- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-08
- Bylos Nr.
- 2S-1813-260/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- E. K., E. K. D.
- Ieškovas
- L. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo E. K. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-2159-800/2010 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui E. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir
Aprašomoji dalis
n u statė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo E. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. K. ir D. K. po 500 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisti iš atsakovo E. K. D. K. ir D. K. naudai laikiną išlaikymą, mokant kas mėnesį po 400 Lt periodinių išmokų kiekvienam, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant L. K. bei nustatyti nepilnamečių vaikų D. K. ir D. K. gyvenamąją vietą su ieškove L. K..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Teismas, nustatydamas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, atsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovas yra bedarbis, pragyvena iš atsitiktinių darbų, kartais dirbti išvyksta į kitus miestus ir negrįžta namo keletą dienų, be to atsakovas sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Priteisdamas iš atsakovo E. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. K. ir D. K. po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teismas nurodė, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 5-6, civilinės bylos Nr.2-2159-800/2010 dalis) atsakovas E. K. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skunde nurodoma, kad teismo išvados dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo yra nepagrįstos ir nemotyvuotos, nutartis pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovas nesutinka, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, kadangi dėl ieškovės netinkamo elgesio, t.y. polinkio į smurtą ir alkoholio vartojimą, nepilnamečiams yra nesaugu, pažeidžiamos jų teisės į saugią ir sveiką aplinką. Vyresnysis sūnus D. atsisako grįžti pas ieškovę, nes bijo su ja bendrauti. Sūnus D. yra išreiškęs norą gyventi kartu su atsakovu. Kadangi sūnus D. nuo liepos mėnesio gyvena kartu su atsakovu, atsakovas nepilnametį išlaiko, teismo nutarties dalis dėl laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovo E. K. sūnaus D. K. naudai naikintina. Be to, teismas nustatė laikino išlaikymo dydį, nenustatęs nei būtinųjų vaikų poreikių, nei jų tėvų turtinės padėties. Priteistoji suma yra aiškiai per didelė, neatitinkanti tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių. Byloje ieškovė pateikė duomenis apie savo pajamas (šiuo metu gaunama vaiko priežiūros pašalpa apie 800 Lt, ankstesnio uždarbio vidurkis apie 485 Lt per mėnesį). Atsakovas darbo ir pajamų neturi, yra užsiregistravęs darbo biržoje, turto, iš kurio gautų pajamų, taip pat neturi.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 15-17, civilinės bylos Nr.2-2159-800/2010 dalis) ieškovė L. K. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą, atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas nepateikia jokių įrodymų apie neva netinkamą ieškovės elgesį. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad sūnus D. atsisako grįžti pas motiną, bijo su ja bendrauti bei išreiškė savo norą gyventi su atsakovu. Atsakovas, gavęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo, 2010 07 04 atvykęs į ieškovės namus, pagrobė keturmetį sūnų D. ir iki šiol jo negrąžina, todėl būtent atsakovas naudoja tėvo valdžią priešingai vaiko interesams. Vaikai yra labai prisirišę prie ieškovės, vaikų ir ieškovės tarpusavio ryšys yra daug glaudesnis negu jų ryšys su tėvu. Nuo pat gimimo ieškovė rūpinosi vaikais. Atsakovas, pagrobdamas keturmetį sūnų D., žaloja bei traumuoja savo nepilnamečius vaikus, kas gali pakenkti ateityje vaikų vystymuisi ar netgi psichikai. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas nustatė laikino išlaikymo dydį, nenustatęs nei būtinųjų vaikų poreikių, nei jų tėvų turtinės padėties. Teismui kartu su ieškiniu buvo pateikta pažyma apie darbo užmokestį, pažyma apie pajamas. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas žmogus, todėl turi visas galimybes pasirūpinti nepilnamečių vaikų išlaikymu. Atsakovas savo vaikams išlaikymo neteikia, šios aplinkybės net neginčija. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikų naudai, kadangi atsakovas atsisako teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams gera valia.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutarties atmestinas.
Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama atskirajame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Pagal atsakovo atskirajame skunde nurodytus reikalavimus, teisėjų kolegija sprendžia taip:
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę ir nepilnamečių vaikų D. K. ir D. K. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove L. K.. Civilinėje byloje Nr.2-2159-800/2010 pateiktas Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010 06 30 raštas Nr.S-1850 Dėl šeimos aplinkos (b.l. 23), kuriame nurodyta, jog vaikams sudarytos tinkamos buitinės, socialinės, materialinės sąlygos, nepilnamečių D. K. ir D. K. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina L. K. atitinka vaikų interesus. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė parengiamajame teismo posėdyje, įvykusiame 2010 08 30 Kauno rajono apylinkės teisme, išsakė nuomone, jog sūnus D. turėtų būti grąžintas motinai, nes išskiriant vaikus jiems daroma trauma. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad ieškovė netinkamai elgiasi, vartoja smurtą ir alkoholio, nepilnamečiams yra nesaugu, pažeidžiamos jų teisės į saugią ir sveiką aplinką, vyresnysis sūnus D. atsisako grįžti pas ieškovę, nes bijo su ja bendrauti. Sūnus D. yra išreiškęs norą gyventi kartu su atsakovu. Šiuos atskirojo skundo argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstai ir neįrodytais. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog ieškovė elgiasi netinkamai, smurtauja prieš vaikus, vartoja alkoholį, taip pat, kad sūnus D. yra išreikęs nuomonę gyventi kartu su tėvu. Todėl iki bus nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, teismas pagrįstai nustatė, kad vaikai turi būti su ieškove.
Dėl laikinojo išlaikymo priteisimo
Kol bus išspręsta santuokos nutraukimo byla, teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą, kuris šį privalo teikti nepilnamečiams vaikams. Išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192-3.203 straipsnius.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartimi priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį nemažintinas, nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta.
Atsakovo nuomone, teismas nustatė laikino išlaikymo dydį, nenustatęs nei būtinųjų vaikų poreikių, nei jų tėvų turtinės padėties, priteistoji suma yra aiškiai per didelė, neatitinkanti tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių. Šiuos atskirojo skundo argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką vieno mėnesio išlaikymo vaikui dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Nagrinėjamuoju atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 400 Lt kas mėnesį, kas sudaro 1/2 minimalios mėnesinės algos. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, teismas tinkamai taikė proporcingumo principą priteisdamas iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 400 Lt kas mėnesį. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas nuo 2010 07 27 yra užsiregistravęs darbo biržoje. 2010 08 30 teismo posėdyje nurodė, jog gyvena pas tėvus, gyventi sąlygos yra normalios, pragyvena iš mašinų verslo, mano, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 300 Lt. Ieškovė iki 2010 07 24 gavo motinystės (tėvystės) pašalpą 817 Lt per mėnesį. Ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame bute, savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra panaši. Be to, atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas žmogus, todėl turi visas galimybes pasirūpinti nepilnamečių vaikų išlaikymu.
Pažymėtina, jog laikino išlaikymo priteisimą negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštus reikalavimus išankstiniu išsprendimu, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti kai kurių materialiųjų teisių gynybą (šiuo atveju tai nepilnamečių vaikų teisių į išlaikymą užtikrinimas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.