Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-09-30 · Civilinė byla Nr. 2-1837-886/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-30
Bylos Nr.
2-1837-886/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-08627-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Pareiškėjas
M. K.
Suinteresuotas asmuo
Kauno miesto savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, J. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, VĮ „Registrų centras“
Advokatai
Inai Bedarfienei
Civilinė byla Nr. 2-1837-886/2013Teisminio proceso Nr.2-05-3-08627-2012-8
Procesinių sprendimų kategorija:30.8, 116.1.(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 30 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė,sekretoriaujant Dovilei Adžgauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjai M. K. ir jos atstovei advokatei Inai Bedarfienei, suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei Laurai El Ostai,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atstovei S. M.-R.,

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei V. B.,

suinteresuotam asmeniui J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos M. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, VĮ „Registrų centras“ ir J. K. dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja M. K. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuosavybės teises į pastatus - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 4400-2121-5400), ūkio pastatą (unikalus Nr. 4400-2121-5410), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, įgijo įgyjamosios senaties būdu (1 t. 3-8 b.l.).

Pareiškėja pareiškime nurodo, kad jos tėvas P. S. 1960 m. atvyko su šeima į Kauną, įsidarbino Kauno m. Panemunės raj. 20-toje namų valdyboje. Valdytojas pasiūlė statytis namą Panemunėje prie Jiesios, atmatavo 12 a žemės, pažymėjo kuolais, davė truputį statybinių medžiagų. Pareiškėjos tėvas per kelis mėnesius surentė 31 kv. m ploto namelį, vėliau ir ūkio pastatą, tuo metu namo adresas buvo (duomenys neskelbtini) „g“. Pareiškėjos tėvas visada namą laikė jo nuosavybe, bet pareiškėja nežino, kodėl statiniai neįteisinti. Dėl statinių išlikusi 1969-08-13 sudaryta namų valdos (duomenys neskelbtini) „g” technikinės apskaitos byla. Byloje skiltyje „fondas” nurodyta – privatus, bylos viršelyje savininku įvardintas pareiškėjos tėvas P. S.. Pareiškėja ir jos tėvas bute buvo įregistruoti nuo 1975-06-12. Nuo 1975-06-12 su pareiškėjos tėvu sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, orderis apsigyventi name šeimai nebuvo išduotas. Pareiškėjos tėvas 1978 m. namą apmūrijo, pastatė priestatą ir pagerino ūkinį pastatą, namo plotas padidintas nuo 31,39 iki 58,48 kv.m. Namo adresas (duomenys neskelbtini) „g” pakeistas į (duomenys neskelbtini). Kauno miesto Panemunės rajono Vykdomojo komiteto 1989-03-10 sprendimu Nr. 43 pakeista ankstesnė, su pareiškėjos tėvu sudaryta nuomos sutartis (ji nėra išlikusi), ir pagrindine nuomininke dviejų kambarių buto (duomenys neskelbtini) „g” buvo įrašyta pareiškėja M. K., jos šeimą sudarė keturi asmenys. Pareiškėja gaudavo ir apmokėdavo buto nuomos sąskaitas. Šiuo metu bute gyvenamąją vietą yra deklaravusios pareiškėja ir jos duktė J. K.. Pareiškėjos tėvas P. S. mirė 2009 m., motina J. S. mirė 1982 m. Su pareiškėja 1998-12-14 sudaryta nauja nuomos sutartis. Savivaldybės administracijos užsakymu Registrų centre 2010-12-16 atlikus pastatų kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad daiktinės teisės į pastatus savivaldybės vardu neįregistruotos. Registrų centras 2010-12-23 sprendimu atmetė savivaldybės prašymą įregistruoti pastatus savivaldybės vardu ir nurodė, kad nėra pagrindo gyvenamojo namo kadastro duomenis įrašyti Nekilnojamojo turto kadastrą. Kadastro duomenų byloje visiškai nenurodytas namų valdos sklypo dydis, sklypo ribos neapibrėžtos. Savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius 2011-04-19 raštu pareiškėjai atsakė, kad negali patikslinti nuomos sutarties, nes