Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.1.8.14; 1.2.4.1.1; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.2.1.8; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2023 m. gegužės 25 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., gimęs (-), asmens kodas (-), Lietuvos Respublikos pilietis, (-), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, iki suėmimo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenęs (-)., šiuo metu suimtas, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. gruodžio 19 d. apie 13.00 val., A. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamajame name, esančiame (-)., tyčia vieną kartą kumščiu smogė A. K. į veidą, dėl ko pastarasis parkrito, o jam gulinčiam dar ne daugiau kaip penkis kartus kumščiais sudavė į galvą, taip smurtaudamas A. K. padarė kraujosruvą kairės akies vokuose, nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, nubrozdinimą kairiame žande, nubrozdinimą kaktos kairėje, nubrozdinimą nugaros kairėje, kraujosruvą dešinės lakūnės srityje, nubrozdinimą kairiame dilbyje, nubrozdinimą kairėje plaštakoje, nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, tai yra nežymiai sutrikdė A. K. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą.

Be to, 2022 m. gruodžio 19 d. apie 13.00 – 14.00 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, po A. K. sumušimo, A. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamajame name, esančiame (-) tyčia sudavė kietu buku įrankiu - metaliniu žarstekliu ne daugiau kaip septynis kartus D. Š. per veidą, galvą, krūtinę ir kairį šoną bei nenustatytu aštriu pjaunančiu įrankiu keturis kartus D. Š. sudavė į kaktą, kairę ausį ir kaklą, padarydamas nukentėjusiajam keturias pjautines žaizdas kaktoje, kairėje ausyje ir kakle, kairio skruostikaulio, kairio smilkinkaulio, apatinio žandikaulio, C4 slankstelio keterinės ataugos, pleištinio ančio ir krūtinės dešinės pusės X-XI šonkaulių lūžius, galvos smegenų kairės kaktinės skilties sumušimą, kraujosruvas kakle, krūtinėje ir kairiame klube, o dėl kompresinio kairio smilkinkaulio lūžimo ir galvos smegenų kairės kaktinės skilties sumušimo D. Š. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. Ž. kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad kaltę iš dalies pripažįsta tik dėl D. Š. sužalojimo. Parodė, kad 2022 m. gruodžio 19 d. jis buvo neblaivus. Tą dieną kaimynas A. K. ateidamas pas jį atsinešė degtinės butelį, jie gėrė ir tarp judviejų kilo konfliktas. Tada jis nuėjo į savo kambarį, o A. K. atbėgo iš paskos ir puolė jį, jis gynėsi ir tada A. K. pabėgo. Tuomet jis priėjo prie D. Š. ir paklausė, kodėl pastarasis jam nepadėjo, juk gyvena pas jį, tada D. Š. puolė jį ir jis turėjo gintis, ir apsigynė. Kai po visko atsigavo, iškvietė greitąją, nes D. Š. buvo visas kruvinas. Nežino iš kur tas kraujas atsirado, gal pats D. Š. nukrito. Kai jis pastarajam priekaištavo, tai tada dar jokių sužalojimų ant D. Š. veido nematė. Jis nuo D. Š. gynėsi rankomis, atsimušinėjo, galėjo ir stumti, nes D. Š. jį stūmė. Jis D. Š. priekaištavo tik žodžiais. Nepamena ar buvo paėmęs žarsteklį, bet galėjo būti paėmęs ir galėjo tuo žarstekliu kelis kartus, kokius 2-3, suduoti D. Š.. Įvykio dieną be jų trijų namuose daugiau nieko nebuvo, niekas daugiau nebuvo užėjęs. Nežino ar sudavė D. Š. smūgius, nes daug ko dėl girtumo nepamena. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir tada nurodė teisingas aplinkybes. Tyrėjai nesakė, kad buvo paėmęs žarsteklį. Teisėjai pagarsinus kaltinamojo parodymus, kai ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. nurodė, kad prie pečiaus stovėjo metalinė „kačerga“, kurią jis pagriebė ranka ir traukė D. Š. kažkur per pečius, gal per ausį, su ta „kačerga“ D. Š. sudavė kažkur į veido ir galvos sritį gal kokius tris kartus (3 t., b. l. 32-33), kaltinamasis A. Ž. nurodė, kad galėjo suduoti D. Š. žarstekliu, bet ne tiek kartų. Nesutinka su specialisto išvada, nes nebuvo tokių sužalojimų, D. Š. buvo tik kakta pradrėksta. Galimai galėjo suduoti D. Š. žarstekliu 3 kartus, gal daugiau, bet nepamena dėl girtumo. D. Š. kumščiais nesudavė. D. Š. nespėjo jam suduoti nei vieno smūgio. Pamatė, kad D. Š. atsistojo agresyviai nusiteikęs, buvo atstatęs rankas, grasino suduoti, bet nespėjo, nes jis su žarstekliu sudavė D. Š. kelis kartus. Po pirmo smūgio D. Š. stūmė jį, tada jis dar kelis kartus sudavė žarstekliu ir D. Š. atsisėdo, nieko daugiau nebedarė. Jis jokio peilio prieš D. Š. nenaudojo, gal ir su žarstekliu buvo galima sužaloti kaip su peiliu, nes žarsteklio galas užlenktas. Jis parodė tyrėjai žarsteklį, pasakė, kad juo sudavė D. Š., bet nežino ar būtent tuo žarstekliu sudavė D. Š., nes pas jį namuose yra ne vienas žarsteklis. Tą dieną A. K. atlėkė į jo kambarį ir davė per galvą, per veidą, jis nugriuvo ir A. K. jį dar spardė. Kažkaip išsisuko nuo A. K. smūgių, sugriebė A. K. už striukės ir tada gindamasis galėjo suduoti per veidą. Davė A. K. kur pataikė – per ranką, per koją, per veidą. Tuomet A. K. pabėgo. Kai A. K. jį mušė, D. Š. stovėjo tarpduryje ir žiūrėjo, nieko nedarė. Santykiai su A. K. iki įvykio buvo draugiški, padėdavo vienas kitam. A. K. parašė pareiškimą, bet iš tikrųjų jis tik gynėsi ir jis yra nukentėjęs. Nesigaili dėl savo veiksmų, nes gynėsi, todėl nusikaltimo nepadarė. Kažkiek atsimena įvykius, bet ne viską. Jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta, o D. Š. žalos galėtų atlyginti iki 2 000 Eur. Iki suėmimo dirbo, gaudavo 20-30 Eur per dieną, turi savo namą, 1,5 ha žemės, gyvena ūkiškai, pragyvenimui jam užtenka. Yra sveikas ir darbingas. Sutinka, kad būtų priteistos išlaidos, susijusios su advokato pagalba.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu pagarsinti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos kaltinamasis išklausęs, patvirtino, kad įvykio aplinkybės nurodytos teisingai:

