Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Kaubrytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta S. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vedęs, dirbantis UAB „G.“ direktoriumi, teistas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 2 mėnesiams, 2020 m. lapkričio 19 d. bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų: jis 2022 m. liepos 29 d., apie 09.20 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smogė vieną kartą kumščiu J. D. į veidą, tuo padarydamas abiejų lūpų kairės pusės sumušimą su viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimu ir apatinės lūpos odos nubrozdinimu, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. B. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, ir parodė, kad iš 2022 m. liepos 28 d. į 2022 m. liepos 29 d. visą naktį su draugais jūrininkais, kaip buvęs jūrininkas, šventė Jūros šventę. Ryte, apie 09.00 val., atėjo į autobusų stotį, stoties kavinėje nupirko išsinešimui motinai maisto ir ten pat stotyje stovinčio taksi automobilio vairuotojo paprašė paslaugos nuvežti jį pas motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdoje. Važiuojant su vairuotoju nekonfliktavo, bent to tikrai neprisimena, nebuvo piktas ar agresyviai nusiteikęs, niekas jo nebuvo suerzinęs, nuotaika buvo gera. Kaip dabar supranta, dėl per didelio alkoholi kiekio ir poilsio trūkumo jis prarado sąmonę, kas vyko toliau, visiškai nieko neprisimena. Neprisimena, kad būtų konfliktavęs su taksi vairuotoju, kad jam sudavė smūgį į veidą, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, kad buvo surašytas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. Tokios būsenos jam niekada nėra buvę. Priežasties, dėl ko su vairuotoju įvyko konfliktas, nežino. Kad būtų atsisakęs sumokėti už paslaugą, neprisimena, pinigų tikrai turėjo ir nebuvo jokios prasmės ar priežasties nesusimokėti. Mano, kad nuovargis ir didelis nervinis stresas dėl asmeninių šeimyninių priežasčių iššaukė tokią reakciją ir tokį elgesį. Jis labai gailisi dėl tokio savo elgesio, ketina atsiprašyti nukentėjusiojo taksi vairuotojo, prašyti jo atleidimo, atlyginti, jeigu padarė žalą. Alkoholį vartoja retai, nepiktnaudžiauja.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, dirbdamas taksi vairuotoju, 2022 m. liepos 29 d., apie 09:20 val., prie Klaipėdos autobusų stoties išgirdo asmenį švilpiant, todėl privažiavo prie jo, ir šis paprašė pavežti iki (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Vyras atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, visos kelionės metu nieko nesakė, elgėsi ramiai. Įvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atsisuko į vyrą ir pasakė susimokėti 5 Eur. Po ko vyras, nieko nesakydamas, smogė jam vieną kartą kumščiu į veidą, prakirto apatinę ir viršutinę lūpas. Po smūgio jis išlipo iš automobilio ir iškvietė policijos pareigūnus. Iš automobilio išlipo ir vyras, sudavęs jam smūgį. Išlipęs, įžeidinėjo jį visokiais keiksmažodžiais, vijosi jį aplink automobilį. Atvažiavę policijos pareigūnai vyrą sulaikė. Smūgį sudavusio vyro jis nepažįsta, matė pirmą kartą, konflikto su juo nebuvo. Kaip jau žino, J. B. jokių pretenzijų neturi, kadangi šis jo atsiprašė, gailisi padaręs šį nusikaltimą. Turtinių pretenzijų J. B. taip pat neturi, jis pilnai atlygino jam neturtinę žalą, todėl civilinio ieškinio nereiškia.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022-08-03 specialisto išvadoje Nr. G894\2022 (03) konstatuota, kad J. D. padarytas abiejų lūpų kairės pusės sumušimas su viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimu ir apatinės lūpos odos nubrozdinimu, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš 2022 m. liepos 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad jame užfiksuota, jog nusikaltimo padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kad biologinių ar kitokių pėdsakų nepastebėta, įvykio vietoje niekas nepaimta.

