Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-04 · Byla Nr. ATP-334-238/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-04
Bylos Nr.
ATP-334-238/2013
Teisminio proceso Nr.
4-09-3-00509-2012-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Suinteresuotas asmuo
T. P. R., R. T.
Advokatai
Algirdas Tomas Parulis
Kategorijos
  • 50.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-334-238/2013;Proceso Nr. 4-09-3-00509-2012-5;Procesinio sprendimo kategorija: 50.15.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. K., suinteresuotų asmenų T. P. R., R. T. – (duomenys neskelbtini) – przedsiębiorstwo transportowo – handlowe, „R. L.“ GmbH ir jų atstovo advokato padėjėjo Algirdo Tomo Parulio apeliacinius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nutarimo K. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

n u statė:

Žemesnės instancijos teismas

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013-02-01 nutarimu K. K. (toliau – pareiškėjas) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnio 2 dalyje, skyrė 5000 Lt baudą su neteisėtai gabentų cigarečių (190 pakelių „Pall Mall Red“, 110 pakelių „Pall Mall Blue“, 80 pakelių „Viceroy Red“, 80 pakelių „Viceroy Blue“, 50 pakelių „Minsk Superslims 5“, 50 pakelių „Pall Mall Nanokings Blue“), bendros 3 981,40 Lt vertės ir transporto priemonės - puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, o balninį vilkiką „Scania“, valst. (duomenys neskelbtini), grąžino savininkui. Nuobauda buvo paskirta už tai, kad 2012-08-26, apie 14 val., transporto priemone - krovininiu automobiliu „Scania“, valts. Nr. FF-IX67, su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. WWY0762P, važiuodamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, Raigardo kelio poste veiksmu ir žodžiu deklaravo, kad daugiau už nustatytą įvežimo normą daiktų (prekių) neveža, tačiau atlikus muitinį tikrinimą, puspriekabės grindyse esančioje gamyklinėje ertmėje rasta paslėptų neteisėtai gabenamų prekių (cigarečių). Teismas sprendė, jog be paties pareiškėjo prisipažinimo, jo kaltę ir pažeidimo įvykį patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 2VK8003162 nurodyti duomenys, 2012-08-26 daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolas Nr. 2VK8003162, 2012-08-26 transporto priemonės techninės būklės perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 2VK8003162 ir kita bylos medžiaga. Individualizuodamas nuobaudą, teismas įvertino tai, jog anksčiau nebaustas K. K. prisipažino padaręs nusižengimą, todėl skyrė jam minimalią 5000 Lt baudą su neteisėtai gabentų prekių bei puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Papildomą nuobaudą teismas pritaikė dėl to, kad siekdamas apsunkinti kontrabandos daiktų suradimą bei pažeidimo išaiškinimą, pareiškėjas cigaretes vežė paslėpęs puspriekabės grindyse esančioje gamyklinėje ertmėje, t.y. transporto priemonę tiesiogiai panaudojo teisės pažeidimui padaryti, kaip priemonę kontrabandos daiktams (cigaretėms) paslėpti ir gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Nurodė, jog puspriekabės grindyse nesant gamyklinės ertmės, K. K. nebūtų galėjęs gabenti tokio cigarečių kiekio (560 pakelių) nepateikdamas jų muitinės kontrolei. Pastarosios aplinkybės, teismo nuomone, taip pat patvirtino, kad pareiškėjas turėjo išankstinį tikslą pažeisti nustatytą daiktų gabenimo per valstybinę sieną tvarką, išvengti privalomų muitų bei mokesčių ir padaryti žalą Lietuvos valstybei. Balninį vilkiką „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismas grąžino savininkui, nes laikė, kad šis daiktas nebuvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis.