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 20 d. A. Ž. nurodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. 2022 m. gruodžio 19 d. jam su D. Š. ir A. K. vartojant alkoholį, jis su A. K. dėl kažko susiginčijo ir jis nuėjo į kitą kambarį, nes nenorėjau daugiau konfliktuoti, tačiau A. K. atėjo iš paskos į kambarį ir rankomis griebė man už drabužių, pečių krūtinės srityje, parvertė ant grindų ir gulinčiam kumščiais smogė į veidą 3-4 kartus. Paskui jis kažkaip nuo tų smūgių išsisuko, gal sugriebė A. K. kur nors ir A. K. pabėgo. Nuėjęs į virtuvę, kur sėdėjo girtas D. Š., pastarajam pasakė, kad gyvena pas jį, o nieko nepadėjo, leido daužyti. Tada D. Š. puolė ant jo, bet nespėjo suduoti, nes jis metaline „kačerga“ traukė D. Š. kažkur per pečius, gal pataikė ir per ausį, su ta „kačerga“ D. Š. sudavė į veido ir galvos sritį gal kokius 3 kartus. D. Š. nenugriuvo, bet nuo suduotų smūgių atsisėdo ant sofos virtuvėje, jam pradėjo bėgti kraujai per veidą, iš veido, iš nosies, turbūt ir iš ausies. Matė, kad D. Š. žiauriai bėga kraujas, jis jau pats išsigando ir pats paskambino 112 bei iškvietė D. Š. greitąją med. pagalbą, nes suprato, kad pastarasis gali nukraujuoti. D. Š. sudavė tik su „kačerga“, jokiu kitu įrankiu nesudavė, smūgių kumščiu ar spyrių kojomis D. Š. taip pat nesudavė. Ta „kačerga“ užlenkta, todėl su ja tikrai galima sužeisti, ir ausį nurauti ar nosį. Matė, kad D. Š. kraujavo ausis, bet nematė, kad nukristų ausies gabaliukas, gal to nepastebėjo dėl girtumo. Savo veiksmus jis vertina kaip savigyną. A. K. jis jokių pretenzijų neturi, pastarasis jam didelių sužalojimų nepadarė, tik kelias mėlynes įstatė veido srityje. Dabar mano, kad D. Š. su „kačerga“ gal per daug smūgių sudavė, per daug sumušė, būdamas neblaivus, neapskaičiavau savo smūgių ir jėgos, dėl ko dabar gailisi (2 t., b. l. 123-124).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 27 d. A. Ž. nurodė, kad kaltės neprisipažįsta. 2022 m. gruodžio 19 d., apie pietus, pas jį į namus atėjo kaimynas A. K., kuris su savimi atsinešė butelį degtinės ir pasiūlė išgerti. D. Š. tuo metu namuose nebuvo. Jis su A. K. pradėjo gerti, netrukus namo grįžo ir D. Š., kuris prisijungė prie jų. Gėrė apie porą valandų. Išgėrus A. K. atsineštą butelį, jis paskambino pažįstam, kuris atvežė dar alkoholio ir jie trise toliau gėrė. Atsimena, gal ten buvo koks ginčas, ir jis nuėjo iš virtuvės į savo kambariuką, o iš paskos atbėgo A. K., rankomis sugriebė jam už drabužių ir parvertė ant grindų, tada kumščiais smogė į veidą 3-4 kartus. Paskui jis kažkaip nuo tų smūgių išsisuko ir pamatė, kad A. K. jau dingęs. Jis A. K. tikrai nesudavė jokio smūgio. Kai A. K. pabėgo, jis nuėjo į virtuvę ir ant sofos sėdinčiam D. Š. papriekaištavo, kad pastarasis gyvena pas jį, o nepadėjo, leido jį daužyti. D. Š. tada pakėlęs kumščius šoko link jo, bet suduoti nespėjo, nes jis pagriebė prie pečiaus stovėjusią metalinę „kačergą“ ir trenkė ja D. Š. kažkur per pečius, gal pataikė jam ir per ausį, sudavė į veido ir galvos sritį maždaug kokius 3 kartus. D. Š. nenugriuvo, bet nuo suduotų smūgių atsisėdo ant sofos virtuvėje. D. Š. pradėjo bėgti kraujai per veidą, iš veido, iš nosies, turbūt ir iš ausies, matė, kad žiauriai bėga kraujas, jis jau pats išsigando ir pats iškvietė D. Š. greitąją med. pagalbą (3 t., b. l. 11-13).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 1 d. A. Ž. nurodė, kad išgertuvių metu susiginčijo su A. K. ir nuėjo į savo kambarį, o A. K. atėjo iš paskos ir jam sėdinčiam ant sofos, rankomis griebė už drabužių, parvertė ant grindų ir gulinčiam kumščiais smogė į veidą 3-4 kartus, o paskui jam išsisukus nuo smūgių, A. K. pabėgo. Atsikėlęs nuėjo į virtuvę, kur sėdėjo girtas D. Š. ir pastarajam priekaištavo, kad jo negynė nuo A. K.. D. Š. tada pakėlęs kumščius šoko ant jo, bet suduoti nespėjo, nes jis paėmė prie pečiaus buvusią metalinę „kačergą“, kuria sudavė D. Š. kažkur per pečius, gal per ausį, su ta „kačerga“ sudavė kažkur į veido ir galvos sritį, maždaug gal kokius 3 kartus. D. Š. pradėjo bėgti kraujai per veidą, iš veido, iš nosies, ir jis D. Š. iškvietė pagalbą (3 t., b. l. 24-25).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 8 d. A.Ž. nurodė, kad išgertuvių metu susiginčijo su A. K. ir nuėjo į savo kambarį, o A. K. atėjo iš paskos ir jam sėdinčiam ant sofos, rankomis griebė už drabužių, parvertė ant grindų ir gulinčiam kumščiais smogė į veidą 3-4 kartus, o paskui jam išsisukus nuo smūgių, A. K. pabėgo. Atsikėlęs nuėjo į virtuvę, kur sėdėjo girtas D. Š. ir pastarajam priekaištavo, kad jo negynė nuo A. K.. D. Š. tada pakėlęs kumščius šoko ant jo, bet suduoti nespėjo, nes jis paėmė prie pečiaus buvusią metalinę „kačergą“, kuria sudavė D. Š. kažkur per pečius, gal per ausį, su ta „kačerga“ sudavė kažkur į veido ir galvos sritį, maždaug gal kokius 3 kartus. Su jokiu peiliu tikrai nesudavė. Tos jo metalinės „kačergos“ galas yra smailokas ir jeigu su ja užkabinti odą arba veidą, tai galima padaryti sužalojimus, panašius į peilio. Kadangi jis jokio kito įrankio neturėjo, tai tuos sužalojimus kaktoje D. Š. galėjo padaryti su „kačergos“ galu. D. Š. pradėjo bėgti kraujas, todėl išsigando ir iškvietė pastarajam pagalbą. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes būdamas neblaivus pervertino savo veiksmus ir neapskaičiavo, kad gali taip stipriai sužaloti D. Š., nors tokio tikslo neturėjo, o dėl A. K. sumušimo iš viso kaltės neprisipažįsta, nes gynėsi ir tyčia nesužalojo. A. K. meluoja (3 t., b. l. 32-33).

