Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Žaneta Ladygaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. B., privalėdamas pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1045-880/2017, pakeitusią to paties teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-444-522/ 2009 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą, mokėti lėšas sūnaus K. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį, pradedant nuo 2017 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, o taip pat nuo 2018 m. iki vaiko pilnametystės teikti papildomą sūnaus išlaikymą vienkartinėmis išmokomis kartą per metus po 100 Eur, sumokant juos iki naujų mokslo metų pradžios, tai yra prieš rugsėjo 1 dieną, indeksuojant šias sumas dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio nemokėjo lėšų sūnaus išlaikymui ir neteikė jokios kitos būtinos materialinės paramos vaikui, nors nuo 2015 metų kovo 5 d. vykdė individualią veiklą, gavo pajamas ir turėjo galimybę mokėti lėšas vaiko išlaikymui. Tokiu būdu jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas jo išlaikymui ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, dėl ko susidarė sūnaus išlaikymo įsiskolinimas.

2. Kaltinamasis D. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) santuokos su I. (tuo metu buvusia B., dabar jos pavardės nežino) metu gimė sūnus K. (Duomenys neskelbtini) santuoka teismo sprendimu buvo nutraukta, teismas nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su motina ir priteisė jam mokėti lėšas sūnaus išlaikymui. Iš pradžių buvo nustatyta išlaikymo suma kažkur po 150 litų. 2017 metais buvo teismo nutartimi pakeista išlaikymo suma: po 175 eurus kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, o taip pat nuo 2018 m. iki vaiko pilnametystės teikti papildomą sūnaus išlaikymą vienkartinėmis išmokomis kartą per metus po 100 eurų, sumokant juos iki naujų mokslo metų pradžios, tai yra prieš rugsėjo 1 dieną. Kad teismo nutartyje buvo įrašyta, jog nustatyta alimentų suma yra indeksuojama, jis net nematė. Nuo pat alimentų priteisimo pradžios tvarkingai alimentus mokėjo. Nuo 2015 metų kovo pradžios vykdo individualią veiką – atlieka įvairius statybos darbus. Darbo užmokestį gauna grynaisiais pinigais. Kai tik uždirbdavo pinigų, sūnaus išlaikymui jų pervesdavo. Jei 2018 metais jis alimentų nemokėjo, vadinasi tuo metu neturėjo darbo ir negavo pajamų. Alimentus pervedinėjo į buvusios sutuoktinės banko sąskaitą, nurodytą teismo nutartyje. 2019 metais jis pardavė butą. Visą iki tol susidariusį alimentų įsiskolinimą padengė, nes kitokiu būdu nebūtų galėjęs parduoti buto. Po buto pardavimo jokių pinigų į buvusios sutuoktinės sąskaitą nepervedinėjo, nes sūnus pradėjo skųstis, kad motina jam neduoda pinigų. Todėl jis nutarė pinigus pervedinėti į sūnaus sąskaitą Swedbank banke. Su sūnumi bendrauja pastoviai SMS žinutėmis. Sūnus atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) kaimą pas jo krikšto mamą, tad jie ir susitinka dažnai. Sūnui jis įvairiomis sumomis pervedinėja pinigus: arba pats nusprendžia ir perveda, arba kai jis paprašo kažkokios sumos. Kadangi nemoka naudoti internetine bankininkyste, tai jo paprašyta dabartinė sutuoktinė iš savo banko sąskaitos pervedinėja jo sūnui K. pinigus. Nuo 2022 m. kovo 15 d. iki 2023 m. spalio 6 d. pagal išimtus pavedimų išrašus, susidaro apie 500 eurų suma. Didesnio laikotarpio išrašų per internetinę bankininkystę išimti negalima, reikia vykti į banką. Tačiau jis ir anksčiau sūnui pinigus pervedinėjo (dabartinė sutuoktinė pervedinėjo jo prašymu), kai tik turėjo pinigų. Kiek pinigų yra jam pervedęs, nežino. Jis (kaltinamasis) jam ir asmeniškai į rankas duoda pastoviai įvairias pinigų sumas: ir 10, ir 20, ir 60 eurų. Kai tik susitinka, visuomet duoda. Daugiau jokiais kitais būdais jo materialiai nerėmė ir jokios kitokios paramos jam neteikė. Ką jis norėdavo, tą už jo (kaltinamojo) jam duotus pinigus ir nusipirkdavo. Su buvusia sutuoktine I. nebendrauja. Gal sūnus jai nesako apie tai, kad jis duoda asmeniškai ir perveda pinigus. Negalvojo, kad privalu alimentus sūnaus išlaikymui pervedinėti į buvusios sutuoktinės sąskaitą. Galvojo, kad galima pinigus pervesti ir į sūnaus sąskaitą. Iš antstolių kontoros nuo to laiko, kai pardavė butą ir pervedė didesnę pinigų sumą, antstoliai jam jokių pranešimų nesiuntė ir koks yra susidaręs jo alimentų įsiskolinimus, nežino. Taigi dėl pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta. Sutinka, kad tiek, kiek yra teismo nustatyta mokėti lėšų vaiko išlaikymui, jis nemokėjo. Susidariusį alimentų įsiskolinimą įsipareigoja per kurį tai laiką padengti, pervedant lėšas į buvusios sutuoktinės sąskaitą. Patvirtina, kad nuo 2015 metų kovo 5 d. vykdo individualią veiklą, dar, tiesa, 2021 metų pradžioje dirbo apie 3 savaites UAB ,, (duomenys neskelbtini)”. Tačiau, gaudamas darbo užmokestį, jis sūnaus išlaikymui lėšų į buvusios sutuoktinės sąskaitą nepervedinėjo, tai yra nemokėjo lėšų sūnaus išlaikymui. Supranta, kad įvykdė nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius BK 164 straipsnyje numatytą nusikaltimą patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

