Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Z. atstovui advokatui Sauliui Sudintui, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento atstovui Rimantui Stasiui Stanevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Z. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamento 2010 m. gegužės 31 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas dalinai.

ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008). Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010).

R.Z. 2010 m. gegužės 31 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus ir užtraukiančią baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Minėtame straipsnyje įtvirtinta blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių ašies (ašių) apkrovų, leidžiamo bendrą svorio bei transporto priemonės matmenų ribojimą.

Iš 2010 m. gegužės 15 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio (b.l.21) matyti, jog pažeidimo esmė yra ta, jog 2010 m. gegužės 15 d kelio A1 302.5 kilometre, Klaipėdos rajone, Dirvupių kaime 17 val. 50 min. patikrinus automobilį Mersedes Benz 2650, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), puspriekabės Broshuis valst. (duomenys neskelbtini), vykstantį maršrutu Kena – Klaipėda, nustatyta, kad R. Z., UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas, vairavo transporto priemonę, kuri su kroviniu ar be jo yra didžiagabaritė ir sunkiasvorė, t.y. viršijo leistiną bendrą masę 20.15 t., aukštį 0.43 m. Vairuotojas, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti tokia transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnį ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 2 dalį. Tačiau kaip matyti iš pačio protokolo grafos apie pridedamų dokumentų sąrašą (b.l.21), jame ranka yra padarytas įrašas, kad buvo pateiktas leidimas Nr. 02812, leidžiantis važiuoti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone. Iš leidimo važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei turinio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo išduotas leidimas vežti krovinį tokia transporto priemone (junginiu) kurios ilgis 18.50 m., plotis 2.90 m., aukštis 4.20 m., krovinio svoris 32 t., visa pakrautos transporto priemonės masė 55 t., bendras svoris viršijantis leidžiamą 15 t., (b.l.23). Taigi iš šių aplinkybių akivaizdu, kad leidimas, suteikiantis teisę važiuoti tokia transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais buvo išduotas, todėl protokole formuluojamas kaltinimas, kad vairuotojas vairavo transporto priemonę, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo ir vežant krovinį viršyta bendra leistina masė 20.15 t., o aukštis 0.43 cm. yra nepagrįstas.

2010 m. gegužės 31 d. nagrinėjant administracinę bylą ir priimant nutarimą, cituojame teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas nebuvo nei keičiamas nei surašomas naujas protokolas patikslinant kaltinimo esmę ir įvertinant aplinkybes, kad vežėjas turėjo leidimą važiuoti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone. 2010 m. gegužės 31 d. nutarime nurodoma, kad vežėjas turėjo leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais, didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei, tačiau transporto priemonės junginio su kroviniu matmenys viršijo leidime nurodytus matmenis, tačiau jie nėra detalizuojami nei įvertinami. Todėl iš nutarimo turinio taip ir neaišku, kokia apimtimi yra pareikštas kaltinimas, ar dėl transporto priemonės masės ir aukščio viršytų maksimalių leistinų dydžių juos skaičiuojant nuo 2002 m. vasario 18 d. Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamos ašies apkrovos, leidžiamos bendros masės, ar nuo išduotame leidime nurodytųjų maksimalių dydžių. Teismas negali sutikti su Institucijos išdėstyta pozicija, kad nustačius jog leidime nurodyti maksimalūs dydžiai yra viršijami, teisinei kvalifikacijai nebesvarbu ar turi leidimą didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti valstybinės reikšmės keliais, kadangi laikoma, jog viršijus maksimalius išduotame leidime nurodytus dydžius, tokiai transporto priemonei leidimas nėra išduotas, todėl leistinais dydžiais laikomi Susisiekimo ministro cituojamu įsakymu patvirtintieji maksimalūs dydžiai ir neturi būti detalizuojamas kaltinimas dėl konkrečių dydžių viršijimo. Pripažinus tokio kaltinimo apimtį pagrįsta, būtų pažeisti teisės principai reikalaujantys individualizuoti veiką, nustatyti visas reikšmingas aplinkybes ir būtų sudaroma tokia teisinė situacija, kad jokios reikšmės veikos kvalifikavimui, bausmės individualizavimui, neturi tai ar vežėjas važiuoja valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone su leidimu tokiai transporto priemonei, tačiau viršija leidime numatytus maksimalius dydžius ar jis iš vis neturi tokio leidimo važiuoti valstybinės reikšmės keliais tokiai transporto priemonei.

Pažymėtina ir tai, kad 2010 m. gegužės 15 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu pradėta administracinio teisės pažeidimų bylos teisena nurodant, kad R.Z. savo veiksmais nagrinėjamu atveju pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio nuostatas. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnyje nurodoma, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą. Kelių įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodoma, kad sunkiasvorė transporto priemonė – transporto priemonė, kurios ašies (ašių) apkrova ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnės už didžiausius leistinus dydžius. Iš minėtų Kelių įstatymo 20 straipsnio nuostatų analizės matyti, kad šiose teisės normose nenustatyti jokie transporto priemonių ašies, aukščio, ilgio ir kt. apkrovų apribojimai, o kalbama apie privalomą leidimų gavimą vežant krovinius didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Taigi minėta ATPK 145 straipsnio 2 dalies norma yra banketinė, todėl siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už šiame straipsnyje nurodytą pažeidimą, būtina tiksliai nurodyti kokio teisės akto, numatančio transporto priemonių apkrovos apribojimų kiekybines išraiškas, nuostatos nagrinėjamu atveju yra pažeidžiamos. Tuo tarpu, administracinio teisės pažeidimo protokole normos, kuriomis yra grindžiamas inkriminuojamas pažeidimas, jokie kiekybiniai sunkiasvorių transporto priemonių apribojimai nėra nurodyti.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole netinkamai nurodžius padaryto administracinio teisės pažeidimo esmę, jo pagrindu priėmus nutarimą, kuriame taip pat netiksliai išdėstyta kaltinimo esmė, buvo apribota atsakomybėn patraukto asmens teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo, tuo pačiu – teismui tinkamai vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiką. Tokie protokolo, o taip pat ginčijamo nutarimo trūkumai laikytini esminiais. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Institucija negalėjo bylos nagrinėjimo metu, nutarime iš esmės plėsti kaltinimo apimtį, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, nenurodytas atsakomybės teisinis pagrindas.

