- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-380-417-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Valentinas Janonis
- Nukentėjusysis
- K. K., V. K.
- Nuteistasis
- S. L.
- Advokatai
- Vidmantas Žylė, Petras Matažinskas
- Kategorijos
- 2.1.15.1Nusikalstama veika padaryta žala
Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-380-417/2010
Teisėjas V. Vainius Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.1.
2010 m. spalio 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų K. K., V. K. bei jų atstovo advokato V. Žylės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21d. nuosprendžio, kuriuo S. L., P. V. ir M. P. pripažinti kaltais pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteisti:
S. L. paskiriant 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paskirtąją baudą per 3 mėnesius privalo sumokėti į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Gargždų skyriaus sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 6801;
P. V. paskiriant 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paskirtąją baudą per 3 mėnesius privalo sumokėti į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Gargždų skyriaus sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 6801;
M. P. paskiriant vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigotas per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Iš P. V., S. L. ir M. P. solidariai priteista 497,95 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo K. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.
Iš P. V., S. L. ir M. P. solidariai priteista: 3000 Lt K. K. ir 1000 Lt V. K. neturtinei žalai atlyginti, bei 1000 Lt Karolio ir V. K. turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. L., P. V. ir M. P. pripažinti kaltais pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteisti už tai, kad 2008-01-27, apie 22.30 val., duomenys neskelbtini, Klaipėdos rajone, viešoje vietoje prie parduotuvės, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrai, M. P., S. L. ir P. V., įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra: R. R. su K. K. išėjus iš parduotuvės, M. P. su P. V. ir S. L. ėmė vadinti R. R. ir K. K. necenzūriniais žodžiais bei S. L. tyčia pastūmus K. K., dėl ko jis atsitrenkė į parduotuvės sieną, sukėlė R. R. išgąstį, dėl to pastarasis iš įvykio vietos pabėgo. Tuoj po to, M. P. kartu su P. V. ir S. L. rankų kumščiais smogė daugybinius smūgius (ne mažiau kaip dvidešimt) K. K. į krūtinę, pečius ir galvą, o norinčiam užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, prie P. V. pribėgusiam V. K., nustūmus pastarąjį nuo K. K., o P. V. rankos kumščiu smogus V. K. į veidą, M. P. spyrė į dešinę koją, po to V. K. ir P. V. nugriuvo ant žemės, o M. P. ir S. L. smogė rankų kumščiais daugybinius smūgius K. K. į viršutinę kūno dalį. Po to M. P., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, smogė rankos kumščiais ir kojomis daugybinius smūgius K. K. į įvairias kūno vietas, į galvą, po to K. K. nugriuvus ant žemės, M. P. smogė jam daugybinius smūgius kojomis į galvą. Taip M. P., veikdamas bendrai su S. L. ir P. V., bendrais veiksmais padarė K. K. dvi muštines žaizdas kaktos dešinėje ir ant kairiojo antakio, masyvią netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veide, išsidėsčiusią abiejose kaktos pusėse, dešiniame antakyje, abiejų akių vokuose, abiejuose skruostuose, visoje nosyje, abiejuose žanduose ir viršutinėje lūpoje ir dešiniame ausies kaušelyje, daugybinius smulkius odos nubrozdinimus dešinės plaštakos ir dešinio riešo užpakaliniame paviršiuje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o V. K. – netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą smakro dešinėje pusėje, netaisyklingos formos odos nubrozdinimą kairio kelio priekiniame paviršiuje, masyvią netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinio kelio priekiniame paviršiuje, dešinio kelio sąnario sumušimą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais įžūliais bei akivaizdžiai agresyviais veiksmais tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Šalies argumentai
Nukentėjusieji K. K. ir V. K. bei jų atstovas advokatas V. Žylė (toliau apeliantai) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendį dėl netinkamai išspręstų civilinių ieškinių ir nukentėjusiųjų K. K. ir V. K. civilinius ieškinius patenkinti visiškai – K. K. priteisti 60 000 Lt (šešiasdešimt tūkstančių) turtinės žalos ir 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių) neturtinės žalos atlyginimo, V. K. – 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių) neturtinei žalai atlyginti. Taip pat K. K. ir V. K. priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Nurodo, kad V. K. ir jo sunūs K. K. gyvena mažoje ir uždaroje Vėžaičių miestelio ir jį supančių kaimo apylinkių erdvėje. V. K., jo sūnaus K. K. suspardymas tėvo akyse iki sąmonės netekimo pačiame gimtinės vidury, kur žmonės vienas kitą pažįsta apimant kelias kartas, yra nepalyginamai didesnė dvasinė trauma, negu tai būtų atsitikę svetur – keliaujant ar dideliame mieste. Patirtas pažeminimas ir nuoskauda tėvui ypač skaudūs, kai suaugęs sūnus prieš tai pagalbos kreipėsi ne į ką kitą, o būtent į savo tėvą. Nukentėjusysis V. K., iki šiol jausdamas gėdą ir pažeminimą, patyrė neturtinę žalą, kuri teismo turi būti įvertinta pinigais (LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Būdamas ir pats sumuštas, V. K. turi pagrįstą teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą ir vadovaudamasis CK 6.283 str. Apeliantai akcentuoja, jog šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Apeliantai pažymi, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžio motyvais nukentėjusiojo K. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas, nepateikus duomenų apie tai, kad K. K. į darbą privalėjo grįžti 2008-02-04. Ir ši teismo išvada grindžiama tuo, kad pats K. K. toliau nepageidavo dirbti Norvegijoje, nes dar jis mokėsi Panevėžio kolegijos Rokiškio filiale. Tačiau, anot apeliantų, šios Klaipėdos rajono apylinkės teismo išvados nėra teisingos.
