Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Sigita Bieliauskienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarimo, kuriuo A. S. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimas paliktas nepakeistas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimu A. S. nubaustas pagal ATPK 124² str. 1 d. 400 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 mėnesiams dėl to, kad jis, 2012 m. rugpjūčio 29 d., apie 09.58 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 21, 28, 88.2 punktų reikalavimus, t.y. vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, prieš apsisukdamas neparodė posūkio signalo, apsisukdamas kirto horizontalaus KET ženklinimo 1.3 (dviguba ištisinė) liniją, ko pasekoje iš paskos važiavęs automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, A. S. jį apskundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, kuris 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi pažeidėjo skundo netenkino ir Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimą paliko nepakeistą. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad A. S. kaltė įrodyta byloje esančių įrodymų visuma. A. S. parodymai, jog jis nesukėlė pavojingos situacijos, kelias buvo tuščias, greta nebuvo jokių automobilių, kurie buvo priversti staigiai keisti judėjimo kryptį ar stabdyti, paneigti tiesiogiai pavojingos situacijos sukėlimo aplinkybes mačiusių pareigūnų A. D. ir D. J. parodymais. Kaip nurodė teismas, netikėti tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų parodymais, nėra pagrindo, nes jų parodymai duoti teisme neprieštarauja byloje surinktiems kitiems įrodymams. Nenustatyta, kad šie liudytojai būtų susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu kokiais nors ryšiais, siektų jam pakenkti ir būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus. A. S. paskirta nuobauda negali būti laikoma per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo konstatuota, kad nuobaudos nepaskyrimas ar jos sušvelninimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 str.

Apelinto teigumu, teismas nepagrįstai rėmėsi vien jį kaltinančiais įrodymais – policijos pareigūnų parodymais ir jų tarnybiniais pranešimais, ignoruodamas nubaustojo paaiškinimus ir jo pateiktą rašytinę medžiagą. Pažymi, kad remtis pareigūnų parodymais nebuvo jokio pagrindo, nes jų parodymai prieštaringi, esminėse detalėse nesutapo, todėl negalėjo būti vertinami kaip patikimi. Suteikiant vien žodiniams pareigūnų parodymams didesnę įrodomąją galią, nerenkant bei netiriant kitų įrodymų, o nuoseklius, išsamius ir pagrįstus įrodymais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus traktuojant tik kaip gynybinę poziciją, buvo grubiai pažeisti įstatymų reikalavimai. Pažymi, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog esant prieštaravimams tarp pareigūnų ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens parodymų, būtina nustatyti kitus įrodymus. Jų nesant ar esant nepakankamai, bet kokios abejonės traktuojamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Skunde taip pat nurodoma, kad pareigūnų automobilis buvo aprūpintas vaizdo įrašymo priemonėmis ir fiksavo pažeidimą, t.y. kai jis apsisuko, policijos automobilis jį jau vijosi (tai nurodyta A. D. tarnybiniame pranešime). Tačiau pareigūnai sąmoningai neišsaugojo ir nepridėjo prie bylos jo sustabdymą galėjusį patvirtinti vaizdo įrašą, nes teismui pateiktas vaizdo įrašas patvirtintų apelianto versiją dėl judėjimo intensyvumo, bei paneigtų pareigūnų parodymus dėl kliūčių kitoms transporto priemonėms sudarymo. Apelianto nuomone, teismas turėjo imtis priemonių išsisaiškinti, kodėl šis įrodymas nebuvo panaudotas tiriant pažeidimo padarymo aplinkybes.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutiktina su išvada, jog A. S. kaltė, padarius ATPK 124² str. 1 d. (pavojingas vairavimas) numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta. Veika kvalifikuota teisingai, nuobauda paskirta, atsižvelgiant į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes,

A. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei nutarimu paskirta administracinė nuobauda už paeiliui padarytus kelis eismo taisyklių pažeidimus ir pavojingą vairavimą. Nuobauda paskirta už tai, jog jis, vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, prieš apsisukdamas neparodė posūkio signalo, apsisukdamas kirto horizontalaus KET ženklinimo liniją, ko pasekoje iš paskos važiavęs automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti, t.y. buvo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai, numatyti KET 21, 28, 88.2 punktuose.