3.1. Nukentėjusiojo K. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jo tėvai D. B. ir I. Š. yra išsiskyrę. Kuriais metais jie išsiskyrė, nežino. Tačiau žino, kad nuo tėvų skyrybų datos teismas tėvui priteisė alimentus – jo išlaikymą. Kokia pradinė suma (litais) buvo priteista mokėti, nežino, tik žino, kad galutiniu teismo sprendimu 2017 metais priteista mokėti kas mėnesį po 175 eurus ir kiekvienais metais prieš naujus mokslo metus – po 100 eurų. Kiek žino, tėvas alimentų nemokėjo. Tačiau, žino, kad tėvas pardavė kažkokį butą, tai sumokėjo 3000 eurų ir tokiu būdu iš dalies padengė alimentų įsiskolinimą. Tačiau, kuriais tai buvo metais, nežino. Su tėvu bendrauja labai mažai. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame kaime gyvena jo močiutės sesuo ir jis (nukentėjusysis) kartais pas ją svečiuojuosi. Kai būnu pas tą tetą, kartais susitinka su tėvu, ir tai, kai jis ateina pas tą tetą kažkokiu tai reikalu. Tai yra, jis ateina pas tetą ne todėl, kad jis (nukentėjusysis) yra atvykęs, o dėl kažkokio reikalo, susijusio su teta. Tėvas nerodo jokios iniciatyvos bendrauti su juo. Jei jis (nukentėjusysis) į jį kreipiasi ar paprašo, kad jį pavežtų iki (duomenys neskelbtini) kaime gyvenančios tetos, tai jis paveža. Kai būna (duomenys neskelbtini) pas tetą, kelis kartus yra paprašęs tėvo pinigų, tai jis jam duodavo po kokių 10-20 eurų. Būdavo, kad jis tėvui SMS žinute parašydavo, prašydamas pinigų (kažkokios konkrečios sumos – kokių 10-20 eurų), tai tėvas juos jam pervesdavo. Kartais paprašydavo ir šiek tiek didesnių sumų, tai jis irgi pervesdavo. Prieš Naujuosius metus ar Kalėdas yra kelis kartus pats jam dovanų pervedęs po 50 eurų. Dar, tiesa, 18-ojo gimtadienio proga pats savo iniciatyva jis jam dovanų pervedė 50 eurų. Jo banko sąskaita yra Swedbank banke. Nuo 2021 metų turi savo vardu sąskaitą. Vakar specialiai peržiūrėjo savo banko sąskaitos išrašą, tai matė, kad dar 2021 metais nebuvo tėvo jokių jam darytų pavedimų, o nuo 2022 metų sausio 1 dienos iki 2023 metų spalio 25 d. iš viso tėvo buvo pervesta 480 eurų. Tai yra bendra suma - imant ir Naujųjų Metų, Kalėdų bei gimtadienio dovanas. Po to, kai jam suėjo 18 metų, tėvas irgi pervedinėja pinigus, kai jis jo to paprašo. Mamai tėvas jokių pinigų nepervedinėja ir alimentų įsiskolinimo nedengia. Taigi tėvas jam padeda tik tomis sumomis, kiek jis pats paprašo. Kažkada tai, labai seniai, net neprisimena kuriais metais, jis buvo nuvežęs apsipirkti, bet tik vieną kartą. Daugiau jis jokiais būdais jo neremia ir neprisideda prie išlaikymo. Mama ir tėvas jokiais būdais, jokiomis ryšio priemonėmis nebendrauja. Tėvas šiuo metu turi kitą šeimą, turi pradinėje klasėje besimokančią dukrą. Jų šeima gyvena normaliai, tikrai nėra nepritekliaus. Tėvas yra mūrininkas. Dienomis jo namuose nebūna, būna išvykęs į darbą. Supranta, kad tėvas kažkur dirba neoficialiai.

