Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-12-27 · Byla Nr. Ik-1155-422/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-27
Bylos Nr.
Ik-1155-422/2012
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00597-2012-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
B.G.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
G. G., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Sonata Žukauskienė
Kategorijos
  • 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1155-422/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00597-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 13.5.; 38.; 74.
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,

dalyvaujant pareiškėjo B.G. atstovams advokatei Sonatai Žukauskienei ir įgaliotam asmeniui V. G., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Eglei Stanaitytei, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. G.,

nedalyvaujant pareiškėjui B. G., trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo B.G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G.G. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas B.G. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą patikslintu skundu prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą – Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išspręsti 2012-03-28 pateiktą jo prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos duoti sutikimą kapitališkai remontuoti gyvenamąjį namą 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į dvibutį gyvenamąjį namą ir I grupės nesudėtingo statinio (savavalinės statybos stoginei) įteisinimui valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti 2012-04-25 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte Nr. 8SD-(14.8.94) išdėstytą sprendimą, kuriuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius išnagrinėjo minėtą prašymą ir informuoja, kad klausimas dėl gyvenamosios paskirties pastato 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato 2I1p (unikalus Nr. 1997-7006-5020) žemės sklype, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, bus pakartotinai sprendžiamas tik pasibaigus teismo procesui, bei klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos duoti sutikimą jam kapitališkai remontuoti gyvenamąjį namą 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į dvibutį gyvenamąjį namą ir I grupės nesudėtingo statinio (savavalinės statybos stoginei) įteisinimui valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) (b.l. 135-138).

Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė ir jo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjui B.G. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui G.G. bendrosios nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui priklauso ¼ dalis minėto pastato, o G.G. – ¾ dalys. Nors VĮ Registrų centre įregistruota tik 197,04 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, tačiau faktiškai yra įrengtas ir naudojamas 286,93 kv. m. ploto gyvenamasis namas. Pareiškėjas savo lėšomis prieš daugelį metų įrengė gyvenamojo namo pastogę, kuria naudojasi jis pats, dukra ir sūnus su šeima. Šioms patalpoms yra atlikti kadastriniai matavimai. Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl šių patalpų įregistravimo, naudojimosi tvarkos nustatymo ir nuosavybės dalių pakeitimo. Pareiškėjas su G. G. susitarė nekilnojamojo turto naudojimosi ir pasidalijimo klausimą spręsti taikiai. Kadangi jiems priklausantys statiniai stovi neišpirktame namų valdos 0,0771 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl siekiant įteisinti patalpų rekonstrukciją, reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas. 2012-03-28 pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašydamas duoti sutikimą kapitališkai remontuoti gyvenamąjį namą 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į dvibutį gyvenamąjį namą ir I grupės nesudėtingo statinio (savavalinės statybos stoginei) įteisinimui valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), tačiau 2012-04-25 raštu Nr. 8SD-(14.8.94) atsakovas nurodė, kad minėtas klausimas bus pakartotinai sprendžiamas tik pasibaigus teismo procesui. Toks raštas neatitinka viešojo administravimo sprendimui keliamų reikalavimų, yra nemotyvuotas, nesuprantamas ir neteisingas, jo turinys nepatvirtina jokio sprendimo priėmimo, o kalba tik apie sprendimo priėmimą ateityje. Nors atsakovas rašte nenurodė, kokį teisminį procesą laiko kliuviniu išspręsti pareiškėjo pateiktam prašymui, tačiau iš jo turinio spręstina, jog yra minima Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo bendraturčiams B.G. ir G. G., tačiau ši byla neturi nieko bendro su gyvenamojo namo palėpės patalpų įteisinimu ir gyvenamojo namo remonto atlikimu. Gyvenamojo namo dalys turi būti nustatomos pirmiau, nes nuo jų priklauso žemės sklypo dalių dydis. Atsakovo atsisakymas spręsti pateiktą prašymą dėl sutikimo davimo yra akivaizdžiai neteisėtas, neparemtas jokia teisės norma, nemotyvuotas ir tai yra akivaizdus vilkinimas ir piktnaudžiavimas teise.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į skundą (b.l. 115-118, 151-154) ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ginčijame rašte rašo apie Kauno miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-16579-151/2011 pagal ieškovo G. G. ieškinį dėl teisės įteisinti rekonstruotą ūkinį pastatą atsakovui B.G.. Minėtoje civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės teismas 2011-11-28 nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje buvo nustatytos naudojamo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalys bendraturčiams. Kauno apygardos teismas 2012-02-21 nutartimi paliko Kauno miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-21 nutartimi perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-06-14 nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą. Pažymėjo, jog atsakovas neatsisako išduoti sutikimą, tačiau mano, kad šiuo atveju yra svarbu sulaukti teismo sprendimo civilinėje byloje. Ginčijamas raštas nepaneigia pareiškėjo teisės gauti sutikimą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos šiuo raštu tik pateikė informaciją, todėl skundžiamas aktas nėra administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes. Net teismui pripažinus skundžiamą raštą individualiu administraciniu aktu ir nusprendus jį panaikinti, jokios teisinės pasekmės pareiškėjui neatsirastų. Pareiškėjas nenurodė aiškių ir teisiškai pagrįstų skundžiamo rašto panaikinimo pagrindų. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog atsakovo raštas nėra motyvuotas, kadangi aiškiai nurodoma, kad klausimas bus sprendžiamas pasibaigus teisminiam procesui. Pareiškėjas pateikė prašymą 2012-03-28, Nacionalinė žemės tarnyba atsakymą parengė 2012-04-25, todėl atsakovas nevilkina klausimo nagrinėjimo. Siekiant nustatyti, ar konkrečiu atveju yra galimybė pritarti savavališkos statybos valstybinėje žemėje įteisinimui, būtina nustatyti ar statyba būtų buvusi galima pagal teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, pareiškėjas neturi pagrindo įgyvendinti statytojo teisės dėl to, jog nevaldo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise arba nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Nacionalinė žemės tarnyba privalo sulaukti teismo sprendimo, kuriuo bus nustatytos žemės sklypo dalys, kadangi nėra aišku, kokia žemės sklypo dalis priklauso bendraturčiui, savavalinės statytos įteisinimo atveju, padidės asmeniui priklausanti žemės sklypo dalis, todėl jis turės teisę nusipirkti didesnę valstybinės žemės dalį.