Ginčo dėl naudojimosi telefonu ir dvigubos ištisinės linijos kirtimo nėra. Tačiau A. S. neigia vairavęs pavojingai ir tokiais savo veiksmais sukėlęs grėsmę kitiems eismo dalyviams. Tokiu būdu nubaustasis prašo pritaikyti jam kitą ATPK straipsnį ir paskirti adekvačią nuobaudą.

ATPK 124² str. 1 d. numatyta atsakomybė už pavojingą vairavimą, kuris apibrėžiamas kaip transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, administracinė atsakomybė pagal ATPK 124² str. 1 d. numatyta už šias alternatyvias veikas: 1) vairuotojui vienu metu ar paeiliui padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui; 2) vairuotojui padarius KET pažeidimus, sukėlusius pavojingą situaciją, tai yra privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog buvo laikomasi įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 str. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga bei apklausė patį pažeidėją ir liudytojus A. D. ir D. J.. Byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leido apylinkės teismui pagrįstai konstatuoti, jog A. S. kaltas dėl to, kad labai judrioje gatvėje, apsisukdamas tam neskirtoje vietoje, t.y. tokiam manevravimui neleistinoje vietoje, privertė paskui jį važiuojančias transporto priemones staigiai stabdyti.

Liudytojas A. D., pagarsinus jo tarnybinį pranešimą, teisme parodė, kad stovėjo maždaug Ukmergės g. – Žadeikos g., prie Volvo centro. Pastebėjo automobilį, kurio vairuotojas naudojosi telefonu. Buvo didelis automobilių srautas. Įsijungė švyturėlius, bet automobilį pavijo Ukmergės g. - Perkūnkiemio g. ir Perkūnkiemyje automobilį (duomenys neskelbtini) sustabdė. Ten yra trys eismo juostos. A. S. važiuodamas be jokio posūkio signalo pradėjo stabdyti ir iš galo važiuojantis automobilis pradėjo stabdyti. Buvo didelis automobilių srautas, vijosi pažeidėją ir negalėjo stabdyti kitų eismo dalyvių, kad paliudytų. Policijos pareigūnų automobilyje yra vaizdo medžiaga, tik nežino, kiek laiko saugoma ta medžiaga. Ar kalbėjo pažeidėjas telefonu negali pasakyti, bet telefonas visą laiką buvo prie ausies. Praėjo didelis laiko tarpas ir neatsimena koks buvo kitas automobilis. Jis su kolega įvykį stebėjo iš šono, jie pradėjo vytis, kai A. S. suko per dvigubą ištisinę juostą. A. D. negali atsakyti, koks buvo automobilių išsidėstymas tuo metu, neprisimena, ką pažeidėjas parašė protokole. Aptardami eismo įvykį policijos pareigūnai A. S. išdėstė savo poziciją dėl pažeidimo, kuri yra užfiksuota protokole. Pasak A. D., A. S. turbūt nieko nematė, nes naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Liudytojas paaiškino, kad policijos pareigūnai išvažiavo A. S. stabdyti manydami, kad jis važiuos tiesiai, bet tada pažeidėjas pakeitė važiavimo kryptį ir važiavo atgal. Tada policijos pareigūnai apsisuko saugiai, kitaip nei pažeidėjas, ir tai užtruko, todėl A. S. spėjo nutolti. Stabdė pažeidėją pagal instrukcijas, pažeidėją sustabdė važiuojantį. Neturi techninės galimybės parodyti vaizdo medžiagos pažeidėjui vos jį sustabdžius. Jei yra užfiksuotas greičio viršijimas, tai policijos pareigūnai turi parodyti tą pažeidimą. Pagal instrukciją policijos pareigūnai privalo parodyti asmeniui greičio viršijimo medžiagą, siekiant išsiaiškinti tam tikras aplinkybes. Automobilis buvo sustabdytas ir jis pakvietė pažeidėją į tarnybinį automobilį, kuriame bendravo jo kolega (b.l. 44-45).