3.2. Liudytojos I. Š. parodymai, kad su ja gyvena sūnus K. B, gim. 2005 m. Su vaiko tėvu D. B. yra išsiskyrę. 2009 m. liepos 15 d. teismas sprendimu priskyrė, kad sūnus gyvena su ja, o tėvas vaiko išlaikymui turėjo mokėti kas mėnesį po 250 litų iki kol vaikui sukaks 18 metų. Su buvusiu vyru nebendrauja, nepalaiko jokio ryšio, nebent skambindavo primindavo, kad turi sūnų, kurį reikia išlaikyti ne jai vienai ir kad mokėtų pinigus vaiko priežiūrai. Iš buvusio vyro jokio atsakymo negaudavo, visuomet sakydavo, kad neturi pinigų, niekur nedirba. Sūnus su tėvu bendrauja į metus kartą, du. 2017 metais kreipėsi į Širvintų r. apylinkės teismą dėl vaiko išlaikymo padidinimo, kadangi vaikas buvo pradėjęs lankyti papildomą būrelį. Tuomet jie pasirašė taikos sutartį, kur vyras įsipareigojo iki vaiko pilnametystės mokėti po 175 eurus ir vienkartines išmokas kartą per metus iki rugsėjo 1 d. Vyras toliau nevykdė savo įsipareigojimų ir jokių pinigų iš jo negavo. Tiksliai negali pasakyti datos, bet jai antstoliai pervedė į jos banko sąskaitą apie 3000 eurų už vaiko išlaikymą iš vyro skolos. Daugiau jokių pinigų iš buvusio vyro negavo. (Duomenys neskelbtini) vėl kreipėsi į antstolių kontorą, kad paskaičiuotų, kiek jai D. B. yra skolingas už vaiko išlaikymą. Jie paskaičiavo 5400 eurų iki konkrečiai šių metų (duomenys neskelbtini), kai vaikui sukako 18 metų. Vyras visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo nei finansiškai, nei fiziškai, nei psichologiškai. Sūnus išėjo į mokslus ir norėtų, kad šie pinigai būtų skirti jo studijoms, kad nors taip tėvas prisidėtų prie vaiko gerovės. Kiek jai žinoma, D. B. tikrai yra dirbantis, pajamas gauna, taip pat augina dukrą, kurią išlaiko, remontuojasi namus, važinėja kas dieną į darbą apie 120 km. Tai mano, tikrai turi galimybių išlaikyti ir pirmąjį savo vienintelį sūnų. Buvęs vyras į jos žodinius prašymus prisidėti prie vaiko išlaikymo nereaguoja, todėl nutarė kreiptis į policiją pagalbos, kadangi nesilaiko teismo nutarties.