Apeliantai pažymi, kad buvęs darbdavys Norvegijoje patvirtino, kad būtent dėl neatvykimo laiku į darbą K. K. buvo atleistas iš darbo (tai matyti pagal pridedamą pažymą iš darbdavio). Būtent dėl patirto smurto pasekmių K. K. neteko gerai apmokamo darbo, su kuriuo siejo savo tolimesnį gyvenimą. Tuo tarpu K. K. nevykti dirbti į Norvegiją dėl mokslų Panevėžio kolegijos Rokiškio filiale nebuvo jokio pagrindo. Panevėžio kolegija nėra universitetinė aukštoji mokykla. Panevėžio kolegijos Rokiškio filiale yra ne tik dieninės, bet ir nuotolinės bei ištęstinės studijos. Ir kolegija, supratingai atsižvelgdama į šios dienos Lietuvos Respublikos ūkio būklę ir būtinybę dažnam dirbti kitoje šalyje, daro visas įmanomas nuolaidų formas derinant atsiskaitymo grafikus su studentais. Būtent, užsidirbdamas Norvegijoje pinigų mokslui bei naudodamasis lanksčiu įskaitų bei egzaminų grafiku, K. K. sėkmingai derino darbą su mokslu ir nė nesiruošė nutraukti nė vieno iš šių užsiėmimų. Mokslui Panevėžio kolegijos Rokiškio filiale esant mokamam (5890 Lt metams), būtent darbo praradimas kartu K. K. atima galimybę ir mokytis. Nukentėjusiajam K. K. turi būti ne tik kompensuota už sužalotą sveikatą (LR CK 6.283 str. 1 d.), bet jis prarado dideles darbines pajamas, kurių būtų nepraradęs, jei dėl nusikaltimo nebūtų užsitęsęs nedarbingumas.
Anot apeliantų, esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp nuteistųjų kaltų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, tiesioginių nuostolių K. K. atsiradimas yra akivaizdus.
Be to, apeliantai pažymi, kad nuteistieji K. K. ir V. K. už sukeltas jiems fizines kančias, nepatogumus ne tik kad neišreiškė užuojautos bei nuoširdaus gailesčio, tačiau jų net neatsiprašė. V. K. ir K. K. išgyventa agresija nevertintina tik keleto dienų prarastu nedarbingumu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, lydimo tam tikro dvasinio diskomforto. Patirto smurto pasekmės gali turėti labai didelių ir negrįžtamų pasikeitimų tolimesniam šių asmenų gyvenimo likimui, todėl nukentėjusiesiems padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta visa apimtimi (LR CK 6.250 str. ir LR CK 6. 251 str.).
Nukentėjusieji bei jų atstovas advokatas V. Žylė prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos priteisimo K. K. atmesti, neturtinės žalos dydi kiekvienam nukentėjusiajam padidinti iki 10 000 Lt.
