Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Elektrėnų savivaldybės administracijai ir V. B. dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo statinio projektui panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančiu Elektrėnų savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 15 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui, įpareigoti atsakovą V. B. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; per nustatytą terminą neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti V. B. per 6 mėnesius savo lėšomis pašalinti pagal 2016-12-15 rašytinį pritarimą projektui atliktų statybos darbų padarinius ir sutvarkyti statybvietę; nustatyti, kad V. B. neįvykdžius 3 punkte nurodyto reikalavimo, atsakovas V. B. privalės mokėti baudą po 30 Eur į ieškovo sąskaitą banke, už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti statybos padariniai, pasibaigimo.

2. Nurodė, kad Elektrėnų savivaldybės administracija rašytiniu pritarimu suteikė teisę V. B. atlikti statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą, pakeisti jo paskirtį iš gamybos ir pramonės paskirties į gyvenamąją (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai). Elektrėnų savivaldybės administracija, prieš išduodama statybą leidžiantį dokumentą, turi patikrinti, ar statinio techninis projektas yra teisėtas, ar atitinka Statybos įstatymo 20 str. reikalavimus.

3. Išnagrinėjus projektą, ieškovas nustatė, kad projekte nurodyta statybos rūšis - kapitalinis remontas – neatitinka projekto duomenų. Pagal projektą projektuojamas kitokių matmenų nei pastato kadastrinių matavimų byloje nurodyta, statinys. Pagal projekto duomenis, pastato ilgis yra 29,74 m, pagal kadastro bylos duomenis, pastato ilgis yra 31,65 m. Taip pat numatyta keisti pastato plotį, kuris pagal projektą numatytas 12,83 m, kadastro byloje nurodytas pastato plotis- 12,60 m siauresnėje pastato dalyje, bei atitinkamai 13,81 m pagal projektą ir 13,79 m pagal kadastro bylą platesnėje statinio dalyje.

4. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktas numato, kad statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Taigi statinio matmenų pakeitimas yra rekonstrukcijos darbų požymis. V. B. Elektrėnų savivaldybės administracijai 2016-12-06 pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau prie prašymo pridėjo ne visus privalomus projekto rengimo dokumentus, nepilnos sudėties bei netinkamai įformintą projektą, kaip to reikalauja Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 ir 10 dalys: nepateiktos prisijungimo sąlygos, projekto sudėtinių dalių nepasirašė statinio projekto vadovas R. S.. Nepateikti statybos techninio reglamento STR „Statinio projektavimas“ nurodyti būtinieji dokumentai: ištrauka iš patvirtinto teritorijų planavimo dokumento; projekto konstrukcijų dalis; projekto technologijų dalis; projekto vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalis; projekto šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalis; projekto elektrotechnikos dalis; pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis. Projekto dokumentų sudėtis neatitinka teisės aktų reikalavimų: nepateikta sutartis su NŽT, nors turėjo būti pateikta suprojektavus statinio rekonstrukcijos darbus, statinio, stovinčio valstybinėje žemėje, paskirties keitimą, nepateikta sutartis dėl projektavimo. Statytojui nepateikus ištraukos iš patvirtinto teritorijų planavimo dokumento, nėra galimybės įvertinti, ar projekto sprendiniai atitinka teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Atsakovas V. B. pradėjo pagal neteisėtai išduotą rašytinį pritarimą statybos darbus: statinio ardymą, todėl turi pašalinti neteisėtos statybos padarinius.

5. Atsakovas V. B. pateikęs atsiliepimą su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad prieš pradedamas statinio kapitalinio remonto darbus, atsakovas kreipėsi į architektą, turintį kvalifikacijos atestatą, dėl numatomų atlikti darbų projekto. Projektas buvo atliktas ir įstatymų nustatyta tvarka pateiktas derinti Elektrėnų savivaldybės administracijai. Jis neturi pagrindo abejoti architekto ir savivaldybės tarnautojų, tikrinusių projektą ir išdavusių pritarimą žiniomis ir kvalifikacija, todėl negali būti atsakingas pagal ieškinį.