Apeliaciniais skundais K. K., T. P. R., R. T. – (duomenys neskelbtini)– przedsiębiorstwo transportowo – handlowe, „R. L.“ GmbH ir jų atstovas advokato padėjėjas A.T. Parulis prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-02-01 nutarimą pakeisti, panaikinti nutarimo dalį, kuria nutarta konfiskuoti puspriekabę „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog apylinkės teismas nesiaiškino dėl tokios nuobaudos suinteresuoto asmens patiriamos žalos ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens galimybių ją atlyginti. Nors suinteresuoti asmenys nurodė galimas pasekmes, tačiau teismas į jas neatsižvelgė ir faktiškai paskyrė nuobaudą asmeniui, kuris naudoja transporto priemonę verslo tikslais ir kuris nėra padaryto teisės pažeidimo subjektas. Suinteresuotų asmenų verslo veikla yra nedidelės tarptautinių pervežimų įmonės valdymas. Minėta puspriekabė yra tiesioginė vykdomos ūkinės-komercinės veiklos priemonė. Skunde atkreiptas dėmesys į tai, jog transporto priemonės vertė yra gana didelė ir suinteresuoti asmenys nėra finansiškai pajėgūs įsigyti pakaitinę puspriekabę - ką patvirtina pažeidėjo nurodytos aplinkybės, kad dirbti jam buvo pavedama tik susirgus kitos transporto priemonės-sąstato vairuotojui ir kad pažeidėjas jau pusę metų nedirbo. Netekus transporto priemonės, būtų itin stipriai sutrikdyta įprastinė įmonės veikla, ji nespės laiku įvykdyti užsakymų, sutartinių įsipareigojimų, patirs didelių finansinių nuostolių. Taigi akivaizdu, jog nors administracinį teisės pažeidimą padarė vairuotojas, tačiau puspriekabės konfiskavimas faktiškai didžiausias neigiamas pasekmes sukels suinteresuotiems asmenims. Žala neapsiriboja tik transporto priemonės verte, ji apima ir sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes, negautas pajamas, išmokas darbuotojui už priverstines pravaikštas (nes nėra darbo priemonės) ar kompensaciją dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva. Darbdavys ėmėsi visų galimų ir leistinų priemonių, kad tokio pobūdžio teisės pažeidimai nebūtų padaryti (vairuotojas yra įpareigotas darbdavio transporto priemonėmis nevežti nei savo nei kitų asmenų neteisėtų siuntinių (gaminių). Todėl transporto priemonės, kuri nebuvo specialiai pritaikyta kontrabandos dalykui gabenti, konfiskavimas, kai įmonė nėra susijusi su pažeidimo padarymu ir ėmėsi visų galimų priemonių, kad toks pažeidimas nebūtų padarytas, pažeistų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad dėl transporto priemonės konfiskavimo patirtą žalą išsiieškoti iš darbuotojo įmonė faktiškai neturės galimybių, kadangi vairuotojo finansinė padėtis labai sunki - jis paėmęs daug paskolų, o atidirbti negalės, nes bus atleistas, kadangi pakaitinės transporto priemonės nėra. Transporto priemonės konfiskavimas pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalį nėra privalomas, o taikomas kaip papildoma priemonė, padedanti užtikrinti Administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytus tikslus. Taikyti ar ne tokią nuobaudą, teismas kaip teisingumą vykdanti institucija sprendžia atsižvelgdama į įvairias aplinkybes. Taigi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 straipsnio 2 dalies sankcija suformuluota kaip alternatyvi. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Todėl teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į visas bylai svarbias aplinkybes. ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skirdamas ir individualizuodamas administracinę nuobaudą teismas turi atsižvelgti į visas aplinkybes, kad paskirta nuobauda būtų teisinga ir proporcinga. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, jog transporto priemonės vertė yra net 10 kartų didesnė, nei gabenamų daiktų vertė, yra svarbi, nes priešingu atveju būtų pažeistas bausmės individualizavimas, tai yra paskirta nuobauda neatitiktų padaryto pažeidimo pobūdžio. Taip pat yra svarbu atsižvelgti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, tai yra kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui, o pareiškėjui jos buvo patikėtos terminuotoms darbinėms funkcijoms Vokietijos įmonėje „R. L.“ GmbH vykdyti ir atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas už tokius teisės pažeidimus anksčiau baustas nebuvo, darbdaviui nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, kad šios transporto priemonės bus panaudotos teisės pažeidimui daryti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo ir padėjo jį atskleisti, bei įvertinti kitas atsakomybę lengvinančias ir su pažeidėjo asmeniu susijusias aplinkybes - kaip pats pažeidėjas yra teismui prisipažinęs, „cigaretes vežė savo reikmėm - yra pigesnės, dėl sunkios materialinės situacijos norėjo pasidaryti atsargų“. Todėl visų šių aplinkybių visuma suponuoja, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir be transporto priemonės konfiskavimo, dėl to nėra būtina ją konfiskuoti. Tai, kad teismai, skirdami administracinę nuobaudą, turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, o ne tik į gabenamos kontrabandos (cigarečių) kiekį ir vietą, patvirtina ir teismų praktika, kurioje atsižvelgiama į aplinkybių visumą. Pažymėtina, jog ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, yra įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracinė nuobauda skiriama tik konkrečiam asmeniui, ir ne bet kokiam, o padariusiam administracinį teisės pažeidimą, tai yra tam, asmeniui, kurio veikoje nustatoma administracinio teisės pažeidimo, numatyto konkrečiame Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnyje, sudėtis. Todėl transporto priemonių konfiskavimas neatsižvelgiant į tai, kam ši nuosavybė priklauso, pažeistų ATPK 20 straipsnį. Administracinė atsakomybė yra individuali atsakomybė, ir atsako tik kaltas asmuo, o trečiųjų asmenų teisės neturėtų būti nepagrįstai pažeidžiamos ir suvaržomos skiriant administracinę nuobaudą kaltininkui, o taip pat ir papildomą nuobaudą - priemonių, skirtų kontrabandoms daiktams gabenti, konfiskavimą. Konfiskavimas kaip sankcija yra numatytas ATPK 210 straipsnyje, reglamentuojančiame kontrabandos pažeidimus, bei bendrojoje šio kodekso dalyje - 26 straipsnio 1 dalyje. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad konfiskavimas yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnyje, kuriame konfiskavimo institutas yra sureguliuotas žymiai detaliau. BK yra aiškiai nustatytos turto konfiskavimo, priklausančio trečiajam asmeniui, sąlygos. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuotas neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, tai yra trečiajam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas tik tuo atveju, jei tas asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus panaudotas nusikaltimui daryti. Ši nuostata taip pat yra įtvirtinta teismų praktikoje. O ATPK detalių nuostatų, reglamentuojančių tretiesiems asmenims priklausančio turto konfiskavimą, nėra, tik ATPK 26 straipsnyje nurodyta, jog konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, šio kodekso <...> 210 straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Taigi BK nustatytas konfiskuotino turto reguliavimas yra žymiai detaliau reglamentuotas. Tokiu būdu yra užtikrinamas trečiųjų asmenų nuosavybės objektų neliečiamumas ir jų teisėtų interesų bei teisių apsauga. Tuo pačiu įtvirtinamos nuosavybės neliečiamumo konstitucinės garantijos. Pažymėtina ir tai, jog baudžiamoji atsakomybė yra taikoma už pačias pavojingiausias visuomenei veikas, ir tai yra griežčiausia atsakomybės forma už padarytus teisės pažeidimus, arba už žymiai pavojingesnes veikas nei administraciniai teisės pažeidimai. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuostatas bei įvertinus tai, jog administracinė atsakomybė yra numatyta ir taikoma už mažiau pavojingus savo pobūdžiu pažeidimus nei nusikalstamos veikos, administracinės nuobaudos, susijusios su trečiųjų asmenų teisių suvaržymu, turėtų būti taikomos ypač atsakingai bei atsižvelgiant į BK detaliai sureglamentuotą nuosavybės konfiskavimo institutą. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai už to paties dalyko kontrabandos gabenimą, tačiau už mažesnį kiekį, nei numatyta BK (tai yra už mažiau pavojingą veiką), būtų numatytos griežtesnės pasekmės, nei tuo atveju, kai neteisėtai per valstybės sieną gabenamas toks pats dalykas ir jo vertė viršytų 250 MGL. Pastarojo pobūdžio teisinis reguliavimas prieštarautų teisinės proporcingumo ir teisingumo principams. Sprendžiant nuosavybės, priklausančios trečiajam asmeniui, konfiskavimo klausimą, būtina atsižvelgti į teisės normų sistemą bei jų sąveiką, taip pat įvertinti savininko (asmens, kuriam priklauso konfiskuotinas turtas) santykį su pažeidimo padarymu. Transporto priemonės savininkas ir valdytojai neturėjo jokios informacijos apie pareiškėjo ketinimus įmonės transportu gabenti draudžiamą privalomų pateikti muitinei prekių kiekį ir niekaip neprisidėjo prie minėto vairuotojo pažeidimo padarymo, tai yra transporto priemonės savininkas su šiuo administraciniu teisės pažeidimu nėra niekaip susijęs. Todėl, kaip jau nurodyta aukščiau, turėtų būti atsižvelgiama į ir BK sureglamentuotą konfiskavimo reguliavimą, kuris numato, jog kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuotas neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Ši nuostata, jog reikia nustatyti faktą, kad asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad turtas bus panaudotas darant teisės pažeidimą, yra įtvirtinta ir teismų praktikoje. Priešingu atveju, kaip jau minėta, susidaro situacija, kai už ne tokius pavojingus teisės pažeidimus taikomos daug sunkesnės pasekmės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinė muitinė prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog įstatymas nenustato konkrečių kontrabandos gabenimo priemonių konfiskavimo kriterijų, tačiau šie kriterijai yra suformuoti teismų praktikoje. Pagal nuoseklią teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta - įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Šiuos kriterijus pirmosios instancijos teismas nurodė savo nutarime. Apeliantai nori sudaryti įspūdį, jog cigaretės buvo sudėtos puspriekabėje jų neslepiant, nurodo, jog pažeidėjas neleistinas prekes laikė įprastinėje gamyklinėje gamintojo sumontuojamoje įrangoje - daiktadėžėse, skirtose asmeniniams ar kitokiems vairuotojui kelionėje su savimi gabenamiems daiktams sudėti. Tuo remdamiesi apeliantai teigia, kad transporto priemonė nebuvo tiesioginis administracinio teisės pažeidimo įrankis. Šis teiginys yra nepagrįstas ir neatitinka jokių logikos kriterijų, kadangi būtent puspriekabėje buvo sudėtos cigaretės. Jų slėpimui buvo panaudota puspriekabės konstrukcinė ertmė, būdinga būtent šiai puspriekabei. Pateiktoje gaminio informacijoje nenurodyta, jog vieta, kurioje buvo rastos cigaretės, yra daiktadėžė, ir yra skirta daiktams sudėti ir vežti (tuo labiau asmeniniams), kaip teigiama apeliaciniuose skunduose. Iš informacijos matyti, kad tai speciali puspriekabės dugno konstrukcija, turinti savo konkrečią paskirtį, - ritiniams tvirtinti. Taip pat nėra pagrįsti teiginiai, jog slėpimo vieta yra matoma, iš anksto žinoma ir muitinės pareigūnų numanoma, kadangi patikrinimo metu automobilių techninė specifikacija nėra pateikiama, ir nėra logiška manyti, jog pareiškėjas cigaretes buvo sudėjęs tokiose „visiems gerai žinomose“ vietose. Akivaizdu, jog cigaretės kontrabanda gabenamos per valstybės sieną, siekiant jas neteisėtai įvežti ir iš šios veiklos pasipelnyti. Slėpdamas cigaretes puspriekabės ertmėse, pareiškėjas siekė pasunkinti cigarečių aptikimą ir tikėjosi jas nuslėpti nuo muitinės kontrolės, priešingu atveju pažeidėjas nebūtų investavęs tokios didelės sumos pinigų, rizikuodamas ją prarasti. Be to, net ir neatlikus eksperimento yra aišku, jog 56 blokų cigarečių slaptas gabenimas per valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, būtų neįmanomas nepanaudojus transporto priemonės, ir tą patvirtina aktuali teismų praktika kontrabandos bylose. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog tai, kad transporto priemonė nepriklauso pareiškėjui, nėra kliūtis taikyti jos konfiskavimo. Turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams. Vilniaus teritorinė muitinė kategoriškai nesutinka su tuo, kad skiriant nuobaudą svarbi yra transporto priemonės vertė bei jos priklausymas darbdaviui, kadangi tokios praktikos formavimas, kai sprendžiant papildomos nuobaudos taikymą yra atsižvelgiama į pažeidimo padarymo įrankio vertę, jo priklausomybę darbdaviui, sudaro galimybes piktnaudžiauti kontrabandos gabenimui naudojant brangias savo ar darbdavio transporto priemones ir taip išvengti griežtesnės atsakomybės - transporto priemonės konfiskavimo. Tokiu atveju labiau nukenčia asmenys, pažeidimų darymui panaudodami savo pigias vieninteles šeimos transporto priemones. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonės vertė pati savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-2-2013). Vadovaujantis ATPK 26 straipsniu, pažeidimo padarymo priemonė konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teisė priklauso, tačiau išskirtiniais atvejais, įrodžius, jog daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią (pvz., buvo kreiptasi į policiją dėl vagystės, automobilis paliktas servise remontui ir serviso darbuotojas juo pasinaudojo ir pan.), jis gali būti nekonfiskuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5/2011). Byloje nėra duomenų, jog puspriekabė būtų paimta prieš savininko valią ir ja būtų naudojamasi neteisėtai, todėl tai nėra išskirtinis atvejis. Kontrabandos pažeidimas gali būti padaromas tik tyčiniais veiksmais - asmuo supranta pažeidžiantis nustatytą tvarką ir to sąmoningai siekia. Apie kilsiančias tokių veiksmų pasekmes asmenys yra informuojami įstatymo iš anksto, todėl savanoriškai prisiima riziką. Pareiškėjas sąmoningai naudojo pažeidimo darymui darbdaviui priklausančią transporto priemonę, taip rizikuodamas ją prarasti, o tai itin neigiamai apibūdina jo asmenybę. Jis yra nenuoširdus, teigdamas jog „cigaretes vežė savo reikmėm - yra pigesnės, dėl sunkios materialinės situacijos norėjo pasidaryti atsargų“, kadangi, atsižvelgiant į gabentų cigarečių kiekį bei jų įvairovę, akivaizdu, jog jis siekė neteisėtai pasipelnyti. Taip pat nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų padėjęs atskleisti pažeidimą. Pažeidimas buvo išaiškintas atliekant muitinį tikrinimą, o jis tik pripažino pažeidimą, kai neteisėto cigarečių gabenimo faktas buvo nustatytas. Šios aplinkybės, apibūdinančios pažeidėjo asmenybę, nesudaro jokio pagrindo teigti, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti neskiriant papildomos nuobaudos. Apeliantai teisingai atkreipia dėmesį į detaliau sureguliuotą konfiskavimo institutą baudžiamosiose bylose, tačiau nenurodo, jog BK 72 str. 5 d. yra numatyta galimybė iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę, kai turtas priklauso tretiesiems asmenims, kurie apie nusikalstamą turto panaudojimą nežinojo. O ATPK tokios galimybės numatyta nėra, nesant tokios normos, galiojant imperatyvaus reguliavimo metodui, administracinių teisės pažeidimų procese tokia galimybė teisiškai yra negalima, nes nenumatyta įstatyme, todėl nėra pagrindo, kaip teigia apeliantai, administracinių teisės pažeidimų bylose vadovautis BK detaliai sureglamentuotu nuosavybės konfiskavimo institutu. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą konfiskuoti tik puspriekabę, o balninį vilkiką grąžinti, pasielgė labai humaniškai, kadangi teismų praktikoje yra ir priešinga nuomonė, teigianti, kad vilkikas, tempiantis puspriekabę, kurioje slepiamos cigaretės, yra vientisa transporto priemonė (kadangi puspriekabė sava eiga per valstybės sieną vykti negalėtų), ir būtų pagrįsta taikyti abiejų transporto priemonių konfiskavimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundus ir susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, konstatuoja, jog Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-02-01 nutarimu nepagrįstai buvo paskirtas puspriekabės „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Apylinkės teismas, skirdamas papildomą administracinę nuobaudą – puspriekabės konfiskavimą, atsižvelgė į tai, kad siekdamas pasunkinti kontrabandos daiktų suradimą bei pažeidimo išaiškinimą, pareiškėjas cigaretes vežė paslėpęs puspriekabės grindyse esančioje gamyklinėje ertmėje, t. y. transporto priemonę tiesiogiai panaudojo teisės pažeidimui padaryti, kaip priemonę kontrabandos daiktams (cigaretėms) paslėpti ir gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pirmosios instancijos teismo nuomone, puspriekabės grindyse nesant gamyklinės ertmės, pareiškėjas nebūtų galėjęs gabenti tokio cigarečių kiekio (560 pakelių), nepateikdamas jų muitinės kontrolei, o tai taip pat patvirtina ir jo išankstinę tyčią.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracinė nuobauda skiriama tik konkrečiam asmeniui, ir ne bet kokiam, o padariusiam administracinį teisės pažeidimą, t. y. tam asmeniui, kurio veikoje nustatoma administracinio teisės pažeidimo, numatyto konkrečiame ATPK straipsnyje, sudėtis. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi.

ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas ir individualizuodamas administracinę nuobaudą, teismas taip pat turi vadovautis įrodymų vertinimo taisyklėmis. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Druskininkų miesto apylinkės teismas, priimdamas 2013-02-01 nutarimą dėl papildomos administracinės nuobaudos skyrimo (puspriekabės konfiskavimo) K. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, šių nuostatų nesilaikė, netinkamai vertino byloje surinktus duomenis, todėl padarė faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog administracinė nuobauda visų pirma turi atitikti padaryto pažeidimo pavojingumą ir užtikrinti administracine nuobauda siekiamų tikslų realizavimą, paskirta nuobauda turi būti proporcinga. Be to, administracinė atsakomybė yra individuali atsakomybė ir atsako tik kaltas asmuo, o trečiųjų asmenų teisės neturėtų būti nepagrįstai pažeidžiamos ir suvaržomos skiriant administracinę nuobaudą kaltininkui, o taip pat ir papildomą nuobaudą - priemonių, skirtų kontrabandos daiktams gabenti, konfiskavimą.

Nors ATPK 26 straipsnyje numatyta galimybė konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankį ar tiesioginį objektą, kuris pažeidėjui nepriklauso nuosavybės teise, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ATPK specialiojoje dalyje, kurioje numatyta atsakomybė už konkrečius pažeidimus (šiuo atveju ATPK 210 straipsnio 2 dalis), numatyta, kad už šį pažeidimą gali būti skiriama atitinkamo dydžio bauda su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo, t. y. specialiojoje dalyje numatyta galimybė nekonfiskuoti kontrabandos priemonių. Kartu pažymėtina, jog ATPK detaliau konfiskavimas nereglamentuotas. O Baudžiamajame kodekse, kuriame numatoma atsakomybė už nusikalstamas veikas, kurios savo pobūdžiu yra žymiai pavojingesnės visuomenei nei administraciniai teisės pažeidimai, konfiskavimas detaliai reglamentuotas. Pastarajame įstatyme numatyta, kokiais atvejais konfiskuojamas kitiems asmenims priklausantis turtas. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą, nenustačius, kad turto savininkas suteikė turtą nusikalstamai veikai daryti arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausantis turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, šio turto konfiskavimas netaikomas, tačiau teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieško tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tokiu būdu yra užtikrinamas trečiųjų asmenų nuosavybės neliečiamumas, teisėtų interesų ir teisių apsauga bei nuosavybės neliečiamumo garantijos.

