- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-01
- Bylos Nr.
- e2A-282-565/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08870-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jūra Marija Strumskienė, Rosita Patackienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Simatra“
- Ieškovas
- E. Ž.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Remarta“, uždaroji akcinė bendrovė „Krautoma“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Simatra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Simatra“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Remarta“, uždaroji akcinė bendrovė „Krautoma“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas E. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Simatra“ 10 055,51 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. su trečiuoju asmeniu uždarąja akcine bendrove „Remarta“ (toliau – ir Remarta) sudarė krovinio ekspedijavimo sutartį, kuria Remarta įsipareigojo organizuoti atrakciono ant priekabos, laiptelių, tvirtinimo elementų, meninės figūros „Mikis“ (toliau – ir krovinys) gabenimą iš Turkijos į Lietuvą. 2020 m. rugpjūčio 12 d. Remarta sudarė krovinio gabenimo-užsakymo sutartį su atsakove, kuria atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Ankara–Kaunas, perkraunant krovinį atsakovės krovinių terminale Stambule. Atsakovė krovinio pervežime dalyvavo kaip susitariantis vežėjas, t. y. pati krovinio nevežė, o pavedė tai atlikti faktiniams vežėjams: Turkijos įmonei OZ OZER NAKLIYAT, vežusiai krovinį iki atsakovės krovinių terminalo Stambule, ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Krautoma“ (toliau – ir Krautoma), vežusiai krovinį iš terminalo Stambule iki sandėlio Kaune. 2020 m. rugsėjo 1 d. krovinys buvo atvežtas į sandėlį Kaune. Iš karto buvo pastebėta, kad krovinys stipriai pažeistas, į CMR važtaraštį įrašyta atitinkama pastaba, padarytos nuotraukos. Nepriklausomi siurvejeriai atliko krovinio apžiūrą ir konstatavo, kad krovinys buvo pažeistas netinkamai iškraunant krovinį atsakovės terminale Stambule ir netinkamai pakraunant į Krautomos automobilį, t. y. krovinio perkrovimo metu. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, kurią sudaro: 1) kompensacija už prarastą (nepataisomai sugadintą) krovinį, paskaičiuota pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – ir CMR konvencija) 23 straipsnio 3 dalies nuostatas – 5 852,51 Eur; 2) už krovinio vežimą sumokėtas užmokestis – 2 250 Eur; 3) už krovinį sumokėti muito mokesčiai – 1 953 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti.
4. Atsakovė nurodė, kad ieškovas reikalauja atlyginti nuostolius, kurie atitinka krovinio vertę (apskaičiuotą pagal krovinio svorį). Ieškovas nepateikė įrodymų apie krovinio sunaikinimą (utilizavimą). Šalis sieja tarptautiniai krovinių vežimo santykiai, kuriuos reglamentuoja CMR konvencija. Taikant CMR konvencijos nuostatas, Remarta yra siuntėja atsakovės atžvilgiu, o atsakovė yra vežėja Remartos atžvilgiu. Atsakovė veikė vadovaudamasi Remartos teikiama informacija apie krovinį. 2020 m. rugpjūčio 12 d. krovinio gabenimo užsakyme-sutartyje nėra nurodytas krovinio pobūdis, nurodyta tik krovinio apimtis (tūris). Dėl krovinio pakrovimo tik nurodyta, kad krovinys kraunamas per šoną. Kad krovinys yra jautrus pakrovimui, kad jam pakrauti (perkrauti) galbūt reikalinga speciali technika, atsakovei nebuvo nurodyta. Taigi, tiek ieškovas, tiek Remarta nesilaikė CMR konvencijos reikalavimų, nesuteikė atsakovei visos krovinio pervežimui reikalingos informacijos, o būtent, informacijos apie krovinio pakrovimo ypatumus, todėl ir buvo padaryta žala kroviniui. Krovinys – atrakcionas, sumontuotas ant priekabos, neturėjo pakuotės, apsaugančios jį nuo sugadinimo. Saugiam transportavimui užtikrinti krovinys turėjo būti patalpintas į konteinerį ar į specialiai kroviniui pagamintas konstrukcijas. Atsakovė prašo atleisti ją nuo atsakomybės pagal CMR 17 straipsnio 2 dalį (kai vežėjas neatsako už krovinio sugadinimą, kai tai įvyko dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė) ir pagal 17straipsnio 4 dalies „b“ punktą (kai krovinys netinkamai įpakuotas ar blogai įpakuotas).
5. Remarta su ieškiniu sutiko.
6. Remarta nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. Remarta ir ieškovės sudarytoje sutartyje buvo nurodyti krovinio parametrai, su Remarta buvo kalbėta, kad tai nėra standartinis krovinys, jam gabenti turi būti užtikrinta krovinio parametrus atitinkanti erdvė, krovinys negali būti apkrautas kitais elementais. Derinant sąlygas dėl krovinio vežimo, atsakovė klausė, ar būtų galimas krovinio perkrovimas Stambule. Atsakovei buvo paaiškinta, kad krovinys gali būti perkrautas tik per šoną. Atsakovė krovinio vežimo ir perkrovimo eigoje nesikreipė su klausimais, krovinio perkrovimo eiga Remartai nėra žinoma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės 9 735,41 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 9 735,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 602,37 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
7.1. pagal 2021 m. sausio 17 d. tarptautinę komercinę prekių pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas iš pardavėjo Turkijoje nupirko atrakcioną „River Mini Miami Ride“ (krovinį). Ieškovas su Remarta 2020 m. rugpjūčio 11 d. sudarė krovinio ekspedijavimo sutartį, kuria Remarta įsipareigojo organizuoti krovinio gabenimą iš Turkijos į Lietuvą. Sutartimi ieškovas sutiko, kad yra galimas krovinio perkrovimas. Remarta su atsakove 2020 m. rugpjūčio 12 d. sudarė krovinio gabenimo užsakymą-sutartį. Krovinio gabenimo užsakyme-sutartyje nurodyta, kad krovinio matmenys – 7,5 m x 2,4 m x h 2,7 m, svoris – 2,9 t, pakrovimas per šoną, krovinio vertė – 7 000 Eur;
7.2. UAB „Klaipėdos Netas“ 2020 m. lapkričio 19 d. apžiūros raporte nustatė, kad krovinys buvo pažeistas netinkamai perkraunat krovinį atsakovės krovinių terminale Stambule;
7.3. atsakovė neginčija, kad ji yra atsakinga už krovinio perkrovimą, o 2020 m. lapkričio 19 d. UAB „Klaipėdos Netas“ apžiūros raporte nustatyta, kad krovinys buvo sugadintas perkrovimo metu. Todėl yra pagrindas iš atsakovės priteisti 5 852,51 Eur nuostolius už sugadintą krovinį;
7.4. atsakovė netinkamai perkrovė krovinį, nes turėjo perkrauti krovinį per automobilio šoną, o perkrovė per galą, krovinio padėtis po jo perkrovimo pasikeitė palyginti su ta, kuri buvo pakrovus krovinį į automobilį Ankaroje: atrakciono sėdynės buvo pakeltos, buvo pasikeitusi ir kitų atrakciono dalių padėtis. Teismas nesutiko, kad krovinys turėjo būti tinkamai įpakuotas. Krovinys yra atrakcionas – stiprus ir nedūžtantis daiktas, todėl teigti, kad jis turėjo būti specialiai įpakuotas, nėra pagrindo;
Šalies argumentai
7.5. ieškovas iš atsakovės prašė atlyginti nuostolius, kurie sudarė 83,61 proc. krovinio vertės (7 000 Eur). Todėl yra pagrindas priteisti ir 83,61 proc. kitų ieškovo turėtų išlaidų, o būtent, 2 326,87 Eur už krovinio vežimo paslaugas ir 1 632,90 Eur sumokėto muito mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. pagal CMR konvencijos 11 straipsnį aprūpinti vežėją reikiamais dokumentais, informacija, reikalinga muitinės ir kitiems formalumams atlikti, yra pirmiausia siuntėjo, bet ne vežėjo pareiga, ir būtent siuntėjas atsako už visus nuostolius, atsiradusius dėl tokių dokumentų ar duomenų nebuvimo ir netikslumų.
8.2. Remarta yra siuntėja atsakovės atžvilgiu, o atsakovė yra vežėja Remarta atžvilgiu. Atsakovė veikė vadovaudamasi Remartos teikiama informacija apie krovinio pervežimą. UAB „Klaipėdos Netas“ 2020 m. lapkričio 19 d. apžiūros raporte yra nustatyta, kad krovinys yra sugadintas perkrovimo metu. Krovinys buvo perkrautas naudojant šakinį autokrautuvą per automobilio galą. Ekspertai nurodė, kad atrakciono rėmo konstrukcija nėra pritaikyta pakelti per galą. Taigi, kroviniui netinka įprastas pakrovimo būdas naudojant šakinį autokrautuvą per automobilio galą. Atsakovei turėjo būti suteikta išsami informacija apie krovinio ypatybes ir pakrovimo (perkrovimo) būdą. 2020 m. rugpjūčio 11 d. krovinio ekspedijavimo sutartyje, sudarytoje tarp ieškovo ir Remartos, ieškovas nėra nurodęs krovinio perkrovimo būdo, tik abstrakčiai nurodyta, kad ieškovas sutinka su galimu krovinio perkrovimu. 2020 m. rugpjūčio 12 d. krovinio gabenimo užsakyme-sutartyje, sudarytoje tarp Remartos ir atsakovės, nėra nurodytos krovinio ypatybės, nurodyta tik krovinio apimtis (tūris). Dėl pakrovimo nurodyta tik tai, kad krovinys kraunamas per šoną. Paprastai krovinys per puspriekabės šoną yra kraunamas atitraukus tentą ir naudojant šakinį autokrautuvą, kaip ir kraunant krovinį per puspriekabės galą. Šiuo atveju lemiamą reikšmę turėjo pakrovimas šakiniu autokrautuvu. Kad krovinys yra jautrus perkrovimui ir kad jam perkrauti galbūt reikalinga speciali technika, nei ieškovas, nei Remarta atsakovei nenurodė. Krovinio siuntėjas krovinį pakrovė per transporto priemonės viršų su kranu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, toks pakrovimo būdas ir buvo privalomas. Tačiau nei ieškovas, nei Remanrta tokio pakrovimo būdo nenurodė, priešingai, Remarta klaidingai nurodė pakrovimo būdą, t. y., kad krovinys kraunamas per šoną Kaip matyti iš krovinio sugadinimo požymių, šakiniu autokrautuvu šio krovinio iš viso nebuvo galima krauti dėl jo gabaritų;
8.3. CMR konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų duomenų, nurodytų 6 straipsnio 1 punkto „b“, „d“, „e“, „f“, „g“, „h“ ir „j“ papunkčiuose. Pagal CMR konvencijos 6 straipsnio 1 dalies f papunktį važtaraštyje turi būti nurodyti duomenys – krovinio rūšies nustatytas žymėjimas, jo įpakavimo būdas, o vežant pavojingus krovinius – jo pavojingumo klasė ir numeris, pagal g papunktį – krovinio vietų skaičius, jų išdėstymo ypatumai ir numeriai, o pagal j papunktį – duomenys muitinės formalumams atlikti ir kitos reikiamos instrukcijos. Nagrinėjamu atveju aktualus ne tik nurodytų nuostatų, įtvirtinančių siuntėjo pareigą tinkamai užpildyti važtaraštį, taikymas, bet ir CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta siuntėjo pareiga prie važtaraščio pridėti reikiamus dokumentus, taip pat suteikti vežėjui visapusišką informaciją, reikalingą muitinės ir kitiems formalumams atlikti. CMR konvencija nereglamentuoja, kokia forma tokia informacija turi būti suteikta, tik apibrėžia tokios informacijos suteikimo terminą – iki krovinio perdavimo vežėjui. Taigi, siuntėjo pareiga suteikti vežėjui visapusišką informaciją gali būti vykdoma nuo pat pervežimo sutarties sudarymo ar net ir šalių derybų metu iki krovinio perdavimo vežėjui. Šiuo atveju krovinio siuntėjas jokios informacijos atsakovei neteikė nei sutarties sudarymo metu, nei derybų metu, nei krovinio gabenimo metu. Taigi, šiuo atveju tiek ieškovas, tiek Remarta nesilaikė CMR konvencijos 11 straipsnio reikalavimų, o dėl informacijos trūkumo ir buvo padaryta žala kroviniui;
8.4. CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalis nustato, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Todėl atsakovė turi būti atleista nuo atsakomybes CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies pagrindu. Jeigu teismas neatleistų atsakovės nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą, tuomet turėtų būti svarstoma galimybė atsakovės dalinei atsakomybei, kadangi akivaizdu, kad tiek ieškovas, tiek Remarta savo neveikimu ir informacijos nesuteikimu prisidėjo prie krovinio sugadinimo. Atsakomybės už krovinio perkrovimą pripažinimas nereiškia, kad atsakovė pripažino ieškinį ir savo kaltę.
9. Ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. krovinys maršrutu Ankara-Kaunas buvo pervežtas laiku, nebuvo sustabdytas muitinės postuose ar pasienio punktuose, vežėjas nepatyrė nuostolių, atsiradusių dėl krovinio sulaikymo ar oficialių pareigūnų priimtų sprendimų tuo pagrindu, kad prie važtaraščio nebuvo pridėti visi reikiami muitinės formalumams atlikti dokumentai. Nuostolius šioje byloje patyrė ieškovas, nes krovinys atvežtas sugadintas. Todėl šioje byloje nėra pagrindo taikyti CMR konvencijos 11 straipsnio;
9.2. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovė, kaip vežėja, nebuvo aprūpinta reikiama informacija apie krovinio savybes, krovinio krovimo ypatumus ir pan. Atsakovė buvo gavusi nurodymus, kaip turi būti perkraunamas krovinys. Byloje yra pateikta 2020 m. rugpjūčio 11 d. ieškovo ir Remartos sudaryta krovinio ekspedijavimo sutartis, kurioje pažymėta, kad ieškovas sutinka su galimu krovinio perkrovimu. 2020 m. rugpjūčio 12 d. tarp Remartos ir atsakovės buvo sudaryta krovinio gabenimo užsakymas-sutartis, kurioje nurodyti krovinio matmenys, svoris, sutarta dėl perkrovimo ieškovės terminale Stambule ir išskirta, kad pakrovimas turi būti vykdomas per šoną. Atsakovės teiginiai, kad krovinio pakrovimas per šoną ir pakrovimas per galą yra praktiškai toks pats pakrovimo būdas, yra deklaratyvaus pobūdžio. UAB „Klaipėdos Netas“ 2020 m. lapkričio 19 d. apžiūros raporte nurodyta, kad atrakciono rėmo konstrukcija nėra pritaikyta pakelti per galą;
9.3. jeigu krovinio perkrovimo Stambule metu atsakovei iškilo abejonių dėl krovinio pakrovimo per šoną tikslingumo, atsakovė turėjo susisiekti su krovinio siuntėju ir pasitikslinti, ar galima nukrypti nuo sutarties sąlygų bei tokio pobūdžio krovinį perkrauti šakiniu autokrautuvu per automobilio galą, o ne pati vienašališkai priimti sprendimą keisti nurodytą perkrovimo būdą. Pakrovimas per automobilio šoną ir per galą yra visiškai skirtingi pakrovimo būdai. Pakraunant per galą neįmanoma simetriškai sutvirtinti pakraunamo atrakciono rėmo konstrukcijos, tuo užtikrinant saugų atrakciono pakėlimą, atrakcionas yra stumiamas į automobilio priekabą, dėl ko galimos daugybinės konstrukcijos deformacijos. Atsakovė ne tik perkrovė krovinį priešingu, nei buvo nurodyta 2020 m. rugpjūčio 12 d. gabenimo užsakyme-sutartyje, būdu, bet ir savavališkai pakeitė krovinio padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir Remarta 2020 m. rugpjūčio 11 d. sudarė krovinio ekspedijavimo sutartį, kuria Remarta įsipareigojo organizuoti atrakciono ant priekabos, laiptelių, tvirtinimo elementų, meninės figūros „Mikis“ (krovinio) pervežimą iš Turkijos ir Lietuvą. Remarta ir atsakovė 2020 m. rugpjūčio 12 d. sudarė krovinio gabenimo užsakymą-sutartį, kuria Remarta užsakė atsakovei pervežti 2020 m. rugpjūčio 11 d. krovinio ekspedijavimo sutartyje nurodytą krovinį iš Ankaros į Kauną. Krovinio gabenimo užsakyme-sutartyje nurodyta, kad krovinys vežamas perkraunant jį Stambule. Krovinį iki atsakovės krovinių terminalo Stambule vežė atsakovės pasitelktas Turkijos vežėjas OZ OZER NAKLIYAT, iš terminalo Stambule krovinį vežė kitas atsakovės pasitelktas vežėjas – Krautoma. Krovinys į iškrovimo vietą Kaune buvo atvežtas sugadintas, apie tai padarytas įrašas tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje Nr. KR 001352.