6. Atsakovė Elektrėnų savivaldybės administracija pateikusi atsiliepimą su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2016-12-15 priėmė individualų administracinį aktą - rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP-06-161215-00030, kurį 2016-12-15 paskelbė viešai per privalomą elektroninę duomenų ir dokumentų valdymo sistemą. Šis dokumentas tapo viešas ir ieškovui apie jį turėjo būti žinoma nuo 2016-12-15.

7. Ieškovas vienu iš reikalavimų prašo pripažinti negaliojančiu statybą leidžiantį dokumentą - rašytinį sutikimą statinio projektui. Toks reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio. Šis reikalavimas yra pagrindinis, iš kurio iškyla reikalavimas pašalinti padarinius. Kadangi rašytinis sutikimas statinio projektui yra individualus administracinis aktas, jo ginčijimui taikytinos Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatos - vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas. Atsakovo manymu, jeigu ieškovas laiku, per protingą terminą, būtų kreipęsis į teismą pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, nebūtų atsiradę padarinių, kuriuos reikėtų pašalinti, ar neįmanomų reikalavimų grąžinti pastato būklę į pradinę padėtį.

8. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad buvo atlikti statybos darbai - griovimas. Statinio griovimas- statybos rūšis, kurios tikslas - išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus). Statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu.

9. Elektrėnų savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui dėl kapitalinio remonto darbų. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punktą „Statinio kapitalinis remontas - statybos rūšis, kurios tikslas - pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų — ilgio, pločio, aukščio ir pan.) “. Pagal pateiktą projektą matyti, kad statinio bendras plotas, tūris po kapitalinio remonto nepasikeis, todėl ieškovo pateikti argumentai dėl statinio matmenų pasikeitimo neatitinka tikrovės.

10. Siekiant pakeisti statinio paskirtį, išmontuotos senų plytų sienos, neišmontuojant statinio konstrukcijų, kurios išlaiko tuos pačius statinio matmenis, kaip ir prieš kapitalinį remontą. Ieškovo nurodyti STR punktai kapitalinio remonto atžvilgiu yra rekomendacinio pobūdžio, o visi privalomieji dokumentai pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 punktą elektroninėje sistemoje prie 2016-12-06 V. B. prašymo yra pateikti. Kadangi buvo atliekamas kapitalinis remontas, o ne rekonstrukcija, kaip nurodyta ieškinyje, pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 punkto 6 dalį, nereikalinga pateikti sutarties su žemės patikėtiniu Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kitų dokumentų, nurodytų rekomendaciniuose STR punktuose. Pagal ginčijamą rašytinį pritarimą projektui statybos darbai nebuvo atlikti. Buvo išardytos senų plytų atitvarų sienos, paliekant laikančiąsias konstrukcijas, todėl atstatyti statinį į pradinę padėtį neįmanoma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu Elektrėnų savivaldybės administracijos 2016-12-15 išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui dalį dėl katilinės pastato kapitalinio remonto ir paskirties keitimo; įpareigojo atsakovą V. B., per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti naują statybą leidžiantį dokumentą statinio pertvarkymui, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

12. Priimdamas sprendimą teismas iš šalių paaiškinimų, ginčijamo statybą leidžiančio dokumento ir statinio projekto nustatė, kad atsakovas V. B. siekia ne atkurti katilinę, bet sukurti naują statinį - daugiabutį gyvenamąjį namą, įrengti gyvenamąsias patalpas, todėl konstatavo, jog V. B. statybą laikyti kapitaliniu remontu nėra pagrindo.

13. Teismas taip pat pažymėjo, jog pramoninės paskirties statinio perstatymas į gyvenamąsias patalpas, pakeičiant statinio matmenis, laikančias sienas, iš esmės keičiant fasadų išvaizdą; pertvarkant vidaus erdves, yra rekonstrukcija. Rekonstrukciją leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį, o ne rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui. Dėl to, leidimui rekonstruoti statinį gauti turėjo būti pateikti Statybos įstatymo 23 str. 8 d. nurodyti dokumentai, tame tarpe ir rekonstravimo projektas.

