- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-925-657/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-17139-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Žibutė Budžienė, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- V. Z., B. Z., T. Z.
- Ieškovas
- J. M.
- Trečiasis asmuo
- notarei O
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. Z. ir B. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2226-285/2013 pagal ieškovės J. M. patikslintą ieškinį atsakovams T. Z., V. Z., B. Z., trečiajam asmeniui notarei O. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-11-29 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį Nr. 2678, sudarytą tarp T. Z. ir B. Z. ir taikyti restituciją natūra; nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančia 2011-12-03 transporto priemonės BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp T. Z. ir V. Z., taikyti restituciją natūra; nustatyti T. Z. turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką): skolininkas ir įkeičiamo daikto savininkas – T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditorius – J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) daiktas, kuriam nustatoma hipoteka, jo vertė ir buvimo vieta: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vertė 13.300 Lt; transporto priemonė BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 16.572 Lt vertės, įkeitimu užtikrinta prievolė, jos įvykdymo terminas: išlaikymo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mokėjimas po 500,00 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki A. Z. ir M. Z. pilnametystės pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3953-451/2012; priteisti solidariai iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 3-10). Nurodė, kad atsakovas T. Z. yra dviejų vaikų A. Z. ir M. Z. tėvas, kuris materialinio išlaikymo vaikams neteikė nuo gimimo, todėl išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas buvo priteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3953-451/2012. Ieškovė dėl sprendimo vykdymo kreipėsi į antstolį, tačiau paaiškėjo, kad atsakovas neturi jokio registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Teismo sprendimu priteistas išlaikymas neteikiamas, įsiskolinimo suma yra nemaža. Atsakovas T. Z. elgėsi nesąžiningai, nes dirbtinai blogino savo turtinę padėtį, visą turėtą registruotiną nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimas, sandoriais perleido savo tėvams V. Z. ir B. Z., taip pažeisdamas ieškovės, kaip kreditorės, teises ir interesus. Atsakovas T. Z. neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, juos sudarė tik dėl siekio išvengti pareigos teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, dėl ginčijamų sandorių sudarymo nukenčia prioritetiniai vaikų interesai. Be to, atsakovai V. Z. ir B. Z., sudarę su skolininku ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningi, nes yra skolininko tėvai. Ieškovei nebuvo žinoma apie dovanojimo sandorio sudarymą, jį sudarant nedalyvavo, nors automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas iš ieškovės asmeninių lėšų, kurį vėliau ieškovė pardavė minėtą automobilį T. Z., o pastarasis – savo tėvui atsakovui V. Z.. Ieškovė, kaip nepilnamečių vaikų turto tvarkytoja uzufrukto teise, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, o apie atsakovo T. Z. nesąžiningumą sužinojo tik kreipusis į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas ginčyti minėtus sandorius nėra praleistas. Mano, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos actio Pauliana ieškiniui pareikšti. Kadangi atsakovas T. Z. privalės teikti išlaikymą dar ilgą laiką, prašė taikyti priverstinę hipoteką ir įkeitimą atsakovo T. Z. turtui.
Atsakovai su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir jo netenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 43-45). Nurodė, kad iki 2011 m. lapkričio mėnesio T. Z. pilnai teikė išlaikymą vaikams. Tuo metu jo pajamos buvo apie 10.000,00 Lt. Bendras ūkis tuo metu buvo išlaikomas iš atsakovo T. Z. pajamų, nes J. M. gaudavo tik motinystės pašalpas. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), T. Z. buvo įsigytas iki pažinties su ieškove. Minėtą žemės sklypą ieškovės ir atsakovo T. Z. bendru sutarimu buvo nutarta padovanoti T. Z. motinai – atsakovei B. Z.. Ieškovė dalyvavo pas notarę sudarant dovanojimo sutartį, be to, minėtas nekilnojamasis turtas B. Z. buvo padovanotas, atsakovui T. Z. dar gyvenant kartu su ieškove, šalims nustojus gyventi kartu joks turtas nebuvo niekam perleistas, viską, ką užgyveno su ieškove, T. Z. paliko jai. Transporto priemonę BMW 530 T. Z. pardavė, nes jam reikėjo pinigų, didinant UAB (duomenys neskelbtini) įstatinį kapitalą, be to, minėtą automobilį šeimai nupirko atsakovai V. Z. ir B. Z., bet jis buvo registruotas ieškovės vardu ir tik kilus konfliktui, ji perleido automobilį T. Z., o T. Z., matydamas, kad negalės grąžinti tėvams skolos, jį perleido tėvams. Ieškovei turėjo būti žinoma apie automobilio perleidimą. Parduodamas automobilį T. Z. neturėjo tikslo išvengti mokėti vaikams išlaikymą ir elgtis nesąžiningai, be to, ieškovės reikalavimas, pripažinus sandorį negaliojančiu, priteisti V. Z. iš T. Z. 16.572,00 Lt tik pablogintų T. Z. turtinę padėtį, o tai prieštarautų vaikų interesams. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas T. Z. nustojo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), taip pablogindamas savo turtinę padėtį. UAB (duomenys neskelbtini) T. Z. buvo priverstas išeiti dėl sumažėjusios statybų apimties, o UAB (duomenys neskelbtini) buvo restruktūrizuota. UAB (duomenys neskelbtini) buvo kuriama ieškovei ir atsakovui T. Z. gyvenant kartu, vėliau ieškovė pardavė įmonę T. Z., šiuo metu šios įmonės padėtis pagerėjusi, todėl, 2013 m. liepos mėnesį padidėjo atsakovo T. Z. atlyginimas. T. Z. ieškovei kiekvieną mėnesį vaikų išlaikymui moka po 600,00 Lt, tačiau yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Be to, ieškovė praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl vien dėl šios priežasties ieškinys turi būti atmestas. Atsakovas turi ir kito turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą.
Trečiasis asmuo notarė O. M. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (T.2, b.l. 26-27). Nurodė, kad atsakovas T. Z. ne kartą lankėsi Kauno miesto 10-ajame notaro biure įvairiais notariniais klausimais, yra buvęs ir su ieškove. Nemano, kad T. Z. sąmoningai blogino savo turtinę padėtį, kad žemės sklypo dovanojimo sandorio sudarymo metu žinojo, jog pažeidžia kreditorės – J. M. interesus. Žemės sklypo dovanojimo sandorio sudarymo metu T. Z. turėjo sūnų A. Z., tačiau tuo metu jis su ieškove gyveno kartu, išlaikymas vaikui nebuvo priteistas, išlaikymą vaikui teikė abu tėvai, todėl atsisakyti tvirtinti žemės sklypo dovanojimo sandorį nebuvo pagrindo. Iš pokalbių ir kai kurių dokumentų buvo aišku, kad atsakovas T. Z. yra išsilavinęs, pasiturintis, bendrovės akcininkas ir kad vaikas bus aprūpintas gyvenamąja vieta ir išlaikymu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino: 1) pripažino negaliojančia 2010 m. lapkričio 29 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,1000 ha, dovanojimo sutartį Nr. 2678, sudarytą tarp T. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo jos sudarymo momento, taikė restituciją natūra – žemės sklypą grąžino T. Z.; 2) pripažino negaliojančia 2011 m. gruodžio 3 d. transporto priemonės – BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp T. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo jos sudarymo momento, taikė restituciją natūra – grąžino T. Z. transporto priemonę, o V. Z. iš T. Z. priteisė 4800,00 Eur kompensaciją; 3) nustatė priverstinę hipoteką (įkeitimą) šiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,1000 ha, esančiam (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 13.300,00 Lt, ir transporto priemonei BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), vertė 16.572,00 Lt, asmeninės nuosavybės teise priklausančiam T. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) užtikrinant prievolės pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3953-451/2012 įvykdymą; 4) priteisė iš atsakovų T. Z., B. Z., V. Z. bylinėjimosi išlaidas – ieškovei J. M. po 936,00 Lt, valstybei po 232,00 Lt žyminio mokesčio ir po 27,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T.3, b.l. 40-49). Teismo vertinimu, sudarant 2010 m. lapkričio 29 d. žemės sklypo dovanojimo sutartį ir 2011 m. gruodžio 3 d. transporto priemonės BMW 530 pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovė, kaip nepilnamečių vaikų turto tvarkytoja uzufrukto teise, turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes atsakovas T. Z. turėjo pareigą išlaikyti savo mažamečius vaikus – sūnų A. Z. ir dukrą M. Z., tačiau gera valia vaikams išlaikymo neteikė nuo jų gimimo. Teismas sprendė, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditorės interesai ir nustatęs, kad po turto perleidimo sandorių sudarymo skolininkas T. Z. iš esmės nebeturi turto, iš kurio galėtų sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir atsiskaityti su ieškove, darė išvadą, kad būtent dėl ginčijamų sandorių sudarymo atsakovas T. Z. neturi realios galimybės įvykdyti skolinių įsipareigojimų. Atsakovas T. Z. su ieškove neatsiskaitė iki šiol, įsiskolinimo suma yra didelė, todėl teismas nuomone, atsakovas T. Z. yra nemokus, o perleidęs turtą, sudarė realią grėsmę, kad jo skoliniai įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti, atsiskaitymas su kreditore užtruks gerokai ilgiau. Teismo nuomone, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos ieškovės kaip kreditorės teisės ir interesai, nes šie sandoriai buvo sudaryti po atsakovo T. Z. prievolės atsiradimo momento, ieškovei turint neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Teismas sprendė, kad nustatytas senaties terminas ieškiniui pareikšti nėra praleistas, nes ginčijami sandoriai buvo sudaryti, kai ieškovės ir atsakovo T. Z. santykiai buvo blogi, jie gyveno skyrium, todėl tikėtina, kad ieškovei nebuvo žinoma apie minėtų sandorių sudarymą. Tik gavusi duomenis apie atsakovo T. Z. turėtą turtą, ieškovė sužinojo, kad ginčijamais sandoriais, perleidus turtą, iš kurio galėtų būti tenkinama ieškovės reikalavimo dalis, atsakovas pažeidė ieškovės kaip kreditorės teises, todėl nuo šio momento prasidėjo ieškinio senaties terminas pareikšti actio Pauliana ieškinį. Liudytojos N. Č. parodymus teismas vertino kritiškai, nes ši liudytoja yra atsakovės sesuo, t.y. atsakovams artimas žmogus, o atsakovų prašymus taikyti ieškinio senatį atmetė kaip nepagrįstus. Teismas darė išvadą, kad atsakovas T. Z. neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, nes ir atsakovai šios Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos neginčijo. Ginčijamas 2010 m. lapkričio 29 d. žemės sklypo dovanojimo sutartis ir 2011-12-03 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudarytos su atsakovo T. Z. tėvais, todėl teismas konstatavo, kad atsakovo T. Z. nesąžiningumas yra preziumuojamas. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas V. Z., kaip suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu asmuo, elgėsi apdairiai, rūpestingai ir iki ginčijamo sandorio sudarymo pasidomėjo atsakovo T. Z. turimais kreditoriais, skolomis, ginčais teisme, daiktinių teisių suvaržymais, todėl darė išcadą, kad atsakovo V. Z. elgesys sudaro pagrindą laikyti jį nesąžiningu actio Pauliana taikymo sąlygų vertinimo aspektu. Teismas konstatavo, kad yra nustatytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, ieškinys pareikštas, nepažeidžiant CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino, yra įrodytas, todėl tenkino ir, pripažinęs sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, taikė restituciją. Teismo nuomone, perleisdamas turtą, atsakovas T. Z. siekė išvengti, į jam priklausantį turtą nukreipto skolos išieškojimo, geruoju neįvykdė teismo sprendimo, kuriuo iš jo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, priteistų sumų nesumokėjo, tęstiniais veiksmais išlaikymo neteikė arba teikė jį nereguliariai ir neadekvataus poreikiams dydžio. Įvertinęs atsakovo T. Z. nemokumo situaciją, kad panaikinus sandorius turtas natūra grąžintas atsakovui T. Z., remdamasis prioritetinių vaiko teisių gynimo principu, teismas sprendė, kad, siekiant užtikrinti realų prievolės savo vaikams įvykdymą, yra pagrindas nustatyti priverstinę hipoteką atsakovo T. Z. nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir priverstinį įkeitimą kilnojamajam turtui – transporto priemonei BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Patenkinęs ieškinį, teismas iš atsakovų priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai V. Z. ir B. Z. prašo Kauno apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti bei iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 62-64). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė CK 6.66 straipsnio normas. Teismo išvada, kad po turto perleidimo sandorių sudarymo T. Z. neturi turto ir jis neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi tiek žemės sklypo dovanojimo metu, tiek automobilio perleidimo metu T. Z. turėjo pakankamai lėšų savo vaikams teikti išlaikymą ir faktiškai jį teikė. T. Z. nepažeidė savo vaikų interesų ir, vadovaujantis sandorių laisvės principu, turėjo teisę sudaryti ginčijamus sandorius, jis elgėsi sąžiningai. Teismas, pripažindamas sandorius negaliojančiais, nevertino aplinkybės, kad įstatymas nustato, jog teisines pasekmes sukelia ieškinį pareiškusiam kreditoriui tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, todėl teismas turėjo tiksliai nustatyti, koks įsiskolinimas buvo sudarant sandorius ir kokia perleisto turto rinkos vertė.
2. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino. Ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip dvejiems metams. Sudarant žemės sklypo dovanojimo sandorį pas notarę, dalyvavo ir J. M.. Teismui nebuvo pagrindo netikėti N. Č. parodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė J. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir iš atsakovų priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 68-74). Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3953-451/2012 yra nustatyta, kad atsakovas savo vaikams išlaikymo neteikia nuo vaikų gimimo. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl jame nustatytos faktinės aplinkybes negali būti kvestionuojamos. Atsakovai savo apeliaciniame skunde iš esmės siekia paneigti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas faktines aplinkybes. Ieškovė siekia apsaugoti savo mažamečių vaikų interesus, t.y. gauti išlaikymą iš vaikų tėvo. Nagrinėjamu atveju yra visas CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana taikymo sąlygų visetas, ką ir konstatavo pirmos instancijos teismas. Teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, todėl naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad atsakovas T. Z. nors ir aiškino teismui, kad jo atlyginimas už tris mėnesius yra ženkliai padidėjęs, tačiau po atlyginimo padidėjimo savarankiškai išlaikymo įsiskolinimo savo vaikams ir toliau nedengė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.), todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu iš atsakovo T. Z. nepilnamečių vaikų A. Z. ir M. Z. išlaikymui priteista mokėti po 500,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Iš atsakovo T. Z. taip pat priteistas išlaikymo įsiskolinimas - A. Z. – 7500,00 Lt, M. Z. – 1500,00 Lt (T.1, b.l. 13-23). Atsakovui nemokant vaikams išlaikymo, ieškovė kreipėsi į antstolį dėl priteisto išlaikymo išieškojimo iš atsakovo (T.1, b.l. 42, 140). Atsakovai T. Z. ir B. Z. 2010 m. lapkričio 29 d. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovas T. Z. padovanojo atsakovei B. Z. (motinai) žemės sklypą, kurio bendras plotas 1,100 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 59-61). Be to, atsakovas T. Z. 2011 m. gruodžio 3 d. už 4800,00 EUR perleido jam priklausantį lengvąjį automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savo tėvui V. Z. (T.1, b.l. 34-35).
Ieškovė sandorius ginčijo actio Pauliana instituto pagrindu (CK 6.66 str.).
Pagal kasacinio teismo praktiką actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis – kompensavimas: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2006; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.66 straipsnio normą, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti nebejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas tiesiogiai susijęs su sutarties laisvės principo (CK 6.156 str.) ribojimu bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šia teise ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos tiek skolininko, tiek trečiųjų asmenų teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu galima tik esant šių sąlygų visetui. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-25/2012; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl visų būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų, taip nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, bylos faktinės aplinkybės pilnai neištirtos, bylos esmė neatskleista ir apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų ištaisyti negali (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Apeliantai V. Z. ir B. Z. nesutikdami su teismo sprendimu, nurodė, kad teismas nenustatė prievolės atsiradimo momento, neištyrė ir nevertino tų aplinkybių, kad pati ieškovė 2012-01-30 pateikdama ieškinį teismui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (prijungta civilinė byla Nr. 2-3953-451/2012, T.1, b.l. 19-22) nurodė, kad atsakovas T. Z. išlaikymą vaikams teikia mokėdamas nedideles išmokas vaikų išlaikymui, savo nuožiūra, nereguliariai. Be to apeliantų teigimu, teismas neįvertino atsakovo T. Z. turtinės padėties sandorių sudarymo metu, siekiant nustatyti ar dėl sudarytų sandorių jis tapo nemokus, ar jo turtinė padėtis pasikeitė tiek, kad jis nebesugebės patenkinti ieškovės, kaip kreditorės turtinio reikalavimo.
Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, ar kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad sudarytais sandoriais nebuvo suteikta pirmenybė kitam kreditoriui. Ieškovės reikalavimas taikyti ginčijamiems sandoriams actio Pauliana teisines pasekmes grindžiamas tuo, kad atsakovas neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos privilegijos kreditoriui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, reikia palyginti skolininko padėtį su ta, kuri būtų, jei ginčijamas sandoris nebūtų sudarytas, t.y. reikia įvertinti ne tik ginčijamu sandoriu perleisto turto piniginę išraišką, bet ir visą skolininko iki ginčijamo sandorio turėtą turtą ir turimą po jo sudarymo. Skolininkui pardavus turtą už rinkos kainą ir gavus ekvivalentinę pinigų sumą, gali būti pripažįstama, kad kreditorių teisės nebuvo pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas pripažindamas sandorius negaliojančiais nevertino tų aplinkybių, jog teisines pasekmes jos sukelia ieškinį pareiškusiam kreditoriui tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimų pašalinimų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas spręsdamas dėl kreditorės teisių pažeidimo, visiškai nevertino įrodymų ir nepasisakė dėl perleisto turto vertės. Iš į bylą pateikto antstolės R. G. 2013-12-04 rašto Nr. 0090/13/00818 nėra aišku, koks yra įsiskolinimo ieškovei dydis (nes apeliantų teigimu išlaikymas vaikams yra mokamas ir sumokėta per 5000,00 Lt įsiskolinimo). Iš pateiktų sandorių, registrų išrašų nėra įvertinta pagal sandorius perleisto turto vertė, kas leidžia abejoti teismo padaryta abstrakčia išvada, kad įsiskolinimas yra didelis, todėl yra pagrindas pripažinti abu sandorius negaliojančiais. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nevertino tų aplinkybių, kad atsakovas T. Z. yra UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas, gauna pastovų darbo užmokestį, o vaikams priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis. Be to, teismas netyrė, kokią ekonominę naudą gavo T. Z. perleidęs turtą ir ar iš gautos sumos visiškai ar iš dalies, negalėtų būti patenkinti ieškovės reikalavimai. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje kreditorių teisių pažeidimas, kaip actio Pailiana, sąlyga turi būti vertinama kur kas plačiau. Nagrinėjamu atveju, liko neįvertintos pirkimo – pardavimo sandorio atlygintinumo aplinkybės. Pažymėtina, kad teismas šio kreditoriaus teisių pažeidimo aspekto nenagrinėjo, dėl jo nepasisakė, kas vertintina, kaip teismo pareigos visapusiškai išanalizuoti faktines ir teisines bylos aplinkybes, pažeidimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant klausimą, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditoriaus teisės, teismui reikšminga nustatyti, ar dėl ginčijamo sandorio skolininkas tapo nemokus; jei ginčijamu sandoriu nesukeltas skolininko nemokumas, tai turint tikslą konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo faktą nustatytina, ar faktiškai sumažėjo tiek skolininko turto, kad likusio nepakanka kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 str.).
Apeliantai taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Teismas spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties privalo nustatyti ieškinio senaties termino pradžią (konkrečią datą). Iš teismo sprendimo nėra aišku, kad ieškovė sužinojo apie sudarytus sandorius ir suprato, kad jie galimai pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, akcentuoja būtinybę byloje įvertinti ginčijamų sandorių teisėtumą actio Pauliana sąlygų visumos prasme. Teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamo sprendimo išvada dėl šių sąlygų egzistavimo, nėra paremta įrodymais, o byloje esantys įrodymai tinkamai neišanalizuoti.
Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisė yra panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kadangi faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas todėl, kad peržiūros procedūra varžoma papildomų įrodymų priėmimo apribojimais, tyrimo apimtis susiaurina apeliacinio skundo apimtis. Pirmojoje instancijoje netyrus bylos aplinkybių bei įrodymų, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos išsprendimas negalimas apeliacinėje instancijoje, todėl tikslinga perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tuo nenusižengiama esminėms civilinio proceso nuostatoms, nors proceso operatyvumas ir yra viena iš principinių proceso nuostatų, tačiau jo taikymas turi būti tinkamas, kaip galima geriau užtikrinant asmenų teisių įgyvendinimą. Bylos aplinkybės turi būti ištirtos išsamiai ir visapusiškai, o šalims turi būti suteikta teisė apeliuoti dėl, jų manymu, neteisėtų sprendimų. Kaip minėta, byloje reikalingi faktai apeliacinėje instancijoje gali būti nustatomi tik ribotai, o po jų nustatymo nesutinkanti su faktinių aplinkybių konstatavimu šalis netenka galimybės į pakartotinį jų persvarstymą. Grąžinus bylą pirmajai instancijai, rungimosi galimybės yra geresnės, o teisė į apeliaciją tuo aspektu, kad galima iš naujo patikrinti ir faktines aplinkybes, užtikrinama labiau. Atsižvelgiant į šias aplinkybes byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Bylą perdavus nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinėje instancijoje nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.