ginčo pastatai neįteisinti savivaldybės vardu, todėl ketinama pradėti procedūrą dėl pastatų pripažinimo bešeimininkiais. Pareiškėja nesutinka dėl pastatų pripažinimo bešeimininkiais, nes juos statė ir rekonstravo jos tėvas, jų šeima ten gyvena nuo 1967 m., ir namai liko neįteisinti tik dėl tėvo neapsižiūrėjimo ir neišprusimo. Kaip savarankiška valdytoja pareiškėja namus valdo ir naudojasi jais nuo pirmosios nuomos sutarties 1989-03-10 su ja sudarymo. Pastatus statė pareiškėjos tėvas. Dėl dokumentų apie pastatų statybą paieškos kreipėsi į Kauno apskrities archyvą, gavo 2011-05-30 atsakymą, kad tarp archyve saugomų dokumentų 1965-1976 m. Kauno rajono LTD Vykdomojo komiteto architektų ir Kauno m. LTD Vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros Valdybos dokumentų, leidimo statybai, namo projekto, pripažinimo naudojimui akto P. S. gyvenamojo namo statybai, nėra. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-12-14 nutarimu Nr. 364 patvirtintai pastatų teisinio įregistravimo instrukcijai, pareiškėjos tėvas galėjo įregistruoti pastatus savo vardu, bet manė, kad pastatai priklauso Butų tarnybai, nes su juo be teisinio pagrindo buvo sudaryta nuomos sutartis. Todėl pastatai iki šiol teisiškai neįregistruoti dėl įvairų tarnybų kaltės. Savivaldybė pripažino faktą, kad pastatai jai nepriklauso ir niekada nepriklausė, o nuomos sutartys buvo sudaromos be teisėto pagrindo ir negalioja.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė (1 t. 76-77 b.l.), kad patikėtinio teise valdo valstybinį žemės sklypą, tačiau neturi jokių teisių į žemės sklype esančius statinius. Sprendimas suinteresuotam asmeniui nesukels teisinių pasekmių, todėl prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime (1 t. 80-83 b.l.) nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji daugiau kaip 10 metų, t.y. nuo 1989-03-10 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su ja sudarymo, gyvenamąjį namą 1Alp ir ūkio pastatą 211p, valdo kaip savus, jais naudojasi, rūpinasi ir remontuoja, o iki to laiko pastatais naudojosi pareiškėjos tėvas. Pareiškėja teigia, kad ginčo pastatus pastatė jos tėvas (CK 4.47 straipsnio 4 p.), todėl negali būti taikomas nuosavybės teisės įgijimas įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.68 - 4.71 str.). Asmuo, teisėtai pastatęs statinį, įgyja nuosavybės teisę į statinį CK 4.47 str. 4 p., ir tokiu atveju netaikomas įgyjamosios senaties institutas. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo pastatai buvo pastatyti pagal teisės aktų keliamus reikalavimus: turint projektą, reikiamus leidimus ir suderinimus. Atvirkščiai, ginčo statiniai ir daiktinės teisės į juos nėra ir nebuvo neįregistruoti, tą patvirtina VĮ Registrų centro Kauno filialo 2011-10-12 raštas Nr. (3.1.6.)S-3294. Be to, Kauno apskrities archyvas 2011-05-30 raštu Nr. (10.6)V10-1691 informavo, kad tarp archyve saugomų dokumentų 1965-1976 m. leidimo statybai, namo projekto, pripažinimo tinkamu naudoti akto P. S. (pareiškėjos tėvo) gyvenamojo namo statybai nėra. Kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t.y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. Neįregistruoti ginčo statiniai laikytini sukurtais savavališkos statybos metu. Tokie statiniai negali būti pripažįstami kaip įgyti ir valdomi teisėtai. Neteisėtai sukurtas daiktas negali būti valdomas sąžiningai. Pareiškėja neatitinka daikto teisėto ir sąžiningo įgijimo ir valdymo sąlygų. Pareiškimas neatitinka CPK 445 ir 447 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nes pareiškėja nepateikė įrodymų, kad negali gauti reikiamų dokumentų kita tvarka. Nuo 2010 m. įsigaliojęs Statybos įstatymo pakeitimai suteikia teisę įteisinti atlikus statybos darbus administracine tvarka. Esant galimybei pastatus įteisinti administracine tvarka net ir neteisėtos statybos būdu, nėra teisinio pagrindo nustatinėti įgyjamosios senaties juridinį faktą. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad kreipėsi į atitinkamas institucijas.

Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno skyrius atsiliepimu prašo pareiškimą atmesti (2 t. 26-29 b.l.). Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad ginčo statiniai kaip nekilnojamojo turto objektai buvo suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Nesant nekilnojamojo daikto negali būti registruojamos ir daiktinės teisės. Pagal CK 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, galintis būti nuosavybės teisių objektu. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį į statybos būdu atsiradusį nekilnojamąjį daiktą, tai įgyjamosios senaties teisės normos gali būti taikomos, nustačius, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Šių reikalavimų neatitinkantis daiktas nėra privačios nuosavybės teisės objektas, ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tokiu atveju nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius statinio statybos metu. Kauno apskrities archyvo rašte Nr. (10.6) V10-1691 nurodyta, kad tarp archyve saugomų dokumentų 1965-1976 m. Kauno LDT Vykdomojo komiteto architektų ir Kauno miesto LTD VK Statybos ir architektūros Valdybos dokumentų, leidimo statybai, namo projekto, pripažinimo naudoti akto P. S. gyvenamojo namo statybai nėra. Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik įregistravus patį nekilnojamąjį daiktą (NTRĮ 13 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto įregistravimu laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą (NTRĮ 9 straipsnio 2 dalis ir NTKĮ 3 straipsnio 3 dalis). Į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi suformuoto nekilnojamojo turto objekto duomenys. Kadastro duomenų surinkimas (kadastrinių matavimų atlikimas) apie nekilnojamąjį daiktą, taip pat unikalaus numerio suteikimas nereiškia, kad nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-02-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-297/2008). Pagal CK 4.253 straipsnį registruojami nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir, kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Pagal NTRĮ 9 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Tuo tarpu NTKĮ 7 straipsnio 3 ir 4 dalys reglamentuoja, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Jeigu daiktas sukurtas statybos būdu, tai reikalavimai jam kaip nekilnojamajam daiktui vertinami atsižvelgiant ne tik į bendruosius nekilnojamiesiems daiktams keliamus reikalavimus, bet ir į įkeliamus reikalavimus jam pagal statybos norminius aktus. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (NTKĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (NTKĮ 7 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 514/2008). Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune nesuformuotas ir pareiškėjai nepriklauso. Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtinis (Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.). Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais; statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto. Pagal CK 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Dėl įgyjamosios senaties taikymo sąlygų

Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011):

1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.

5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas.

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai.

7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).

8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Antada“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese.

Dėl pastatų valdymo ir įgijimo teisėtumo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, kad atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre, todėl teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai). Pareiškėja nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos gali nuosavybės teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Šioje byloje pareiškėja prašo teismo nustatyti nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį į pastatus - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 4400-2121-5400), ūkio pastatą (unikalus Nr. 4400-2121-5410), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėja teigė, kad gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą apie 1967 m. pastatė jos tėvas P. S., tačiau pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių statybos teisėtumą. Kauno apskrities archyvo 2011-05-30 rašte (1 t. 50 b.l.) nurodyta, kad archyve saugomuose 1965-1976 metų Kauno rajono LDT VK Rajono architekto ir Kauno m. LDT vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros valdybos dokumentuose nėra P. S. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos dokumentų (leidimo statybai, namo projekto, pridavimo naudojimui akto ir kt.)

