- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- AN2-91-360/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00596-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. P.
- Institucija
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas
- Advokatai
- Gintaras Aleknavičius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto G. P. atstovo advokato Gintaro Aleknavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-02-11 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. G. P. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucijos) 2018-05-10 nutarimu buvo nubaustas 140 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 362 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) vedėjas, išduodant statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė statinių projektų patikrinimo tvarką, nustatytą statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau - Reglamentas) 5 priedo 1.3, 1.8, 1.9 papunkčiuose. Esant Nekilnojamojo turto registre įregistruotam juridiniam faktui (specialiajai žemės ir miško naudojimo sąlygai - XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos), ribojančiam statybos galimybes sklype, pažeidžiant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento 2015-05-29 išduotų Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. AR13-10 p., pažeidžiant teritorijų planavimo dokumento - Esamo gyv. kvartalo (duomenys neskelbtini) gatvių žemės sklypų detalaus išplanavimo projekto ((duomenys neskelbtini) ), patvirtinto 1996-05-30 Klaipėdos miesto valdybos sprendimu Nr. 265, 2.4 p., 2017-05-17 IS Infostatyba patikrino ir pritarė 2017 metais UAB „(duomenys neskelbtini) “ parengtam projektui „Vieno buto gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ Nr. 15.05 statyti statinius (duomenys neskelbtini) . Pažeidimas fiksuotas 2018-01-02 Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. SLD-30-180102-00001. Šį ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto G. P. atstovas advokatas apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-02-11 nutartimi skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo netenkintas.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto G. P. atstovas advokatas apeliaciniu skundu prašo nutartį bei nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti, nes veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
3.1. Teigiama, kad apylinkės teismas nutarties 4 puslapyje nurodo, kad „Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad Ginčo sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) , nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga - Hidrometeorologijos stočių apsaugos zona, kuri Nekilnojamojo turto registre įrašyta nuo 1996 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos apskrities viršininko 1996 m. birželio 21 d. viršininko įsakymo Nr. 512 pagrindu (b. 1. 32-36).“ Ir tuo pačiu metu nurodo, jog „1996-06-21 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 512 nustatyta, kad Ginčo žemės sklypui nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos pagal LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimą Nr. 343 - ryšių kabelio apsaugos zona (7 stulpelis, penkta eilutė). Taip pat nurodyta, jog taikomi ir kiti apribojimai ir papildymai - i) „nustatyti Klaipėdos m. valdybos 1995-01-17 potvarkio Nr. 43 priede Nr. L“; ii) „Sklypas patenka į Klaipėdos m. valdybos 1995-01-17 potvarkiu Nr. 50 patvirtintas kurortų apsaugos zonos III (stebėjimų) juostą; iii) „Sklypas yra Klaipėdos hidrometeorologijos observatorijos stoties (duomenys neskelbtini) zonoje, kuri nustatyta Klaipėdos m. vykdomojo komiteto 1985-08-23 sprendimu Nr. 282“ (11 stulpelis, 5 eilutė) (b. l. 23-26).“ Tai leidžia teigti, kad teismas pats sau prieštarauja, nes vienu ir tuo pačiu metu teigia, kad 1996-06-21 viršininko įsakymo Nr. 512 pagrindu yra nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga - Hidrometeorologijos stočių apsaugos zona, ir kad to paties įsakymo Nr. 512 pagrindu ji nėra nustatyta, nes nustatyta tik specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga - ryšių kabelio apsaugos zona, o duomenys apie Klaipėdos hidrometeorologijos observatorijos stoties (duomenys neskelbtini) apsaugos juostos egzistavimą, nurodyti įsakymo priedo pastabų skiltyje. Be to, nelogiška ir net neįmanoma 1985-08-23 sprendimu Nr. 282 nustatyti specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą, kuri kaip tokia apskritai atsirado ir nustatyta buvo tik 1992 m. Vyriausybės nutarimu. Manoma, kad teismas turi apsispręsti ir laikytis vienos pozicijos dėl 1996-06-21 viršininko įsakymo Nr. 512 turinio, t. y. šis įsakymas nustato arba nenustato ginčo sklypui specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos - Hidrometeorologijos stočių apsaugos zona. Šis prieštaravimas nutartyje leidžia teigti, kad nutartis mažų mažiausia netinkamai motyvuota ir prieštaringa.