Nukentėjusysis A. K. patvirtino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas aplinkybes ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 19 d., būdamas blaivas, užėjo pas A. Ž. ir su pastaruoju gėrė degtinę. Netrukus iš darbo grįžo blaivas D. Š.. Jie susimetė dar vienam degtinės buteliui ir toliau gėrė visi trys. Išgėrė du degtinės butelius ir dar alaus. A. Ž. tapo neramus, pradėjo šokinėti, slankioti aplink jį, tada netikėtai pribėgo ir sudavė jam sėdinčiam ant kėdės į žandikaulį. Nuo smūgio jis atbulas nukrito, bandė keltis ir tada A. Ž. pradėjo jį daužyti – sudavė 5-6 smūgius kumščiais į galvos sritį. Sakė, kad paleistų, bet A. Ž. toliau mušė. Apsivertė abu, tada jis sudavė A. Ž. kelis smūgius į veidą ir pabėgo. Muštynės vyko virtuvėje, nežino ar D. Š. matė viską. A. Ž. yra agresyvus, neprognozuojamas, nesupranta juokų. Kai D. Ž. grįžo iš darbo, sužalotas nebuvo. Jis nežino, kas sužalojo D. Š., bet mano, kad A. Ž.. Įvykio dieną jis ėjo išgerti pas pažįstamą, bet ten buvo atvykęs giminaitis, todėl jis užėjo išgerti pas A. Ž., tačiau tikslo pastarojo sumušti neturėjo.

Nukentėjusysis D. Š. parodė, kad 2022 m. gruodžio 19 d. grįžo namo ir rado A. Ž. su A. K. baiginėjančius „baliavoti“. A. K. tada dar nebuvo sužalotas. Jie nutarė išgerti dar vieną butelį, susimetė pinigus ir A. Ž. parvežė. Jis sėdėjo, buvo po darbų pavargęs. Tarp A. Ž. ir A. K. kilo konfliktas, bet jis nekreipė dėmesio, nes jiedu kaimynai, vieną dieną susipyksta, kitą dieną vėl draugai. A. K. ir A. Ž. pradėjo „koliotis“ tarpusavyje ir tada A. Ž. pirmas smogė sėdinčiam A. K. į veidą ir pastarasis nugriuvo. A. Ž. mušė A. K., o tas gynėsi, jie vartėsi, o jis į juos nekreipė dėmesio. Apsidaužė ir kaimynas A. K. pabėgo. Tada atėjo A. Ž. ir klausė, kodėl jis jam nepadėjo. Jis atsakė, kad tai ne jo reikalai. A. Ž. vaikščiojo po namus, pasiėmė „kačergą“, jis atsistojo, o A. Ž. trenkė jam su „kačerga“ kelis kartus, paskui jam net atmintis dingo. Mano, kad jį mušė ir su pagaliu, nes paskui rado pašinų. Nuo smūgių žarstekliu buvo praradęs sąmonę. Daug ko nepamena, nežino kiek laiko gulėjo ligoninėje. Apklausoje pas tyrėją net negalėjo normaliai kalbėti, nes buvo žandikaulis sužalotas, dar ir dabar negali giliai įkvėpti, nes atrodo, kad virve suveržta. Nežino, kaip atsirado pjautinės žaizdos, bet pas A. Ž. pridėta peilių, žarsteklių. A. K. jo nemušė, A. Ž. jis nebijo, dabar teisme pasakė visą tiesą. Savo civilinį ieškinį palaiko. Po įvykio gydėsi ligoninėje, po kelių dienų jam iškrito 5 dantys, ir dar vienas gali bet kada iškristi, dabar dažnai vaikšto į ligoninę, iki šiol gydosi. Dabar skauda kairės kojos kelį, kai atsistoja svaigsta galva, ties šonkauliais jaučia veržimo jausmą, rankos ir delnai nutirpę. Dirbti jau nebegali, nors iki įvykio buvo darbingas, dirbo fizinį darbą. Pragyvena iš sesers paramos, nes pats užsidirbti nebegali. Dabar gyvena nakvynės namuose. Neįgalumas jam dar nenustatytas, nes nežino kaip tai padaryti.

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais bei teisme ištirtais ir kitais įrodymais.

Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2022 m. gruodžio 19 d. pagal policijos pareigūnų tarnybinį pranešimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo D. Š. (1 t., b. l. 36-38), 2023 m. sausio 26 d. veika perkvalifikuota į sunkų sveikatos sutrikdymą, gavus teismo medicinos specialisto išvadą (1 t., b. l. 26-29). 2023 m. kovo 3 d. prie šio tyrimo buvo prijungtas kitas tyrimas (1 t., b. l. 24-25), pradėtas 2022 m. gruodžio 21 d. gavus A. K. pareiškimą, kad 2022 m. gruodžio 19 d. apie 13.00 val. A. Ž. namuose, (-)., virtuvėje, neblaivus A. Ž. be jokios priežasties kumščiu smogė vieną kartą į veidą, o jam parkritus, dar kumščiais sudavė į veidą mažiausiai penkis kartus (2 t., b. l. 7-12).

Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2022 m. gruodžio 19 d. 14.55 val. greitosios medicinos pagalbos dispečeris pranešė, kad 60 metų vyras buvo užpultas, vyksta konfliktas, prašo pareigūnų pagalbos, pacientas sveria virš 100 kg, reikia padėti išnešti (1 t., b. l. 39).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, tai yra, namas, (-). Namo viduje ant grindų rasta striukė su galimai kraujo dėmėmis, kuri paimta, ant sofos lovos rastas užklotas su galimai kraujo dėmėmis, ant stalo - du tušti degtinės buteliai. Fotografuota (1 t., b. l. 40-47). Striukė apžiūrėta (1 t., b. l. 48-54).

Parodymų patikrinimo vietoje metu, A. Ž. parodė vietą savo namuose, esančiuose (-)., kur vyko išgertuvės, kur sėdėjo D. Š., kur buvo A. K., kur įvyko kambaryje konfliktas tarp jo ir A. K., kur jam buvo suduoti smūgiai, parodė virtuvėje vietą ant pečiaus, iš kur jis paėmė metalinį žarsteklį, kuriuo ir kur smogė D. Š. per veidą ir galvą ( 2 t., b. l. 129-132). Metalinis žarsteklis paimtas ir apžiūrėtas (2 t., b. l. 141-147).

Nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 19 d. apie 11.00 val., jis atėjo pas kaimyną A. Ž., kur iš pradžių jie dviese gėrė alkoholį, o po to, prie jų prisijungė ir D. Š.. Jie gėrė virtuvėje. Po to, staiga, jam sėdint ant kėdės, prie jo prišoko A. Ž. ir kumščiu smogė jam į veidą. Nuo smūgio jis parkrito ant grindų ir A. Ž. mažiausiai penkis kartus smogė jam gulinčiam kumščiu į veidą. Krisdamas nuo kėdės jis nugara trenkėsi į dujinę viryklę. A. Ž. rankomis įsikabino jam į striukę ir nenorėjo paleisti, tada jis rankomis sugriebė A. Ž. už drabužių ir parvertė pastarąjį ant grindų bei sudavė jam atgal į veidą apie penkis kartus, o po to atsistojo ir išbėgo iš A. Ž. namų, nes bijojo, kad pastarasis dar labiau jo nesužalotų. A. Ž. savo veiksmais suplėšė jo striukę. Įvykio metu D. Š. sėdėjo ant sofos ir nesikišo. Kai jis išbėgo iš A. Ž. namų, D. Š. nebuvo sumuštas (2 t., b. l. 3-6, 22-25, 26-29).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad nukentėjusiojo A. K. pateikta striukė yra žalios spalvos, labai nešvari, užsegama sagomis, kurių vienos trūksta, striukės dešinės rankovės pažasties vieta yra išplyšusi (2 t., b. l. 33-39). Striukė grąžinta nukentėjusiajam (2 t., b. l. 40-41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 2815/2022(02) nurodyta, kad nukentėjusiajam A. K. padaryta kraujosruva kairės akies vokuose, nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva viršutinėje lūpoje, nubrozdinimas kairiame žande, nubrozdinimas kaktos kairėje, nubrozdinimas nugaros kairėje, kraujosruva dešinės alkūnės srityje, nubrozdinimas kairiame dilbyje, nubrozdinimas kairėje plaštakoje, nubrozdinimai dešinėje plaštakoje. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 55-56).

Nukentėjusysis D. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 17 d. parodė, kad prieš įvykį jis gyveno pas A. Ž. namuose, (-). 2022 m. gruodžio mėn., prieš naujus metus, pas A. Ž. į namus atėjo kaimynas, kaip dabar žinoma – A. K., ir jie trise gėrė alkoholį. Begeriant, tarp A. Ž. ir kaimyno kilo konfliktas. Jie konfliktavo virtuvėje, kur ir gėrė alkoholį, o po to jie nuėjo į A. Ž. kambarį. Ar jie ten mušėsi, ar stumdėsi - jis nematė, bet girdėjo kažkokius garsus. Po to, jie grįžo į virtuvę, kur A. K. paėmė nuo pečiaus pagalį ar kačergą ir ja smogė jam per veidą, galvą, rankas, šonus. Prisijungė ir A. Ž., kuris kumščiais jam sudavė per rankas, šonus. Jis juto stiprų fizinį skausmą ir prarado sąmonę. Kas vyko toliau neatsimena. Neatsimena nei ligoninės, nei operacijos, nei kada buvo paleistas, nei kaip vėl po ligoninės jis atsirado pas A. Ž. namuose. Pamena, kad po ligoninės jam neleido toliau gyventi pas A. Ž., pareigūnai jį išvežė į (-), kur jis paskutiniu metu gyveno pas žmogų, vardu A. (1 t., b. l. 103-106).

