- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-02
- Bylos Nr.
- A2.2.-8632-982/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07402-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Urbonas
- Pažeidėjas
- E. Š.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. Š., viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas E. Š. surašytas už tai, kad 2015 m. spalio 12 d., 13.10 val., Kaune, Savanorių pr. 255 esančiame prekybos centre „Maxima“, ji praėjo pro kasas nesumokėjusi už kreminę pudrą „Loreal true match“, kurios vertė 7.35 Eur. Protokole nurodoma, kad šiais veiksmais E. Š. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą ir jos veika kvalifikuota pagal ATPK 50 str.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. Š. kaltės dėl jai inkriminuojamo pažeidimo nepripažino, tvirtindama, kad ketinimo pagrobti prekę neturėjo, o pro kasas ją išsinešė per neapdairumą. Parodė, kad parduotuvėje buvo paėmusi pudros mėginį, kuriuo pasitepė ir užsimiršusi jį įsidėjo į kišenę, nes turi analogišką savo. Pudros mėginys buvo praktiškai pasibaigęs, išdžiūvęs, todėl būtų buvę absurdiška jį vogti, juo labiau, kad parduotuvėje ji įsigijo 15 Eur vertės pudrą. Tvirtino, kad po sulaikymo aiškino aplinkybes apsaugos darbuotojui, o tuo metu buvo priėjusi taip pat ir moteris darbuotoja, kuri sutiko, kad taip galėjo atsitikti per neapdairumą, tačiau nepaisant to, buvo iškviesta policija, nurodant, jog tiesiog laikomasi įprastų procedūrų. Teigė, kad dirba ir už prekes gali susimokėti.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).
Taip pat, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).
Be to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).
ATPK 50 str. numatyta administracinė atsakomybė už smulkų svetimo turto pagrobimą. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ATPK 50 straipsnyje įtvirtintas smulkusis svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1024/2007, N62-96/2009, N62–507/2010, N62-2799/2010, Nr. N575-1040/2011).
Konstatuotina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, t.y., kad E. Š. jai inkriminuojamą pažeidimą padarė tyčia. Kaip matyti, pati E. Š. tvirtino, kad pudros mėginį įsidėjo per neapdairumą. Tuo tarpu byloje esantys duomenys, t.y. UAB „Maxima LT“ pareiškimas (b. l. 2), UAB „Maxima LT“ išėmimo aktas (b. l. 3), apsaugos darbuotojo paaiškinimas (b. l. 4), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 5) tik formaliai nurodo, kad E. Š. praėjo pro kasas nesumokėjusi už prekę. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas visiškai netyrė, ar ji tai padarė tyčia. Byloje nėra surinkti reikšmingi duomenys apie tai, ar E. Š. pirko kokias kitas prekes, taip pat nėra pridėtas vaizdo įrašas, iš kurio būtų galima nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį prekybos salėje. Be to, būtina nustatyti parduotuvės darbuotoją, kuri dalyvavo aiškinantis įvykio aplinkybes, pudros mėginio, už kurį buvo nesumokėta, būklę (pvz., kiek jame buvo pačios pudros, jo prekinė išvaizda ir pan.), išsamiai apklausti pažeidimą fiksavusį apsaugos darbuotoją. Taigi, reikia iš esmės ištirti padaryto pažeidimo aplinkybes, siekiant nustatyti E. Š. tyčios kryptingumą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06).
Vertindamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad būtina atlikti išsamų, visapusišką ir nemažos apimties aplinkybių tyrimą, pats teismas aukščiau aptartų administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumų pašalinti negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina jos trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str., 280 str.,
nutarė:
administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2.-8632-982/2015 grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovadai – administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumams pašalinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.