Atsižvelgiant į šias nuostatas bei įvertinus tai, kad administracinė atsakomybė taikoma ir numatyta už mažiau pavojingus savo pobūdžiu pažeidimus nei nusikalstamos veikos, administracinės nuobaudos, susijusios su trečiųjų asmenų teisių suvaržymu, turėtų būti taikomos ypač atsakingai ir nepažeidžiant protingumo ir teisingumo principų.

Šioje administracinėje byloje nustatyta, jog K. K. teisėtai valdoma darbdavio jam patikėta transporto priemone kontrabanda gabeno 560 pakelių cigarečių, kurios buvo rastos puspriekabėje, viršutinėje gamyklinės grindų konstrukcijos dalyje. Teismas darė išvadas, kad be puspriekabės grindyse esančios gamyklinės ertmės pažeidėjas nebūtų galėjęs gabenti tokio cigarečių kiekio. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka, nes 560 pakelių - tai 56 blokai cigarečių, todėl nemanytina, kad tokį kiekį cigarečių pažeidėjui būtų neįmanoma gabenti pačiam ir be puspriekabės. Be to, nors pažeidėjas cigaretes gabeno puspriekabėje jas ten sudėjęs ir iš tiesų stengėsi išvengti muitinės kontrolės, tačiau tai niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad pažeidėjo darbdavys - automobilio savininkas gali būti su šiuo pažeidimu susijęs, galėjo apie jį žinoti, o tai nepagrindžia būtinumo ir protingumo konfiskuoti trečiajam asmeniui, darbdaviui, priklausančią transporto priemonę, kuriam išsiieškoti iš kalto asmens gana didelius tiesioginius nuostolius ir tikėtinai dar didesnius – netiesioginius nuostolius, būtų ypač sudėtinga dėl objektyvių priežasčių.

