- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- I-197-402/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01265-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- K. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau ir teismas) teisėja Natalja Zelionkienė,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. (Š.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-4, 142) ir teismo posėdyje nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. iki skundo padavimo teismui dienos, atvykstant etapu iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į Alytaus PN, buvo patalpinamas 4-5 valandom į laikino sulaikymo patalpą. Laikino sulaikymo patalpoje būdavo po 50-70 žmonių, patalpos nešvarios, nėra ventiliacijos, tik vienas stalas. Nurodė, jog pats yra nerūkantis, o patalpindavo bendrai su rūkančiais. Pažymėjo, kad kratos atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, pareigūnai kratos metu gadina nuteistųjų asmeninius daiktus. Nurodė, kad išduodamas minkštas inventorius yra netvarkingas (čiužinys, pagalvė, antklodė). Jam išduotas minkštasis inventorius buvo purvinas, smirdantis, susidėvėjęs. Nuo 2014 m. jam nebuvo išduodamos higienos priemonės – dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai ir kt. Dėl neišduotų higienos priemonių jautė nepatogumus ir pažeminimą, negalėjo palaikyti asmeninės higienos (išsivalyti dantų, nusiskusti), jautėsi nešvarus. Pažymėjo, kad dėl minėtų aplinkybių jautė didelius išgyvenimus, turėjo kreiptis į odontologą, išsirovė daug dantų. Kalint tokiomis sąlygomis, patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 5 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės. Prašė jo reikalavimui netaikyti senaties termino, nes pažeidimai buvo tęstinio pobūdžio.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 13-17), papildomuose paaiškinimuose (b. l. 163-164) nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 p. nuteistieji gali laikinai iki 5 valandų būti sulaikomi laikinojo sulaikymo patalpoje. Alytaus pataisos namuose kameros atitinka teisės aktuose įtvirtintus ploto reikalavimus ir į jas paskiriama tiek nuteistųjų kiek patalpoje yra vietų. Alytaus pataisos namuose uždaroje zonoje yra 45 kameros ir laikinojo sulaikymo patalpa. Jeigu po etapavimo išvykstančių ar atvykstančių nuteistųjų skaičius didesnis, bet kuri uždaros zonos kamera (visos kameros niekada nebūna užimtos ar perpildytos) gali būti panaudojama kaip laikinojo sulaikymo patalpa kurioje nuteistieji gali būti laikinai iki 5 val. Visos uždarosios zonos kameros atitinka įstatymų keliamus reikalavimus dėl higienos normų ir ploto reikalavimų. Visose kamerose yra stalas ir kėdės, kiekvienas nuteistasis turi savo spintelę. Pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė. Pataisos įstaigoje kratos atliekamos laikantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, krata atliekama švarioje patalpoje kuri atitinka temperatūros, drėgmės, oro judėjimo greičio reikalavimus, daiktai dedami į švarias dėžes. Lietuvos higienos normos HN76:2010 14 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas nenumato rūkymo ribojimo įkalinimo įstaigose, tačiau šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas reglamentuoja rūkymo draudimą bendrojo naudojimo patalpose, kur nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pataisos įstaigų gyvenamieji kambariai, kamerų tipo patalpos bei kitos bendro naudojimo patalpos priskiriamos prie bendro naudojimo patalų. Taigi, miegamuosiuose nuteistiesiems rūkyti yra draudžiama ir juose nerūkoma. Vadovaujantis 2015-08-31 Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr.1-231 nuteistieji tabako gaminius laiko uždarosios zonos koridoriuje esančiose metalinėse dėžutėse ir rūkyti gali tik pasivaikščiojimų kiemeliuose metu. Kamerose rūkyti draudžiama, rastos rūkymo priemonės atimamos ir sunaikinamos. Registracijos žurnalo dėl asmenų pageidavimo būti laikomais su rūkančiais ar nerūkančiais Alytaus pataisos namai neveda, nes rūkyti kamerose yra draudžiama. Pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punktą įstaigoje nuolat atliekama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra - visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę ir priežiūrą. Pareiškėjo argumentai, kad pareigūnai kratos metu gadina nuteistųjų asmeninius daiktus yra atmestini, nes tokių duomenų neužfiksuota. Alytaus PN nuteistiesiems išduoda geros kokybės minkštą inventorių (čiužinius, pagalves, antklodes), prieš išduodant jį dezinfekuoja. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų vaikų namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas, galiojusias iki 2017-01-01, bausmę atliekantiems nuteistiesiems kiekvieno mėnesio pradžioje mėnesiui turėjo būti išduodama: 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus. Teisės aktuose nebuvo numatyta, jog nuteistieji turėtų būti aprūpinami dantų pasta, dantų šepetukais ar skutimosi priemonėmis. Vadovaujantis 2016-04-20 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-132, įsigaliojusiu 2017-01-01, nuteistiesiems išduodamos šios higienos priemonės: dantų šepetėlis (1 vnt./mėn.), dantų pasta 75 ml. (kas du mėnesius), skutimosi peiliukai (4 vnt./mėn.). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu rašytinių prašymų dėl higienos priemonių išdavimo Alytaus pataisos namų administracijai neteikė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintos 3 metų ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas dalyje netenkintinas, dalyje byla nutrauktina.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su Alytaus pataisos namų veiksmais, laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2018 m. birželio 18 d. (skundo padavimo teismui dienos) jį kalinant Alytaus pataisos namuose kankinančiomis, nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Alytaus PN atvyko 2014 m. spalio 21 d. (b. l. 18).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš to, kad Alytaus pataisos namai laikotarpiu nuo 2014 m spalio 21 d. iki 2018 m. birželio 18 d. (skundo padavimo teismui dienos) neaprūpino jo higienos priemonėmis – dantų šepetėliu, dantų pasta, skustuvais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-4710-644/2018 pagal pareiškėjo K. Š. (Š.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir priėmė 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad buvo pažeista K. Š. (Š.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimas įsiteisėjęs. Teismas, įvertinęs nurodytą sprendimą, konstatuoja, kad jis priimtas išnagrinėjus analogišką ginčą (tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. dėl tų pačių Alytaus PN veiksmų (neveikimo), t. y., kad Alytaus PN laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 21 d. iki 2017 m. sausio 1 d. neaprūpino pareiškėjo higienos priemonėmis – dantų šepetėliu, dantų pasta, skustuvais, todėl teismas sprendžia, kad byla, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl Alytaus PN veiksmų (neveikimo), t. y., kad Alytaus PN laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 21 d. iki 2017 m. sausio 1 d. neaprūpino pareiškėjo higienos priemonėmis – dantų šepetėliu, dantų pasta, skustuvais, nutrauktina. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.).
Kadangi pareiškėjas šioje byloje prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kad Alytaus pataisos namai laikotarpiu nuo 2014 m spalio 21 d. iki 2018 m. birželio 18 d. (skundo padavimo teismui dienos) neaprūpino jo higienos priemonėmis – dantų šepetėliu, dantų pasta, skustuvais, todėl bus vertinamos aplinkybės susijusios su žalos atsiradimu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 18 d.
Atsakovės atstovas prašė taikyti pareiškėjo reikalavimui sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
Žemesnės instancijos teismas
CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 21 d. iki 2018 m. birželio 18 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, sužinojimo apie teisių pažeidimą momentas siejamas su paties pareiškėjo patirtais subjektyviais išgyvenimais, nes asmuo neturtinę žalą patiria subjektyviai (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl senaties termino netaikymo jo atžvilgiu vykdomiems tęstiniams pažeidimams atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytų galimų pažeidimų pobūdį bei jam sukeltas pasekmes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2018 m. birželio 18 d. (b. l. 8), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos iki 2015 m. birželio 18 d. pareikšti.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
Pareiškėjas neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, nurodė, kad ieškinio senatis jo reikalavimui neturėtų būti taikoma, nes anksčiau į teismą negalėjo kreiptis dėl grasinimų dėl skundų rašymo perkelti į kitą lokalinį sektorių. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindo jomis tikėti.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, todėl teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ieškinio senaties termino atnaujinimui.
Esant šioms aplinkybėms, atsakovės atstovo prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 21 d. iki 2015 m. birželio 18 d. šiuo pagrindu atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pritaikius trejų metų senaties terminą, laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2018 m. birželio 18 d.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina taip pat ir iš to, kad atvykus etapu tekdavo laukti perpildytose kamerose (50 žmonių vienoje kameroje), patalpos nešvarios, nėra ventiliacijos, tik vienas stalas, patalpoje buvo rūkoma.
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 p. nuteistieji gali laikinai iki 5 valandų būti sulaikomi laikinojo sulaikymo patalpoje.
Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad Alytaus PN uždaroje zonoje yra 45 kameros ir laikinojo sulaikymo patalpa. Jeigu prieš ir po etapavimo išvykstančių ar atvykstančių nuteistųjų skaičius didesnis, bet kuri uždaros zonos kamera (visos kameros niekada nebūna užimtos ar perpildytos) gali būti panaudojama kaip laikinojo sulaikymo patalpa kurioje nuteistieji gali būti laikinai iki 5 val. Visos uždarosios zonos kameros atitinka įstatymų keliamus reikalavimus dėl higienos normų ir ploto reikalavimų. Laikino sulaikymo kamerose yra stalas ir suolai.
Šie atsakovo teiginiai nepaneigti jokiais įrodymais, be to byloje nėra duomenų kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų atvykus ar išvykstant etapu, pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini. Pats pareiškėjas skunde nurodė, kad laikinojo sulaikymo patalpoje buvo laikomas nuo 4 iki 5 valandų. Byloje nėra duomenų, jog jis laikinojo sulaikymo patalpoje būtų buvęs laikomas ilgiau, nei nustato minėtas teisės aktas, taip pat kad nebūtų turėjęs galimybės atsisėsti ar tinkamai pavalgyti. Teismas atkreipia dėmesį, kad laikinojo sulaikymo kameroms netaikomi reikalavimai, kurie taikomi gyvenamosioms kameroms, todėl argumentai dėl stalo atmestini. Kaip nurodė pareiškėjas, jis patalpoje buvo patalpintas tik kelias valandas, be to pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė jam padaryta žala minėtoje patalpoje išbuvus tik kelias valandas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog iš paminėtų teisės aktų nuostatų akivaizdu, jog toks asmens patalpinimas į laikinojo sulaikymo patalpą yra galimas tik labai ribotam laikui – ne ilgiau kaip 5 valandoms, todėl akivaizdu, jog net vertinant pareiškėjo argumentus, jog laikinojo sulaikymo kameros plotas buvo mažas, teigti, kad asmuo patyrė orumo pažeminimą ar didelius nepatogumus nėra pagrindo.
Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato nuteistuosius skirstyti į rūkančius ir nerūkančius. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 19 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 7 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog vadovaujantis 2015 m. rugpjūčio 31 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 1-231 nuteistieji tabako gaminius laiko uždarosios zonos koridoriuje esančiose metalinėse dėžutėse ir rūkyti gali tik pasivaikščiojimų kiemeliuose metu. Kamerose rūkyti draudžiama, rastos rūkymo priemonės atimamos ir sunaikinamos.
Nustatyta, kad Alytaus PN direktorius įsakymais „Dėl nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose ir uždaroje zonoje“ nurodė, kad nuteistųjų gyvenamosiose, gamybinėse bei kitose bendrojo naudojimo patalpose rūkyti galima tik tam skirtose vietose (b. l.118 – 121). Šias aplinkybes patvirtina Patikrinimo aktų išvados, kad Alytaus PN būriuose yra įrengtos rūkymui skirtos vietos, uždaroje zonoje rūkyti draudžiama, rūkoma pasivaikščiojimų metu (b. l. 98-104). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl rūkymo Alytaus PN administracijai skundėsi žodžiu ar raštu. Taigi, nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta, kad Alytaus PN administracija būdama kaip nors informuota apie pažeidimus, nesiėmė veiksmų, kad pažeidimai būtų pašalinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Alytaus PN administracijos veiksmuose, užtikrinant draudimą rūkyti, neteisėtų veiksmų nenustatyta. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo teiginį dėl laikymo laikino sulaikymo patalpoje su rūkančiais asmenimis, todėl pareiškėjo argumentai atmestini.
Pareiškėjas nurodė, kad atvykus po etapų pareigūnai kratas atlieka antisanitarinėmis sąlygomis, tačiau į bylą jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 149 punktas nustato, kad kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai. Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų.
Teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog kratos buvo atliekamos netinkamose patalpose ir, jo manymu, tai duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių konkrečių duomenų, kurie patvirtintų jo teiginius dėl netinkamos kratų patalpos, konkrečiai nedetalizavo patalpos numerio ir laikotarpio, kada krata buvo atlikta, pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs. Teismas taip pat pažymi, kad minėtos patalpos nėra gyvenamos, o kratos procedūros trunka neilgai, todėl trumpalaikiai pareiškėjo suvaržymai negalėtų sukelti nurodytų neigiamų pasekmių. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl jo laikymo kratų patalpoje netinkamomis sąlygomis. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo išduotas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis minkštasis inventorius (čiužinys, pagalvė, antklodė).
Pareiškėjo teismui minimas pretenzijas dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimams paneigia pateikiami patikrinimo aktai (b. l. 98-104), iš kurių matyti, kad Alytaus PN minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, lovos skalbiniai keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Minkštas inventorius yra dezinfekuojamas, tai patvirtina į bylą pateiktas „Dezinfekuojamojo minkšto inventoriaus apskaitos žurnalas“ (b. l. 109-117), todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl nekokybiško, nedezinfekuoto, netinkamo minkšto inventoriaus. Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateikti duomenys apie nuteistiesiems sudarytas sąlygas gauti išskalbtą, išdžiovintą ir dezinfekuotą minkštą inventorių, paneigia pareiškėjo argumentus. Pažymėtina, jog pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos namų administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai atmetami.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Alytaus PN nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 18 d. neaprūpino pareiškėjo higienos priemonėmis: dantų šepetėliu, dantų pasta, skustuvais ir kt.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas), kurio 4 punkte nustatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas: (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Tačiau vėliau higienos reikmenys suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms, t. y. tik nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) bei esant jų rašytiniam prašymui.
Atsakovės atstovas nurodė, kad iki 2017 m. sausio 1 d. muilas ir tualetinis popierius pareiškėjui buvo išduodamas neatsižvelgiant į jo pajamas ir ar jis rūko ar ne.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas į Alytaus PN atvyko 2014 m. spalio 21 d. (b. l. 18), todėl, nagrinėjamu atveju, vertinant laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 18 d., nėra aktuali Aprašo nuostata, numatanti kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas. Taigi, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui higienos reikmenys turėjo būti išduoti tik esant pareiškėjo rašytiniam prašymui ir pareiškėjui atitinkant nemokaus asmens sąvoką.
Remiantis Aprašo 13 punktu, nuteistasis laikomas nemokiu, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos (nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 924 atvirtintas 38 Eur bazinės socialinės išmokos dydis, taigi 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio yra 19 Eur) dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtinto Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 7 punkte.
Pareiškėjo argumentus, jog visą vertinamąjį laikotarpį pareiškėjas nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis: dantų šepetukais, dantų pasta, skutimosi peiliukais, tualetiniu popieriumi, dezodorantu, skalbimo milteliais, paneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktą Nuteistojo aprūpinimo higienos reikmenimis kortelė, iš kurios matyti, jog pareiškėjas higienos priemonėmis buvo aprūpintas 2018 m. gegužės mėnesį (b. l. 170). Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog 2017 metais bei 2018 metais išskyrus gegužės mėnesį, pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, nes jis nepateikė prašymų.
Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 4 ir 5 punktai numato, jog higienos reikmenys, avalynė, drabužiai išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui.
Iš į bylą pateikto Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio (b. l. 165-169) nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuolat gaudavo pinigines perlaidas į asmeninę sąskaitą iš kitų asmenų ir VSDFV pensiją, todėl akivaizdu, kad jis turėjo realią galimybę įstaigoje esančioje nuteistųjų parduotuvėje nusipirkti būtiniausių higienos priemonių. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas 2017 m., 2018 m. sausio, birželio, liepos mėnesiais (išskyrus gegužės mėnesį) raštu kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl higienos priemonių (dantų šepetėlio, dantų pastos, skustuvų ir kt.) išdavimo, o pastarasis tokį prašymą būtų atsisakęs patenkinti. Pats pareiškėjas nenurodo, jog teikė rašytinius prašymus dėl higienos priemonių išdavimo, o teigia, jog ne kartą žodžiu kreipdavosi į pataisos namų administraciją, kad jam būtų suteiktos higienos priemonės: skutimosi peiliukai, dantų pasta, dantų šepetukas, o administracija pareiškėjui atsakydavo, jog jo statusas nuteistasis, todėl jam higienos priemonės nepriklauso. Pareiškėjo argumentai, jog jis buvo diskriminuojamas kaip nuteistasis šiuo atveju nepagrįsti, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems galioja tos pačios garantijos - be kitų higienos reikmenų išduodama ir dantų pasta, dantų šepetėlis bei skutimosi peiliukai. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei galiojantį teisinį reglamentavimą, atsakovo atstovo Alytaus PN neteisėti veiksmai nekonstatuotini.
Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė naujas (skunde nenurodytas) aplinkybes dėl kalinimo sąlygų – teigė, kad Alytaus PN pastato konstrukcijoje buvo asbesto, kurio dulkės, patekusios į plaučius, sukelia vėžį, nurodė, kad nebuvo užtikrintas privatumas sanitariniame mazge.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalis suteikia teisę pareiškėjui tikslinti ar pakeisti skundo pagrindą per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
Šiuo atveju pareiškėjas atsiliepimą į skundą, kartu su teismo šaukimu, gavo 2018 m. rugsėjo 7 d. (b. l. 132), todėl skundo pagrindo tikslinimas 2019 m. kovo 13 d. teismo posėdyje yra pateiktas praleidus ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, vertintinas kaip pateiktas netinkama forma (nepateiktas raštu), todėl negali būti priimtas nagrinėjimui. Teismo posėdyje pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas, kurios apibrėžtos pareiškėjo pateiktu ir teismo priimtu skundu, todėl teismas šių aplinkybių nevertina ir dėl jų nepasisako.
Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT jurisprudencijoje, aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Todėl likusieji atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, dėl to detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).
Pareiškėjas, skunde nurodęs, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neigiamus emocinius, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, fizinius skausmus, papildomus psichologinius išgyvenimus, tačiau nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
Asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus dėl nemigos, bėrimo rankų srityje, akių skausmo ir kt. Tačiau, tokie negalavimai pasireiškia ir laisvėje gyvenantiems žmonėms, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jo sveikata ar emocinė būklė itin pablogėjo ar pablogėjo išimtinai dėl gyvenimo sąlygų Alytaus PN. Pareiškėjo nurodyti išgyvenimai, emocinė būklė, sveikata nelaikytini kalinimo sąlygų pasekmėmis, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. (ABTĮ 56 str.)
Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015). Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. Š. (Š.) bylą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl Alytaus pataisos namų veiksmų (neveikimo), t. y., kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 21 d. iki 2017 m. sausio 1 d. neaprūpino pareiškėjo higienos priemonėmis – dantų šepetėliu, dantų pasta, skustuvais nutraukti. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.