juodomis sportinėmis kelnėmis. M. buvo apsirengęs juoda pūsta striuke ir juodomis kelnėmis. Jie kartu su M. vyko kartu ir šis jam parodė tą namą, kur buvo matęs dviratį balkone. Jis iš automobilio bagažinės paėmė kopėčias, kurias išlankstė ir M. jas pastatė prie pirmame aukšte esančio balkono . Jis automobilį pastatė prie to paties balkono. Jis sėdėjo automobilyje ir laukė M. Sėdėdamas automobilyje matė, kaip M. lipo tomis kopėčiomis ir paėmė dviratį ir netrukus nugriuvo nuo kopėčių su dviračiu ant žemės. Jis automobiliu atbuliniu apie 100 metų pavažiavo prie namo kampo ir išlipęs iš automobilio nuėjo paimti savo kopėčių. Tuo metu pamatė, kad į namo balkoną išėjo vyriškis, kuris kažką šaukė. Jis išsigando ir nubėgo atgal į automobilį ir išvažiavo. Kaip matė tuo metu M. su pagrobtu dviračiu išvažiavo. Jis automobiliu parvažiavo į namus. Pastačius automobilį kieme prie namo netrukus atėjo ir M. M. paklausė kur dviratis. M. sakė, kad dviratį numetė kitame kieme. Jis kartu su M. užėjo į požeminę aikštelę, kur su M. pasikalbėjo. Po ko M. nuėjo pasiimti dviračio, jis kartu su M. nėjo ir liko automobilyje. Netrukus pro automobilio langą pamatė, kad M. pravažiavo su dviračiu. M. sakė, kad dviratį pardavė. Jam pinigų M. už dviračio pardavimą nedavė (t.2 b.l.100, 117).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. G. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nuskalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, prieš nukentėjusįjį A. A. ir parodė, kad nepripažįsta nusikalstamų veikų padarymo, nei vienoje vagystėje nedalyvavo. S. G. jo pažįstamas, nukentėjusiųjų nepažįsta. Dangsto gal kitą žmogų S. G., dėl to jį apkalba. Pas juos su S. G. buvo dar viena byla Vilniaus raj., toje byloje jis davė parodymus prieš jį, M. G. Prie „Senukų“ PC buvo vasarą gal paskutinį kartą. Policininkams sakė, jog yra kameros prie parduotuvės, viskas turi būti nufilmuota. (duomenys neskelbtini) g. išvis nesilankė. Su S. G. jokių nusikalstamų veikų niekada nedarė. S. G. jį apkalba. Nebuvo jokio nusikalstamo epizodo gyvenime, kad liptų kopėčiomis.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. A. parodė, jog kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta. Nelabai ką prisimena, tąkart, kažkur prieš metus, prieš Kalėdas, miegojo su drauge namuose, kažkas įlindo į jų antro aukšto balkoną, išgirdo triukšmą, tiksliau draugė išgirdo, nes jis kietai miegojo, jį pažadino. Kadangi, dviračiai buvo prisegti ir, matyt, kai kėlė dviratį, viskas išgriuvo, tada pasigirdo triukšmas. Išbudęs pamatė pro langą prie mėlynos spalvos automobilio stovintį vyrą, panašiausias į jį kaltinamasis, kuris sėdi viduryje (S. G.). Tuomet jis, A. A., net nepagalvojo, kad čia pas juos kažkas gali lįsti. Paskui pažiūrėję pro langą suprato, kad jų dviratį vagia, kol atbėgo į balkoną pasižiūrėti, vagys jau buvo nulipę, tik kopėčios buvo likę. Matė, kaip vienas iš jų grįžo pasiimti kopėčių, apsirengęs tamsiai mėlyna pūkine striuke, jis, A. A., pradėjo rėkti, bet vagys pabėgo ir viskas. Matė vagies veidą, aikštelė apšviesta, nes netoliese yra grožio salonas. Buvo tyrimo metu įtariamųjų atpažinime, tiksliai 100 procentų atpažinti negalėjo, kurie asmenys juos apvogė. Du kartus buvo atpažinimo veiksme, bet visiškai garantuoti, kas vogė, negali. Gyvai atpažino du žmones - iš panašių veido bruožų. Pagal kaktos formą, kiek įstrigo atmintyje, atpažino. Jo regėjimas neblogas. Matėsi, kad nusikaltimui buvo ruoštasi, nes prieš dieną pastoviai skambėjo telefonspynė, kuria jie neatsiliepė. Dviratis grąžintas nebuvo. Buvo jam padaryta žala. Savo ieškinį palaiko, prašo atlyginti turtinę žalą, ją sudaro 875 Lt, tai dviračio ir spynos vertė. Dviračio vertė nurodyta rinkos kaina, nes jis buvo jau nebe naujas, už jį mokėjo daugiau kaip 1000 Lt, bet jau važinėjosi juo metus laiko. Tyrimo metu viską geriau prisiminė. Su juo namuose įvykio metu buvo mergina, J. R.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. R. parodė, jog kaltinamųjų nepažįsta. Buvo pavogtas dviratis iš jų buto balkono. Tikslios datos nepamena, buvo naktis apie 3-4 ryto, išgirdo ji garsą, pro miegamojo langą pamatė vyrą, kad traukia dviratį, tada kitą vyrą prie mašinos, kol nuėjo į kitą kambarį, jų mašina išvažiavo. Buvo tamsu, bet matė ji du vyrus. Tiksliai negali prisiminti, kaip atrodė tie vyrai. Pasakė atpažinimo metu, kad galbūt tai tas asmuo galėtų būti. Jos regėjimas geras. Mokėjo už dviratį apie 800 Lt. Nebuvo nustatyta ar dviratis vyriškas, ar moteriškas, važinėjosi su draugu abu.

Iš 2011-12-18 protokolo – pareiškimo matyti, jog nukentėjusysis A. A. pranešė, jog buvo pavogtas jo dviratis „Shimano“, 860 Lt vertės, 2011-12-11, apie 4.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), nukirpus 15 Lt spyną iš balkono (t. 1, b.l. 150).

Iš skambučio registracijos duomenų matyti, jog 2011-12-11, 4.38 val. liudytoja J. R. skambino bendrosios pagalbos telefonu ir pranešė, jog apvogtas butas iš balkono pavogti dviračiai, kopėčios paliktos prie balkono (t. 1, b.l. 152).

