- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- 1-3848-1049/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52185-2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- L. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Tomos Laurinaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje L. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno r., teistas: 1. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (6 nusikalstamos veikos epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos epizodai), 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, – galutine subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams; 2. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, – 90 (devyniasdešimties) MGL dydžio bauda (baudas sumokėta 2018 m, lapkričio 20 d.), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
L. V. 2019 m. gruodžio 9 d., apie 16.05 val. namuose, esančiuose Kauno r., (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas neblaivus, smurtavo prieš savo brolį E. V., tai yra tyčia vieną kartą staline lempa trenkė jam per galvą taip padarydamas pjautines žaizdas galvoje, kas nukentėjusiajam E. V. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis L. V., ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad Su pareikštu įtarimu pilnai sutiko, kaltu prisipažino. gyvena kartu su savo motina R. V.. Jo brolis E. V. kartu su jais negyvena. Jo ir brolio E. tarpusavio santykiai yra gana geri, jie beveik nesipyksta. Prisimena, kad 2019 m. gruodžio 9 d., ryte, apie 10.00 val., nuėjo pas savo brolį E. į svečius. Jam atėjus jie su broliu pasikalbėjo, pokalbio metu jis jam pats pasiūlė išgerti. Dienos bėgyje iki vakaro jie su broliu E. kartu išgėrė apie 4 litrus alaus – 7,5 laipsnių stiprumo, ir 2 butelius 0,7 litro talpos degtinės – 40 laipsnių stiprumo. Tuo metu jis jautėsi gerokai apsvaigęs, jam sukosi galva, sunkiai orientavosi aplinkoje, pynėsi liežuvis. Panašios būklės tuo metu buvo ir jo brolis. Vakare, apie 16.00 val., tarp jo ir brolio įvyko žodinis konfliktas. Dėl ko kilo minėtas žodinis konfliktas, neprisimena. Miglotai prisimena, kad su broliu E. tarpusavyje apsistumdė. Kiek pamena jis pirmas jam ranka bandė trenkti per veidą, kur jis jam pataikė nepamena ir dėl to jam jokių pretenzijų neturi. Žino tai, kad būtent dėl tokio savo brolio poelgio jis paėmė po ranka pasitaikiusią stalinę lempą ir su ja trenkė broliui. Nematė, kur tiksliai su lempa pataikė savo broliui. Po jo smūgio jam iš galvos pradėjo labai smarkiai bėgti kraujas. Tai pamatęs, jis pats iškarto paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau pirmą kartą jo brolis E. pabėgo nuo greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, tačiau matydamas, kad kraujas nesustoja bėgti jis dar kartą iškvietė medikus, po ko jo brolis buvo išvežtas į ligoninę žaizdai susiūti. Kai suprato, kad prakirto savo broliui E. galvą, kaltinamasis labai išsigando ir iškarto brolio atsiprašė. Kol pas juos važiavo greitoji pagalba brolis jam atleido ir sakė, kad jam pretenzijų neturi. Žino, kad jei jie su broliu būtų buvę blaivūs taip tikrai nebūtų įvykę. Taip atsitiko dėl didelio jų abiejų girtumo. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas jo atžvilgiu, būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Esant galimybei prašo jam skirti laisvės apribojimo bausmę. (b. l. 94–95, 100–101)
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusysis E. V. apklaustas liudytoju, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini). Jo brolis L. V. gyvena kartu su jų abiejų motina R. V. adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini). Jo ir brolio L. V. tarpusavio santykiai yra gana geri. Kartais pasipyksta, tačiau visose šeimose taip būna. 2019 m. gruodžio 9 d., ryte, apie 10.00 val., pas jį į svečius aukščiau minėtu adresu atėjo brolis L.. Su juo tarpusavyje pasikalbėjo. Po kurio laiko abu nusprendė nueiti į netoliese esančią parduotuvę, kur nusipirko 4 litrinius butelius alaus – 7,5 laipsnių stiprumo ir 0,7 litro talpos – 40 laipsnių stiprumo degtinės. Grįžę namo jie su broliu visą minėtą alkoholį išgėrė. Tuo metu jie abu buvo gerokai apsvaigę, sukosi galva, sunkiai orientavosi aplinkoje, pynėsi liežuvis. Vakaro eigoje tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jo brolis L. labai garsiai leido muziką, konflikto metu jie vienas kitą iškeikė necenzūriniais žodžiais. Ar jis kažką darė savo brolio L. atžvilgiu, tikrai neprisimena, tačiau pamena, kad jam net nesitikint, L. staiga į savo ranką paėmė stalinę lempą ir vieną kartą jam su ja trenkė per galvą. Po tokio brolio L. poelgio jam iš galvos dešinės pusės pradėjo bėgti kraujas. Tuo metu labai skaudėjo galvą. Tai pamatęs jo brolis labai išsigando ir norėdamas jam padėti paskambino greitajai medicinos pagalbai. Nors labai smarkiai bėgo kraujas, tačiau liudytojas manė, kad nieko blogo nenutiko, dėl šios priežasties pirmą kartą pasislėpė nuo medikų, kurie atvyko pas juos į namus. Tačiau jo brolis L. matydamas, kad E. V. darosi silpna dar kartą iškvietė greitąją medicinos pagalbą, atvykę medikai jį apžiūrėjo ir išvežė į Kauno klinikas. Ligoninėje jam buvo susiūta galvos kirstinė žaizda ir po to jis buvo išleistas į namus. Po šio įvykio jis daugiau pas medikus nesikreipė, šiuo metu niekur nesigydo. Broliui L. pretenzijų neturi, mano, kad taip atsitiko dėl to, kad jie abu buvo neblaivūs. Brolis jo atsiprašė. (b. l. 35–37)
