Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi O. A. ( toliau – Pažeidėjas) pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. A., Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 3 dalį 4500 Lt (1303,29 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams, už tai, kad 2014-07-02 apie 00.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo krovininį automobilį DAF FT XF 105 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,29 % promilių girtumas), įmonės UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje kliudė stovą – pakylą. Eismo įvykio metu apgadintas stovas – pakyla ir krovininis automobilis. Pažeidėjas pateikė prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi, prašymo netenkino.Nesutikdamas su šia nutartimi, Pažeidėjas pateikė apeliacinį skundą prašydamas panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, bei atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti.Skunde nurodoma, kad teisėja priėmusi skundžiamą nutartį buvo šališka ir turėjo išankstinę nuomonę specialiosios teisės sutrumpinimo klausimu, kadangi ta pati teisėja buvo pasisakiusi dėl Pažeidėjui paskirtos bausmės ir dėl pirmojo prašymo sutrumpinti paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą. O. A. įsitikinimu, skundžiama nutartis yra motyvuojama ne naujai pateiktomis aplinkybėmis, kurios įrodo, jog Pažeidėjas padarė pažangą, tačiau ankstesniais pažeidimais ir kitomis aplinkybėmis, kurios jau buvo išnagrinėtos ankstesnių prašymų sutrumpinti paskirtos specialios teisės atėmimo nagrinėjimo metu. Jis teigia, kad pagrindinę nuobaudą yra įvykdęs, baudą sumokėjęs, išklausė papildomų vairuotojų mokymų kursus, slaugo senyvą savo motiną, yra teigiamai charaterizuojamas, yra praėję ne mažiau kaip pusė paskirto laiko ir nėra linkęs daryti šiurkščių teisės pažeidimų. Be to, skunde nurodoma, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi panašaus pobūdžio bylų nagrinėjimo statistika, o ne naujai pateiktais faktais. Pažeidėjas prašo atsižvelgti į jo pastangas integruotis į darbo rinką, į jo amžių, į tai, kad specialioji teisė atimta buvo 4 metams ir nuo atėmimo dienos jau praėjo 3 metai ir 3 mėnesiai, bei tai, kad šiuo laikotarpiu nepadarė jokių naujų administracinių nusižengimų.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba nesutinka su O. A. skunde nurodytais motyvais ir teigia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, o administracinės nuobaudos tikslai nėra pasiekti, todėl trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nėra tikslinga.Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniame skunde prašoma atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nagrinėjamu atveju matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis buvo priimta 2017 m. spalio 18 d. Šios nutarties nuorašas O. A. pasirašytinai buvo įteiktas 2017 m. spalio 24 d. Taigi, vadovaujantis ANK 646 straipsniu, paskutinė termino diena skundui paduoti laikytina 2017 m. lapkričio 13 d. Iš Lietuvos pašto žymos, matyti, kad skundas paštui buvo pateiktas 2017 m. lapkričio 10 d., todėl laikytina, kad O. A. skundas paduotas nepraleidus nustatyto skundui paduoti termino.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas ( toliau – ANK ), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. ANK galimybė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra numatyta. Tačiau ANK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Atsižvelgiant į tai, kad ANK numatytas asmeniui nepalankesnis reglamentavimas, O. A. skundas nagrinėtinas vertinant teisines ir faktines aplinkybes, kurios buvo numatytos ATPK, galiojusiame teisės pažeidimo padarymo metu.ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 straipsnio normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino.Pažymima, kad ATPK 329 straipsnio taikymas reiškia besąlyginį pažeidėjo atleidimą nuo nuobaudos vykdymo. Šio straipsnio pagrindu sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, pažeidėjas įgyja teisę susigrąžinti specialiąją teisę anksčiau laiko, todėl teismas privalo nuodugniai įvertinti visumą įrodymų ir aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog jau yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai bei galima trumpinti terminą, o ne tik tai, ar pareikštas prašymas atitinka formaliuosius reikalavimus, ar įvykdytos visos ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos. Teismų praktika formuojama ta linkme, jog tam būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus, pažeidėjui nustatytą girtumo laipsnį pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Nors pareiškėjas, ginčydamas apylinkės teismo nutarties motyvus, skunde nurodo, jog šiuo metu nuobaudos tikslai jam yra pasiekti, praėjo daugiau kaip pusė paskirtos specialiosios teisės atėmimo termino, naujų administracinių nusižengimų nėra padaręs, neturint teisės vairuoti neteko darbo, slaugo senyvą motiną, yra registruotas darbo biržoje, tačiau vien šios aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimui. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, Pažeidėjo nurodytos aplinkybės - kad jis naubaudą jau įvykdė, paskirtą baudą sumokėjo, buvusiose darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, išklausė papildomų vairuotojų mokymų kursus, taip pat, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam didelių nepatogumų, nes neturint vairuotojo pažymėjimo jis negalėjo vykdyti vairuotojo pareigų, todėl teko išeiti net iš trijų darboviečių - savaime nelaikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Šias skunde nurodytas aplinkybes skundą nagrinėjantis apygardos teismas vertina tik kaip siekį pasitaisyti, bet ne kaip pakankamą pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą. Teisė vairuoti transporto priemones O. A. buvo atimta už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – krovininio automobilio vairavimą esant neblaiviam (nustatytas 2,29 % promilių girtumas). Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat gyvybei. Nors Pažeidėjas teigia, kad žemesnės instancijos teismas turėjo susidaręs neigiamą nuomonę apie jį dėl ankstesnių jo administracinių teisės pažeidimų, tačiau atsižvelgiant į tai, jog praeityje yra padarytas ne vienas administracinis teisės pažeidimas ir nuobaudos galiojimui dar nepasibaigus (2013 m. gruodžio 16 d. baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu) padarė dar vieną teisės pažeidimą, kuris priskiriamas prie vienų iš šiurkščiausių KET pažeidimų – 2014 m. liepos 2 d. vairavo krovininį automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 2,29 % promilių girtumas) nulėmęs turto sugadinimą - leidžia manyti apie neigiamas O. A. charakterio savybes, kurias įvertinęs žemesnės instancijos teismas padarė teisingas išvadas apie Pažeidėjo asmenybę bei priėmė procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su padaryta išvada, kad O. A. dėl savo neteisėto ir pavojingo poelgio nepadarė teigiamų išvadų, todėl nemano, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, yra pasiekti.Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėje veikloje, nes atsižvelgiant į jo amžių ir darbo rinką yra sunku susirasti darbą, nėra išskirtinės aplinkybės ir nelaikytinos pakankamomis grąžinti Pažeidėjui teisę vairuoti transporto priemones anksčiau nustatyto termino. Teismas pripažįsta, jog senyvos motinos slaugymas yra svarbi priežastis, tačiau ji taip pat nelaikytina išskirtine aplinkybe, nes Pažeidėjas dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti pažeidimo darymo galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias tiek jam, tiek ir jo artimųjų ratui, todėl turi jas prisiimti. Jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs jo padaryto pažeidimo sunkumui, todėl tai, kad O. A. nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra tik jo netinkamo elgesio rezultatas. Nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį ir tuo pagrindu, kad jo prašymą dėl specialiosios teisės sutrumpinimo nagrinėjo ta pati teisėja, kuri jau buvo pasisakiusi dėl O. A. paskirtos bausmės, nes įstatymas to nedraudžia. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 95 straipsnio 1 dalį papildomą sprendimą gali priimti būtent teismas, priėmęs byloje sprendimą. Tai reiškia, jog tas pats teisėjas, nagrinėjęs bylą iš esmės, gali priimti papildomą sprendimą dėl savo jau priimto sprendimo. Apygardos teismas konstatuoja, kad Pažeidėjo išreikštos abejonės dėl teisėjos šališkumo nėra pagrįstos kitomis ABTĮ 47 straipsnyje numatytomis aplinkybėmis, o prielaidos yra grindžiamos tuo, kad teisėja priėmė sprendimą ne Pažeidėjo naudai. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi panašaus pobūdžio bylų nagrinėjimo statistika, tačiau apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad asmenybę apibūdinantys duomenys (nedaro pažeidimų, sumokėjo paskirtą baudą ir pan.) atitinka formaliuosius reikalavimus ir yra nurodomi daugumoje KET pažeidusių asmenų bylose, nes jų buvimas sudaro pagrindą svarstyti dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nesutrumpino administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – O. A. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir keisti ar panaikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir O. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.