Akistatos tarp nukentėjusiojo D. Š. ir nukentėjusiojo A. K. metu, nukentėjęs D. Š. parodė, kad įvykio metu kaimynas A. K. iš pradžių konfliktavo su A. Ž.. Po to, pastarieji nuėjo į kitą kambarį, o grįžęs A. K. pagaliu ar „kačerga“ sudavė jam per veidą, galvą, kojas, rankas, o A. Ž. kumščiu sudavė jam per šoną. Nuo suduotų smūgių prarado sąmonę ir kas nutiko vėliau, neprisimena. Akistatos metu A. K. nesutiko su tokiais D. Š. parodymais ir parodė, kad išgertuvių metu joks žodinis konfliktas tarp jo ir A. Ž. nekilo, tačiau pastarasis nieko nesakęs, kumščiu smogė jam į veidą. Jis nuo smūgio nukrito nuo kėdės. Gulinčiam ant grindų A. Ž. jam sudavė mažiausiai penkis kartus kumščiais į veidą bei rankomis sudraskė striukę. Po to, jis rankomis sugriebė A. Ž. už drabužių, parvertė jį ant grindų ir čia sudavė pastarajam į veidą taip pat apie penkis kartus. Tada A. Ž. jį paleido, o jis atsistojo ir išbėgo iš A. Ž. namų. Kas vyko toliau, jis nematė (1 t., b. l. 114-118).

Akistatos tarp nukentėjusiojo D. Š. ir įtariamojo A. Ž. metu, pastarasis parodė, kad begeriant tarp jo ir A. K. prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis pasiūlė pastarajam išeiti namo, tačiau A. K. nesutiko. Tada jis nuėjo į kitą kambarėlį ir atsigulė ant lovos, o tuo metu atbėgo A. K. ir kumščiais pradėjo jį daužyti į veidą. Jis kažkaip išsprūdo, o A. K. pabėgo iš jo namų. Tada jis grįžo į virtuvę, kurioje ant sofos sėdėjo D. Š., kuriam ėmė priekaištauti, kad jo negynė nuo A. K.. D. Š. tapo agresyvus, todėl jis pagriebė „kačergą“ ir ja sudavė D. Š. per veidą, pečius, šonus. Pamatęs, kad D. Š. veidas apsipylė kraujais, jis iškvietė pagalbą. Nukentėjusysis D. Š. akistatos metu iš dalies sutiko su A. Ž. parodymais ir pats parodė, kad konfliktas tarp A. Ž. ir A. K. kilo dėl praeityje buvusių reikalų, pastarieji kambaryje konfliktavo, galbūt mušėsi, o jis tuo metu buvo virtuvėje. Po to, jie abu grįžo į virtuvę ir A. Ž. pradėjo jam priekaištauti, kad jis jo negynė nuo A. K.. Po to, A. Ž. paėmė „kačergą“, kuria sudavė jam apie 15 kartų per veidą, šonus, pilvą. Ar kaimynas A. K. jį mušė, jis neatsimena. Kaip viskas pasibaigė - neatsimena (1 t., b. l. 119-123).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 109/2023(02), nurodyta, kad D. Š. padarytos keturios pjautinės žaizdos kaktoje, kairėje ausyje ir kakle, kairio skruostikaulio, kairio smilkinkaulio, apatinio žandikaulio, C4 slankstelio keterinės ataugos, pleištinio ančio ir krūtinės dešinės pusės X-XI šonkaulių lūžimai, galvos smegenų kairės kaktinės skilties sumušimas, kraujosruvas kakle, krūtinėje ir kairiame klube, o dėl kompresinio kairio smilkinkaulio lūžimo ir galvos smegenų kairės kaktinės skilties sumušimo D. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 145-147).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 2806/2022(02) matyti, kad A. Ž. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinės akies viršutiniame voke, kaktos kairėje pusėje, dešiniame žaste, kraujosruva ir muštinė žaizdelė apatinės lūpos gleivinėje, muštinė žaizda dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 64-65).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2022 m. gruodžio 19 d. 16.48 val. A. Ž. nustatytas 4,67 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 59-60).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad ant metalinio žarsteklio, paimto iš įvykio vietos, raudonos spalvos dėmių, panašių į kraujo, nerasta (2 t., b. l. 141-147).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma yra įrodyta, kad 2022 m. gruodžio 19 d. apie 13.00 val., A. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamajame name, esančiame (-)., tyčia vieną kartą kumščiu smogė A. K. į veidą, dėl ko pastarasis parkrito, o jam gulinčiam dar ne daugiau kaip penkis kartus kumščiais sudavė į galvą, taip smurtaudamas A. K. padarė kraujosruvą kairės akies vokuose, nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, nubrozdinimą kairiame žande, nubrozdinimą kaktos kairėje, nubrozdinimą nugaros kairėje, kraujosruvą dešinės lakūnės srityje, nubrozdinimą kairiame dilbyje, nubrozdinimą kairėje plaštakoje, nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, tai yra nežymiai sutrikdė A. K. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą; be to, 2022 m. gruodžio 19 d. apie 13.00 – 14.00 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, po A. K. sumušimo, A. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamajame name, esančiame (-)., tyčia sudavė kietu buku įrankiu - metaliniu žarstekliu ne daugiau kaip septynis kartus D. Š. per veidą, galvą, krūtinę ir kairį šoną bei nenustatytu aštriu pjaunančiu įrankiu keturis kartus D. Š. sudavė į kaktą, kairę ausį ir kaklą, padarydamas nukentėjusiajam keturias pjautines žaizdas kaktoje, kairėje ausyje ir kakle, kairio skruostikaulio, kairio smilkinkaulio, apatinio žandikaulio, C4 slankstelio keterinės ataugos, pleištinio ančio ir krūtinės dešinės pusės X-XI šonkaulių lūžius, galvos smegenų kairės kaktinės skilties sumušimą, kraujosruvas kakle, krūtinėje ir kairiame klube, o dėl kompresinio kairio smilkinkaulio lūžimo ir galvos smegenų kairės kaktinės skilties sumušimo D. Š. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunkiai sutrikė žmogaus sveikatą.

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies, teigdamas, kad nukentėjusiesiems sudavė gindamasis, tačiau kaltinamojo kaltė pagal jam pareikštą kaltinimą, be jo paties parodymų, visiškai įrodyta byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad jam sėdint ant kėdės, prie jo prišoko A. Ž. ir kumščiu smogė jam į veidą, o nuo smūgio parkritus ant grindų, A. Ž. mažiausiai penkis kartus kumščiu jam smogė į veidą, jis sugriebė A. Ž. už drabužių ir parvertė pastarąjį ant grindų bei sudavė jam atgal į veidą apie penkis kartus, o po to atsistojo ir išbėgo iš A. Ž. namų, nes bijojo, kad pastarasis dar labiau jo nesužalotų.