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo teiginiais, kad 1996-06-21 viršininko įsakymu Nr. 512 yra nustatytos ginčo sklypui specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos - Hidrometeorologijos stočių apsaugos zona, nes tokie duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR), tai ydinga, kadangi tokiu atveju būtų neįmanomas klaidingai NTR padarytų įrašų koregavimas – jei jau NRT įregistruotas faktas, vadinasi jis yra ir tiek. Pats teismas teigia, kad 1996-06-21 viršininko įsakymo Nr. 512 pagrindu yra nustatyta tik viena specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga - ryšių kabelio apsaugos zona. Todėl duomenų išviešinimo funkciją atliekantys NTR išrašai ir duomenys, negali sukurti naujo juridinio fakto ir praplėsti kaip nors 1996-06-21 viršininko įsakymo Nr. 512 turinį.
3.3. Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas nutartyje netyrė ir nebandė pašalinti kito svarbaus prieštaravimo, apie kuri buvo kalbama skunde, t. y. gretimiems žemės sklypams adresu (duomenys neskelbtini) , jokios Hidrometeorologinių stočių apsaugos zonos nėra registruotos ir nustatytos. Žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) , jau taip pat kaip ir ginčo žemės sklypui, NTR yra įregistruota Hidrometeorologinių stočių apsaugos zona. Bet svarbu pastebėti, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) , yra įsiterpęs tarp Meteorologinės stoties sklypo ir tarp sklypo adresu (duomenys neskelbtini) . Tuo tarpu Hidrometeorologijos stoties apsaugos zona pagal 1992 m. Vyriausybės nutarimą yra 200 metrų pločio spindulio žemės juosta aplink aikštelės ribą. Tokia situacija yra neįmanoma. Sklypui, kuris nuo hidrometeorologijos stoties nutolęs labiau, nustatytos apsaugos zonos, o sklypui, kuris ženkliai arčiau hidrometeorologijos stoties, jokių apsaugos zonų nenustatyta. Tai racionaliai nepaaiškinama ir patvirtina klaidos buvimą. O teismas dėl šio aspekto visiškai nepasisakė.
Šalies argumentai
3.4. Apeliantas nurodo, kad teismas laikosi pozicijos, jog atsakomybėn traukiamas asmuo, kaip valstybės tarnautojas turi aklai vadovautis išimtinai tik NTR išviešintais duomenimis, nes juose fiksuojami neva tikrieji juridiniai faktai, kurie teismo nepanaikinti. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, 5 priedo 1.3 ir 1.8 punktas numato, jog savivaldybių administracijos tikrina, ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus bei, ar projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Šis Reglamentas nenumato, kad vertinami turi būti tik NTR įregistruoti ir išviešinti juridiniai faktai. Todėl atsakomybėn traukiamas asmuo ir analizavo NTR įregistruotų dokumentų turinį, nes situacija, kuomet gretimas ir arčiau stoties esantis sklypas neturi tokių apribojimų yra objektyviai neįmanoma. Atsivertus 1996-06-21 viršininko įsakymą Nr. 512, aiškiai matyti, kad šis įsakymas nenustato ginčo sklypui specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos - Hidrometeorologijos stočių apsaugos zona. Reikalauti iš tarnautojo elgtis taip, kaip nenumato teisės aktai negalima. Kartu pastebima, kad apskritai kitais aktais būtų nelogiška nustatinėti kokius nors urbanistinius apribojimus, jei sklype nustatyta ši apsaugos zona, nes joje apskritai draudžiama bet kokia statyba. Kam tada kelti klausimą dėl aukštingumo ar užstatymo tankio nustatymo 1995-01-17 Klaipėdos miesto valdybos potvarkiu Nr. 43 patvirtinat (duomenys neskelbtini) detalaus išplanavimo schema ir 1996 m. detalaus išplanavimo projektu. Pagal šiuos dokumentus ginčo zonoje nuo nepriklausomybės atkūrimo atliekami statybos darbai, keliai tiesiami, AB „(duomenys neskelbtini) “ veikiai ir stato statinius. Tai negi dabar reikia viską griauti, dalį (duomenys neskelbtini) gatvės net išardyti.
3.5. Apeliaciniame skunde teigiama ir tai, kad teismas daro ir dar vieną didelį prieštaravimą vienu ir tuo pačiu metu teigdamas, kad „Taigi aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas pagrindžia, kad užstatymas Ginčo žemės sklype galimas tik atsižvelgiant į kurortų apsaugos zonų ribas ir prisilaikant nustatytų žemės naudojimo apribojimų. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracijos Urbanistinės plėtros departamento 2015 m. gruodžio 29 d. išduotų Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. ARI3,10 punktas įpareigojo vadovautis Sprendimu patvirtinto kvartalo (duomenys neskelbtini) sklypu išplanavimo projektu.“. O jau vėliau nurodo tai, kad „Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į Inspekcijos atlikto patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, kad statinio projekte suprojektuotų gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statyba prieštarauja galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendiniams ir specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, draudžiančioms bet kokią statybą minėtame žemės sklype (b. 1. 13-14), darytina išvada, kad G. P., pritardamas UB „(duomenys neskelbtini) “ statinio Projektui ir jo pagrindu išduotam Leidimui pažeidė ir Reglamento 1.8 ir 1.9 punktus.“. Taip ir lieka neaišku, ginčo sklype apskritai galima kokia nors statyba ar ne? Jei ji apskritai negalima, tai kam tuomet reikalingas prisilaikymas nustatytų žemės naudojimo apribojimų, kokiu tikslu urbanistiniai apribojimai nustatyti ir t. t.
3.6. Apeliaciniame skunde pažymima, jog anot pirmos instancijos teismo, valstybės tarnautojai turi remtis iš esmės tik NTR duomenimis. Su tokia pozicija kategoriškai negalima sutikti. Svarbiausi savo esme statybų procese yra ne NTR duomenys, o teritorijų planavimo dokumentai, būtent jais remiantis yra sprendžiami patys sudėtingiausi klausimai, o ne NTR išrašais, kurie savo esme atlieka tik duomenų išviešinimo funkciją, o ne teisės nustatymo funkciją. Pagal tokią teismo logiką visa garsioji neteisėta statyba atlikta Neringoje vis tik yra teisėta, nes NTR duomenys nerodė jokių Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos ribojimų, tai reikštų, kad jų nebuvo. Išeina, kad ir Lietuvos apeliacinis teismas, ir Lietuvos aukščiausiasis teismas suklydo ir be reikalo jau dešimtmetį sudaro sąlygas pastatų griovimui.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su G. P. patraukimu administracinėn atsakomybėn, įrodinėjama, jog nėra administracinio nusižengimo požymių. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog G. P. nubaustas nepagrįstai.
7. G. P. nubaustas pagal ANK 362 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už teisės aktuose nustatytos statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimą. Norma blanketinė ir tiek ne teismo tvarka priimtame nutarime, tiek ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išsamiai aptartas nagrinėjamai situacijai aktualus teisinis reglamentavimas, aiškiai nurodyta, kokių reikalavimų nesilaikymas inkriminuotas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
8. Skundžiamoje nutartyje pažymėta ir G. P. to neneigia, jog protokole nurodytu metu jis buvo (duomenys neskelbtini) įgaliotas valstybės tarnautojas (duomenys neskelbtini) vedėjas, kuriam priklausė tikrinti, ar statinio projektai atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Reglamento 5 priede įtvirtintos statinio projektus tikrinančių subjektų kompetencijos sritys. Šio priedo pirmas punktas numato, kad savivaldybių administracijos tikrina visus statinio projektus. Tikrindama, be kita ko, savivaldybės administracija nustato, ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus (1.3 punktas), ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (1.8 punktas), ar statinio projektas atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (1.9 punktas).
9. Apeliantas neneigia bylos medžiaga nustatytų aplinkybių, jog jis pritarė parengtam projektui statyti statinius (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017-05-18 išdavė leidimą, suteikiantį teisę statytojai A. S. statyti naują neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties vieno buto gyvenamąjį namą ir rekonstruoti neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties vieno buto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , perstatant jį į nesudėtingosios kategorijos pagalbinio ūkio pastatą, žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) .
11. Dėl aktualiam žemės sklypui taikomų ribojimų, reikšmingas yra skundžiamoje nutartyje aptartas 1996-06-21 Apskrities viršininko įsakymas Nr. 512, kuriuo nustatyta, kad aktualiam žemės sklypui nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos pagal Vyriausybės 1992-05-12 nutarimą Nr. 343 - ryšių kabelio apsaugos zona (7 stulpelis, penkta eilutė), o taip pat nurodyta, jog taikomi ir kiti apribojimai ir papildymai: 1) nustatyti Klaipėdos m. valdybos 1995-01-17 potvarkio Nr. 43 priede Nr. 1; 2) sklypas patenka į Klaipėdos m. valdybos 1995-01-17 potvarkiu Nr. 50 patvirtintos kurortų apsaugos zonos III (stebėjimų) juostą; 3) sklypas yra Klaipėdos hidrometeorologijos observatorijos stoties (duomenys neskelbtini) apsaugos zonoje, kuri nustatyta Klaipėdos m. vykdomojo komiteto 1985-08-23 sprendimu Nr. 282 (11 stulpelis, 5 eilutė) (b. l. 23-26). Šio apskrities viršininko įsakymo pagrindu įregistruotas ir įrašas Nekilnojamojo turto registre, kuriame aiškiai nurodyta, kad aktualiam sklypui adresu (duomenys neskelbtini) , nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga - Hidrometeorologijos stočių apsaugos zona (b. l. 32-36).
12. Apeliaciniame skunde įžvelgiamas prieštaravimas tarp nutarties argumentų, jog pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą ginčo sklypui nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga - Hidrometeorologijos stočių apsaugos zona, o jau minėtame apskrities viršininko 1996-06-21 įsakyme minima specialioji žemės naudojimo sąlyga yra ryšių kabelio apsaugos zona ir duomenys apie Klaipėdos hidrometeorologijos observatorijos stoties (duomenys neskelbtini) apsaugos juostos egzistavimą nurodyti apskrities viršininko įsakymo priedo pastabų skiltyje. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti bei nepaneigia G. P. atsakomybės dėl inkriminuoto nusižengimo padarymo. Skundžiamos nutarties argumentai paremti su aktualaus sklypo ręžimu susijusiais teisės aktais, iš kurių akivaizdu, jog ginčo sklypui, kuris priskiriamas tam tikrai zonai, buvo nustatyti atitinkami suvaržymai, kurie išviešinti viešame registre, todėl jų nepaisyti pritariant statinio projektui ir išduodant leidimą, suteikiantį teisę statytojai A. S. statyti naują pastatą ir rekonstruoti esamą žemės sklype (duomenys neskelbtini), nebuvo galima. Nustatymas, jog šis sklypas yra hidrometeorologijos stočių apsaugos zonoje lemia ūkinės veiklos apribojimus, kurių turinys atskleidžiamas nusižengimo padarymo metu galiojusios Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 redakcijos XVIII dalyje (81-82 punktai). Todėl G. P. privalėjo atsižvelgti į šią aplinkybę ir vadovautis specialiaisiais teisės aktais, nustatančiais ginčo žemės sklypo teisinį režimą, patikrinti, ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes. Jei statinio projekto tikrinimo metu jam buvo iškilę klausimų ar neaiškumų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reglamentavimo, apie kuriuos teigia apeliaciniame skunde, tai, būdamas savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas, jis galėjo imtis priemonių, jog šie neaiškumai būtų išspręsti ir pašalinti, tačiau nagrinėjamu atveju viešame registre įregistruoto fakto, lemiančio statybos suvaržymus, buvo tiesiog nepaisyta.
13. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai apie minėto apskrities viršininko įsakymo turinio praplėtimą įrašu Nekilnojamo turto registre ir tai, jog skundžiamoje nutartyje teigiama apie specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų sklypui nustatymą dėl jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Apeliaciniame skunde savaip interpretuojami skundžiamos nutarties argumentai bei išaiškinimai. Nekilnojamojo turto registre kaip viešame registre registruojami atitinkami duomenys tarp jų ir juridiniai faktai. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos iš esmės yra ne kas kita, o atitinkamose teritorijose taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo konkrečių aplinkybių bei poreikių. Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta apie atitinkamus ginčo sklypui taikomus suvaržymus (sklypas yra Hidrometeorologijos stočių apsaugos zona), jų įregistravimo pagrindus ir nustatytų ribojimų privalėjo laikytis tiek žemės sklypo savininkai, valdytojai ar naudojai, tiek ir kiti asmenys, institucijos, kurių veikla susijusi su šių sąlygų taikymu ir jų įgyvendinimo priežiūra.
14. Apeliaciniame skunde pažymima, jog nesutinkama, kad valstybės tarnautojas turi aklai vadovautis išimtinai tik Nekilnojamojo turto registre išviešintais duomenimis, o Reglamentas nenumato, kad turi būti vertinami tik Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir išviešinti juridiniai faktai. Iš tikrųjų, sprendžiant valstybės tarnautojo kompetencijai priskirtus klausimus, turi būti vadovaujamasi visais, nagrinėjamam klausimui aktualiais duomenimis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. P., kuris, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, turėjo ilgametę patirtį statybos leidimų ir statinių priežiūros srityje, privalėjo vadovautis apie tam tikrus ribojimus aktualiame sklype bylojančiais juridiniais faktais, įregistruotais viešajame registre.
15. Apeliaciniame skunde teisinamasi, kad gretimiems žemės sklypams jokios Hidrometeorologinių stočių apsaugos zonos nėra registruotos ir nustatytos, pažymint ir tai, kad nėra racionalaus paaiškinimo, jog sklypui, kuris nuo Hidrometeorologijos stoties nutolęs labiau, nustatytos apsaugos zonos, o sklypui, kuris yra ženkliai arčiau Hidrometeorologijos stoties, jokių apsaugos zonų nenustatyta ir todėl situacija dėl ginčo sklypo vertinta kaip klaida. Tokie argumentai laikomi pasirinkta gynybos pozicija, kurią paneigia bylos duomenų visuma. Vertinant apelianto argumentus apie klaidą, tada kyla klausimas, kodėl jis sprendžia, jog klaida yra būtent ginčo sklypo įregistravimas kaip Hidrometeorologijos stočių apsaugos zona, o ne, jo teigimu, arčiau esančių sklypų neįregistravimas kaip tokia zona. Jei jau G. P., būdamas įgaliotas valstybės tarnautojas, įžvelgė klaidą Nekilnojamojo turto registro duomenyse (apeliaciniame skunde teigiama, jog jis analizavo Nekilnojamojo turto registro išrašų turinį), tai negalėjo tapti pateisinimu pritarti statinio projektui, ignoruojant esamus duomenis apie sklypui taikomus suvaržymus, priešingai, galėjo būti imamasi priemonių išsiaiškinti, ar tikrai nagrinėjamoje situacijoje duomenyse yra klaida ir jei taip, kad tokia klaida būtų ištaisyta.