Atsakomybės pagrindas pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį yra 2002 m. vasario 18 d. Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamos ašies apkrovos, leidžiamos bendros masės viršijimas. Šie duomenys nustatomi sveriant ir matuojant. Liudytojais apklausti D.V. ir V.L. nurodė, kad 2010 m. gegužės mėn. 15 d. surašant svėrimo matavimo aktą Nr. 101833 buvo naudojamos trys matavimo priemonės – ratų apkrovos svarstyklės WL103 „HAENI“, aukščio matavimui teleskopinė matavimo ruletė Stabila ir ilgio matavimui ruletė. 2010 m. gegužė 15 d. svėrimo matavimo akte Nr. 101833 (b.l.22) nurodyti tik duomenys apie svėrimo metu naudotas priemones, tačiau aukščio, pločio, ilgio matavimo priemonės nėra įvardijamos, nenurodytos jos ir teisės pažeidimo protokole, todėl neaišku kokiomis matavimo priemonėmis naudojantis buvo nustatytas transporto priemonės (jų junginio) aukštis, plotis, ilgis. Nenurodžius svėrimo akte matavimo priemonės, neaišku ar būtent ta matavimo priemone, kurios patikros sertifikatas teismui yra teikiamas (b.l.62) yra atliktas aukščio matavimas. Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad matavimo priemonėms, kurios naudojamos matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis, taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas. Pagal to paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, matavimo priemonės, priskirtos teisinei metrologijai, yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai. Vadovaujantis Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-178 patvirtintu Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašu, liniuotės ir ruletės yra priskirtos teisinės metrologijos grupei, todėl šioms matavimo priemonėms taip pat taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas ir jos yra teisinės metrologijos reglamentavimo objektas. Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad matavimo priemonės, neturinčios atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimo, gali būti naudojamos tik asmeniniams tikslams ir teisinei metrologijai nepriskirtose veiklos srityse.

Iš byloje teikiamo svėrimo rezultatų kvito nustatyta, kad transporto priemonė pasverta 2010 m. gegužės 15 d. 17:01, o svėrimo-matavimo aktas Nr. 101833 surašytas 17 val. 50 min. (b.l. 22). Teisminio nagrinėjimo metu peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad transporto priemonės MB 2650, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Broshuis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykimo laikas į Valstybinės kelių transporto inspekcijos postą, esantį kelio A1 302.5 kilometre, Klaipėdos rajonas, Dirvupių kaimas, užfiksuotas 17:35 val. Institucijos atstovas ir liudytojai nurodo, kad tikėtina, jog stebėjimo sistemoje nėra pakeistas žiemos laikas, todėl toks laikas nurodomas vaizdo įraše. Tačiau teismui jokie duomenys, patvirtinantys šias aplinkybes nebuvo pateikti. Todėl šių aplinkybių neatitikimas yra dar viena iš aplinkybių, patvirtinančių, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu būtina pašalinti visus prieštaravimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), p. 329). Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog nustatytų esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo, medžiagos, kuri buvo pagrindu administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimui trūkumų teisme ištaisyti nėra galimybės, kadangi protokole suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, neatitinkantis faktinių aplinkybių, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo asmuo yra kaltinamas, pažeidžiami tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas (žr.: LVAT 2010 m. liepos 2 d. nutartys administracinėse bylose Nr. N756-446/2010; Nr. N63-707/2010).

Dėl to administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo tirti įgaliotai institucijai, nes administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti aiškiai ir tiksliai atskleista inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmė, t. y. nurodant, kokios veikos padarymu jis yra kaltinamas, kokiais duomenimis yra grindžiama asmens kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą veiką. Pažymėtina, kad surinkti duomenys, kuriais grindžiama inkriminuojama veika turi atitikti įrodymų leistinumo taisykles (surinkti laikantis teisės aktų reikalavimų). Tik nustačius kaltinimo apimtį, tinkamai teisiškai kvalifikavus veiką, teismas gali spręsti ar pagrįstai asmuo yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl teismas nenutraukia administracinės bylos, o dėl aukščiau nurodytų aplinkybių grąžina nagrinėti iš naujo, todėl neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl kitų skunde išdėstytų asmens patraukto administracinėn atsakomybėn keliamų klausimų pagrįstumo, tuo pačiu ir dėl teisės pažeidimo įvykio ir sudėties buvimo ar nebuvimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

n u tarė:

R. Z. skundą tenkinti dalinai.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento 2010 m. gegužės 31 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 101833 panaikinti ir grąžinti R. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamentui iš naujo nagrinėti.

R. Z. skundą dalyje dėl administracinės bylos teisenos nutraukimo, atmesti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.