Iš 2022 m. liepos 29 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad jame užfiksuota, jog J. D. apatinės lūpos kairiame krašte ir viršutinėje lūpoje yra įdrėskimai.

Iš 2022 m. liepos 29 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad jame užfiksuota, jog J. B. dešinės rankos rodomojo piršto krumplyje yra įdrėskimas ir kraujuojanti žaizda.

Iš 2022 m. liepos 29 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo E. K. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių, nustatyta, kad jame nurodyta, jog 2022 m. liepos 29 d. patruliuojant kartu su vyr. patrule M. J., 09 val. 34 min. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojų dalies buvo gautas pranešimas, jog adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini), pranešėjas konfliktuoja su klientu, kuris pokalbio metu trenkė pranešėjui į veidą, išmušė dantį. GMP atsisakė. Pranešėjas taksi vairuotojas. Laukia vietoje. 09 val. 39 min. atvykus nurodytu adresu, pastebėjo du asmenis. Vienas jų prisistatė kaip J. B., kitas asmuo buvo J. D., kuris teikia pavėžėjimo paslaugas dirbdamas taksi vairuotoju. J. D. paaiškino, kad atvežė klientą nurodytu adresu ir paprašė susimokėti, šis teigė, kad nemokės. J. D. atsisukus į automobilio salono galą, J. B. vieną kartą kumščiu trenkė J. D. ir prakirto lūpą, tokiais veiksmais J. D. buvo sukeltas fizinis skausmas. Kadangi J. B. nepateikė asmens dokumento bei nesakė tikslių duomenų, buvo akivaizdžiai neblaivus, šis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį ir pristatytas į Klaipėdos m. PK tapatybės nustatymui. Pristačius asmenį, nustatyta, kad tai J. B., gim. (duomenys neskelbtini). Asmeniui nustatytas 2,44 prom. neblaivumas. J. B. įteiktas šaukimas atvykti į Klaipėdos m. PK apklausai. Įvykis filmuotas vaizdo ir garso registratoriais: B0F1EC61953C, B0F1EC609892.

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis J. B. 2022 m. liepos 29 d., apie 09.20 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smogė vieną kartą kumščiu J. D. į veidą, tuo padarydamas abiejų lūpų kairės pusės sumušimą su viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimu ir apatinės lūpos odos nubrozdinimu, ir taip J. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o sužalojimų pobūdis ir lokalizacija atitinka kaltinime nurodytas smurto panaudojimo aplinkybes. Kaltinamasis J. B. suprato, kad smurtauja prieš kitą asmenį ir kad tokiais veiksmais nukentėjusiąją žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia. Todėl tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis J. B. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, anksčiau teistas už analogišką smurtinį nusikaltimą, teistumas neišnykęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino padarytą žalą. Nukentėjusysis kaltinamajam atleido, civilinio ieškinio nereiškė, dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prieštaravimų negauta. Kaltinamasis dirba. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti paskyrus sankcijose numatytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūloma bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis.

Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, tai, kad J. B. padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, jam skirtini įpareigojimai ir draudimai, kurie teigiamai veiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti, t. y. kaltinamasis įpareigotinas per visą bausmės laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir jam uždraudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas, 6 dalis). Taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, J. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – minimalaus dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nors kaltinamasis J. B. prašo sumažinti įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį iki 5 MGL, tačiau BK 71 straipsnio 1 dalis numato, kad mažiausias įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis yra 10 MGL, todėl nustatyti mažesnio dydžio įmokos nėra pagrindo. Tačiau kaltinamajam nustatytinas ilgesnis, nei pareiškime prašomas, įmokos sumokėjimo terminas (BK 71 straipsnio 3 dalis).

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to, kardomoji priemonė naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje jam paskirti bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 5 punktas, 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. B. paskirti – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL, t. y. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 10 (dešimties) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo baudžiamuoju įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiai įmokai sumokėti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.