14. Be to, pastebėjo, kad turint omenyje, jog po statybos darbų atlikimo katilinė turi tapti daugiabučiu gyvenamuoju namu, tokios projekto dalys, kaip konstrukcijų, technologijos, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektrotechnikos, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo yra būtinos, tačiau pažymėjo, jog iš V. B. savivaldybei pateikto projekto matyti, kad tokių projekto dalių nėra. Taip pat nepateikta sutartis (sutikimas) su žemės sklypo, kuriame stovi V. B. priklausanti katilinė, savininku, valdytoju ar naudotoju. Esant nurodytoms aplinkybėms Elektrėnų savivaldybės administracijos 2016-12-15 V. B. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui teismas pripažino negaliojančiu dalyje dėl katilinės pertvarkymo.

15. Kadangi ginčijamu rašytiniu pritarimu statinio projektui pritarta ir ypatingo statinio kamino ir neypatingo statinio rūsio griovimui, o ieškovas šioje dalyje rašytinio pritarimo neginčija, todėl konstatavo, kad pripažinti jį negaliojančiu šioje dalyje pagrindo nėra.

16. Teismas pažymėjo, kad atsakovui V. B. priklausantys statiniai yra Vievio miesto teritorijoje, statyba, kurios rezultatų siekia V. B., toje teritorijoje yra galima, tačiau tam būtina parengti įstatymo reikalavimus atitinkantį statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pripažinus statybą leidžiantį dokumentą, pagal kurį V. B. pradėjo vykdyti statybos darbus, negaliojančiu, atsakovui V. B. nustatomas terminas statybos padariniams įteisinti. Teismas, įvertinęs tai, kad katilinės pertvarkymui į gyvenamąjį namą būtina parengti projektinę dokumentaciją, išspręsti žemės naudojimo klausimus bei gauti statybą leidžiantį dokumentą, ieškovo nurodytą 6 mėnesių terminą teismas vertina kaip per trumpą, todėl atsakovui V. B. nustatė 1 (vienerių) metų terminą statybą leidžiančiam dokumentui gauti.

17. Ieškovo reikalavimą per nustatytą terminą įpareigoti atsakovą V. B., gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, teismas laikė nekonkrečiu ir sprendė, kad jį patenkinus, tokio sprendimo vykdymo kontrolė būtų negalima. Kaip turėtų būti pertvarkytas statinys, ieškovo atstovė negalėjo nurodyti ir teismo posėdyje. Todėl šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

18. Teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą V. B. savo lėšomis pašalinti atliktų statybos darbų padarinius ir sutvarkyti statybvietę, konstatavęs, jog šioje byloje aptariama katilinė nėra kultūros paveldo statinys, jos išardymu viešasis interesas nepažeistas, todėl atsakovui taikyti šią statybos padarinių šalinimo priemonę pagrindo nėra.

19. Atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos argumentus dėl praleisto termino rašytiniam pritarimui projektui ginčyti, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog statybą leidžiantis dokumentas nebuvo ginčijamas iki statybos darbų pradėjimo ir padarinių atsiradimo, nedaro jo teisėtu atskirai nuo neteisėtos statybos padarinių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20. Apeliantas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti visiškai.