Tretysis suinteresuotas asmuo G.G. atsiliepime į skundą bei teismo posėdžio metu sutiko su pareiškėjo skundu ir prašė pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodė, kad civilinės bylos nagrinėjimas niekaip negali įtakoti atsakovės veiksmų duodant sutikimą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savavalinės rekonstrukcijos metu įrengtos namo pastogės įteisinimui.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos savo pozicijos dėl skundo teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui B.G. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui G.G. bendrosios nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). B.G. priklauso ¼ dalis minėto pastato, o G.G. – ¾ dalys (b.l. 32-33). B.G. savavališkai įrengė gyvenamojo namo pastogę, įrengtoms pastogės patalpoms yra atlikti kadastriniai matavimai bei jos pažymėtos indeksais 1-8 (9,88 kv. m. ploto), 1-9 (20,20 kv. m. ploto), 1-10 (12,21 kv. m. ploto), 1-11 (8,44 kv. m. ploto), 1-12 (4,52 kv. m. ploto), 1-13 (17,70 kv. m. ploto), 1-14 (11,38 kv. m. ploto) (b.l. 37). Žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui bendrosios nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, yra valstybinė žemė, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (b.l. 29-30). Siekdamas įteisinti pastogės patalpų rekonstrukciją, 2012-03-28 pareiškėjas B.G. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyrių, prašydamas išduoti sutikimą kapitališkai remontuoti gyvenamąjį namą 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į dvibutį gyvenamąjį namą ir I grupės nesudėtingo statinio (savavalinės statybos stoginei) įteisinimui valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) (b.l. 86). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius į minėtą pareiškėjo prašymą atsakė 2012-04-25 raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-2644, nurodydamas, kad klausimas dėl gyvenamosios paskirties pastato 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato 2I1p (unikalus Nr. 1997-7006-5020) žemės sklype (kadastro Nr. 1901/02233:132, unikalus Nr. 1901-0233-0132) (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, bus pakartotinai sprendžiamas tik pasibaigus teismo procesui (b.l. 87). Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-16579-151/2011 2011-11-28 nutartimi patvirtino tarp B.G. ir G.G. sudarytą taikos sutartį, kurioje buvo nustatytos naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys bendraturčiams (b.l. 110-111). Kauno apygardos teismas 2012-02-21 nutartimi paliko minėtą Kauno miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą (b.l. 95-99). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-21 nutartimi panaikino žemesnės instancijos procesinius sprendimus ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (b.l. 88-94).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra viešojo administravimo subjektas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovo veiklai yra taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normos.

Viešojo administravimo įstatymas numato tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą, skundą ir pranešimą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14 d.). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 15 d.). Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 16 d.). Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančio administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d.). Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d.), t. y. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui pateiktas pareiškėjo prašymas, kuriuo jis prašė išduoti sutikimą kapitališkai remontuoti gyvenamąjį namą 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į dvibutį gyvenamąjį namą ir I grupės nesudėtingo statinio (savavalinės statybos stoginei) įteisinimui valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) (b.l. 86), pagal savo turinį atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą prašymo apibrėžimą. Pagal Taisyklių nuostatas, viešojo administravimo subjektams pateikiami prašymai skirstomi į keturias rūšis: 1) prašymai suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; 2) prašymai pateikti institucijos turimą informaciją; 3) prašymai priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia; 4) kreipimaisi. Šiuo atveju pareiškėjo pateiktas prašymas, atsižvelgiant į jo turinį, vertintinas kaip prašymas priimti administracinį sprendimą. Vadovaujantis Taisyklių 41.3 punktu, į tokį pareiškėjo prašymą turėjo būti atsakyta pateikiant atitinkamo dokumento (priimto sprendimo ir pan.) kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodant atsisakymo tai padaryti priežastis. Taigi atsakovas, gavęs minėtą pareiškėjo prašymą, turėjo priimti atitinkamą sprendimą, kuriame būtų išreikšta atsakovo valia dėl pareikšto prašymo. Toks sprendimas turi atitikti Viešojo administravimo 8 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams aktams. Vadovaujantis Viešojo administravimo 8 straipsnio 1, 2 dalimis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą" (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).