Iš 2019 m. gruodžio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 9 d., 16.05 val., Kauno apskrities VPK buvo gautas pranešimas apie tai, kad į LSMUL Kauno klinikų SPS pristatytas E. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris pasakė, kad namuose jį sumušė brolis. Tikslinant įvykio aplinkybes nuvykus į LSMUL KK SPS, priėmime buvęs E. V. paaiškino, kad namuose adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, brolis L. V., gim. (duomenys neskelbtini), su lempa trenkė jam per galvą ir ją prakirto, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Pirminės apžiūros metu buvo nustatyta galvos žaizda, neblaivumas. Su E. V. jokių procesinių veiksmų neatlikta, nes jam nustatytas 2.65 promilių (sunkus) girtumas. Įvykio vietos apžiūros padaryti nebuvo galimybės, nes E. V. buvo LSMUL, o jo brolis L. V. atvežtas į Kauno apskr. VPK OVS, todėl namai buvo užrakinti. L. V. uždarytas į Kauno apskrities VPK areštinę. (b. l. 12–15)
Iš 2019 m. gruodžio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, matyti, kad ant smurtą patyrusio asmens kūno buvo akivaizdžiai matoma kraujuojanti žaizda galvos srityje. (b. l. 16–19)
2019 m. gruodžio 11 d. apžiūrėta įvykio vieta esanti adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini). Pridėta fotolentelė. (b. l. 22–27)
Iš 2019 m. gruodžio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3327/2019(02), matyti, kad E. V. konstatuota pjautinės žaizdos galvoje. Sužalojimai padaryti aštriu pjaunančiu daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrukdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2019 m. gruodžio 9 d. Sužalojimai padaryti aštriu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti stiklo šukės. (b. l. 50–51)
Pristačius įtariamąjį L. V. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę, jam buvo nustatytas 2,65 promilės girtumas. (b. l. 107)
Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad L. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2019 m. gruodžio 9 d., dienos metu, apie 16.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį E. V., ir tyčia vieną kartą staline lempa trenkė E. V. į galvos sritį, taip padarydamas pjautines žaizdas galvoje, kas E. V. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis L. V. savo kaltę dėl kaltinime nurodytų aplinkybių prisipažino pilnai. L. V. kaltė įrodyta jo paties, nukentėjusiojo E. V. parodymais apie įvykio aplinkybes, iš kurių matyti, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamajam ir nukentėjusiajam būnant apsvaigusiems nuo alkoholio, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu L. V. vieną kartą staline lempa tyčia, sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, taip padarydamas pjautines žaizdas galvoje, kas E. V. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, šias aplinkybes visiškai patvirtina specialisto išvada Nr. G3327/2019(02), taip pat ir tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuoti nukentėjusiajam E. V. padarytas sužalojimas bei įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo konstatuota, jog nusikalstama veika padaryta (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., o sulaikius kaltinamąjį jam nustatytas 2,65 promilių girtumas, taip pat ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami L. V. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nėra.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo E. V. visiškai įrodyta. Nukentėjusysis E. V. yra kaltinamojo L. V. brolis, todėl jie laikytini šeimos nariais BK 248 straipsnio 2 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laikytina kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
L. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jos dydžiu (b. l. 120–122), nukentėjusiajam pranešimas išsiųstas (b. l. 126), prašymų negauta.
Kaltinamojo L. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamasis L. V. teistas (b. l. 64–69), baustas administracine tvarka (b. l. 59–63), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė ir nesilankė (b. l. 78), Respublikiniame priklausomybės ligų centre nekonsultuotas (b. l. 76), nedirba, yra pakaltinamas.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis L. V. teisiamas trečią kartą, o nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendį, todėl laikytinas recidyvistu, yra baustas administracine tvarka, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jis yra pakaltinamas, nedirba.
Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 4 mėnesių laikotarpiu neatlygintinai išdirbti po 10 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam L. V. skirtinos bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų gailisi, tačiau teisiamas trečią kartą, nedirba, todėl tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatytina prokurorės prašoma laisvės apribojimo bausmės trukmė – 9 (devyni) mėnesiai.
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant L. V. per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 10 (dešimt) valandų per mėnesį.
Kaltinamasis L. V. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2019 m. gruodžio 9 d., 17.45 val., iki 2019 m. gruodžio 10 d., 16.38 val., (b. l. 105, 112) t. y. vieną parą, todėl šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, siekdamas užkardyti agresyvaus L. V. elgesio šeimoje pasireiškimą ateityje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinį smurtinį nusikaltimą, į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), motyvus ir tikslus, t. y. nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir dvi ją sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (recidyvistas). Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad L. V. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos.
Kaltinamajam L. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 115–116), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
L. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant L. V. per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 10 (dešimt) valandų per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti L. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 9 d., 17.45 val., iki 2019 m. gruodžio 10 d., 16.38 val., t. y. vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.