21. Nurodė, kad ginčijamu išduotu rašytiniu pritarimu projektui leista atlikti tik vieno statinio - katilinės kapitalinį remontą, pakeičiant statinio paskirtį iš gamybos pramonės (negyvenamosios paskirties pastatų) į gyvenamąją (trijų ir daugiau butų – daugiabučių pastatų), o pritarimo griauti ypatingą statinį kaminą, taip pat neypatingą statinį - rūsį, nepaisant to, kad projekte numatytas kamino ir rūsio griovimas, Elektrėnų savivaldybės administracija neišdavė. Būtent statybą leidžiančiame dokumente yra nurodoma, kokiam statiniui, kokius statybos darbus suteikiama teisė atlikti, šiuo atveju, suteikta teisė atlikti tik katilinės kapitalinį remontą bei pakeisti jos paskirtį iš gamybos pramonės (negyvenamosios paskirties pastatų) į gyvenamąją (trijų ir daugiau butų – daugiabučių pastatų). Teismas savo iniciatyva ėmėsi vertinti statinius, kurie neįtraukti į statybą leidžiantį dokumentą. Taigi teismas nepagrįstai, panaikindamas tik dalį statybą leidžiančio dokumento, palikdamas galioti dalį statybą leidžiančio dokumento tiems statiniams, kuriems jis apskritai nebuvo išduotas, peržengė ginčo ribas.

22. Inspekcija savo pareikštame ieškinyje, atsižvelgdama į tą aplinkybę, kad rašytinis pritarimas jau yra sukėlęs materialinius teisinius padarinius, nurodė, jog tikslinga, siekiant panaikinti rašytinio pritarimo galiojimą, kartu šalinti ir statybos padarinius. Savo prašymą teismui įpareigoti atsakovą V. B., šiam per teismo nustatytą terminą reikiamai neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus naujo statybą leidžiančio dokumento, pašalinti pagal 2016-12-15 rašytinį pritarimą atliktų statybos darbų padarinius, ir sutvarkyti statybvietę, Inspekcija grindė bendruoju teisės principu, kad iš neteisės neatsiranda teisė. Šio principo laikymasis reikalauja šalinti ir statybos rašytinio pritarimo pagrindu atsiradusius padarinius. Priešingu atveju vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų tinkamai įgyvendinti Inspekcijos funkcijų. Šiuo atveju teismas, netenkindamas minėto Inspekcijos reikalavimo, tačiau panaikindamas statybą leidžiančio dokumento dalį, kuria leista atlikti katilinės kapitalinį remontą, neužtikrino materialinių teisinių padarinių pašalinimo. Panaikinus teisę atlikti statybos darbus pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, iki teismo sprendimo priėmimo atlikti statybos darbai pripažintini atlikti neteisėtai.

23. Apeliantas pažymi, jog statinio ar jo dalies perstatymas ar pertvarkymas reikalingas tuomet, kai statinio projektas, kuriam gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas, skiriasi nuo esamos faktinės situacijos, taigi statinio ar jo dalies perstatymas ar pertvarkymas reikalingas tuo tikslu, kad statinys atitiktų statinio projektą, todėl teismas nepagrįstai atmetė inspekcijos ieškinio reikalavimo dalį, kuria, vadovaujantis Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, prašyta gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį. Tame pačiame punkte numatyta, kad statytojui šių veiksmų per nustatytą laiką neatlikus, teismas įpareigoja statytoją vykdyti 33 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus, t. y. teismas įpareigoja statytoją nugriauti statinį (33 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas. Teismas, pritaikydamas Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pirmajame sakinyje numatytas pasekmes, nepagrįstai netaikė to paties punkto antrajame sakinyje numatytų pasekmių, nors tai nėra alternatyvi pasekmė, o turi būti taikomas visas 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Esminis tikslas taikyti padarinių šalinimą – siekis atkurti iki statybos buvusią padėtį, kas buvo akcentuojama bylos nagrinėjimo teisme metu.

24. Teismas skundžiamu sprendimu neišsprendė padarinių šalinimo klausimo tuo atveju, jei vykdant teismo sprendimą taip ir nebus gautas statybą leidžiantis dokumentas. Taigi Teismas, sprendimu leidęs statytojui V. B. gauti naują statybą leidžiantį dokumentą statinio, esančio (duomenys neskelbtini) pertvarkymui, nepagrįstai nenumatė, kad statytojui leidimo negavus, jis turės pareigą išardyti ar perstatyti pertvarkytas statinio dalis.