Nukentėjusysis D. Š. parodė, kad tarp A. Ž. ir A. K. kilo konfliktas ir tada A. Ž. pirmas smogė sėdinčiam A. K. į veidą ir pastarasis nugriuvo. A. Ž. mušė A. K., o tas gynėsi, jie vartėsi, o jis į juos nekreipė dėmesio. Apsidaužė ir kaimynas A. K. pabėgo. Tada atėjo A. Ž. ir klausė, kodėl jis jam nepadėjo. Jis atsakė, kad tai ne jo reikalai. Jis atsistojo, o A. Ž. trenkė jam su „kačerga“ kelis kartus, buvo praradęs sąmonę, paskui jam net atmintis dingo, ne viską prisimena. Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. nurodė, kad nematė ar A. Ž. ir A. K. mušėsi, teigė, kad A. K. pagaliu ar kačerga sudavė jam per veidą, galvą, kojas, rankas, o A. Ž. kumščiu sudavė jam per šoną, tačiau akistatos su A. Ž. metu, nukentėjusysis D. Š. patikslino, kad grįžus į virtuvę, A. Ž. pradėjo jam priekaištauti, kad jis jo negynė nuo A. K., tada A. Ž. paėmė žarsteklį, kuriuo sudavė jam apie 15 kartų per veidą, šonus, pilvą.

Įvertinus tai, kad pats kaltinamasis prisipažino sudavęs metaliniu žarstekliu nukentėjusiajam D. Š., bei į tai, kad būtent judviejų akistatos metu D. Š. taip pat patvirtino, kad būtent kaltinamasis jam trenkė metaliniu žarstekliu, o ne A. K., teismas remiasi būtent pastaraisiais nukentėjusiojo D. Š. parodymais, kuriuos jis patvirtino ir duodamas parodymus teisme, o ankstesnius vertina kritiškai, kaip siekį palengvinti kaltinamojo padėtį, kadangi iš bylos duomenų yra žinoma, kad nukentėjusysis D. Š. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jis gyveno pas kaltinamąjį ir netgi išleistas iš ligoninės sugrįžo ten pat, kas leidžia teigti, kad nukentėjusysis D. Š. galimai buvo priklausomas nuo kaltinamojo, todėl tokiais savo parodymais siekė palengvinti jo padėtį. Be to, įvertintina ir tai, kad nukentėjusiajam D. Š. buvo padaryti sunkūs sužalojimai, dėl ko jis dalinai neteko atminties ir dalies aplinkybių po įvykio neatsimena iki šiol, todėl tikėtina, kad akistatos su pačiu kaltinamuoju metu, kuomet pastarasis prisipažino jam sudavęs metaliniu žarstekliu, nukentėjusysis D. Š. taip pat pasakė tiesą. Jokių duomenų, kad nukentėjusieji siektų apkalbėti kaltinamąjį ir jį tyčia apkaltinti, nėra, pats kaltinamasis patvirtino, kad su D. Š. jie gyveno kartu, o A. K. taip pat seniai pažįsta, iki įvykio sutardavo gerai. Taigi, teismui netikėti nukentėjusiųjų parodymais nėra jokio pagrindo, juolab, kad juos patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir rašytiniai įrodymai: specialistų išvadose nukentėjusiesiems konstatuoti sužalojimai – A. K. padarytas nežymus, o D. Š. – sunkus sveikatos sutrikdymas; įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, rastos kraujo dėmės; parodymų patikrinimo vietoje metu, A. Ž. parodė vietą savo namuose, kur įvyko konfliktas tarp jo ir A. K., iš kur jis paėmė metalinį žarsteklį, kuriuo ir kur smogė D. Š.. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neigdamas savo kaltę ir ginčijo specialisto išvadoje nukentėjusiajam D. Š. konstatuotus sužalojimus, tačiau jokių pagrįstų argumentų nenurodė, o ir pats patvirtino, kad galėjo D. Š. tokius sužalojimus padaryti metaliniu žarstekliu. Teismo vertinimu, abejoti byloje esančios specialisto išvados teisingumu, nėra pagrindo.

Kaltinamojo neprisipažinimą padarius nusikaltimus, teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, nes kaltinamojo kaltė, kaip jau paminėta, buvo įrodyta byloje surinktų, išnagrinėtų ir teismo aptartų įrodymų visuma. O ir paties kaltinamojo parodymų nevienodumas, pozicijos keitimas, net ir duodat parodymus teisme tvirtinimas kad nuo D. Š. jis gynėsi tik rankomis, nes D. Š. jį stūmė, o po to jau tvirtinimas, kad trenkė metaliniu žarstekliu, bet ne tiek daug kartų, nors nepamena, galėjo ir daugiau nei tris kartus suduoti, bei kiti neatitikimai savo paties nurodomose aplinkybėse, taip pat patvirtina kaltinamojo siekį nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis kaltę neigė, teigdamas, kad jis tik gynėsi, todėl nusikaltimo nepadarė.

Pagal teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus, akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški.

Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo A. Ž. ir nukentėjusiojo A. K. kilo žodinis konfliktas, tačiau priešingai nei teigia kaltinamasis, abu nukentėjusieji nurodė, kad pirmasis A. K. sudavė būtent A. Ž.. Kaip jau minėta anksčiau, netikėti nukentėjusiųjų parodymais, teismas neturi pagrindo. Be to, nukentėjusysis A. K. neneigė, kad ir jis sudavė A. Ž. kelis smūgius į veidą, tačiau po to, kai kaltinamasis jam sudavė ir mušė jį pargriuvusį ant žemės, o sudavęs smūgius kaltinamajam pabėgo iš pastarojo namų, nes bijojo, kad kaltinamasis dar labiau jo nesužalotų. Taigi, nagrinėjamo įvykio metu nebuvo vienos iš būtinų būtinosios ginties sąlygų – pavojingo kėsinimosi.

