Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarimo, kuriuo buvo atmestas I. G. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio nutarimas, kuriuo I. G. pagal ATPK 124² str. 1 d. paskirta 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams, paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2011 m. gegužės 16 d., apie 14.15 val., Vilniuje, Jasinskio g., vairuodama automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš šalutinio kelio ir sukėlė pavojingą situaciją, priversdama automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį, ko pasėkoje jis atsitrenkė į kelio bortą, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 4, 9 ir 158 punktų reikalavimus ir padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio nutarimu I. G. už ATPK 124² str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams.

Nesutikdama su nutarimu I. G. padavė skundą prašydama panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutarimu skundo netenkino ir nutarimą paliko nepakeistą.

I. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Asmuo administracine tvarka baudžiamas tik nustačius, kad jo veikoje yra visi būtinieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Visos bylai reikšmingos aplinkybės nustatomos remiantis įrodymais. ATPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylai teisingai išspręsti reikšmingi duomenys yra nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad įrodymus organas (pareigūnas) įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2625/2011, N575-2433/2011 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, ATPK 124² str. 1 d. pažeidimas gali būti padaromas dviem alternatyviomis veikomis: vairuojant transporto priemonę ir vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, arba Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pažeidėjai administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją.

Minėta ATPK norma yra blanketinė, nukreipianti į Kelių eismo taisykles. I. G. buvo inkriminuoti Kelių eismo taisyklių 4, 9 ir 158 punktų pažeidimai. Kelių eismo taisyklių 4 punkte yra nustatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 158 punkte nustatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Ištyrus visus byloje esančius įrodymus darytina išvada, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nepagrįstai pripažino, jog byloje yra pakankamai I. G. kaltę patvirtinančių įrodymų.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas konstatuodamas I. G. kaltę iš esmės rėmėsi nukentėjusiojo V. D. paaiškinimais. Tačiau vertinant nukentėjusiojo paaiškinimus atkreiptinas dėmesys į tai, kad jie nuo pat pradžių nebuvo visiškai tikslūs – jis negalėjo tiksliai nurodyti, ar jo automobilis atsitrenkė į kelio bortelį ar į jo automobilį atsitrenkė I. G. automobilis, todėl iš pradžių I. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., bet bylą nagrinėjant teisme buvo nustatyta, jog kontakto tarp automobilių nebuvo. Todėl konstatuotina, kad V. D. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės gali būti netikslios. Nors nėra nustatyta, kad V. D. sąmoningai pateikė netikslius paaiškinimus, tačiau tai, jog teikdamas pirminį rašytinį paaiškinimą V. D. netiksliai nurodė I. G. automobilio valstybinį numerį, patvirtina, kad jis gali sąžiningai klysti dėl kai kurių įvykio aplinkybių, dėl to remiantis vien nukentėjusiojo V. D. paaiškinimais negalima daryti neabejotinos išvados, kad I. G., pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukėlė pavojingą situaciją.

I. G. tiek pažeidimo tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neigė padariusi jai inkriminuotą pažeidimą. Be to, nagrinėjant teisme bylą dėl ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. pažeidimų, specialisto išvadoje buvo konstatuota, jog ant V. D. automobilio esantys apgadinimai negalėjo atsirasti kontakto tarp jo ir I. G. automobilio metu, nes apgadinimų pobūdis neatitinka vienas kito, kas tik patvirtina I. G. versiją, kad ji nesukėlė pavojingos situacijos ir jos automobilis nekontaktavo su V. D. automobiliu, ir tuo pačiu paneigia V. D. paaiškinimus.

Kitų tiesiogiai įvykio aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra surinkta. Pažymėtina, kad nukentėjusysis apie įvykį pranešė ne iš karto, jis pats iš įvykio vietos nuvažiavo ir tik tos pačios dienos vakare nuvyko į policiją, todėl įvykio vieta nebuvo užfiksuota, nebuvo nustatyta, kurioje tiksliai vietoje įvykio metu nukentėjusiojo automobilis galimai kontaktavo su kelio borteliu ir ar iš viso kontaktas buvo. Policijos pareigūnas N. S. tiesiogiai įvykio nematė, jis teisme paaiškino tik aplinkybes, susijusias su pažeidimo tyrimu, todėl liudytojo parodymai neturi reikšmės sprendžiant dėl to, ar buvo padarytas pažeidimas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas taip pat nepagrįstai I. G. kaltę patvirtinančiu įrodymu pripažino administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris iš esmės buvo surašytas pagal V. D. paaiškinimus, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Išrašas iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės apie I. G. automobilį nepatvirtina, kad I. G. pažeidė Kelių eismo taisykles ir vairuodama sukėlė pavojingą situaciją.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei tai, jog byloje yra išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimas yra naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas, tenkinant I. G. skundą bei panaikinant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2012 m. sausio 27 d. nutarimą ir nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

I. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje: I. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2012 m. sausio 27 d. nutarimo tenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2012 m. sausio 27 d. nutarimą panaikinti bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Netenkinti I. G. prašymo priteisti jos patirtas 2000 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas iš nukentėjusiojo V. D..

Nutarimas neskundžiamas.