Iš įvykio vietos apžiūros 2011-12-11 protokolo matyti, jog apžiūros objektas yra balkonas, esantis (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Po minėtu balkonu, 1-ame, cokoliniame aukšte yra mažas salonas, kuris yra apšviestas iš vidaus. Iš lauko pusės šalia minėto salono prie turėklų guli sulenktos metalinės kopėčios. (duomenys neskelbtini), ant turėklų kabo sugadinta, perpjauta spyna. Ant grindų guli balkone dviratis „Hammer“, rėmas žalios spalvos. Balkone, dešiniajame kampe, guli atsarginis ratas, šalia dviračio įrankių dėžė. Iš lauko pusės po balkonu šalia kopėčių aptiktas šešiakampis raktas, įvairių raktų ir atsuktuvų rinkinys (t. 1,b.l. 153-154).

Iš 2012-05-16 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog nukentėjusysis A. A. parodė, jog tarp trijų jam atpažinti parodytų asmenų tvirtai negali atpažinti nei vieno, tačiau esantis iš dešinės yra labai panašus pagal veido bruožus į vaikiną, kuris kartu su kitu vaikinu kopėčių pagalba pavogė dviratį nuo jo balkono. Šis vyriškis panašus į vyriškį, buvusį prie automobilio. Nuotraukoje trečias iš dešinės – M. G. (t. 1, b.l. 165-167).

Iš 2012-05-31 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog nukentėjusysis A. A. parodė, jog tarp trijų jam atpažinti parodytų asmenų tvirtai negali atpažinti nei vieno, tačiau esantis viduryje labai panašus į vyriškį, kuris stovėjo prie automobilio tuo metu, kai kitas vogė dviratį nuo jų balkono užlipęs kopėčių pagalba. Nukentėjusysis parodė, jog vaikiną įsidėmėjo dėl savotiškos plaukų augimo linijos. S. G. nuotraukoje - viduryje (t. 1, b.l. 168-170).

Iš 2012-05-31 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog liudytoja J. R. parodė, jog tarp trijų jai atpažinti parodytų asmenų tvirtai negali atpažinti nei vieno, tačiau esantis pirmas iš kairės Nr. 1 yra panašus į vyriškį, kuris stovėjo prie automobilio tuo metu, kai kitas vogė dviratį nuo jų balkono. Vaikiną atpažįsta pagal plaukų augimo liniją. S. G. laiko Nr. 2 (t. 1, b.l. 173-175).

Iš 2012-05-16 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog liudytoja J. R. parodė, jog tarp trijų jai atpažinti parodytų asmenų neatpažįsta nei vieno. Nei vienas jų nėra net panašus į vaikiną, kuris stovėjo po balkonu prie automobilio, nes tik tą ir įsidėmėjo. M. G. pažymėtas pirmu numeriu, tačiau matyti, jog stovi vaikinų viduryje (t. 1, b.l. 176-178).

Iš S. G. pripažinimo matyti, jog jis nurodo, kad 2012-01-19 nori prisipažinti, jog 2011 m. gruodžio mėn., M., su kuriuo sėdėjo Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, pasiėmė iš jo rūsio kopėčias, jis jį nuvežė prie (duomenys neskelbtini) namo, jis įlipo į balkoną ir pavogė dviratį, juodos spalvos ir nuvažiavo su juo. Lapkričio mėn., 2012 metų važiavo į Senukus su drauge D. Ten susitiko su jau minėtu M., jis pamatė prirakintą dviratį „mangusta“, nukirpo grandinę, su kuria buvo dviratis prirakintas ir nuvažiavo su juo, nematė kur. Paskiau M. pasakojo, kad pridavė jį savo pažįstamam, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Vietą gali nurodyti (t. 2, b.l. 97).

Kaltinamasis S. G. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, papasakojo, kaip pagrobė nukentėjusiajam A. A. priklausantį dviratį iš buto balkono, užlipus kopėčiomis. Jo parodymai sutampa su nukentėjusiojo A. A. parodymais, liudytojos J. R. parodymais, jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, 2011-12-18 protokolo – pareiškimo duomenimis, skambučio registracijos duomenimis, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, kurios metu buvo rastos kopėčios, įrankiai, ginčo dėl to nėra. Kaltinamojo S. G. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl šios nusikalstamos veikos pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t.y. kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, parodė, jog tai jis pagrobė A. A. priklausantį dviratį iš balkono, gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Kaltinamasis M. G. savo kaltę dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigė. Iš S. G. pripažinimo matyti, jog jis nurodo, kad 2011 m. gruodžio mėn., M., su kuriuo sėdėjo Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, pasiėmė iš jo rūsio kopėčias, jis jį nuvežė prie (duomenys neskelbtini) namo, tas įlipo į balkoną ir pavogė dviratį, juodos spalvos ir nuvažiavo su juo. Ikiteisminio tyrimo metu S. G. parodė, jog atvykus į įvykio vietą, jis iš automobilio bagažinės paėmė kopėčias, kurias išlankstė ir M. jas pastatė prie pirmame aukšte esančio balkono. Jis automobilį pastatė prie to paties balkono. Jis sėdėjo automobilyje ir laukė M. Sėdėdamas automobilyje matė, kaip M. lipo tomis kopėčiomis ir paėmė dviratį ir netrukus nugriuvo nuo kopėčių su dviračiu ant žemės. Jis automobiliu atbuliniu apie 100 metų pavažiavo prie namo kampo ir išlipęs iš automobilio nuėjo paimti savo kopėčių. Tuo metu pamatė, kad į namo balkoną išėjo vyriškis, kuris kažką šaukė. Jis išsigando ir nubėgo atgal į automobilį ir išvažiavo. Kaip matė tuo metu M. su pagrobtu dviračiu išvažiavo. Jis automobiliu parvažiavo į namus. Pastačius automobilį kieme prie namo netrukus atėjo ir M. M. paklausė kur dviratis. M. sakė, kad dviratį numetė kitame kieme. Jis kartu su M. užėjo į požeminę aikštelę, kur su M. pasikalbėjo. Po ko M. nuėjo pasiimti dviračio, jis kartu su M. nėjo ir liko automobilyje. Netrukus pro automobilio langą pamatė, kad M. pravažiavo su dviračiu. M. sakė, kad dviratį pardavė. Jam pinigų M. už dviračio pardavimą nedavė. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. G. neprisiminė visų aplinkybių detaliai, taip kaip tyrimo metu, parodė, jog pateko į balkoną, į antrą aukštą kopėčiomis. Jis neįlipo visiškai į balkoną, dviratis matėsi. Dviratis buvo pririštas balkone, nežiūrėjo, ar buvo bute žmonių. Neprisimena, kas lipo, kas traukė dviratį. Aplinkos niekas nestebėjo, vaidmenimis nesidalino su M. G. Nukirpo, pagrobė su M. G. dviratį „Shimano“. Negali paaiškinti, kam, kuriam tikslui grobė, nepamena, kur padėjo dviratį. Nukentėjusysis A. A. parodė, jog išgirdo triukšmą, tiksliau draugė išgirdo, nes jis kietai miegojo, jį pažadino. Išbudęs pamatė pro langą prie mėlynos spalvos automobilio stovintį vyrą, panašiausias į jį kaltinamasis, kuris sėdi viduryje (S. G.). Suprato, kad jų dviratį vagia, kol atbėgo į balkoną pasižiūrėti, vagys jau buvo nulipę, tik kopėčios buvo likę. Matė, kaip vienas iš jų grįžo pasiimti kopėčių, apsirengęs tamsiai mėlyna pūkine striuke, jis, A. A., pradėjo rėkti, bet vagys pabėgo. Matė vagies veidą, aikštelė apšviesta, nes netoliese yra grožio salonas. Buvo tyrimo metu įtariamųjų atpažinime, tiksliai 100 procentų atpažinti negalėjo, kurie asmenys juos apvogė. Du kartus buvo atpažinimo veiksme, bet visiškai garantuoti, kas vogė, negali. Gyvai atpažino du žmones - iš panašių veido bruožų. Pagal kaktos formą, kiek įstrigo atmintyje, atpažino. Jo regėjimas neblogas. Teisiamajame posėdyje liudytoja J. R. parodė, jog buvo naktis apie 3-4 ryto, išgirdo ji garsą, pro miegamojo langą pamatė vyrą, kad traukia dviratį, tada kitą vyrą prie mašinos, kol nuėjo į kitą kambarį, jų mašina išvažiavo. Buvo tamsu, bet matė ji du vyrus. Tiksliai negali prisiminti, kaip atrodė tie vyrai. Pasakė atpažinimo metu, kad galbūt tai tas asmuo galėtų būti. Iš parodymų atpažinti protokolų matyti, jog nukentėjusysis A. A. parodė, jog tarp trijų jam atpažinti parodytų asmenų tvirtai negali atpažinti nei vieno, tačiau panašiausias 2012-05-16 pirmu atveju yra M. G., antru 2012-05-31 – S. G. Liudytoja J. R. asmenų parodymo atpažinti metu atpažino S. G. kaip panašiausią asmenį, pagrobusį jų dviratį. Taigi, šiuo atveju kaltinamojo S. G. parodymai dėl M. G. vaidmens nusikaltimo darymo metu nuoseklūs, nukentėjusysis A. A. taip pat atpažino tyrimo metu kaltinamąjį M. G. kaip grobusį asmenį jo dviratį, patvirtino kitas kaltinamojo S. G. nurodytas faktines aplinkybes. Taigi, kaltinamojo M. G. kaltę patvirtina kaltinamojo S. G. parodymai, nukentėjusiojo A. A. parodymai, liudytojos J. R. parodymai, asmenų parodymų atpažinti nukentėjusiajam A. A. protokolų duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas. Kaltinamojo M. G. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, prieš nukentėjusiąją R. A.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. G. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nuskalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, prieš nukentėjusiąją R. A. ir parodė, kad nepadarė šio įvykio. Jis pasakė Vilniaus rajono teisme, kad pirko narkotines medžiagas iš J. T., todėl, mano, kad tas jį dabar apkalba.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. A. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Jie paliko dviratį stovėti balkone, 12 aukšte, tiksliai net nepamena, kada jis dingo. Balkone buvo dar du dviračiai, kai pastebėjo, kad dingo, parašė pareiškimą. Turėjo originalius dviračio dokumentus. 2011 metų rudenį viskas vyko. Dviratis visą laiką stovėjo 12 aukšto balkone ilgai, neprirakintas. Balkonas neįstiklintas. Dviračiai aiškiai matėsi. Nebuvo jokių patekimo, įsilaužimo žymių. Balkonas su laiptine sujungtas, tai matyt, kažkaip perlipti per turėklus reikėjo. Dviračio „Goricle“ pasigedo 2012 m. sausio 14 d. Jo vertė 1400 Lt, iš pradžių vyras per mažą sumą parašė, nes vėliau rado dviračio pirkimo dokumentus ir patikslino vertę. Ieškinio nepareiškė, nes grąžino pareigūnai dviratį. Pareigūnai sakė, kad kažkur už Vilniaus sandėliuke jį rado. Neįtarė, kas galėjo pagrobti dviratį.

Teisiamajame posėdyje liudytojas J. T. parodė, jog kalinamieji jo pažįstami, pažįsta S. G. apie metus, kitus neseniai. S. G. žmona tą kartą paskambino jam ir pasakė, kad S. G. sulaikytas, paprašė, kad atvažiuotų jis ir išvežtų dviračius. Taip jis ir padarė, paėmė du dviračius iš S. G. namų ir nutempė dviračius pas pažįstamą į Justiniškes, pas D. D. Vienas dviratis, atrodo, „Pantera“ mėlynas, kitas juodai oranžinis „Gorickle“. Matė tuomet daug dviračių detalių S. G. namuose, bet neklausė, iš kur jos. Atlygio už šią paslaugą negavo. D., S. žmona, prašė dviračius parduoti ir atiduoti S. G. pinigus. Dviračių parduoti nespėjo. Jis D. D. buvo skolingas 200 Lt, tas pasakė, kad už skolą pasiims vieną dviratį. D. D. jo draugas, išvyko pas buvusią žmoną į Norvegiją visam laikui. Jis pats buvo sulaikytas, sulaikymo priežastis – kad S. G. pirko narkotines medžiagas iš jo ir pareigūnams apie tai pasakė, tada jis papasakojo apie dviračius. Su S. G. nebendrauja, santykiai liko nedraugiški. D. D. parodymai teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2012-05-23 liudytojas D. D., kurio parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka (išvykęs į užsienį), parodė, kad 2011 m. rudens pabaigoje, tikslios datos nepamena, jam į mobilųjį telefoną paskambino pažįstamas J. T. ir paprašė leisti palikti pas jį rūsyje du dviračius. J. nesakė iš kur šie dviračiai, o jis neklausė, nes manė, kad šio. Viskas vyko vakare tikrai po 22.00 val., nes pamena, kad tą dieną dirbo ir grįžo tik nurodytu laiku. Jis J. laukė lauke prie namų ir netrukus šis atvažiavo vienu dviračiu, kitą vesdamas už vairo. Vienas dviratis buvo vyriškas sidabro ir gelsvos spalvų „Gorski“, kitas moteriškas dviratis mėlynos spalvos „Pantera“. Dviračiai buvo pas jį rūsyje gana ilgai, J. vis jų nepasiimdavo, kiek būtent jau nepamena, bet jau po Naujųjų metų jis Jevgenijui pasiūlė dviračius parduoti ir šis sutiko, dviračiai liko pas jį. Kiek pamena, atrodo, sausio mėnesio pabaigoje, jam paskambino J. ir pasakė, kad atvažiuos policijos pareigūnai ir paims minėtus dviračius, jis suprato, kad su dviračiais kažkas ne taip ir žinoma sutiko juos atiduoti. Tą pačią dieną jam paskambino policijos pareigūnas ir jie susitarė, kad po kelių dienų šis atvyks ir jis jam perduos minėtus dviračius. Sutartą dieną atvykusiems policijos pareigūnams su tyrėja jis atidavė J. paliktus dviračius. Daugiau nieko šiuo klausimu papildyti negali, iš kur pas J. šie dviračiai nežino (t.1 b.l. 207).