Nukentėjusiųjų K. K., V. K. bei jų atstovo advokato V. Žylės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantai skunde nuteistųjų S. L., P. V. ir M. P. kaltės klausimo neginčija. Skundžiama nuosprendžio dalis dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, kurie teismo įvertintini pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens(-ų) kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus). Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi civilinis įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Kaip nustatyta apylinkės teismo, nukentėjusieji K. ir V. K. buvo sumušti be menkiausio preteksto. Jiems tyčiniais brutaliais nuteistųjų veiksmais buvo padaryti daugybiniai sveikatos sužalojimai. Iš bylos medžiagos matosi, kad K. K. buvo padarytos dvi muštines žaizdos kaktos dešinėje ir ant kairio antakio, masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide, išsidėsčiusi abiejose kaktos pusėse, dešiniame antakyje, abiejų akių vokuose, abiejuose skruostuose, visoje nosyje, abiejuose žanduose ir viršutinėje lūpoje ir dešiniame ausies kaušelyje, daugybiniai smulkūs odos nubrozdinimai dešinės plaštakos ir dešinio riešo užpakaliniame paviršiuje, o V. K. buvo padarytos netaisyklingos formos poodinė kraujosruva smakro dešinėje pusėje, netaisyklingos formos odos nubrozdinimas kairio kelio priekiniame paviršiuje, masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinio kelio priekiniame paviršiuje bei dešinio kelio sąnario sumušimas. Kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, K. K. iš esmės patyrė daugiau fizinių sužalojimų nei pastarojo tėvas V. K.. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, jog V. K. teko beviltiškai stebėti, kaip trys asmenys – nuteistieji – muša jo sūnų ir iš esmės negalėdamas kuo sūnui padėti, akivaizdu, kad patyrė labai didelius dvasinius išgyvenimus.
Teisėjų kolegijai šiuo atveju nekyla abejonių, jog sumušti K. ir V. K., juolab sumušti viešoje vietoje, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir akivaizdų dvasinį sukrėtimą ir emocinį diskomfortą, pažeminimą. Buvo laikinai sutrikdytas jų darbingumas, sumažėjo bendravimo galimybės. Tuo tarpu nuteistieji yra jauno amžiaus, darbingi vyrai, todėl dirbdami turės galimybių uždirbti lėšų žalos atlyginimui. Pažymėtina, kad žalos atlyginimas nėra nuteistojo paslauga nukentėjusiajam. Žalos atlyginimas – besąlyginė nuteistojo prievolė, kurios įvykdymas turi tapti prioritetu kitų nuteistųjų poreikių tenkinimo kontekste.
Todėl kolegija, atsižvelgdama į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, motyvus, kuriais grindžiamas prašymas padidinti neturtinę žalą, nuteistųjų bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., mano, jog pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimo klausimą išsprendė neteisingai, netinkamai vadovavosi įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktikos patirtimi, todėl ši nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 str. 4 p.), kiekvienam iš nukentėjusiųjų neturtinės žalos dydį padidinant iki 3000 Lt, juos solidariai priteisiant iš nuteistųjų S. L., P. V. ir M. P..
Kaip vieną iš skundo argumentų apeliantai nurodė, kad nukentėjusiajam K. K. dėl sužalojimo neatvykus į darbą Norvegijos Karalystėje jis prarado gerai apmokamą darbą, todėl patyrė turtinę žalą, kurią prašo solidariai priteisti iš nuteistųjų.
Vertinant paminėtąjį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso normos reikalauja, kad kiekviena aplinkybė, nurodyta ar nustatyta byloje, būtų pagrįsta bylos duomenimis, kuriuos įvertinęs teismas pripažįsta arba ne įrodymais byloje. Kaip matyti iš byloje esančio darbo sutarties kopijos vertimo, J. H. E., įvardytas kaip darbdavys, 2007-09-10 sudarė darbo sutartį su K. K., įvardintu kaip darbuotoju. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nebuvo pateiktas minėtosios darbo sutarties originalas ar tinkamai patvirtinta jo kopija, iš kurio būtų galima spręsti apie šio rašytinio dokumento autentiškumą, jo teisėtumą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje teisinę galią turi tik dokumentų originalai arba tinkamai patvirtintos jų kopijos, vertimai. Esant konstatuotoms aplinkybėms ir negalinti paminėtųjų trūkumų ištaisyti, t. y. gauti papildomos medžiagos, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, teisėjų kolegija K. K. pripažįsta teisę į ieškinio patenkinimą, jo klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms dėl neteisingai išspręstų civilinių ieškinių, skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 4 p.).
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde taip pat apeliantai prašė K. K. ir V. K. priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad šis klausimas buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, o duomenų, kad nukentėjusieji patyrė papildomų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, nėra, todėl laikytina, kad šis prašymas nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21d. nuosprendžio dalį, kurioje atmestas nukentėjusiojo K. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir šį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems K. ir V. K. pakeisti: š P. V., S. L. ir M. P. solidariai priteisti 3 000 Lt K. K. ir 3 000 Lt V. K. neturtinei žalai atlyginti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.