Ginčo statiniams Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymu 2010-12-16 atlikti ginčo pastato kadastriniai matavimai ir suteikti unikalūs numeriai: gyvenamajam namui 1A1p - 4400-2121-5400, ūkio pastatui 2I1p – 4400-2121-5410 (pridėtos kadastro ir registro duomenų bylos duomenys). Šie statiniai ir daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (57 b.l.). Bylos duomenimis, ginčo pastatai nėra teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti savavališka statyba, nėra reikalavimų juos nugriauti, ir jie nėra įregistruoti jokio kito asmens vardu.

Iš pridėtos namų valdos technikinės apskaitos bylos nustatyta, kad 1969-08-13 pagrindinai inventorizuota namų valda, esanti Kauno m. (duomenys neskelbtini), kurios savininku nurodytas Santaka Pijus, Simo. Namų valdo techninės apskaitos kortelėje nurodytas 1199 kv.m bendrojo ploto naudojamas žemės sklypas ir du jame esantys statiniai: 1) gyvenamasis namas 1A1ž, 1 aukšto, 1967 statybos metų, privataus fondo, 2 kambarių (13,79 ir 11,03 kv.m ploto), 31,29 kv.m bendro naudingo ploto; 2) ūkio pastatas 2J1m.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad gyvenamoji patalpa ginčo statinyje pareiškėjos šeimai buvo nuomojama. UAB „Komunalinis butų ūkis“ 2013-05-28 rašte nurodyta, kad Kauno m. savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“ gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo apskaitomas iki 2006-10-26. Pagal Kauno m. savivaldybės valdybos 2001-12-18 sprendimą Nr. 176 nuoma skaičiuota nuo 2002-01-01 iki 2007-09-01 (Kauno m. tarybos 2007-09-13 sprendimas T-458) ir sumokėta (2 t. 138 b.l.).

UAB „Panemunės butų ūkio“ 2011-07-27 rašte Nr. P007 (44 b.l.) nurodyta, kad pirminis pagrindinis nuomininkas P. S. buto buvo įregistruotas 1975-06-12. Pradinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeista Kauno miesto Panemunės rajono LDT vykdomojo komiteto 1989-03-10 sprendimo Nr.43 pagrindu ir 1998-12-14 sudaryta nauja nuomos sutartis su M. K., Pijaus, šeimoje keturi asmenys, dėl dviejų kambarių 24,82 kv.m gyvenamojo ploto ir virtuvės buto (duomenys neskelbtini) (44, 30-31 b.l.). M. K. šiame bute įregistruota 1975-06-12 pagal pirmą pasą pas tėvą P. S. kaip M. S., po to buvo perregistruojama dėl pakeistos pavardės (1977-07-29 –R., o 1998-07-12 – K.); buto pirminis pagrindinis nuomininkas P. S. buvo įregistruotas 1975-06-12, išsiregistravęs 1968-08-05 ir 1986-05-04 naujai įregistruotas tėvo teisėmis (44, 45-49 b.l.). Pareiškėjai prašant duomenų dėl 1998-12-14 nuomos sutarties galiojimo, Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyriaus raštais (2011-11-24 ir 2012-01-27) atsakyta, kad nuomos sutartis nenutraukta, todėl galioja, ir kad nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį įspėjęs (54, 62 b.l.). Pareiškėjos prašymu nuomos sutartis nutraukta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-05-15 įsakymu.