16. Iš bylos medžiagos matyti, jog analogiški kaip ir apeliacinio skundo argumentai apie tariamą klaidą buvo kelti ir skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo ir dėl jų aiškiai pasisakyta ir skundžiamoje nutartyje, su kurios argumentais apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Duomenų, jog dėl ginčo žemės sklype įregistruotų specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygų - Hidrometeorologinių stočių apsaugos zonos, panaikinimo būtų pradėti ar baigti teisminiai ginčai, nėra, todėl nėra ir nebuvo teisinio pagrindo vertinti Nekilnojamojo turto registre esančių įregistruotų duomenų kaip klaidos ir administracinėn atsakomybėn patrauktas G. P. privalėjo jais vadovautis tikrindamas ir pritardamas statinio projektui. Nors apeliaciniame skunde pažymima, jog reikalauti iš tarnautojo elgtis taip, kaip nenumato teisė aktai negalima, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog nagrinėjamu atveju valstybės tarnautojas ir nesilaikė nagrinėjamam klausimui aktualių teisės aktų bei sprendimų reikalavimų, dėl ko pagrįstai ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
17. Apeliaciniame skunde nurodoma apie prieštaravimą nutartyje dėl to, jog vienu atveju teisinis reglamentavimas pagrindžia, kad užstatymas ginčo sklype galimas tik atsižvelgiant į kurortų apsaugos zonų ribas ir prisilaikant nustatytų žemės naudojimo apribojimų, o vėliau teigiama, jog statinio projekte suprojektuotų gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statyba prieštarauja galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendiniams ir specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, draudžiančioms bet kokią statybą minėtame žemės sklype ir nebeaišku, ar ginčo sklype apskritai galima kokia nors statyba ar ne. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Prieštaravimų nutarties argumentuose, kurie vieni kitus išplėtoja bei papildo ir remiasi aktualiam žemės sklypui reikšmingu reglamentavimu, nėra. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismas aptarė tiek ginčo sklypui reikšmingus teisės aktus, tiek ir sklypui taikomų ribojimų turinį, išsamiai išdėstė, kodėl nagrinėjamu atveju G. P. yra atsakingas dėl nusižengimo, o nesutikimas su nutarties išvadomis, nereiškia, jog jos yra prieštaringos.
18. Administracinio nusižengimo byloje įrodymų visuma nustačius, kad išduodant statybos leidimą (duomenys neskelbtini) vedėjas G. P. pažeidė statinių projektų patikrinimo tvarką, nustatytą Reglamento 5 priedo 1.3, 1.8, 1.9 punktuose, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento 2015-12-29 išduotų Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. AR13 10 punktą, Sprendimo 2.4 punktą bei neatsižvelgė į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą juridinį faktą (specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga - Hidrometeorologijos stočių apsaugos zona), ribojantį statybos galimybes žemės sklype (duomenys neskelbtini) , G. P. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 362 straipsnio 1 dalį. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad šiuo atveju rengiant statinio projektą, jam pritariant ir išduodant statybos leidimą nebuvo įvertinti statybos žemės sklypui hidrometeorologijos stoties apsaugos zona nustatyti statybos suvaržymai, jų nesilaikant ir juos pažeidžiant. Buvo pažeista ne tik minėta specialioji žemės naudojimo sąlyga, bet tuo pačiu pažeistas ir teritorijų planavimo dokumentas - esamo gyv. kvartalo (duomenys neskelbtini) gatvių žemės sklypų detalaus išplanavimo projektas, kurį patvirtinusiame 1996-05-30 Sprendime buvo įrašytas aiškus reikalavimas projektuojant ir rekonstruojant statinius laikytis nustatytų žemės naudojimo apribojimų.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pripažįsta, jog skundžiamos apylinkės teismo nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas įvertino ištirtus įrodymus, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui. Įrodymų visuma patvirtina, kad G. P. padarė jam inkriminuotą nusižengimą ir administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas pagrįstai, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-02-11 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. P. atstovo advokato Gintaro Aleknavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.