Analogiškas pažeidimo padarymo aplinkybes teisme parodė ir liudytojas D. J., kuris papildomai paaiškino, kad už automobilio (duomenys neskelbtini) važiavo krovininis automobilis. Pastebėjo, kad krovininis automobilis staigiai pradėjo stabdyti. Vėliau pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) automobilis jau važiuoja kita puse kirtęs ištisinę juostą. Vaizdo įrašymo priemonės įsijungia automatiškai, kai įjungiamas automobilio degimas. Įrašas išsisaugo kietajame diske, kurį po kiek laiko užrašo naujas įvykis, o senąjį ištrina. Vaizdo įrašas būtų buvęs, jei pažeidėjas būtų kreipęsis ankščiau. A. S. galėjo nagrinėjimo metu prašyti vaizdo įrašo. Pažeidėjas buvo atėjęs prie tarnybinio automobilio, nes pareigūnai turi patikrinti, ar yra greičio viršijimo nuotraukų. Atsakydamas į A. S. klausimą D. J. nurodė, kad A. S. rodė kito pažeidimo nuotraukas, kuriame užfiksuotas greičio viršijimas, nes turėjo išsiaiškinti, ar tada važiavo A. S.. Nuotraukas pamatęs asmuo turi pasakyti, ar jis vairavo tuo metu automobilį (b.l. 46).

Netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes, priešingai nei nurodo apeliantas, jų parodymai yra nuoseklūs, sutampantys bei atitinką rašytinę medžiagą (administracinio teisės pažeidimo protokole ir tarnybiniame pranešime užfiksuotas pažeidimo padarymo aplinkybes). Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojų, vykdžiusių tarnybines pareigas, parodymų tikrumu, nes byloje nėra duomenų apie jų suinteresuotumą bylos baigtimi, tokių duomenų (logiškų) nenurodo ir apeliantas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai pagrįstai įvertinti kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pažeidėjo elgesys, kai intensyvaus eismo gatvėje, apsisukamas ne tik kad tam neskirtoje vietoje, bet ir nerodant jokio įspėjamo posūkio signalo, įvertinant tai, kad vairuotojas dar ir naudojasi telefonu, negali būti vertinamas kaip mažiau pavojingas.

Darytina išvada, kad surinktų faktinių duomenų pakanka pažeidimui įrodyti. Aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar paties pažeidimo įvykdymu, nenustatyta, todėl nutartyje konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis, veika pagal ATPK 124² str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Atsakant į skundo argumentus dėl vaizdo įrašo neprijungimo prie nagrinėtinos bylos medžiagos, pažymėtina, kad A. S. iškart po sustabdymo neginčijo pažeidimo padarymo aplinkybių, tai patvirtina ir jo ranka surašytas paaiškinimas, ir tik paskyrus jam nuobaudą, kuri nubaustojo nuomone yra per griežta, jis apskundė pareigūnų nutarimą, savaip interpretuodamas jo sustabdymo aplinkybes. Tai, kad įrašas buvo daromas, tačiau nesant būtinybės jį išsaugoti (pareiškėjas sutiko su pažeidimu, gailėjosi ir neišreiškė pageidavimo jį prijungti prie bylos), buvo panaikintas, patvirtina policijos pareigūnų A. D. ir D. J. parodymai bei Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pateiktas atsakymas į teismo užklausimą. Kaip jau buvo paminėta, pavojingas vairavimas yra tik viena iš alternatyvių straipsnio dispocijoje numatytų veiksmų, todėl net ir be jų, kiti du padaryti KET reikalavimų pažeidimai leidžia juos padariusio asmens veiksmus kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį ir paskirti jo sakcijoje numatytą nuobaudą. Bylos medžiaga neleidžia abejoti faktinėmis bylos aplinkybėmis. Todėl A. S. teiginiai dėl pareigūnų šališkumo atmetami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.