- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-166-479/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02210-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- P. M.
- Ieškovas
- BUAB „Maners“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo P. M. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-28 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Maners“ ieškinį atsakovui P. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė BUAB „Maners“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. M. dėl žalos atlyginimo. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo 30 408,47 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė taip pat teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį turtą ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-10-28 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir už 30 408,47 Eur sumą areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančius atsakovui ir esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas padarė išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl ieškovės prašymą patenkino.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas P. M. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-28 nutartį ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas skunde nurodė, kad teismas neteisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovui nebuvo leista pateikti įrodymus ir paaiškinimus dėl ieškovės reikalavimų. Atsakovas nurodė ir tai, kad ieškovės administratorė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo ieškinyje nurodytą sumą. Atsakovas paaiškino, kad ieškovė netinkamai įvertino įmonės didžiosios knygos duomenis už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 ir dėl to neteisėtai reikalauja priteisti iš atsakovo 3 467,37 Eur sumą. Atsakovas taip pat paaiškino, jog ieškovės reikalaujama 18 200 Eur dydžio suma buvo panaudota įmonės automobiliams pirkti. Be to, ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti 8 741,10 Eur sumą ir teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Maners“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-28 nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas neprivalėjo išsamiai įvertinti ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Ieškovė nurodė ir tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja reali būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika ir teismas šias aplinkybes įvertino tinkamai. Ieškovė teigė, kad atsakovo nurodyti argumentai dėl piniginių lėšų panaudojimo įmonės veikloje nėra pagrįsti įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).
Atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad teismas neteisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovui nebuvo leista pateikti įrodymus ir paaiškinimus dėl ieškovės reikalavimų. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas nepranešus atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia poreikį klausimą dėl šių priemonių taikymo spręsti operatyviai. LR CPK 147 str. 1 d. nustatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi įstatymas nenumato teismo pareigos visais atvejais informuoti atsakovą apie gautą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kiekvienu atveju apie būtinybę informuoti atsakovą apie tokio prašymo nagrinėjimą sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti nepranešus atsakovui. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteisėtai vykdė mokėjimus iš įmonės lėšų net ir teismui priėmus nutartį iškelti įmonei bankroto bylą bei vengė perduoti įmonės dokumentus administratorei. Taigi pagal ieškovės nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas galėjo pagrįstai manyti, jog pranešus atsakovui apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą gali būti bandoma išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo. Akivaizdu, jog tai iš esmės neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties ir tikslų. Pažymėtina ir tai, kad pagal šiuo klausimą formuojamą teismų praktiką nepranešimas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas procesinių pažeidimų nepadarė.
Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad ieškovės administratorė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo ieškinyje nurodytą sumą. Atsakovas paaiškino, kad ieškovė netinkamai įvertino įmonės didžiosios knygos duomenis už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 ir dėl to neteisėtai reikalauja priteisti iš atsakovo 3 467,37 Eur sumą. Atsakovas taip pat paaiškino, jog ieškovės reikalaujama 18 200 Eur dydžio suma buvo panaudota įmonės automobiliams pirkti. Be to, ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti 8 741,10 Eur sumą ir teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Su šiomis skundo nuostatomis sutikti negalima. Teismas atsižvelgia į tai, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia tikėtinas ieškinio pagrįstumas ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išnagrinėti, o būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tokio įvertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia šioje byloje pareikštus reikalavimus. Be to, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Dėl to galima daryti išvadą, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas neturėjo pagrindo ieškovės reikalavimus vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti, ar konkrečiu atveju egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Dėl to spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas neprivalėjo išsamiai įvertinti ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas ieškovo reikalavimus vertino tik tiek, kiek tai buvo susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui įvertinimu. Pažymėtina, jog šioje proceso stadijoje teismas neatlieka išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ginčo esmės bei jas patvirtinantys įrodymai bus įvertinti teismui priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ieškovės reikalavimų. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas konstatuoja, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra būtina bei proporcinga procesinė priemonė laikinųjų apsaugos priemonių tikslams pasiekti. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir procesinių pažeidimų nepadarė.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė LR CPK nuostatas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-11 nutartimi atsakovas buvo įpareigotas sumokėti 21 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo nustatytu terminu atsakovas žyminio mokesčio nesumokėjo, todėl atmetus atskirąjį skundą, valstybei iš atsakovo priteisiama 21 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-28 nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo P. M. 21 Eur žyminio mokesčio valstybei.