Įvertinus gabentų cigarečių kiekį, tai, kad tokiam kiekiui gabenti tokia transporto priemonė nėra būtina, atsižvelgiant į tai, kad specialios slėptuvės automobilyje nebuvo įrengtos, cigaretės nebuvo paslėptos specialiai tam įrengtose vietose, o buvo gana lengvai muitinės kontrolės surastos, puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra ženkliai didesnė už gabentų priekių (cigarečių) kiekį, puspriekabės konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis akivaizdžiai ir neproporcingai yra didesnė sankcija nei pažeidimą padariusiam asmeniui, o su pažeidimu pažeidėjo darbdavys ir puspriekabės savininkas nesusijęs. Dėl to manytina, jog šios transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebus efektyvi prevencinė priemonė. Esant šioms aplinkybėms, puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas laikytina akivaizdžiai neproporcinga priemone administracinės nuobaudos tikslams pasiekti ir turi būti panaikintas.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog transporto priemonė konfiskuojama tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui padaryti, tai yra, jeigu: 1) ji specialiai tam buvo pritaikyta - įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba 2) tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas.

Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, nes puspriekabėje įrengtos slėptuvės nebuvo, o pažeidėjo gabentų cigarečių kiekis buvo įmanomas gabenti ir be priekabos. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 2), fotonuotraukų (b. l. 9, 41-45) matyti, kad cigaretės buvo sukrautos puspriekabėje ant gamyklinės grindų konstrukcijos, jos viršutinėje dalyje, taigi prekių (cigarečių) aptikimas nebuvo apsunkintas, jos akivaizdžiai matomos ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad jos buvo slepiamos. Vien tik faktas, kad cigaretės gabentos puspriekabėje, dar nėra pagrindas puspriekabę konfiskuoti.

Pažymėtina, kad Vilniaus teritorinės muitinės atsiliepime minimos teismo nutartys ir jose nagrinėtos aplinkybės nėra tapačios šiuo metu nagrinėjamos bylos aspektu, todėl negali būti pritaikytos ir šiai situacijai.

Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog Druskininkų miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą konfiskuoti puspriekabę, nepakankamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados dėl būtinybės konfiskuoti transporto priemonę nepagrįstos byloje surinktų įrodymų visapusišku, objektyviu vertinimu.

Todėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-02-01 nutarimo dalis dėl puspriekabės konfiskavimo laikytina nepagrįsta ir neteisėta, ji naikintina, o apeliaciniai skundai tenkinami. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-02-01 nutarimas pakeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

n u tarė:

K. K., suinteresuotų asmenų T. P. R., R. T. – (duomenys neskelbtini) – przedsiębiorstwo transportowo – handlowe, „R. L.“ GmbH ir jų atstovo advokato padėjėjo Algirdo Tomo Parulio apeliacinius skundus patenkinti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nutarimą pakeisti. Panaikinti nutarimo dalį, kuria konfiskuota transporto priemonė - puspriekabė „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę - puspriekabę grąžinti jos valdytojui (R. T. – (duomenys neskelbtini) – przedsiębiorstwo transportowo – handlowe) bei savininkui (R. L.“ GmbH).

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė