Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-05-05 · Civilinė byla Nr. 2S-372-450/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-05Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-05
Bylos Nr.
2S-372-450/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35794-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
R. Ž.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Lemis Baltic“
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Aldista ir Ko“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-372-450/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35794-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lemis Baltic“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Aldista ir Ko“, dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas R. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė jo išduotą 2012 m. lapkričio 22 d. vekselį atsakovui UAB „Lemis Baltic“ pripažinti negaliojančiu.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės Terezos Gerasimoč vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0045/13/00867, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Spręsdamas, ar ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prie ieškinio pridėta vekselio kopija tikėtinai paneigia ieškovo argumentą, kad šį vekselį ieškovas pasirašė būtent kaip UAB „Aldista ir Ko“ vadovas (o ne kaip fizinis asmuo). Be to, ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad UAB „Aldista ir Ko“ dar nėra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu, tikėtinai paneigia ieškovo argumentus, jog atsakovas siekia dvigubo sumokėjimo už tą pačią skolą. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas nusprendė, kad ieškovas (kol kas) tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų.

Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės neargumentuotas (nurodant tik, kad, ieškovo nuomone - įsitikinimu, antstolės vykdymo veiksmus stabdyti „būtina“). Kita vertus, ieškovas nenurodė argumentų, leidžiančių manyti, kad šiuo metu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo (jeigu toks ir būtų priimtas) vykdymas galėtų pasunkėti ar juolab pasidaryti neįmanomas, pavyzdžiui, kad ieškovui nebūtų galimybės susigrąžinti išieškotas lėšas iš atsakovo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas R. Ž. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: teismas neteisingai įvertino ieškovo prašymą, netinkamai taikė procesines teisės normas (CPK 177 str., 183 str., 185 str.), pažeidė CK 1.5 str. nuostatas ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Tokiu būdu priėmė neteisingą nutartį, kuri pablogino ieškovo padėtį. Priimdamas nutartį, teismas vadovavosi teiginiais, bet ne įrodymais. Priešingai nei konstatavo teismas, yra reali grėsmė, kad teismo sprendimas gali tapti nebeįmanomu. Iš teismui pateikto ieškinio ir jo priedų turinio akivaizdu, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ir tikslingumą, tai yra, kad jų nepritaikius, teismo sprendimas gali pasunkėti ar tapti nebeįmanomu. Teismas net nedarė išvados, kad išieškoma pas antstolę suma, atsižvelgiant į tai, kad skolininkas yra fizinis asmuo, yra didelė. Vekselį pasirašė ieškovas, kaip juridinio asmens atstovas, tokiu atveju, išieškoma suma vykdomojoje byloje yra didesnė už Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. nustatytą uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo sumą (10 000 Lt.). Teismas nepagrįstai ir tendencingai iš anksto išsako savo nuomonę apie pagrindinį byloje įrodymą (vekselį), nors byla dar nepradėta nagrinėti. Tik nagrinėjant bylą bus aiškinamasi aplinkybės apie vekselio sudarymą, kas jį pasirašė kaip fizinis asmuo ar juridinio asmens atstovas ir kt. Todėl darytina prielaida, kad teismas buvo šališkas. Kadangi ieškovo reikalavimai yra turtinio pobūdžio, todėl šis faktas sudaro pagrindą tokias priemones taikyti, tuo labiau esant pagrįstam ieškinio reikalavimui.

Atsakovas UAB „Lemis Baltic“ ir trečiasis asmuo UAB „Aldista ir Ko“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Su tuo apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka.

Kaip paminėta, viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra reikalavimas, jog ieškovas tikėtinai pagrįstų ieškinį (CPK 144 str. 1 d.). Tikėtino ieškinio pagrindimo reikalavimas reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad dėl pareikštų reikalavimų pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-364/2012, 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011). Šiuo atveju įvertinęs byloje pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovo ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Priešingai, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas ieškinį pripažinti iš esmės nepagrįstu, dėl ko jis tikėtinai negalėtų būti patenkintas (CPK 144 str. 1 d.). Anot pirmosios instancijos teismo, tikėtiną ieškinio nepagrįstumą įrodo aplinkybės, jog pagal vekselio kopiją ieškovas pasirašė ieškinį kaip fizinis asmuo, o ne kaip UAB „Aldista ir Ko“ vadovas, ir trečiasis asmuo UAB „Aldista ir Ko“ dar nėra visiškai atsiskaitęs su atsakovu, todėl atsakovas nesiekia dvigubo apmokėjimo. Teismo argumentus, kad vekselį R. Ž. pasirašė kaip fizinis asmuo, o ne UAB „Aldista ir Ko“ vadovas, preliminariai paneigia byloje esantis atsakovo UAB „Lemis Baltic“ atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame nurodoma, kad „ieškovo ir trečiojo asmens vadovo vekselio išdavimas ieškovo naudai buvo sąlyga, kad ieškovas atsiimtų teismui pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo“. Byloje esantys duomenys taip pat įrodo, kad pradėti ir vykdomi atskiri išieškojimai tiek iš UAB „Aldista ir Ko“ pagal teismo sprendimu išduotą vykdomąjį raštą, tiek pagal šioje byloje ginčijamo vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą, todėl galimas dvigubas skolos išieškojimas atsakovo UAB „Lemis Baltic“ naudai.

Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, vertintina atsakovo (šiuo atveju UAB „Lemis Baltic), o ne jo (ieškovo) finansinė padėtis. Nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir išieškojus skolą pagal ginčijamą vekselį, nėra įrodymų, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas. Bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui apeliantas (ieškovas) nepateikė įrodymų, jog, išieškojus skolą pagal ginčijamą vekselį, ieškovui palankaus teismo sprendimu atveju nebūtų galimybės išsiieškoti lėšas iš atsakovo UAB „Lemis Baltic“. Tokie įrodymai nebuvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Patikrinus viešai prieinamus duomenis Juridinių asmenų registre (CPK 179 str. 3 d.), nenustatyta, kad atsakovo UAB „Lemis Baltic“ finansinė padėtis yra sunki ir dėl to galėtų būti apsunkintas tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Pagal paskutinio 2013 m. balanso duomenis atsakovo UAB „Lemis Baltic“ turto vertė sudarė 144 742 EUR (449 766 Lt), įsipareigojimų suma buvo 87 030 EUR (300 497 Lt), o iš jų trumpalaikiai įsipareigojimai tesiekė 48 562 EUR (167 674 Lt). Per 2013 m. bendrovė nepatyrė nuostolių: grynasis pelnas sudarė 523 EUR (1 805 Lt). Apie iš esmės pasikeitusią (pablogėjusią) atsakovo UAB „Lemis Baltic“ finansinę padėtį byloje nenustatyta.

Nenustačius bent vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos (šiuo atveju grėsmės teismo sprendimo įvykdymui), laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra pagrįstas.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta.

Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo dėl preliminaraus ieškinio nepagrįstumo, tačiau prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės išsprendė teisingai, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus atskirąjį skundą, apelianto (ieškovo) R. Ž. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė