Kauno apygardos teismo nutartis

2007-10-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1166-510/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-22
Bylos Nr.
2S-1166-510/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramūnas Mitkus (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Jolita Cirulienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
E. A. K.
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centras
Kategorijos
  • 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1166-510/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėja I.Sabaitienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.4, 30.2, 33, 122.2, 122.3, 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. S. ieškinį civilinėje byloje Nr.2-1656-097/2007 atsakovei E. A. K., tretysis asmuo – VĮ Registrų centras, dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo,

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. S. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad jam ir atsakovei E.A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini), Garliavoje, Kauno rajone. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi patalpomis tvarkos. Naudojimosi tvarka buvo nustatyta 1988 m. balandžio 27 d. teismo sprendimu, tačiau ji pažeidžia ieškovo teises, nes jam paskirta dalis yra mažesnė nei bendraturtei E.A. K.. Be to, patalpų būklė yra pasikeitusi (išardyti laiptai į mansardą, užmūrytas patekimas į ją), todėl nustatyta tvarka yra neracionali. Ieškovas prašė paskirti naudotis ieškovui gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Garliavoje, Kauno rajone, pirmo aukšto patalpomis 1-6, 1-5, l-7, 1-4, mansardos patalpomis 1-11, 1-8, 1-9, 1-10, 1-12 su palėpėmis; paskirti naudotis atsakovei pusrūsio patalpomis P-l, ir P-4, pirmo aukšto patalpomis 1-1, 1-2, ir priestatu prie ūkinio pastato; palikti bendrai naudotis šalims pusrūsio patalpomis P-3, P-2 bei ūkiniais pastatais.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 30 d. nutartimi ieškovo A. S. ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu atsisakė priimti. Teismas nutartyje nurodė, kad 1988 m. balandžio 27 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu ginčo namo patalpoms buvo nustatyta naudojimosi tvarka, kuri įregistruota VĮ Registrų centre. Ieškovas 2006 m. gegužės 25 d. pastatų dalies pirkimo sutartimi įsigijo namo dalį, kuriai buvo nustatyta naudojimosi tvarka, todėl toks teismo sprendimas jam privalomas.

Šalies argumentai

Ieškovas A. S. atskiruoju skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais. Nors 1988 m. balandžio 27 d. Kauno rajono apylinkės teismas buvo priėmęs sprendimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ginčo patalpomis, šis sprendimas negali būti vertinamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi šios patalpos yra faktiškai pakitusios ir realiai nebeatitinka minėtu sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos. Visas šias aplinkybes ieškovas išdėstė savo ieškinyje. Faktiškai naudojimosi plotas pagal nuosavybės dalis skiriasi 15,31 kv.m, todėl negalima traktuoti, kad 1988 m. balandžio 27 d. Kauno rajono apylinkės teismas yra išsprendęs ginčą tarp šalių, ir šis klausimas jau negali būti nagrinėjimas. Toks formalus teisės normos taikymas ir atsisakymas spręsti ginčą prieštarauja teisingumo principui. Ieškinys turėjo būti priimtas ir nagrinėjamas, nes nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl faktiškai pasikeitusio pastato naudojimosi tvarkos nustatymo.

Atsiliepimas

Atsakovė E. A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno rajono apylinkės 2007 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Ji atsiliepime nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teismo 1988 m. balandžio 27 d. sprendimu buvo nustatyta naudojimosi tvarka tarp atsakovės ir jos vyro A. S.. A. S. mirus, jo nuosavybę perėmė sūnus Albinas, kuris su vaikaičiu pradėjo ardyti namo vidaus įrengimus, išardė namo šildymo sistemą, nugriovė laiptus, vedančius į antrą aukštą. 2006 m. gegužės 25 d. A. S. įformino paveldėtą tėvo nuosavybę savo sūnui A. S.. Kauno rajono apylinkės teisme atsakovė yra pareiškusi ieškinį dėl turto grąžinimo į pirmykštę būklę.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. S. ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuris numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Kauno rajono teismas 1988 m. balandžio 27 d. sprendimu (civilinė byla 2-110/88) pripažino A. S. ir E. A. S. nuosavybės teises į po ½ dalį gyvenamojo namo, esančio Kauno rajone, Garliavoje, (duomenys neskelbtini), nustatė naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis ir ūkio pastatais tvarką. Ši teismo nustatyta naudojimosi tvarka yra privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgijo dalį namo ir kitų pastatų bendrosios nuosavybės teisėmis (CK 4.81 str. 2 d., CPK 18 straipsnis). Priešingai nei teigia apeliantas, ta aplinkybė, jog pasikeitė nekilnojamojo daikto bendraturčiai, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme nereiškia, jog ginčas yra ne tarp tų pačių šalių.

Ieškinio dalyku laikomas ieškovo reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui. Ankstesnėje civilinėje byloje buvo reikalaujama nustatyti naudojimosi tvarką tų pačių pastatų patalpomis. Tai reiškia, jog ieškinio dalykas iš esmės taip pat yra tapatus.

Šioje byloje ieškovas siekia, kad 1988 metais nustatyta naudojimosi tvarka būtų peržiūrėta iš naujo, t.y. ieškovas reikalauja nustatyti kitokius santykius, nei yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Apeliantas ieškinį ir atskirąjį skundą grindžia teiginiu, jog nustatyta naudojimosi tvarka nėra racionali, jam tenkanti naudotis turto dalis yra mažesnė, nei jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Kadangi Kauno rajono teismo 1988 m. balandžio 27 d. sprendimu nustatyta tvarka dabartiniams bendraturčiams yra privaloma, ieškovas neturi teisės reikalauti, kad teismas iš naujo svarstytų naudojimosi tvarkos racionalumo ir benraturčiams tenkančio naudotis ploto dydžio klausimus.

Tačiau ieškovas ieškinyje nurodė, jog patalpų būklė yra pasikeitusi (išardyti laiptai į mansardą, užmūrytas patekimas į ją). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. vasario 21 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-203/2000) yra pažymėjusi, kad naujas ieškinys galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku ankstesnėje civilinėje byloje. Kolegijos vertinimu, ieškovo nurodyti patalpų būklės pokyčiai laikytini naujomis aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku Kauno rajono civilinėje byloje 2-110/88. Dėl atsiradusių patalpų pasikeitimų gali iškilti būtinumas pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką tiek, kiek tai yra susiję su šiais pasikeitimais. Ieškovas ieškinyje nenurodė, ar patalpų pasikeitimas kliudo naudotis bendraturčiams patalpomis pagal minėtu teismo sprendimu nustatytą tvarką, o jeigu trukdo – taip kaip. Iš ieškovo ieškinio nėra visiškai aišku, ar jis reikalauja pakeisti naudojimosi tvarką dėl pasikeitusios patalpų būklės, ar tik dėl, to jog, ieškovo manymu, ankstesniu teismo sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka yra neracionali. Dėl nepakankamai aiškiai išdėstyto faktinio ieškinio pagrindo Kauno rajono apylinkės teismas apskritai negalėjo spręsti, ar ieškiniai yra tapatūs.

Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nutartis panaikinama, perduodant ieškinio priėmimo klausimą Kauno rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.). Apylinkės teismas, iš naujo spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turėtų nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams šalinti, per kurį ieškovas turėtų patikslinti faktinį ieškinio pagrindą (t.y. tiksliai nurodyti, kaip patalpų būklės pasikeitimas yra susijęs su būtinumu pakeisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką). Tik po to, kai ieškovas patikslins faktinį ieškinio pagrindą, teismas galės nuspręsti, ar ieškinys CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme yra tapatus.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336-337 straipsniais,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Kauno rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Ramūnas MitkusTeisėjai Jolita CirulienėEgidijus Tamašauskas