Iš 2012-01-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta (t. 1, b.l. 183).

Iš byloje esančios fotolentelės ir dviračio paso duomenų matyti, jog dviračio markė „Goricke ID4KAH“, pirktas 2007-05-21 (t. 1, b.l. 191-192).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2012-02-21 buvo paimtas dviratis „Goricke“ (t. 1, b.l. 194).

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-02-20 rašto matyti, jog 2012-01-30 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš D. D. buvo paimti du dviračiai „Panther“ mėlynos spalvos ir „Goricke“ oranžinės spalvos (t. 1, b.l. 193).

Iš 2012-02-22 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas dviratis „Goricke“ (t. 1, b.l. 195196).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. G. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nuskalstamos veikos, parodė, jog J. T. jį tikriausiai apkalba, nes jis pasakė Vilniaus rajono teisme, kad pirko narkotines medžiagas iš J. T. Nukentėjusioji R. A. parodė, kad iš jos gyvenamojo buto 12 aukšto vieno dviračių, pavadinimu „Goricle“ pasigedo 2012 m. sausio 14 d. Dviratis balkone buvo neprirakintas, ilgai ten stovėjo, aiškiai matėsi iš lauko. Jokių įsilaužimo žymių nepastebėjo, balkonas sujungtas su laiptine. Kaltinamųjų nepažįsta, kas tuomet pagrobė dviratį, neįtarė. Pareigūnai vėliau rado dviratį kažkur už Vilniaus sandėliuke ir jį grąžino. Liudytojas J. T. parodė, jog S. G. žmona tą kartą, datos neprisimena, paskambino jam, pasakė, kad S. G. sulaikytas, ir paprašė, kad jis atvažiuotų ir išvežtų du dviračius bei juos parduotų ir atiduotų pinigus už pardavimą. Taip jis ir padarė, paėmė du dviračius iš S. G. namų ir nutempė juos pas pažįstamą D. D. į Justiniškes. Dviračių parduoti nespėjo. Vieną dviratį pasiėmė pats D. D. už skolą. Jis pats, J. T., buvo sulaikytas, sulaikymo priežastis – kad S. G. pirko narkotines medžiagas iš jo ir pareigūnams apie tai pasakė, tada jis papasakojo apie dviračius. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. D., parodė, kad 2011 m. rudens pabaigoje, tikslios datos nepamena, jam į mobilųjį telefoną paskambino pažįstamas J. T. ir paprašė leisti palikti pas jį rūsyje du dviračius. J. nesakė iš kur šie dviračiai, o jis neklausė, nes manė, kad šio. Vakare, po 22.00 val., jis J. laukė lauke prie namų, netrukus šis atvažiavo vienu dviračiu, kitą vesdamas už vairo. Vienas dviratis buvo vyriškas sidabro ir gelsvos spalvų „Gorski“, kitas moteriškas dviratis mėlynos spalvos „Pantera“. Dviračiai buvo pas jį rūsyje gana ilgai, J. vis jų nepasiimdavo, kiek būtent jau nepamena, bet jau po Naujųjų metų jis J. pasiūlė dviračius parduoti ir šis sutiko, dviračiai liko pas jį. Kiek pamena, atrodo, sausio mėnesio pabaigoje, jam paskambino J. ir pasakė, kad atvažiuos policijos pareigūnai ir paims minėtus dviračius. Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašto matyti, jog 2012-01-30 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš D. D. buvo paimti du dviračiai „Panther“ mėlynos spalvos ir „Goricke“ oranžinės spalvos. Iš 2012-02-22 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas dviratis „Goricke“. Iš byloje esančios fotolentelės ir dviračio paso duomenų matyti, jog dviračio markė „Goricke ID4KAH“, pirktas 2007-05-21. Taigi, kaip matyti, nukentėjusiajai priklausantis pagrobtas iš jos dviratis buvo rastas pas liudytoją D. D., nukentėjusieji jį atpažino, atgavo iš pareigūnų. D. D. apklaustas tyrimo metu parodė, jog dviratį gavo iš J. T., o šis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad dviratį paėmė iš S. G. sugyventinės, šiai paprašius dviračius išvaryti. S. G. sugyventinė liudyti teisme atsisakė, iš akistatos protokolo matyti, jog neneigė skambinusi J. T., kai sulaikė S. G. Šiuo atveju dviejų liudytojų J. T. ir D. D. parodymai atitinka vienas kito parodymus, neprieštarauja tarpusavyje, atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus, t.y. nukentėjusiosios R. A. parodymus, daiktų paėmimo protokolo duomenis, dviračio apžiūros protokolo duomenis, kitus rašytinius bylos dokumentus. S. G. versiją, jog J. T. jį apkalba, paneigia liudytojo D. D. parodymai, kurie kaip minėta, atitinka J. T. parodymus ir kitą bylos medžiagą. Taigi, kaltinamojo S. G. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl šios nusikalstamos veikos teismas nenustato.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. A. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 1200 Lt turtinę žalą (t. 1, b.l. 187). Iš pakvitavimo matyti, jog V. A. iš 6 PK pareigūnų atgavo dviratį „Goricke“, dėl dviračio pretenzijų neturi (t. 1, b.l. 197). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, prieš nukentėjusįjį P. J.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. G. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nuskalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, prieš nukentėjusįjį P. J. ir parodė, kad nenutuokia, kas čia per įvykis. Jei neklįsta, (duomenys neskelbtini) yra prieš jo namą. Atėjo žmogus į komisariatą, parodė į jį pirštu ir pasakė, kad tai jis, S. G., padarė nusikaltimą, daugiau joks tyrimas nebuvo atliktas. Bylos medžiagoje nenurodyta, kad žmogus buvo sužeistas, pirmą kartą girdi apie tai.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis P. J. parodė, jog įvykis įvyko 2011 metų lapkričio 30 d., apie 3:30 nakties, t.y. apie 3.30 val. - 4.00 val. suveikė signalizacija. Nubėgo pažiūrėti į garažą, uždegė šviesą, pamatė, jog automobilyje prieš vairą sėdi vaikinas. Vagis galėjo išlipti iš mašinos tik iš jo pusės, nes kitos durelės buvo prie sienos. Pradėjo stumdytis, tas vagis išsitraukė peilį ir pradėjo gąsdinti. Paskui jis su kojomis spyrė į mašinos dureles, kurias jis, P. J., iš visų jėgų laikė, gavo smūgį ir pajuto po kokios pusės minutės, kad koja tirpsta. T.y. vagis mosikavo peiliu, paskui sudavė smūgį durelėmis, išgirdo kaip kažkas triokštelėjo kojoje. Kaltinamasis stūmė duris, naudojo smurtą, jėgą. Peilis buvo kokių 25 cm. Jis, P. J., pajutęs kojos skausmą viską metė, nubėgo iki lifto, pakilo namo. Už dviejų minučių nusileido į garažą, atvažiavo policija, pasakė, kad vagis niekur negalėjo dingti arba labai gerai žino šią vietą. Vagis buvo su kepure, su pirštinėmis. Po įvykio išvežė jį greitoji medicinos pagalbos mašina, nes labai skaudėjo koją. Kai grįžo, pamatė, kad mašina atidaryta ir apšvarinta, reiškia, vagis po pirmo karto dar kartą sugrįžo. Dėl kojos kreipėsi į VRM ligoninę. Sužalota dešinė koja. Jam operavo sąnarį, meniską išvalė, buvo trūkusi cista. Šiuo metu blogai jaučiasi, buvo reabilitacijoje, vis tiek skauda koją. Koją operavo liepos 17 d., tyrimo metu viską tyrėjams pasakė. Jam svarbiausia sveikata. Gulėjo 3 dienas stacionare, Druskininkuose 20 dienų, įtvarą tik dabar nuėmė, šiaip su įtvaru vaikšto. Sutinimai tai atsiranda, tai praeina, turi nedarbingumo lapelį. Su ta koja anksčiau iki aptariamo įvykio problemų neturėjo. 22 600 Lt suma ieškinyje, čia ir turtinė, ir neturtinė žala, neturtinę žalą sudaro išgyvenimai ir suma lygi 10 000 Lt, galėjo ir daugiau parašyti. Buvo gydymo išlaidos. Turi nelaimingų atsitikimų draudimą. Visas gydymas daug kainavo, vien reabilitacija apie 2000 Lt. Orlaidė apie kelis šimtus litų kainavo, žalą padengė draudimo bendrovė. Už navigaciją 2000 Lt mokėjo, ji buvo ant stiklo pritaisyta. Buvo tyrėjams navigacijos dėžutę nuvežęs, pirko ją Antakalnyje. Balionėlis apie 100 Lt. Dujų balionėlis liko ir jo nepasiėmė vagis po pirmo karto. T.y. tuo metu dujų balionėlis buvo automobilyje, kažkuris iš pareigūnų apžiūrėjo ir padėjo į vietą. Dujų balionėlis gulėjo prie automobilio sėdynės. Nepamena, ar jį fotografavo pareigūnai. Paskui, kai antrą kartą kaltinamasis įsisuko, tada viską pasiėmė, ir balionėlį. Apie antrą kartą pranešė policijai telefonu Nr. 112. 2600 Lt ieškinio sumą sudaro orlaidės sugadinimas, balionėlis. Yra salėje šis asmuo - vagis (nukentėjusysis parodo į kaltinamąjį S. G.). Buvo apsirengęs juodą striukę ir juodą kepuraitę, akys aiškiai matės, aiškiai įsidėmėjo vagies veidą. Kai jį apklausė tyrimo metu iš karto policijos pareigūnams viską papasakojo apie koją. Parodymus jam perskaitė, pasirašė jis po jais. Neteisingai pareigūnas surašė jo pirminius parodymus. Kiek pamena, antrosios apklausos metu kalbėjo apie parodymų nesutapimą. Jis tyrėjai paaiškino viską nuosekliai, kaip buvo. Kai iškvietė į apklausą, pirmą kartą matė tuomet tyrėją J. R. Tuomet nesiskundė per apklausą kojos skausmais, nes jau buvo išgėręs vaistų, po ligoninės. Tyrimo metu, kai atliekant atpažinimo procesinį veiksmą pamatė S. G., pasidarė viskas aišku. Iš nuotraukų buvo panašumų, kad tai jis, bet pasakė, kad reikia pamatyti jį gyvai. Nenorėjo, kad atliekant atpažinimą kaltinamasis jį matytų. Kai jam iškvietė policija greitąją pagalbą po įvykio, nuvežė jį į Lazdynų ligoninę, ten padarė nuotraukas ir liepė kreiptis į VRM ligoninę. Kitą dieną kreipėsi į VRM, jie pažiūrėjo, pasakė, kad patemta, nieko tokio, išrašė antibiotikus. Baigė gerti vaistus, vėl jam sutino koja, vėl kreipėsi į medikus, tada jį išsiuntė į Antakalnio ligoninę, ten pasakė, kad trūkusi kojos cista. Vėl gėrė antibiotikus, kol gėrė vaistus, kaip ir nieko, tik baigia juos gerti ir vėl jam skausmai prasideda. Prašė siuntimo pas specialistus, siuntimo niekas nedavė, ilgai jį ten gydė. Lazdynų ligoninėje atliko magnetinio rezonanso tyrimą. Po magnetinio rezonanso tyrimų grįžo pas savo daktarus, pasakė, kad negerai, reikia operacijos, išrašė siuntimą. Praėjo beveik metai, bet daktarai aiškino, kad vis tiek reikėjo tirti. Parašė siuntimą ir šių metų liepos 17 d. jam atliko operaciją. Cista kažkur prie kelio buvo. Antakalnio ligoninėje padarė tyrimus, pamatė, kad trūkusi cista. Nustodavus gerti antibiotikus, jam vėl koja tindavo. Operacijos metu jam kojos raištį iš vienos vietos į kitą perkėlė ir valė kaulą. Buvau Druskininkuose gydymo įstaigoje reabilitacijoje. Daktarai sakė, kad toliau reikia saugotis. Jaučia, kad kažkas ir dabar ne taip su dešine koja.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. J. apklaustas 2011-11-30 parodė, jog 2011-11-30, apie 3.20 val., jo automobilio apsaugos pultelis suveikė, jis atsikėlęs nuėjo į požeminį garažą esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes galvojo, kad vėl ant automobilio sėdi katinas. Priėjęs prie savo automobilio Toyota Land Crysler valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jame pamatė viduje vagį. Viduje buvo vyriškis 25-30 metų amžiaus, 170 cm. ūgio, stambaus kūno sudėjimo, dėvėjo tamsios spalvos pūstą striukę, ant galvos megztą kepurę. Vyriškį galėtų atpažinti. Kai jis priėjo prie automobilio, vyriškis bandė iš jo išlipti, todėl jis užtrenkė priekines vairuotojo duris. Kada jis užtrenkinėjo duris, blogai pastatė koją ir koją patempė. Belaikant duris, tas vyriškis pademonstravo peilį ir bandė jas atidaryti, bet jis, P. J., to nedavė padaryti, nes laikė duris. Kadangi jam pradėjo skaudėti koją ir reikėjo paskambinti į policiją, kad šį vyriškį sulaikytų, jis pasišalino nuo automobilio į namus. Kas vyko toliau, nematė. Atvykus policijai, vyriškio nerado. Apžiūrėjus automobilį, pastebėjo, kad yra išdaužta kairės pusės durų orlaidė – 500 litų vertės. Iš automobilio pavogta navigacija 2000 litų vertės, kuri buvo dėtuvėje tarp priekinių sėdinių. Daugiau nieko nebuvo pavogta. Jis nuvažiavo į ligoninę, nes skaudėjo koją. Iš ligoninės atvažiavus, prie namų apie 5.00 val. vėl suveikė signalizacijos pultas. Atėjęs prie automobilio pastebėjo, kad iš vidaus pavogtas dujų balionėlis 100 litų vertės. Daugiau nieko nepavogta. Tai įvyko 5.00 val. Prie automobilio nieko nebuvo. Jam padaryta 2600 litų žala (t.1, b.l. 35).