25. Inspekcija, teikdama ieškinį teismui, prašė skirti 30 Eur baudą statytojui už kiekvieną uždelstą įpareigojimo (per nustatytą terminą pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir pertvarkyti statinį, esantį (duomenys neskelbtini), taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius) nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti statybos padariniai, pasibaigimo. Tačiau teismas nepateikė visiškai jokių argumentų, kodėl netenkino Inspekcijos reikalavimo skirti baudą statytojui.

26. Atsižvelgiant į tai, kad visi ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, įskaitant reikalavimą, susijusį su statybos padarinių pašalinimu, taigi pagrįstai tenkintinas ir šis reikalavimas skirti baudą Inspekcijos naudai, jeigu statytojas neįvykdys įpareigojimo pašalinti statybos padarinius.

27. Be to, Inspekcija teismui bylos nagrinėjimo metu pateikė tris prašymus priteisti Inspekcijos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių bendra suma 17,88 Eur. Tuo tarpu teismas, pripažinęs, kad Inspekcijos ieškinys iš esmės patenkintas, Inspekcijos naudai priteisė tik 5,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, nenurodydamas tokio sprendimo motyvų. Inspekcijos prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais dokumentais, todėl nebuvo jokio pagrindo tik iš dalies tenkinti šį Inspekcijos prašymą.

28. Atsakovas V. B. pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29. Nurodo, kad ieškinio reikalavimą įpareigoti V. B. savo lėšomis pašalinti pagal 2016-12-15 rašytinį pritarimą projektui atliktų statybos darbų padarinius, ir sutvarkyti statybvietę, jeigu jis per nustatytą terminą negaus statybą leidžiančio dokumento ir nepertvarkys statinio pagal teisės aktų reikalavimus, ieškovas grindė Statybos įstatymo 33 str. 2 d.1 p. įpareigojančiu statytoją nugriauti savavališkai pastatytą statinį. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad iš 2017-06-06 ieškovo sudaryto faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti, kad kaminas ir rūsys buvo nugriauti, katilinės pastatas ardomas, iš katilinės nuotraukų matyti, kad išardytos siaurosios pastato dalies sienos paliekant tik gelžbetonines atramas ir perdangą. Kaip turėtų būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai šiuo konkrečiu atveju, ieškovas nei ieškinyje, nei jo atstovė teismo posėdyje nenurodė. Atsakovo V. B. atlikti statybos darbai pagal neteisėtą statybą leidžiantį dokumentą – statinio dalių ardymas. Statybos įstatymo 33 str. 2 d. 2 p. numato galimybę įpareigoti statytoją per nustatytą terminą išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas. Teismas pagrįstai sprendė, kad šioje byloje aptariama katilinė nėra kultūros paveldo statinys, jos išardymu viešasis interesas nepažeistas, todėl atsakovui V. B. taikyti šią statybos padarinių šalinimo priemonę nėra pagrindo. Todėl teismas pagrįstai šį ieškinio reikalavimą atmetė, o taip pat pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl baudos skyrimo atsakovui V. B. už statybos darbų padarinių nepašalinimą.

30. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas V. B. yra atsakingas už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą, todėl nėra pagrindo įpareigoti V. B. per 6 mėnesius savo lėšomis pašalinti pagal 2016-12-15 rašytinį pritarimą projektui atliktų statybos darbų padarinius, ir sutvarkyti statybvietę, taip pat nėra pagrindo tenkinti reikalavimą skirti V. B. 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įpareigojimo (per nustatytą terminą pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir pertvarkyti statinį, esantį (duomenys neskelbtini), taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius) nevykdymo dieną. Taip pat pažymi, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika yra susijusi su baudos skyrimu šalinant savavališkos statybos padarinius, o ne su statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimu.

31. Prieš pradėdamas statinio adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus, atsakovas V. B. kreipėsi į atitinkamos srities specialistą – architektą, turintį kvalifikacijos atestatą tikslu padaryti numatomų atlikti darbų projektą. Projektas buvo atliktas ir įstatymų nustatyta tvarka pateiktas derinti Elektrėnų savivaldybės administracijai. Atsakovas V. B. neturėjo pagrindo abejoti architekto ir savivaldybės tarnautojų, tikrinusių projektą ir išdavusių pritarimą žiniomis ir kvalifikacija. Todėl atsakovas V. B. negali būti atsakingas tuo atveju, jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Be to, klausimą dėl baudos skyrimo galima spręsti ir vykdymo procese vertinant ir sprendžiant, ar yra V. B. kaltė dėl teismo sprendimo neįvykdymo (pavėluoto vykdymo). Atsakovas V. B. pateikė teismui įrodymus, kad jau yra pradėta žemės sklypo prie ginčo pastato formavimo procedūra, tačiau ji gali užtrukti ne dėl V. B. kaltės, o dėl atitinkamų institucijų administracinių procedūrų, todėl baudos skyrimas priimant sprendimą dar iki vykdymo proceso pradžios, būtų nepagrįstas.

32. Atsakovas Elektrėnų savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį ir prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

33. Nurodo, kad Elektrėnų savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui dėl kapitalinio remonto darbų. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punktą „Statinio kapitalinis remontas - statybos rūšis, kurios tikslas - pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio ir pan.)“. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta. Siekiant pakeisti statinio paskirtį, išmontuotos senų plytų sienos, neišmontuojant statinio konstrukcijų, kurios išlaiko tuos pačius statinio matmenis kaip ir prieš kapitalinį remontą. Ieškovo nurodyti STR punktai dėl kapitalinio remonto yra rekomendacinio pobūdžio, o visi privalomieji dokumentai pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 punktą elektroninėje sistemoje prie 2016-12-06 V. B. prašymo yra pateikti, ir Elektrėnų savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo neišduoti V. B. ginčijamo rašytinio pritarimo. Kadangi buvo atliekamas kapitalinis remontas, o ne rekonstrukcija, pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 punkto 6 dalį, nereikia pateikti sutarties, sudarytos su žemės patikėtine Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir kitų dokumentų, nurodytų rekomendaciniuose STR punktuose.

34. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (galiojusi redakcija priėmimo metu nuo 2016-04- 01 iki 2017-01-01, toliau - Statybos įstatymas), statybos darbai nebuvo atlikti, nes buvo atlikti kapitalinio remonto darbai, o ne statybos griovimo darbai, kaip nurodo ieškovė ieškinyje ir apeliaciniame skunde.

35. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai sprendė, kad Inspekcijos reikalavimas per nustatytą terminą įpareigoti atsakovą V. B., gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, yra nekonkretus, todėl jį patenkinus, tokio sprendimo vykdymo kontrolė būtų negalima. Pažymėtina, kad teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad ieškovės atstovė negalėjo nurodyti ir teismo posėdyje, kaip turėtų būti pertvarkytas statinys, todėl teismas pagrįstai šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

36. Pažymi, kad perkelti naštos dėl statybos padarinių šalinimo Elektrėnų savivaldybės administracijai nėra teisinio pagrindo, nes ji išdavė teisėtą leidimą statinio projekto kapitaliniam remontui pagal tuo metu pateiktą prašymą ir galiojančias teisės aktų redakcijas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

37. Nustatyta, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos išduotame Rašytiniame pritarime statinio projektui nurodyta, jog šiuo dokumentu suteikiama teisė statytojui V. B. atlikti statinio – gamybos pramonės pastato kapitalinį remontą. Pritarime nėra nurodyta, kad juo suteikiama teisė atlikti rūsio ir kamino kapitalinį remontą. Pritarimo duomenyse nurodyta, kad statinio projektą sudaro ne tik katilinės pastato kapitalinis remontas ir paskirties keitimas, tačiau ir rūsio ir kamino griovimas, šie pastarieji statiniai turi savo unikalius numerius. Darytina išvada, kad ginčijamu pritarimu buvo pritarta pastarųjų statinių griovimui ir katilinės kapitaliniam remontui, todėl teismo sprendimu išskyrimas patvirtinimo daliai projekto, kaip tinkamo, o kitos dalies vertinimas kaip pažeidžiančio teisės aktų reikalavimus, yra nepagrįstas, nes patvirtintas vientisas projektas, jis parengtas visiems trims objektams, todėl dalis projekto negali būti įgyvendinama be kitos projekto dalies, todėl nors ir nenustačius projekto dalyje dėl rūsio ir kamino griovimo prieštaravimo teisės aktų reikalavimams, ši projekto dalis, kaip susijusi su kita, turi būti pripažinta negaliojančia kaip ir pagrindinė, kuria suprojektuotas pastato kapitalinis remontas. Kadangi ši reikalavimo dalis nebuvo atskiru ieškovo reikalavimu, todėl teismo sprendimas šioje dalyje ne naikinamas, o tikslinamas, pašalinant iš teismo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių išvadą, jog pripažįstama negaliojančia dalis atsakovo išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui, t.y. pašalinant žodį „dalį“ , ir „ nustatant, kad teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu Elektrėnų savivaldybės administracijos 2016-05-15 išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui dėl katilinės pastato ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto ir paskirties keitimo. Tai, kad rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog pripažįstamas negaliojančiu rašytinis pritarimas dėl katilinės pastato kapitalinio remonto, nereiškia, kad pritarimas neapima tos projekto dalies, kurioje suprojektuotas rūsio ir kamino griovimas.

38. Ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą V. B., šiam per teismo nustatytą terminą reikiamai neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus naujo statybą leidžiančio dokumento, pašalinti pagal 2016-12-15 rašytinį pritarimą atliktų statybos darbų padarinius, buvo atmestas pagrįstai, nes ieškovo reikalavimas pašalinti padarinius turi būti tikslus, t.y. ieškovas, reikšdamas reikalavimą atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, turi nurodyti, kokius veiksmus jis turi atlikti. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. B. jau įvykdė dalį darbų pagal projektą, t.y. pradėjo pastato ardymo darbus. Ieškovas, teigdamas, kad pastato ardymas yra statybos darbas, kad atsakovas turi pašalinti šio ardymo padarinius, turi nurodyti, kokius pašalinimo darbus jis turi atlikti - pašalinti griovimo pasekmes, ar atlikti kitokius darbus. Nesant nurodytų konkrečių veiksmų, teismas pagrįstai įvertino, kad reikalavimas šioje dalyje nėra konkretus, todėl negali būti tenkinamas, nes atsakovas turi žinoti, kokias pareigas jam nustato teismo sprendimas, tik toks sprendimas gali būti vykdomas. Reikalavimas sutvarkyti statybvietę galėtų būti vykdomas tik atsiradus tam tikrai sąlygai - negavus naujo statybą leidžiančio dokumento. Be to, statybvietės sutvarkymas , kaip nustatytina pareiga statytojai atsiras tik tuomet, jei ieškovas pateiktų duomenis, kad statybvietė yra netvarkinga, dėl to kelianti pavojų visuomenei, todėl statytojui yra atsiradusi pareiga ją sutvarkyti. Nepateikus duomenų apie statybvietės netvarkingumą, ieškovas neįrodė savo reikalavimo įpareigoti atsakovą V. B. atlikti šiuos veiksmus, pagrįstumo.

39. Ieškinio dalis – neįvykdžius atsakovui trečiame ieškinio punkte nurodyto reikalavimo ( statybos padarinių pašalinimas ir statybvietės sutvarkymas) ieškovas prašo nustatyti, kad atsakovas V. B. privalės mokėti 30 Eur dydžio baudą už kiekvieną neįvykdymo dieną ieškovui. Padarius išvadą, kad įpareigojimas pašalinti statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę negali būti nustatytas, reikalavimas, kaip susijęs su kitais reikalavimais, kurie atmesti, negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.