Kaltinamasis taip pat teigė, kad jis papriekaištavo D. Š., jog pastarasis matė, kad jį muša A. K., bet jo negynė, o D. Š. jį puolė, todėl jis turėjo gintis ir apsigynė – sudavė D. Š. metaliniu žarstekliu 3 kartus, gal daugiau. Pats D. Š. nurodė, kad po kaltinamojo priekaištų, jis pasakė, kad tai ne jo reikalas ir tik atsistojo, o kaltinamasis pradėjo jį mušti metaliniu žarstekliu. Šiuo atveju jokių duomenų, kad būtų buvusi tokia pavojinga situacija, toks pavojingas kėsinimasis, kad kaltinamajam būtų reikėję gintis metaliniu žarstekliu, suduodant nukentėjusiajam ne vieną smūgį į gyvybiškai svarbią kūno dalį - galvą, taip pat krūtinę, šoną - nėra. Pats kaltinamasis patvirtino, kad nukentėjusysis D. Š. jam nieko nepasakė, nesudavė nei vieno smūgio, byloje nustatyta, kad jokio kaltinamajam grėsmę keliančio ginklo ar įrankio neturėjo. Pats kaltinamasis nurodė, kad būtent jis priėjęs prie ramiai sėdinčio D. Š. pradėjo pastarajam priekaištauti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įvykio situacija nebuvo tokia pavojinga, kad kaltinamajam būtų reikėję gintis, o ypač naudojant metalinį žarsteklį.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu iš asmeninių motyvų, reaguodamas į kilusį konfliktą bei išreikšdamas nepasitenkinimą jo negynimu. Kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiesiems suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiųjų sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų masto, t. y. nežymaus bei sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimų padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, sukeldamas vienam nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, o kitam – sunkų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina ištirti nukentėjusiųjų parodymai, specialisto išvados bei kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis padarė du tyčinius, baigtus nusikaltimus – vieną nesunkų ir vieną sunkų (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys). Jis neteistas (teistumas išnykęs) (3 t., b. l. 79-82), baustas administracine tvarka, baudų nemoka (3 t., b. l. 83-88), nedirba (3 t., b. l. 76), dėl priklausomybių ir psichikos sveikatos sutrikimų negydytas (3 t., b. l. 91), seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, kaip vedantis asocialų gyvenimo būdą, piktnaudžiaujantis alkoholiu ir dėl to tampantis agresyviu, nemėgstamas kaimo bendruomenėje (3 t., b. l. 94). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtinos BK 140 straipsnio 1 dalies ir 135 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės (BK 50 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, nukentėjusiųjų neatsiprašė, savo elgesio kritiškai nevertina, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybę, laisvės atėmimo bausmės skirtinos artimos bausmės vidurkiui, bausmes subendrinant apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę.

Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam bei jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti gali būti efektyvus. Bausmė skirtina atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Dėl civilinių ieškinių.

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 2 232,64 Eur žalą už nukentėjusiojo D. Š. gydymą (1 t., b. l. 151-154). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamasis prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis D. Š. nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d. buvo gydytas LSMU ligoninėje Kauno klinikose dėl apatinio žandikaulio lūžio, kelių sričių, nukentėjusiajam atliktos medicininės intervencijos: apatinio žandikaulio komplikuoto lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija (du kartus), 5-9 dantų arba jų dalių šalinimas, išorinės ausies žaizdos sutvarkymas, veido arba kaklo odos ir poodinio audinio žaizdos, apimančios minkštuosius audinius, sutvarkymas, galvos smegenų kompiuterinė tomografija (du kartus), kaklinės stuburo dalies kompiuterinė tomografija, bendroji anestezija, nenutrūkstama dirbtinė plaučių ventiliacija. Nukentėjusiajam suteiktos paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmai neabejotinai padarė Kauno teritorinei ligonių kasai turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esantis gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 154). Byloje įrodyta, jog ši turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis. Pripažinus kaltinamąjį kaltu, Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo priteisiant 2 232,64 Eur turtinę žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniai, 6.280 straipsnis, 6.283 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnis).

Nukentėjusysis D. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 500,00 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo A. Ž. (3 t., b. l. 154). Ieškinyje nurodyta, kad kaltinamasis nukentėjusįjį sumušė tyčia, panaudodamas žmogaus gyvybei ir sveikatai pavojingą įrankį – metalinį žarsteklį, pagrindiniai smūgiai suduoti į galvą, nukentėjusiajam sėdint, nesipriešinant. Nukentėjusysis ilgą laiką buvo be sąmonės, ištvėrė sunkią ir sudėtingą operaciją, nėra pilnai pasveikęs ir niekada nebepasveiks, pasekmės dėl galvos sumušimo negrįžtamos. Iki šiol skauda galvą, ji svaigsta, mirga akyse, dvejinasi, nebegali dirbti fizinio darbo, liks neįgalus.

Kaltinamasis su neturtinės žalos dydžiu sutiko tik iš dalies, nurodė, kad sutiktų atlyginti iki 2 000 eurų. Kaltinamasis teigė esantis sveikas ir darbingas, turintis nekilnojamojo turto.

CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas, pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui.

Šioje byloje nustatyta, kad A. Ž. tyčia sudavė metaliniu žarstekliu ne daugiau kaip septynis kartus D. Š. per veidą, galvą, krūtinę ir kairį šoną bei nenustatytu aštriu pjaunančiu įrankiu keturis kartus sudavė D. Š. į kaktą, kairę ausį ir kaklą, padarydamas nukentėjusiajam keturias pjautines žaizdas kaktoje, kairėje ausyje ir kakle, kairio skruostikaulio, kairio smilkinkaulio, apatinio žandikaulio, C4 slankstelio keterinės ataugos, pleištinio ančio ir krūtinės dešinės pusės X-XI šonkaulių lūžius, galvos smegenų kairės kaktinės skilties sumušimą, kraujosruvas kakle, krūtinėje ir kairiame klube, o dėl kompresinio kairio smilkinkaulio lūžimo ir galvos smegenų kairės kaktinės skilties sumušimo D. Š. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad D. Š. nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d. buvo gydytas LSMU ligoninėje Kauno klinikose dėl apatinio žandikaulio lūžio, kelių sričių, nukentėjusiajam atliktos medicininės intervencijos: apatinio žandikaulio komplikuoto lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija (du kartus), 5-9 dantų arba jų dalių šalinimas, išorinės ausies žaizdos sutvarkymas, veido arba kaklo odos ir poodinio audinio žaizdos, apimančios minkštuosius audinius, sutvarkymas, galvos smegenų kompiuterinė tomografija (du kartus), kaklinės stuburo dalies kompiuterinė tomografija, bendroji anestezija, nenutrūkstama dirbtinė plaučių ventiliacija. Patirti sužalojimai lėmė ilgą gijimo procesą, iki šiol išlikusį ribotą fizinį pajėgumą. Taigi, nekyla abejonių, kad nukentėjusysis D. Š. dėl neteisėtų A. Ž. veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nerimą dėl patirtų sužalojimų pasekmių sveikatai ateityje. Kaip nurodė pats D. Š. jis iki šiol gydosi, dažnai laikosi ligoninėje, jam vis dar skauda kairės kojos kelį, kai atsistoja svaigsta galva, ties šonkauliais jaučia veržimo jausmą, rankos ir delnai nutirpę. Dėl įvykio jis prarado darbingumą, nebegali dirbti fizinio darbo, kurį dirbo iki įvykio, taigi, prarado vienintelį savo pajamų šaltinį.

Atsižvelgiant į nukentėjusiajam D. Š. padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to jo patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, į neigiamus sveikatai padarinius, į kaltinamojo tyčią, jo veiksmų pavojingumą panaudojant metalinį žarsteklį ir juo suduodant į gyvybiškai svarbią kūno dalį - galvą, į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, taip pat į formuojamą teismų praktiką sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiajam priteistina 4 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. gruodžio 19 d. 15.30 val. iki 2022 m. gruodžio 21 d. 13.13 val. (dvi paras; 2 t., b. l. 71-76, 82-85). Kaltinamajam byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 36-43), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis taip pat buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2023 m. kovo 1 d. 6.30 val. (2 t., b. l. 96-100; 3 t., b. l. 58-61), suėmimas pratęstas iki 2023 m. birželio 10 d. (3 t., b. l. 69-72, 127-129).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo nuosprendžiu nuteisiamas dėl dviejų tyčinių nusikaltimų, iš kurių vienas yra sunkus, nėra saistomas tampriais šeiminiais, darbo ar kitais socialiniais ryšiais, seniūnijos charakterizuojamas ypatingai neigiamai, kaip asocialus, girtaujantis ir agresyvus asmuo, ikiteisminio tyrimo metu slapstėsi nuo pareigūnų bėgdamas iš namų, darant išvadą, kad kaltinamasis, nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, siekdamas išvengti bausmės, gali bėgti, slėptis nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus, siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamajam šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 122, 123, 127 straipsniai).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) vyriška striukė, raudonos spalvos striukė, megztinis, marškinėliai, sportiniai bateliai, pakvitavimu grąžinti D. Š. (1 t., b. l. 67-68), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini jam disponuoti savo nuožiūra;

2) suplėšyta medžiaginė striukė, pakvitavimu grąžinta A. K. (2 t., b. l. 40-41), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina jam disponuoti savo nuožiūra;

3) metalinis žarsteklis, saugomas Kėdainių rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo patalpose (2 t., b. l. 148-150; kvitas Nr. KA VPK 011310), nuosprendžiui įsiteisėjus paimtinas ir sunaikintinas.

Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 105 straipsnio 1, 3 dalimis iš kaltinamojo priteistinos proceso išlaidos – 13,28 Eur (pašto išlaidos), valstybės naudai.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į minėtą naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Kaltinamajam A. Ž. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį A. Ž. yra 448,33 Eur (3 t., b. l. 165). Prašyme nurodoma, jog antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam teikė advokatas Raimundas Gargasas, paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu. Atsižvelgiant į tai, įvertinus bylos pobūdį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, atstovavimo apimtį, tai, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, šios išlaidos yra priteistinos iš kaltinamojo, kurio turtinė padėtis nenustatyta, jog būtų sunki, kaltinamasis sveikas, darbingas, turintis nekilnojamojo turto, nenustatyta sveikatos sutrikimų dėl kurių negalėtų dirbti, nenustatyta ribotų darbingumų/ar nedarbingumų, todėl mažinti šias išlaidas ar jų nepriteisti nėra pagrindo, todėl vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašomos priteisti 448,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajam D. Š. buvo skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, jį atstovavo advokatas Antanas Jarašius (3 t., b. l. 147-148). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos atstovaujant nukentėjusįjį baudžiamojoje byloje yra 360,00 Eur. Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusio atstovas dalyvavo teisiamajame posėdyje, surašė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumą, baudžiamojo proceso trukmę, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, prašomai priteisti atstovavimo išlaidų sumai darytina išvada, jog prašoma priteisti išlaidų suma už suteiktas advokato paslaugas yra proporcinga, prašymas pagrįstas, todėl tenkinamas ir išlaidos priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A.Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą.

A.Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. gegužės 25 d.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. gruodžio 19 d. 15.30 val. iki 2022 m. gruodžio 21 d. 13.13 val. ir nuo 2023 m. kovo 1 d. 6.30 val. iki 2023 m. gegužės 25 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą - panaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A.Ž. 2 232,64 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt dviejų eurų 64 ct) turtinę žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“.

Priteisti iš A. Ž. 4 000,00 Eur (keturių tūkstančių eurų) neturtinę žalą nukentėjusiajam D. Š.

Priteisti iš A. Ž. 13,28 Eur (trylika eurų 28 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš A. Ž. 448,33 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 33 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš A. Ž. 360,00 Eur (trys šimtus eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, valstybės naudai, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) vyrišką striukę, raudonos spalvos striukę, megztinį, marškinėlius, sportinius batelius, pakvitavimu grąžintus D. Š., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jam disponuoti savo nuožiūra;

2) suplėšytą medžiaginę striukę, pakvitavimu grąžintą A. K., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jam disponuoti savo nuožiūra;

3) metalinį žarsteklį, saugomą Kėdainių rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo patalpose (kvitas Nr. KA VPK 011310), nuosprendžiui įsiteisėjus paimti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.