Teisiamajame posėdyje specialistas R. R. paaiškino, kad nieko asmeniškai iš salėje esančių asmenų nepažįsta. Yra pateikęs šioje byloje specialisto išvadą dėl nukentėjusiojo P. J. Specialisto išvadoje P. J. buvo nustatyta dešinio kelio sąnario vidinio menisko plyšimas, priekinio kryžminio raiščio plyšimas, vidinio šalutinio raiščio dalinis plyšimas, dešinio šlaunikaulio išorinio krumplio įspaustinis lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl stipraus ir staigaus dešinės kojos kryptelėjimo per kelio sąnarį arba kietu, buku daiktu paliečiant dešinės kojos išorinį paviršių. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Valandų tikslumu negali pasakyti, kada buvo padarytas sužalojimas. Sužalojimas galėjo būti tiek užgavus mašinos durelėmis, tiek dėl stipraus kojos kryptelėjimo. Šios traumos esmė, kad kelio sąnarys turėjo būti labai staigiai pastumtas, arba kryptelėjęs į vidinę pusę labai smarkiai ir staigiai. Rengdamas minėtą specialisto išvadą rėmėsi VšĮ Vilniaus Respublikinės ligoninės asmens sveikatos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medea diagnostika“ išrašu, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimu Nr. 121424 išvada, LR VRM medicinos centro, Vilniaus filialo asmens sveikatos istorija Nr. 943 ir kompaktiniu disku su rentgeno nuotraukomis. Šie nukentėjusiojo P. J. sužalojimai, kuriuos minėjo, švieži ir atitinka nurodytą įvykio laiką. Beikerio cista visiškai nesusijusi su trauma, tai sąnarinis skysčio susikaupimas, paprastai susiformuoja kapsulė pakinkliuose. Ji gali būti ir su simptomai ir be jų. Nei traumai, nei sužalojimo sunkumo vertinimui ji jokios įtakos neturėjo. Nepamena, ar cista buvo sveika, ar plyšusi, nes tai visiškai neturėjo įtakos specialisto išvadai. Smūgis mašinos durelėmis į šią kojos sritį, apie kurią kalbama, taip pat galėjo lemti tokį nukentėjusiojo P. J. sužalojimo atsiradimą. Išskirti kokiu būdu padarytas sužalojimas, negalima, nes nėra parašyta, ar likę kokie nors sužalojimai išoriniame sąnario paviršiuje. Jei būtų likę nubrozdinimai, ar kažkas panašaus, tai galėtų būti kategoriški, jog tai nuo smūgio, o šiuo atveju turimos dvi galimybės, sužalojimas galėjo būti padarytas arba smūgiu, arba staigiu kojos kryptelėjimu. Nepamena, ar anksčiau asmuo skundėsi kojos skausmais, bet mano, kad ne. Pagal magnetinio rezonanso tyrimus šie sužalojimai švieži. Pagal sužalojimus, kokie čia konstatuoti, tai jie iškart sukelia skausmus. Išraše iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės galima nustatyti kokią dieną asmuo kreipėsi ir matysis, ar jis kreipėsi iškart, ar ne. Jo, specialisto, apžiūra atlikta 2012-07-18, o asmuo kreipėsi turbūt anksčiau. Kaip matyti iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, nukentėjusysis P. J. kreipėsi 2011-11-30 paryčiui, atvyko 4:30, o kada buvo išleistas negali pasakyti. Traumos laikas prieš pusantros valandos iki kreipimosi į ligoninę. Skundėsi dešinio kelio skausmais, dešinys kelis patinęs, skausmingas. Judesiai riboti, fliuktuacijos nėra (nėra sąnario aplinkoje išsiliejęs kraujas, ar skystis). Pirminė diagnozė dešinio kelio raiščių patempimas. Vėliau atlikus radiologinius tyrimus buvo patikslinta diagnozė, jog buvo ir plyšimai, ir šlaunikaulio antkrumplio lūžis. Laikas praėjęs nuo kreipimosi į ligoninę ir specialisto išvados pateikimo neturi įtakos sužalojimams. Vilniaus ekspertinis skyrius turi didžiausius darbo krūvius, tai jie prieš pusantrų metų pradėjo naujovę, kaip išvadų pateikimas apžiūros protokolo pavidalu. Gali būti, kad byla gulėjo, laukė eilėje, todėl po apžiūros iki specialisto išvados praėjo nemažas laiko tarpas. O šiuo metu viskas vyksta greičiau ir jie bylų nebeužlaiko. Kojų venų ultragarsinis tyrimas atliktas 2012-01-23, konstatuota, kad dešiniajame kelio sąnaryje yra Beikerio cista, tačiau Beikerio cistos atsiradimas, kaip minėjo, su šia trauma nesiejamas. Magnetinio rezonanso tyrimas atliktas 2012-02-14, dėl jo galėjo kreiptis ir pats žmogus. Po pirmosios medicininės apžiūros rekomendavo nukentėjusiajam ramybę ir matomai jam buvo pasiūlytas ambulatorinis gydymas. Nežino, kaip jį toliau gydė, nes ta medicininė pagalba gali būti įvairi. iš medicininio dokumento matyti, kad pacientas buvo operuotas, kad po traumos kelio sąnarys liko nestabilus, daktarai atstatė ir rekonstravo pažeistas struktūras. Pateiktos rekomendacijos, kaip toliau elgtis. Todėl, šie duomenys nekeičia specialisto išvados. 2012-10-17 išrašas iš Lazdynų ligoninės, diagnozė - būklė po dešinio kelio sąnario operacijos (priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos). Po operacijos tęsiama reabilitacija, dešinysis kelio sąnarys stabilus, judesiai normos ribose. Rekomendacijos treniruokliai, kineziterapija. Aktyvus krūvis ribojimas iki 6 mėnesių po operacijos. Tikslas atstatyti kelio sąnario funkcijas.

Iš 2012-07-18 apžiūros protokolo matyti, jog specialistas padarė išvadą, kad P. J. nustatyta dešinio kelio sąnario vidinio menisko plyšimas, priekinio kryžminio raiščio plyšimas, vidinio šalutinio raiščio dalinis plyšimas ir dešinio šlaunikaulio išorinio krumplio įspaustinas lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu dėl stipraus ir staigaus dešinės kojos kryptelėjimo į vidų per kelio sąnarį arba kietu buku daiktu paveikus dešinio kelio sąnario srities išorinį paviršių. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 77).

Teisiamajame posėdyje liudytojas S. D. parodė, kad asmeniškai iš salėje esančių asmenų nieko nepažįsta. Dalyvavo P. J. apklausoje, bet tiksliai nieko nepamena. Kas surašyta apklausos protokole, tai viskas, ką pasakoja žmogus. P. J. apklausos metu pasakojo, kad grįžo iš ligoninės. Pasakojo, kad suveikė automobilio signalizacija, mašinoje buvo žmogus. Sakė, kad susižalojo, bet tiksliai kada, nepamena. Ką žmogus sako per apklausą, tą rašo. Jei P. J. sako, kad kreipėsi į Lazdynų ligoninę, pirminėje medicininėje išvadoje turi būti parašyta ar žmogus pats susižalojo, ar buvo sužalotas. P. J. jam nepareiškė, kad automobilio durelės buvo apgadintos. Jei nuo smūgio durelėmis įvyko trauma, mano, kad durelėse turėjo likti kažkoks įlinkimas. Per parą būna labai daug iškvietimų, ką žmogus pasako per apklausą, tą ir surašo. Šioje byloje jis priėmė pranešimą ir surinkinėjo pirminę medžiagą, atliko eilinius procesinius veiksmus. Neatsimena, ar apklausos metu P. J. skaudėjo koją, ar neskaudėjo. Jei žmogus pasakytų, kad ką nors skauda, tai jie, pareigūnai, užrašytų, matyt, nieko nesakė, jei nepaminėta. Automobilį apžiūrėjo esant nukentėjusiajam. Kiek pamena, įvykio vietoje į garažą yra du įvažiavimai ir automatiniai vartai buvo atrakinti. Dirbtinis apšvietimas buvo, viskas matėsi įvykio vietoje. Kai kalbėjosi su nukentėjusiuoju jis sakė, kad prapuolė navigacija, o dujų balionėlis dingo lyg po antro apiplėšimo karto. Nesurado pirštų antspaudų, kvapo įvykio vietoje. Kriminalistų nekvietė į eismo įvykio vietą, nes nakties metu dirba vienas specialistas apskrityje. Įvykio vietą fotografavo, nuotraukos saugomos gana ilgai, metus, du, tris. Nepamena, ar teko bendrauti su pirmaisiais patruliais, kurie atvyko į įvykio vietą. Turėtų būti nurodyta pirminėje kortelėje, kokie pareigūnai atvyko į eismo įvykio vietą. Nufotografavo jis automobilio saloną, išdaužtą orlaidę, automobilio stovėjimo vietą, patį automobilį, valstybinius numerius. Fotografuojamas automobilio salonas bendrai, dabar negali užtikrinti, ar matysis nuotraukoje navigacijos laidas, ar ne. Balionėlio nelietė 100 procentų.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. R. parodė, jog asmeniškai iš salėje esančių asmenų nieko nepažįsta. Ikiteisminį tyrimą atliko ji, nors pradėjo ne ji. Tyrimas buvo pradėtas pagal vagystę, nes pirmos apklausos metu P. J. nurodė, kad pats susižalojo koją ją krypteldamas. Kai tyrimas ėjo į pabaigą, epizodas buvo jau atidirbtas, ji pradėjo gretinti duomenis, kuriuos gavo ikiteisminio tyrimo metu. Buvo keletas neatitikimų, nes pirmieji ir antrieji parodymai, būtent, dėl nukentėjusiojo P. J. epizodo nesutapo. Kad pašalintų abejones, kreipėsi į teismo medikus, norėjo sužinoti, ar tikrai įvykio metu galėjo būti padaryti tokie sužalojimai. Taip pat jai buvo keista, kad nakties metu vyras bėga sulaikinėti įtariamojo, o vėliau, kai tas pats nukentėjusysis asmuo dalyvauja įtariamojo atpažinime, jis bijo, todėl atpažinimas vyksta už stiklo. Po tokių dvejonių surašė atitinkamą tarnybinį pranešimą. Taip pat, jai atrodo, buvo gautas pranešimas iš ligoninės, kuriame buvo viskas surašyta taip, kaip ir pirminėje nukentėjusiojo apklausoje. Jai, kaip tyrėjai, buvo neaiškus pats kojos sužalojimo mechanizmas, pirma nukentėjusiojo P. J. apklausa vyko praeitų metų lapkričio pabaigoje, antra vasario mėnesį, praėjus ilgam laiko tarpui. Pirminiai ir antriniai parodymai skiriasi. Kai buvo nustatytas galimas įtariamasis, tada pasikeitė nukentėjusiojo parodymai. Teismo medikų išvados atitinka ir pirminius, ir antrinius nukentėjusiojo parodymus. Nukentėjusiojo apklausoje dalyvavau ji, jos kolegė ir nukentėjusysis. Jis pasakojo viską pats. Kur jai buvo neaišku, uždavinėjo klausimus. Apklausoje kreipė dėmesį į sužalojimo momentą, nes tai labai svarbu. P. J. pasakojo, kad įtariamasis sėdėdamas mašinoje, bandė atidaryti automobilio duris, smarkiai trenkė durelėmis, po ko įvyko trauma. Būna taip, kad įvykio momentu žmogus būna šoko būklėje, o vėliau gali geriau prisiminti parodymus, bet šie parodymai dėl sužalojimo skiriasi kardinaliai nuo pirminių. Parodymai skiriasi, nes vienuose sužalojimo mechanizmas dėl neteisingai pastatytos kojos, kituose, dėl smūgio durelėmis. Apklausos metu žmogus pasakojo apie sveikatos sutrikdymą pats, ji beveik neklausinėjo. Nepamena, ar tuo momentu uždavinėjo patikslinamus klausimus, bet mano, kad ne. Antrinių parodymų metu įtariamasis jau buvo, pirminių parodymų metu jo dar nebuvo. Ji mano, skiriasi nukentėjusiojo kojos sužalojimo mechanizmas parodymų metu. Nenori meluoti, bet jai atrodo klausė, kodėl skiriasi jo parodymai. Parodymai gali būti netikslūs. Pas juos, tyrėjus, labai dažnai būna, kad žmonės skambina ir tikslina aplinkybes. Pažodžiui jie visko nerašo, bet kas liečia sužalojimų mechanizmą P. J. atveju ji rašė viską pažodžiui, nes šis momentas labai svarbus byloje, kaltinime. Matosi, kad žmogus nukentėjo, klausimas tik, koks buvo sužalojimo mechanizmas, ar tyčiniais veiksmais padarytas, ar pačio nukentėjusiojo. Nukentėjusysis P. J. jai buvo pateikęs magnetinio rezonanso tyrimo išvadą. Teismo medikų išvada tokia, kad tiksliai nustatyti, kas sukėlė kojos sužalojimą neįmanoma, tai ji traktavo įtariamojo naudai. Jei būtų vykęs normalus įtariamojo atpažinimas, tai galbūt akistatoje būtų galėję ką nors labiau išsiaiškinti. Medžiaga byloje buvo, kad nukentėjusysis atpažino S. G. iš nuotraukos. Nuotraukose ir gyvai žmogus ne visada atrodo taip pat. Nukentėjusiojo reikia klausti, kaip jis atpažino kaltinamąjį pagal nuotrauką, ji to nežino. Ji dalyvavau ir vykdant atpažinimo procesinį veiksmą įtariamojo per stiklą. Atpažinimas vyko pakankamai užtikrintai, abejonių nukentėjusiajam dėl kalto asmens nekilo. Įvykio metu buvo pavogta navigacija, bet kaip ji buvo identifikuota, nepamena. Kiek pamena, nukentėjusysis jai nepateikė dokumentų, kad galėtų identifikuoti dingusius daiktus. Nukentėjusysis pats įvertina, kiek gali kainuoti jo pavogtas turtas. Nuotraukos, kurios buvo darytos įvykio vietoje, yra duomenų bazėje. Tikslus įvykio laikas nebuvo nustatytas, todėl inkriminuoti tik tie dingę daiktai, kurie buvo parašyti nukentėjusiojo parodymuose.

Iš asmens parodymo atpažinti 2012-01-19 protokolo matyti, jog nukentėjusiajam P. J. buvo parodyti atpažinti trys asmenys. Nukentėjusysis P. J. pareiškė, jog tarp trijų jam atpažinti parodytų asmenų jis atpažįsta vaikiną, esantį iš kairės, būtent šis vaikinas pagrasinęs jam peiliu pavogė iš jo automobilio navigaciją 2011 m. lapkričio 30 d., apie 3.30 val., prie (duomenys nskelbtini) namo, Vilniuje. Nukentėjusysis nurodė, jog vaikiną atpažįsta pagal veido bruožus, kurie yra labai panašūs į jį apvogusio asmens, pagal akių formą, šiek tiek pagal ūgį, nes matė jį sėdintį automobilyje ir jam susidarė įspūdis, kad šis nedidelio ūgio. Nukentėjusysis nurodė, jog yra visiškai įsitikinęs, nes matė asmenį iš labai nedidelio atstumo, faktiškai veidas į veidą. Nukentėjusysis nurodė, jog taip pat atkreipė dėmesį į nedidelį, apvalų, jaunai atrodantį veidą. Atpažintasis pasivadino S. G. (t. 1, b.l. 87-89).

Nukentėjusysis P. J. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jam koją sužalojo bėgdamas kaltinamasis S. G., kuomet stūmė automobilio duris. Nukentėjusysis parodė, jog jo nuomone, navigaciją tuomet jau buvo kaltininkas užsikišęs už striukės, jau buvo pagrasinęs peiliu, t.y. susistumdymas įvyko dėl kaltininko siekio pabėgti iš įvykio vietos, pasišalinti iš automobilio, o ne siekio pagrobti nukentėjusiajam priklausantį daiktą, t.y. vagystė jau buvo įvykusi. Tokiu atveju, kaltinimo esmė pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį nesikeičia, spręsti klausimo dėl kaltinimo keitimo ryšium su nauja nusikalstama veika, t.y., buvo ar nebuvo padarytas sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam P. J., šioje byloje nėra galimybės, nes teismą riboja teisminio nagrinėjimo ribos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnyje. Teismas mano, jog, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo P. J. interesus, tikslinga prokurorui atskira nutartimi pranešti Lietuvos Respublikos BPK 257 straipsnio nustatyta tvarka apie galimai padarytą nusikalstamą veiką prieš P. J., t.y. jo sveikatos sutrikdymą tyčia ar dėl neatsargumo.