Pareiškėjos teigimu, apie 1978 m. jos tėvas gyvenamąjį namą apmūrijo, pastatė priestatą, namo plotas padidėjo nuo 31,39 kv.m. iki 58,48 kv.m. Pagerinimų atlikimą patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos užsakymu 2010-12-16 atlikti nauji ginčo statinių kadastriniai matavimai, registro Nr. 44/1401616, inventorinis Nr. 42401, pakeistas adresas – (duomenys neskelbtini), Kaunas (priedas - kadastro ir registro dokumentų byla). VĮ Registrų centras 2010-12-23 sprendimu (41 b.l.) atmetė Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą įrašyti ginčo statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes nepateikti Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1dalyje nurodyti dokumentai, kurių pagrindu įrašomi kadastro duomenys. Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo skyrius apie tai 2011-04-19 raštu pranešė pareiškėjai, nurodė pradėsianti procedūrą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais ir įteisinimo savivaldybės vardu ir atsisakė patikslinti gyvenamosios nuomos sutartį pagal naujus kadastrinius duomenis (43 b.l.). Savivaldybės administracijos Turto skyriaus 2011-05-03 rašte nurodyta, kad dėl ginčo pastatų pradėti bešeimininkio turto tvarkymo procedūras negalima, nes yra turto naudotojas (2 t. 134 b.l.). Remiantis CK 4.57 straipsnio 2 dalimi, bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgijamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisių į daiktą.

Šie duomenys patvirtina, kad į ginčo statinius nėra įregistruotos kitų asmenų nuosavybės teisės. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoto asmens Kauno savivaldybės administracijos atstovė nurodė, kad savivaldybė nėra šio turto valdytoja, turto pripažinimo bešeimininkiu procedūros nėra pradėtos, taip pat nepradėtos kitos statinių įteisinimo procedūros. Savivaldybės pretenzijų į šį turtą nereiškia (1 t. 116 b.l., 2012-10-10 protokolas). Suinteresuotam asmeniui pripažinus, kad savivaldybė niekada nebuvo šių statinių savininkė, yra pagrindas išvadai, kad nuomos sutartis dėl ginčo gyvenamojo namo su pareiškėjos šeima buvo sudaroma nesant teisėto pagrindo. Tai reiškia, kad nuo ginčo statinių pastatymo pareiškėjos tėvas, o vėliau – nuo 1998-12-14 nuomos sutarties sudarymo - pareiškėja buvo teisėti ginčo statinių valdytojai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys).

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad žemės sklypas yra Kauno miesto ribose ir nepatenka į miškų teritoriją, todėl gali būti tapti privačios nuosavybės objektu, tačiau NŽT nesuteiktų sutikimo įregistruoti statinio, nes nenustatyta žemės sklypo paskirtis. Kol neįregistruotos daiktinės teisės į pastatus, žemės sklypas negali būti suformuotas (1 t. 117 b.l.). Nacionalinės žemės tarnybos 2012-11-05 rašte Nr. 8SD-(14.8.94)-4876 nurodyta, kad NŽT neprieštarauja, kad pareiškėja ir jos duktė įstatymų nustatyta tvarka perengę teritorijų planavimo dokumentą, atliktų statybos užbaigimo procedūras, jei tokia statyba galima ir neprieštarauja imperatyviems aplinkosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, ir esminiams statinių projekto sprendimams (1 t. 134 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracija patvirtino, kad ginčo statiniai nepatenka į Jiesios kraštovaizdžio draustinio teritoriją (2 t. 19-21 b.l.).

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja kreipėsi į Kauno m. savivaldybės administraciją su 2012-10-19 prašymu leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (1 t. 136 b.l.). Savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyrius 2012-10-29 rašte nurodė, kad tokio plano parengimui pareiškėja privalo pateikti daiktinių teisių į statinius įregistravimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1124 12.1 punktas), be to, plano rengimo tikslas neatitinka minėto nutarimo 1124 4.1 punkto reikalavimo (1 t. 135 b.l.)

