Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. R., institucijos atstovei Ilonai Marijai Jakštienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, informacijos apie asmens baustumus byloje nėra, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., 163⁵ str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 5 d., 13.30 val., (duomenys neskelbtini), Kauno r., patikrinta UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra A. R.. Patikrinimo metu nustatyta, kad sandėlio patalpose T. P. vykdė atsikaitymą grynais pinigais su klientu už duonos gaminius. Už gautus pinigus išrašė kvitą knygelės sąskaitą. Su T. P. nėra sudaryta darbo sutartis, dėl atlyginimo tarėsi su administracijos darbuotoju. T. P. pateikė išrašytų sąskaitų knygelę, kurioje laikotarpyje nuo 2015-05-30 iki 2015-06-05 buvo išrašytos 32 sąskaitos, bendrai 266,05 Eur sumai. Pagal šias sąskaitas klientams nebuvo išduoti pinigų apskaitos dokumentai (elektroninės kasos aparato kvitai, pinigų priėmimo kvitai, ar kasos pajamų orderiai). Šiais veiksmais A. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. 99 str. reikalavimus, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d., nutarimo Nr. 179, 3 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, nuoširdžiai gailisi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., 163⁵ str. 1 d. įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės (b. 1. 1-4), operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad patikrinimo metu T. P. sandėlio patalpose vykdė atsiskaitymą grynais pinigais su klientu už duonos gaminius ir iš turėtos sąskaitų knygelės išrašė 2015-06-05 sąskaitą Nr. 14 11,76 Eur sumai. T. P. darbo sutarties nėra sudaręs, dėl atlyginimo tarėsi su administracijos darbuotoju. Dirba nuo 2015-06-01, patikrinimo dieną, t.y. 2015-06-05 dirba nuo 7 val., iki 19 val. Dokumentų poėmio aktu buvo išimta sąskaitų knygelė ir komercinių pasiūlymų kainininkas. Pagal išimtas sąskaitas, kuriose nenurodomi pirkėjo ir pardavėjo rekvizitai, PVM kaina, nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2015-05-30 iki 2015-06-05 buvo išrašytos 32 sąskaitos bendrai 266,05 Eur. Pagal šias sąskaitas pirkėjams nebuvo išrašyti pinigų priėmimą patvirtinantys dokumentai EKA kvitai ar kasos pajamų orderiai (b. 1. 5, 6), faktų fiksavimo pažyma, iš kurios matyti, kad T. P. vykdė atsiskaitymus grynaisiais pinigais su klientu ir išrašė kvitą-sąskaitą 11,76 Eur sumai (b. 1. 7, 8), T. P. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad VMI darbuotojų patikrinimo metu, įmonės sandėlio patalpose pardavė pirkėjui duonos gaminių už 11,76 Eur, išrašė sąskaitą Nr. 14. Įmonėje dirba nuo birželio 1 d., darbo sutarties nėra sudaręs, dėl atlyginimo ir darbo sąlygų tarėsi su administracijos darbuotoju. Šiandien pradėjo dirbti 7.00 val., baigs 19.00 val. (b. 1. 9), A. R. paaiškinimai, kuriuose nurodė, kad jų sandėlyje dirba 4 sandėlininkai. Įmonės poreikiams patenkinti yra reikalingi 3 sandėlininkai, tačiau vienas iš jų laukia sąnario operacijos, todėl T. P. pasikvietė pasižiūrėti kaip atrodo darbas sandėlyje, o nuo birželio 8 dienos jis bus priimtas į darbą. Taip pat įmonės darbuotojams yra suteikta galimybė apsipirkti mažesnėmis kainomis, paimant produkciją iš įmonės sandėlio ir atsiskaitant parduotuvės kasoje. Su kiekvienu klientu yra vedamos derybos dėl kainų nuolaidų, pristatymo atsižvelgiant į konkurentų pasiūlymus ir UAB (duomenys neskelbtini) galimybes tiekti klientams produkciją. Mažesnės kainos ar didesnės nuolaidos yra taikomos lojaliems klientams, kurie daugiausia prekiauja jų produkcija, parduoda didesniais kiekiais, stabiliai atsiskaitinėja, todėl ir yra sudaryti skirtingi kainoraščiai. Taip pat, klientams kurie patys atvyksta į kepyklą taikomos geresnės sąlygos, nes nėra transporto išlaidų (b. 1. 10, 11), dokumentų poėmio aktas, kuriame matyti, kad paimta 2015-05-30 – 2015-06-05 sąskaitų knygelė (b. 1. 12), sąskaitų kopijos, kurios patvirtina, kad buvo išrašinėjamos sąskaitos (b. 1. 13-16).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Taip pat dėl bandomojo laikotarpio LVAT yra konstatavęs, kad DK numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu - ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Šį taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.). Tokiu būdu darbuotojo išbandymas bet kurios darbo sutarties šalies iniciatyva negali būti sulygstamas jokiu kitu būdu, išskyrus darbo sutarties sudarymą. Įtvirtinant šią nuostatą DK buvo siekiama, kad visi asmenys įstatymų nustatyta tvarka galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto (N575-547/2012).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkte nurodyta, kad Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas daryti išvadai, kad T. P. dirbo darbą, tai yra realiai atliko darbo funkcijas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens UAB (duomenys neskelbtini) vadovaujamoje įmonėje, nesudarius darbo sutarties, taip pat, nebuvo išrašyti pinigų priėmimą patvirtinantys dokumentai, šiais veiksmais A. R. padarė pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., 163⁵ str. 1 d. todėl yra baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Duomenų apie A. R. administracinius baustumus byloje nėra, todėl laikytina, kad tokio pobūdžio administracinius teisės pažeidimus padarė pirmą kartą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino padaręs pažeidimus, nuoširdžiai gailisi, nelegalus darbas truko neilgą laiką, be to tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas mano, kad net ir minimali už nelegalų darbą bauda būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Teismo įsitikinimu paskyrus mažesnę baudą nei už nelegalų darbą sankcijoje numatyta minimali, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 41³ str. 1 d., 163⁵ str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., 163⁵ str. 1 d., ir skirti

už pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą;už pažeidimą numatytą ATPK 163⁵ str. 1 d. – 72 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų) baudą.

Paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.