3.3. Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-444-522/2009, iš kurio matyti, kad buvo nustatyta nepilnamečio vaiko K. B. gyvenamoji vieta su mama I. B. jos gyvenamojoje vietoje. Tėvas D. B. įpareigojamas teikti sūnaus K. B., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą: nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsigaliojimo dienos iki 2011 m. lapkričio 1 d. – po 150 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis, o nuo 2011 m. lapkričio 1 d. – po 250 litų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

3.4. Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045-880/2017, kuria patvirtinta taikos sutartis, iš kurios matyti, kad D. B. mokės sūnui K. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 175 eurų kas mėnesį, pradedant nuo 2017 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, o taip pat nuo 2018 m. iki vaiko pilnametystės teiks papildomą sūnaus išlaikymą vienkartinėmis išmokomis kartą per metus po 100 eurų, sumokant juos iki naujų mokslo metų pradžios, tai yra prieš rugsėjo 1 dieną, indeksuojant šias sumas dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

3.5. Sodros duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad D. B. nuo 2015 m. kovo 05 d. vykdo individualią veiklą, laikotarpyje nuo 2021 m. sausio 27 d. iki 2021 m. vasario 19 d. – dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)”.

3.6. Antstolės Vilmos Leskevičienės 2023 m. spalio 12 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad D. B. įsiskolinimas iki sūnaus K. B. pilnametystės, tai yra (duomenys neskelbtini) sudaro 5 377,64 Eur.

3.7. Užimtumo tarnybos Širvintų skyriaus 2023 m. spalio 10 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad D. B. skyriuje nuo 2009 m. liepos 15 d. buvo registruotas bedarbiu 4 kartus: nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2011 m. vasario 21 d. (darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu); nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. liepos 16 d. (darbo paieška nutraukta, pradėjus verslą); nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2013 m. birželio 7 d. (darbo paieška nutraukta, pradėjus verslą); nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. balandžio 16 d. (darbo paieška nutraukta, pradėjus verslą).

4. Visi aukščiau nurodyti bylos duomenys yra gauti teisėtais būdais ir laikytini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme. Šių įrodymų visuma leidžia tiksliai nustatyti visas byloje įrodinėtinas aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, kadangi privalėdamas pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1045-880/2017, pakeitusią to paties teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-444-522/2009 patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą, mokėti lėšas sūnaus K. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 175 eurų kas mėnesį, pradedant nuo 2017 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, o taip pat nuo 2018 m. iki vaiko pilnametystės teikti papildomą sūnaus išlaikymą vienkartinėmis išmokomis kartą per metus po 100 eurų, nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio nemokėjo lėšų sūnaus išlaikymui ir neteikė jokios kitos būtinos materialinės paramos vaikui. Pats kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Jo parodymus patvirtina bei papildo nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, Sodros, Užimtumo tarnybos, antstolės pateikta pažyma, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Atsižvelgiant į kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, akivaizdu, kad jis, tokiais savo veiksmais (neveikimu), žinodamas, kad turi pareigą pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą ir galėdamas tą pareigą vykdyti, sąmoningai jos nevykdė, nors tam nebuvo jokių esminių, nenugalimų ir objektyvių kliūčių, susijusių su jo sveikata, turtine padėtimi ir/ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis, dėl ko (duomenys neskelbtini) susidarė 5 377,64 Eur įsiskolinimas. Visa tai reiškia, kad kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 164 straipsnį. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą jokių abejonių nekelia.

5. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nagrinėjamu atveju nėra kliūčių surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą.

6. BK 164 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

6.1. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

6.2. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) (BK XXIII skyrius), praeityje neteistas, baustas administracine tvarka vieną kartą už mažai pavojingą nusižengimą, vykdo individualią veiklą. Skiriant bausmę, taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos aplinkybes, jos padarymo motyvus.

6.3. Esant visoms šioms aplinkybėms, yra pagrindo manyti, jog bausmės paskirtis (nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) nagrinėjamu atveju bus pasiekta prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu. Įvertinus kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kartu su laisvės apribojimo bausme intensyvi priežiūra kaltinamajam neskiriama – vietoj jos kaltinamajam skiriamas įpareigojimas, kuris, teismo vertinimu, prisidės prie teigiamos jo elgesio korekcijos.

6.4. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, remiantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

7. Kardomosios priemonės nepaskirtos, nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikomas, proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, be intensyvios priežiūros, įpareigojant D. B. per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. B. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant D. B. per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą (tame tarpe ir griežtesnę) sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.