Kaip matyti iš ginčijamo atsakovo 2012-04-25 rašto Nr. 8SD-(14.8.94.)-2644, jis nėra pagrįstas jokiomis teisės aktų normomis, minėtame rašte iš esmės nėra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, t.y. nepriimtas joks sprendimas pareiškėjo prašymo atžvilgiu, tik nurodyta, kad klausimas bus pakartotinai sprendžiamas tik pasibaigus teismo procesui, tačiau nenurodyta, kokiam teismo procesui pasibaigus klausimas bus sprendžiamas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ginčijamas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų.

Teisėjų kolegijos nuomone, viešojo administravimo subjekto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-04-25 raštas Nr. 8SD-(14.8.94.)-2644 pažeidžia pareiškėjo teises ir jam sukelia teisines pasekmes, nes klausimas pagal pareiškėjo prašymą dėl gyvenamojo namo kapitalinio remonto bei savavalinės statybos įteisinimo iš esmės liko neišspręstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir esamus įrodymus, daro išvadą, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos privalėjo tinkamai atlikti viešojo administravimo subjektui nustatytas pareigas ir priimti pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjo 2012-03-28 prašymo.

Taip pat pastebėtina, kad galimybė pratęsti prašymo nagrinėjimo terminus ir nepriimti sprendimo iš esmės Taisyklėse nėra numatyta. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog paaiškėjus, kad skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma. Konkrečiu atveju, akivaizdu, jog teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl žemės sklypo dalių nustatymo, tuo tarpu pareiškėjas kreipėsi dėl sutikimo gavimo gyvenamojo namo savavalinės statybos įteisinimui ir jo kapitaliniam remontui, t.y. ne tuo pačiu klausimu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir į teisinį ginčo santykių reglamentavimą, darytina išvada, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti motyvuotą administracinį sprendimą dėl to, kad teisme nagrinėjamoje byloje gali būti nustatytos prašymo sprendimui reikšmingos aplinkybės ar juridiniai faktai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2011 (šiuo teisminiu ginču atsakovas grindė atsisakymą išspręsti klausimą iš esmės) yra, be kita ko, pažymėjęs, kad „... šiuo atveju vertintina aplinkybė, ar nepasikeitė bendraturčių gyvenamojo namo dalys bendrojoje nuosavybėje <...> nustačius, kad dalys bendrojoje nuosavybėje pasikeitė, ši aplinkybė gali turėti įtakos naudojimosi žemės sklypu proporcijų pasikeitimui.“ Taigi nagrinėjamu atveju pirmiausia turėtų būti nustatytos gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės dalys, nes nuo jų priklauso naudojamo žemės sklypo dalių dydžio nustatymas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr.260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos“, 7 punkto 2 dalis), todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė spręsti pareiškėjo prašymą iš esmės, remdamasis teisminio ginčo dėl žemės sklypo dalių nustatymo išsprendimo pirmenybe.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos tinkamai neatliko jai, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, iš esmės neišspręsdama pareiškėjo prašymo ir tokiu būdu pažeidė Viešojo administravimo įstatymo numatytas pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti visų aplinkybių objektyvų įvertinimą bei sprendimo priėmimą. Minėti procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą ginčijamą raštą panaikinti ( ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigotina iš naujo įstatymo nustatytu terminu išnagrinėti B.G. 2012-03-28 prašymą, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos gautą 2012-03-28 (reg. Nr. 8FP-811), priimant motyvuotą teisės aktų reikalavimais pagrįstą sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš esmės neišsprendė klausimo, nepriėmė motyvuoto sprendimo dėl pareiškėjo prašymo išduoti sutikimą kapitališkai remontuoti gyvenamąjį namą 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į dvibutį gyvenamąjį namą ir I grupės nesudėtingo statinio (savavalinės statybos stoginei) įteisinimui valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), dėl šalių argumentų, susijusių su galimybe įteisinti savavalinę statybą, nepasisakytina.

Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl teismas, įpareigodamas atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, neturi pagrindo nurodyti atsakovui, kokį sprendimą jis turėtų priimti. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos duoti sutikimą pareiškėjui kapitališkai remontuoti gyvenamąjį namą 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į dvibutį gyvenamąjį namą ir I grupės nesudėtingo statinio (savavalinės statybos stoginei) įteisinimui valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) netenkinamas. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėjus pareiškėjo 2012-03-28 prašymą, neužkertamas kelias vėl kreiptis į teismą dėl administracinio akto nuginčijimo, pareiškėjui nesutinkant su juo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo B.G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2012-04-25 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus raštą Nr. 8SD-(14.8.94).

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti 2012-03-28 B.G. prašymą (reg. Nr. 8FP-811).

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Janina VitunskienėDaina KukalienėRimantas Giedraitis