- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- 1A-156-309/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00758-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Boleslovas Kalainis
- Nuteistasis
- O. G.
- Advokatai
- Vaclovas Vaitkus
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.3Bausmės skyrimas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 str.)
- 1.1.9.6Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.3.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. G. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo O. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, O. G. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir galutinė bausmė jam paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014 m. gruodžio 22 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. G. nuteistas už tai, kad 2014 metais, laikotarpyje nuo rugpjūčio 10 d., 23 val., iki rugpjūčio 11 d., 10 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, per neužrakintus garažo vartus įsibrovęs į patalpą – R. S. priklausantį gyvenamąjį namą, pagrobė R. S. priklausantį turtą: auksinę grandinėlę, 2600 Lt vertės, auksinę grandinėlę, 600 Lt vertės, vestuvinį žiedą, 700 Lt vertės, auksinį pakabuką, 300 Lt vertės, smėlio laikrodžio formos brendžio butelį, 54 Lt vertės, širdies formos brendžio butelį, 54 Lt vertės, navigaciją, 400 Lt vertės, 100 eurų, 2120 litų, tuo R. S. padarydamas 7173 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
Nuteistasis O. G. apeliaciniu skundu prašo atsižvelgti į nusikaltimo mažareikšmiškumą ir sumažinti jam skirtą bausmę.
Nurodo, kad jis yra nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, nors visiškai prisipažino, atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau teismas skyrė prokuroro paprašytą bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai O. G. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam O. G. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad O. G. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri įstatymų leidėjo priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, praeityje jis teistas devynis kartus, nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, ne kartą baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas darbo biržoje, gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai. Taip pat atsižvelgė į tai, kad yra nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei grąžino nukentėjusiajam visus iš jo pavogtus daiktus, ir nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Ir nors nuteistasis O. G. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad O. G. praeityje teistas 9 kartus, neišnykus teistumui padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nedirba, yra vedęs, eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, kad jam už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams yra aiškiai mažesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (3 metai 1 mėnuo 15 dienų) konstatuoja, jog nuteistajam skirta bausmė nėra per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo, ji savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Nuteistasis skunde nurodo, kad visiškai prisipažino, atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau teismas skyrė prokuroro paprašytą bausmę. Teisėjų kolegija pastebi, kad iš pirmiau išdėstytų aplinkybių matyti, jog visos nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nuosprendį, todėl pakartotinai vertinti šių aplinkybių ir tuo remiantis švelninti nuteistajam skirtą bausmę nėra pagrindo. Teismas pažymi, kad prokuroro siūlymas nuteistajam skirti vienokią ar kitokią bausmės rūšį ar dydį, nesaisto teismo skiriančio bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, todėl vien tai, kad teismas skyrė prokuroro pasiūlytą bausmę, negali būti vertinama, jog teismas paskyrė per griežtą bausmę. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo atsižvelgti į jo padarytos veikos mažareikšmiškumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistasis O. G. pagrobė 7173 Lt vertės turtą, tuo nukentėjusiajam R. S. padarė 7173 Lt turtinę žalą, buvo įgijęs realią galimybę disponuoti pagrobtu turtu, konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog nuteistojo O. G. padaryta veika yra mažareikšmė.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas O. G. baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, jo aplinkybes ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, taip pat galutinę bausmę, kuri nėra per griežta, dėl to švelninti jos ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo O. G. apeliacinį skundą atmesti.