13. UAB „Klaipėdos Netas“ 2020 m. lapkričio 19 d. apžiūros protokole nurodyta, kad krovinys buvo pažeistas netinkamai iškraunant krovinį atsakovės krovinių terminale Stambule ir netinkamai pakraunant krovinį į Krautomos automobilį – krovinio gabenimo užsakyme-sutartyje nurodyta, kad krovinys turi būti perkraunamas per automobilio šoną, tačiau krovinys atsakovės terminale Stambule buvo iškrautas ir į Krautomos automobilį pakrautas šakiniu autokrautuvu per automobilio galą. Atrakciono priekabos rėmo konstrukcija nėra pritaikyta pakelti per galą. Autokrautuvo šakėmis buvo padaryti daugybiniai priekabos rėmo pažeidimai. Apžiūros protokole taip pat nurodyta, kad atrakciono sėdynės į Kauną atvykusiame Krautomos automobilyje buvo pakeltoje padėtyje. Sėdynių sukimo mechanizmo pasukti (pakelti sėdynių) rankiniu būdu neįmanoma, savaiminis sėdynių pasikėlimas pervežimo metu taip pat nėra galimas. Ant sėdynių konstrukcijų esantys pažeidimai rodo, kad sėdynių sukimo mechanizmas buvo pasuktas panaudojant šakinį autokrautuvą. Tikėtina, kad sėdynės terminale Stambule buvo pakeltos siekiant ant atrakciono platformos padėti papildomus krovinius. Dėl sėdynių pakėlimo atrakcionas buvo iš esmės pažeistas. Krautomos vairuotojas krovinio perkrovime nedalyvavo, krovinį perkrovė atsakovės terminalo darbuotojai.
14. Krovinio vežimui pagal 2020 m. rugpjūčio 12 d. krovinio gabenimo užsakymą-sutartį taikomos CMR konvencijos nuostatos (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punktas). Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 12 d. krovinio gabenimo užsakymu-sutartimi įsipareigojo pervežti krovinį iš Ankaros į Kauną, todėl atsakovė yra vežėja CMR konvencijos prasme. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad krovinys buvo sugadintas jo vežimo metu, t. y. krovinį priėmus vežti, atsakovės krovinių terminale Stambule atsakovės darbuotojams iškraunant krovinį iš vieno atsakovės pasitelkto faktinio vežėjo automobilio ir pakraunant krovinį į kito atsakovės pasitelkto faktinio vežėjo automobilį.
15. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punktą ji turi būti atleista nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą arba turi būti nustatyta dalinė ieškovo, Remartos ir atsakovės atsakomybė. Atsakovė teigia, kad atsakovei nebuvo suteikta išsami informacija apie krovinio pakrovimo būdą ir ypatybes. Nei ieškovas, nei Remarta nenurodė, kad krovinys yra jautrus perkrovimui, ir kad kroviniui perkrauti reikalinga speciali technika. Kaip paaiškėjo, krovinys į Turkijos įmonės OZ OZER NAKLIYAT automobilį buvo pakrautas per automobilio viršų naudojant kraną. Būtent toks pakrovimo būdas ir buvo privalomas, atsižvelgiant į krovinio gabaritus ir specifiką. Tuo tarpu atsakovei buvo tik nurodyta, kad krovinys kraunamas per automobilio šoną. Atsakovė krovinį perkrovė naudojant šakinį autokrautuvą, ir būtent šakinio autokrautuvo naudojimas turėjo lemiamą reikšmę krovinio sugadinimui.
16. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo teiginiu, kad atsakovė pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punktą turi būti atleista nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą ar nustatyta dalinė ieškovo, Remartos ir atsakovės atsakomybė.
17. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punktą vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti.
18. 2020 m. rugpjūčio 12 d. krovinio gabenimo užsakyme-sutartyje nurodyta, kad krovinys vežamas perkraunat krovinį Stambule, krovinio pakrovimo būdas – per šoną. UAB „Klaipėdos Netas“ 2020 m. lapkričio 19 d. apžiūros protokole nurodyta, kad krovinys atsakovės krovinių terminale Stambule buvo iškrautas iš vieno automobilio ir pakrautas į kitą automobilį šakiniu autokrautuvu per automobilio galą. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Apžiūros protokole konstatuota, kad atrakciono priekabos rėmo konstrukcija nėra pritaikyta pakelti per galą.
19. Taigi, nustatyta dalies krovinio – atrakciono priekabos rėmo – pažeidimų priežastis yra priekabos, ant kurios buvo sumontuotas atrakcionas, pakėlimas per galą. Nors atsakovė teigia, kad krovinio pažeidimo priežastimi buvo ne krovinio perkrovimas per automobilio šoną, bet perkrovimas naudojant šakinį autokrautuvą, o ne kraną, o krano naudojimo būtinybė perkaunant krovinį atsakovei nebuvo nurodyta, atsakovė nepagrindė, kokią įtaką krovinio perkrovimui būtų turėjęs krano, o ne šakinio autokrautuvo naudojimas. Be to, krovinys buvo vežamas neįpakuotas, pagal UAB „Klaipėdos Netas“ 2020 m. lapkričio 19 d. apžiūros protokole esančias krovinio nuotraukas, krovinys nėra sudėtingos, neįprastos, nestandartinės konstrukcijos, todėl atsakovė turėjo ir galėjo įvertinti, kokią konkrečią techniką reikia naudoti šiam kroviniui perkrauti.
20. Svarbu ir tai, kad buvo pažeista ne tik atrakciono priekabos rėmo konstrukcija, o ir pats atrakcionas. UAB „Klaipėdos Netas“ 2020 m. lapkričio 19 d. apžiūros protokole nurodyta, kad atrakcionas buvo iš esmės pažeistas šakiniu autokrautuvu pasukant sėdynių sukimo mechanizmą. Tikėtina, kad atrakciono sėdynės terminale Stambule buvo pakeltos siekiant ant atrakciono platformos padėti papildomus krovinius (pagal apžiūros protokolo duomenis, krovinys buvo vežamas kartu su kitais kroviniais). Taigi, krovinys buvo pažeistas ne tik krovinio perkrovimo metu, bet ir po krovinio perkrovimo šakiniu autokrautuvu pasukant atrakciono sėdynių sukimo mechanizmą.
21. Atsakovė apeliaciniame skunde mini ir CMR konvencijos 11 straipsnio nuostatas, pagal kurias iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės ir kitiems formalumams atlikti (CMR konvencijos 11 straipsnio 1 punktas), ir siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl tokių dokumentų ar duomenų nebuvimo ir netikslumų (CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalis). Tačiau šis straipsnis netaikytinas, nes šioje byloje nėra sprendžiama dėl atsakovės nuostolių, patirtų dėl to, kad atsakovė nebuvo aprūpinta visais reikiamais dokumentus ir informacija, reikalinga muitinės ir kitiems formalumams atlikti.
22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme atsakovei nekompensuojamos. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 300 Eur. Šios išlaidos ieškovo naudai priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Simatra“ ieškovo E. Ž. naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.