Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Eglės Kiaurakytės ir Remigijaus Armino, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant pareiškėjos AB „Lesto“ atstovei Jolantai Zabitytei, atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovui Vidui Vanagui, 2012 m. birželio 4 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lesto“ skundą atsakovui Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui D. K. dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2012-03-30 sprendimo Nr.14.4.OV-84 „Dėl žalos atlyginimo“ panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nesutinka su priimtu sprendimu ir prašo jį panaikinti. Nurodo, jog bendrovė tyrė trečiojo suinteresuotojo asmens D. K. pareiškimą dėl elektros prietaisų neveikimo 2011 m. gruodžio 9 d. D. K. ir A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute. Nustatė, jog jokių gedimų 0,4 kV oro linijoje L-400 iš TR-9 ir transformatorinėje TR-9 trečiojo suinteresuotojo asmens pareiškime nurodytu laiku užfiksuota nebuvo. Akcentuoja, jog joks gedimas bendrovės skirstomuosiuose tinkluose laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 8 d. vakaro iki 2011 m. gruodžio 9 d. ryto užfiksuotas nebuvo. Įvertinus tai, kad Klaipėdos regione nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d. buvo paskelbta ekstremali situacija, bendrovė raštu informavo tretįjį suinteresuotą asmenį, jog vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau – ir Taisyklės), 144.1 punktu, neturi teisinio pagrindo atlyginti D. K. patirtos žalos. Tretysis suinteresuotas asmuo apskundė jų sprendimą išankstinei ginčų nagrinėjimo ne teisme institucijai – Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, kuris priėmė ginčijamą sprendimą. Skundžiamame sprendime konstatuota, kad AB „Lesto“ nepateikė įrodymų, jog sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui, todėl nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos („force majeure“) aplinkybėms taisyklių. Teigia, kad neaišku, kuo remiantis atsakovas konstatavo, jog sutartis neįvykdyta. Akcentuoja, jog įrodymų, kad 2011 m. gruodžio 8-9 dienomis bendrovės skirstomuosiuose tinkluose, kuriais elektros energija tiekiama į trečiojo suinteresuoto asmens butą, įvyko gedimai, nėra, todėl visiškai tikėtina, kad tretysis suinteresuotas asmuo D. K. žalą patyrė dėl savo vidaus elektros tinklo gedimo. Mano, kad skundžiamas aktas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.

Tretysis suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepimo į skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 59).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Lietuvos Respublikos administracinių teismų steigimo įstatymo 1 straipsnis numato, kad skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (t.y. pareigų nevykdymo) nagrinėti steigiami specializuoti administraciniai teismai. Administracinių teismų kompetenciją nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) ir kiti įstatymai. ABTĮ 15 straipsnis apibrėžia bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai ratą. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, CPK 22 straipsnis). Taigi, bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja AB „Lesto“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2012 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 14.4.OV-84, kuriuo pripažinta, jog elektros energijos tiekėjas – AB „Lesto“ nepakankamai motyvavo atsisakymą atlyginti žalą trečiajam suinteresuotam asmeniui, nes elektros energijos tiekėjas nepateikė Civiliniame kodekse nurodytų įrodymų, atleidžiančių jį nuo žalos atlyginimo. D. K. (procesinė padėtis nagrinėjamoje byloje – tretysis suinteresuotas asmuo) pasiūlyta kreiptis į teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-63 (toliau – ir Nuostatai), Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau – ir Taisyklės).

Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Valstybinė energetikos inspekcija yra valstybinę energetikos kontrolę atliekanti institucija. Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimas gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 9 straipsnio 4 dalis). Valstybinė energetikos inspekcija yra viešojo administravimo subjektas. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, jog Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Nuostatų 10.11 punktas nustato, jog Valstybinė energetikos inspekcija išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, gamtinių sistemų įrengimo, vartotojų sistemų prijungimo sąlygų bei perdavimo, laikymo, skirstymo ar SGD sistemų techninės saugos ir patikimumo, šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ir neveikimo.

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog jis priimtas išnagrinėjus trečiojo suinteresuoto asmens elektros energijos vartotojos D. K., adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl patirtų nuostolių atlyginimo dėl elektros energijos tiekėjo (pareiškėjos AB „Lesto“) nekokybiškai tiektos elektros energijos. Įstatymo 34 straipsnio 13 dalyje nurodyta, jog vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus šio straipsnio 16 dalyje nustatytam terminui, o 34 straipsnio 16 dalyje nurodyta, jog ginčo šalys per 30 dienų nuo vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Įstatymo 34 straipsnio 17 dalis nustato, jog įsigaliojęs vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Įstatymo 34 straipsnio 16 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 4 punkto nuostatas Vilniaus apygardos teismas išimtine kompetencija turėtų nagrinėti ginčą tarp pareiškėjos AB „Lesto“ ir atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus dėl 2012 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 14.4.OV-84 „Dėl žalos atlyginimo“ panaikinimo. Nors skundžiamas aktas ir priimtas viešojo administravimo subjekto, tačiau Įstatymo 34 straipsnio 2, 13 ir 16 dalyse yra įtvirtinta išimtinė Vilniaus apygardos teismo kompetencija nagrinėti bylas dėl vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančių institucijų priimtų sprendimų, kuriais ginčas išsprendžiamas iš esmės. Nagrinėjamu atveju, ginčas kilo tarp vartotojo – trečiojo suinteresuoto asmens D. K. ir elektros energijos įmonės – pareiškėjos AB „Lesto“, kurių ginčą privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjo atsakovas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti yra pažymėjusi, kad administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcija atribojama ne vien pagal teisiniame santykyje, iš kurio kilo ginčas, dalyvaujančius subjektus, tačiau ir pagal paties teisinio santykio pobūdį. Taip pat ne kartą yra pažymėjusi, jog administracinių teismų kompetencijai paprastai nėra priskirtinas ginčų, kurių išsprendimas siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu, nagrinėjimas (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutartis byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus apskrities viršininko administracija).

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjos skunde keliami reikalavimai kildintini iš sutartinių teisinių santykių (D. K. ir AB „Lesto“ 2010 m. lapkričio 23 d. sudarytos Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties netinkamo vykdymo, dėl ko tretysis suinteresuotas asmuo galimai patyrė nuostolius), o tokio pobūdžio ginčams yra nustatyta išankstinė jų sprendimo ne teisme tvarka, todėl kyla abejonių, ar ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio ir, ar gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegijai iškilus pagrįstų abejonių dėl šios bylos priskirtinumo nagrinėti administraciniams teismas, pripažįstama, jog tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją išspręsti klausimą dėl bylos priskirtinumo nagrinėti atitinkamos kompetencijos teismui (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, 105 - 106 straipsniais,

nutarė:

kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl šios bylos nagrinėjimo priskyrimo atitinkamam teismui, prašymą paduodant per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Nutartis neskundžiama.