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja pakartotinai kreipėsi į savivaldybės administraciją su 2013-05-30 prašymu leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (2 t. 156 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracija 2013-06-20 raštu pateikė analogišką atsakymą, kad nepateikti dokumentai dėl statinių ir daiktinių teisių į juos įregistravimą nekilnojamojo turto registre, ir papildomai nurodė, kad pareiškėja galės pakartotinai kreiptis po to, kai teismine tvarka bus išspręstas daiktinių teisių į pastatus įgijimo klausimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 yra patvirtintas sąrašas dokumentų, kurie yra teiktini nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant iki šiol nekilnojamojo turto registre neįregistruotus statinius, įsigytus ar pastatytus iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 (toliau - Sąrašas). Sąrašo 2 punktas numato, kad pastatyti seni statiniai nekilnojamojo turto registre registruojami registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 d. Be to, Sąrašo 6 punkte reglamentuoti dokumentus, kurie yra laikomi patvirtinančiais statybos teisėtumo taktą. Nepaisant to, šiame teisės akte taip pat yra padaryta išimtis senų statinių valdytojams, neturintiems nei vieno iš minėtų dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir (ar) daiktines teises į jį. Sąrašo 9 punkte nustatyta, jog seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto šio Sąrašo 2-6 punktuose, registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Tai reiškia, jog nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui teismo sprendimas, pripažįstantis nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį, bus pakankamas pagrindas įregistruoti ne tik pareiškėjos daiktines teises, bet ir pačius nekilnojamuosius daiktus, į kuriuos pareiškėja prašo nustatyti nuosavybės teises.

Įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Įgyjamoji senatis yra privačios nuosavybės teisės įgijimo (CK 6.49 straipsnio 1 dalis) įgijimo būdas, kuris skiriasi nuo bešeimininkio daikto pasisavinimo, esančio pagrindu valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisei atsirasti (CK 4.57 straipsnio 2 dalis). Sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą, nelaikomas bešeimininkiu (CK 4.56 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja atitinka visas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuosavybės teisių įgyjamąja senatimi sąlygas. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kaip per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje numatyta sąlyga, jog įgyjamąja senatimi negali būti įgyjam nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Pareiškimas atitinka ir šią sąlygą, nes savivaldybės administracija pripažino, kad savivaldybei niekada nepriklausė ginčo gyvenamasis namas, ir kad šių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaroma be teisėto pagrindo.

Pareiškėja išnaudojo visas galimybes, siekdama statinius įteisinti administracine tvarka, tačiau to padaryti nepavyko dėl to, kad nesuformuotas žemės sklypas, o suformuoti žemės sklypą nėra galimybių tol, kol nėra įregistruotos daiktinės teisės į gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą. Gyvenamasis namas ir ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), Kaune niekada nepriklausė Kauno miesto savivaldybei (2 t. 117 b.l.). Šiuo adresu pareiškėja M. K. ir jos duktė J. K. yra deklaravusios gyvenamąją vietą (2 t. 115 b.l.). VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad nei pareiškėja, nei jos duktė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi ir neturėjo (2 t. 59, 60 b.l.). Pareiškėja M. K. yra iš dalies darbinga, jos darbingumas – 40 procentų (2 t. 51, 52 b.l.).

Byloje nėra duomenų, kad ginčo pastatai teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažinti savavališka statyba ir turi būti pašalinami savavališkos statybos padariniai. Tik iškėlus ginčą teisme, suinteresuoti asmenys pradėjo įrodinėti, kad ginčo pastatai yra neteisėta statyba. Šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste ginčo pastatai negali būti laikomi neteisėta statyba ir turi būti taikomas nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu institutas, nes tik jo pagalba galima įteisinti realiai egzistuojančią nuosavybės teisę ir užpildyti nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragas, taip pat ištaisyti valstybės institucijų bei suinteresuotų asmenų padarytas klaidas nekilnojamojo daikto įgijimo ir sukūrimo procese, todėl CK 4.68–4.71 straipsnių nuostatų netaikymas neatitiktų civilinėje teisėje taikomų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis, civilinė byla Nr.3K-3-49/2012)

Pareiškėjos prašyme išdėstytos faktinės aplinkybės pripažintinos įrodytomis, todėl pareiškimas tenkintinas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pastatų įteisinimo tikslu.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš suinteresuotų asmenų valstybei nepriteistinos, nes kiekvienam asmeniui tenkanti išlaidų suma neviršija minimalios 10 Lt dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, įgijo nuosavybės teises į pastatus - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 4400-2121-5400), ūkio pastatą (unikalus Nr. 4400-2121-5410), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, įgyjamosios senaties būdu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė