Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas Z. Lipnevičius Procesinio sprendimo kategorija 34.4.10; 121.18

N U T ARTIS

2009m. kovo 23 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. L. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovei R. L., tretiesiems asmenims notarei D. Ve., notarei A. S., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas apsiribojo apklaustų liudytojų P. E., A. D., K. K., D. S. parodymų išvardijimu, šių liudytojų parodymų teismas nevertino, priimdamas sprendimą, jais nesirėmė. Esant prielaidinei Centrinės teismo psichiatrų komisijos išvadai teismas turėjo išsiaiškinti ginčytinas aplinkybes, vertindamas visus civilinėje byloje surinktus įrodymus. Tuo tarpu teismo sprendimas grindžiamas tik gydytojos I. K. parodymais bei ekspertizių aktų duomenimis.

Vertinant liudytojų parodymus, atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad 1) liudytojas A. D., mirusiojo testatoriaus E. A. G. anūkas, nurodė, jog jis yra suinteresuotas bylos baigtimi ir šio liudytojo parodymais dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi remtis negalima; 2) ieškovės į teismo posėdį pakviestas liudytojas P. E., neturėdamas specialių žinių, vertino E. A. G. psichinę būseną, jo orientaciją, todėl šie liudytojo parodymai atmestini; 3) liudytojas L. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad E. A. G. kalbėjo aiškiai, tik vaikščiojo sunkiai, pripažino aplinkybę, kad po E. A. G. žmonos mirties atsakovė su juo kartu gyveno, juo rūpinosi ir jį prižiūrėjo; 4) liudytojas J. T. patvirtino, kad nuo 2007 m. sausio mėnesio gyveno pas E. A. G. kaip nuomininkas, ir nurodė, kad E. A. G. kalba buvo aiški, patvirtino, kad atsakovė rūpinosi E. A. G. ir jį prižiūrėjo, nes šis po patirtų insultų sunkiai vaikščiojo, todėl E. A. G. jam minėjo, kad paliks savo turtą atsakovei; 5) liudytoja D. S. patvirtino, kad E. A. G. buvo bendraujantis, nenusišnekėjo, tik rankos nevaldė. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir E. A. G. gerai pažinojusi kaimynė L. B.; 6) liudytoja šeimos gydytoja I. K. kategoriškai nepatvirtino, jog E. A. G. elgėsi neadekvačiai ir negalėjo suprasti bei valdyti savo veiksmų; 7) notarė D. V., patvirtinusi ginčo testamentą, paaiškino, kad testamento sudarymo dieną 2005-11-24 jai buvo pateikta R. P. sveikatos centro pažyma, kurioje buvo nurodyta, jog E. A. G. psichikos sveikatos centro stebimų ligonių grupei nepriklauso, ji E. A. G. pažinojo ir anksčiau, jo elgesys, sugebėjimas aiškiai išreikšti savo valią, notarei jokių abejonių nekėlė, todėl ji ir patvirtino testamentą, testatorius pats atvyko į notarės kontorą ir pats išreiškė tokią savo valią, kuri buvo užrašyta testamente.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, jog E. A. G., likus daugiau negu dvejiems metams iki jo mirties, 2005-11-24 sudarytame testamente išreiškė savo tikrąją valią. LR CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu testamentas atitinka teisingumo ir protingumo principus. E. A. G., suprasdamas savo veiksmų esmę ir galėdamas juos valdyti, 2005-11-24 sudarytu testamentu savo turtą paliko atsakovei R. L. už tai, kad nuo 2003 metų spalio mėnesio iki pat testatoriaus mirties atsakovė kartu su juo gyveno, juo rūpinosi, jį prižiūrėjo, slaugė kaip jo šeimos narys. Reikšminga šiai bylai aplinkybė: testatorius nepasinaudojo teise testamentą panaikinti, nors tokią galimybę turėjo bent du metus laiko. Byloje surinktų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad jo sveikatos būklė itin pablogėjo tik prieš pat mirtį. Teismas, pripažindamas testamentą negaliojančiu LR CK 1.89 straipsnio pagrindu, rėmėsi vien testatoriaus sveikatos būsena, analizavo tik medicininius dokumentus bei gydytojų parodymus, tačiau nevertino teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų, artimai bendravusių su testatoriumi parodymų, šalių paaiškinimų. Tai neatlikta įrodymų vertinimo kriterijams, būtinybei atlikti visumos visų įrodymų analizę (LR CPK 177 str.).

Ieškinį pareiškusi ieškovė yra testamentinė įpėdinė, mirusios motinos turto dalyje, kuri priėmė palikimą- mirusios motinos G. turto dalį - 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimas jai išduotas 2004-02-26. Paveldėta turto dalis yra įregistruoja nekilnojamo turto registre. Apeliacinio bylos nagrinėjimo metu ji pateikė duomenis, kad realiai ji šį paveldėtą turtą priėmė, pagal galimybes prisidėjo mokesčiais išlaikant šią turto dalį.

Kolegijai išsiaiškino, jog nuo 2003 metų rudens mirusiojo E. A. G. bute apsigyveno ir nuolat iki E. A. G. mirties čia gyveno atsakovė R. L.. A. R. L. , gyvendama nuolat su E.A. G., jį pastoviai ir sistemingai prižiūrėjo, slaugė, tačiau neįrodė, kad ji turėjo savarankišką savo pragyvenimui reikalingą sistemingą uždarbį. Buto išlaikymas ir maistas bei kitos kasdienės išlaidos buvo tenkinamos iš mirusiojo A. G. socialinių- pensijinių išmokų, mokamų personaliai A. G. ir jo gaunamo nuomos mokesčio, išnuomojus gretimą buto kambarį nuomininkams. Tai rodo, jog atsakovė R. L. sutiko su tokiomis A. G. pasiūlytomis gyvenimo ir jo priežiūros- slaugos sąlygomis. Byloje apklausti liudytojai- kaimynai, besilankantys kiti pažįstami iš Radviliškio miesto, neginčijamai nurodė, jog R. L. nuo 2003 metų iki A. G. mirties 2007 metais nuolat jį prižiūrėjo, gamino valgį, gyveno tame pat bute, nes A. G. dėl patirtų galvos smegenų insultų ir dalinio galūnių paralyžiaus, dėl inkstų nepakankamumo, negalėjo apsitarnauti pats, turėjo II grupės invalidumą. ( liudytojų P. B., L. M. B., D. S., J. T., Z. K., L. B. parodymai). Gydanti gydytoja I. K. parodė, jog lankydavosi pas A. G. namuose pagal iškvietimus. Skirdavo ir išrašydavo jam vaistus. Žino, jog jį prižiūrėjo atsakovė. Kartu aptardavo, kokius vaistus ir už kokią kainą geriau pirkti. A. G. patyrė kelis insultus, todėl po tokių kartotinių insultų smegenys būna pakenktos. A. G. turėjo orientacijos sutrikimų.

2005-11-24 testamentą patvirtinusi notarė D. V. patvirtino, jog E. A. G. ji pažinojo nuo seno apie 20 metų kaip Radviliškio miesto gyventoją. Testamentą sudaryti jis atėjo pas notarą pats. Nebuvo nei apsvaigęs, nei sutrikęs. Paprašius pristatė pažymą iš sveikatos psichikos centro, kad šio centro įskaitoje ir stebimų ligonių grupėje jis nėra. Ji pasikalbėjo su E.A. G.. Jo kalba ir orientacija notarei įtarimų nesukėlė, buvo suprantama. Jis išreiškė valią savo buto dalį palikti jo nurodytam asmeniui, todėl tokia jo valia ir buvo nurodyta testamente, kurį jis pats laisva valia pasirašė.

I instancijos bylos nagrinėjimo metu buvo skirtos ir atliktos dvi ekspertizės bei surašyti du teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktai – tai aktas Nr. 339( b.l. 57-59) ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės teismo psichiatrijos komisijos ekspertizės aktas Nr. 82 TPK-8( b.l. 97-99). Pastarąjį tyrimą ir ekspertinį vertinimą atliko du teismo psichiatrai – ekspertai : K. D. ir J. M.. ( b.l. 97-99, tomas I). Ekspertas – teismo psichiatras K. D. apklaustas apeliacinio teismo posėdžio metu patvirtino, jog patvirtina duotą teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą byloje. Teismo ekspertas patvirtino, jog 1999 ir 2001m. E. A. G. ligos istorijoje pažymėta, jog jis buvo patyręs du epizodus praeinančių galvos smegenų kraujotakos sutrikimus( buvo pargriuvęs, trumpam praradęs sąmonę). 2003metais tiriamasis patyrė du išeminius insultus, o 2004 metais įvyko trečias išeminis insultas. 2003-12-24 E.A. G. atlikta galvos smegenų branduolinio magnetinio rezonanso tomografija, kurios metu nustatyta, jog išeminiai insultai sąlygojo plačią difuzinę daugiažidininę galvos smegenų baltosios medžiagos nekrozę, kurie tiesiogiai įtakoja pažinimo ir intelekto funkcijas. Tokie platūs galvos smegenų baltosios medžiagos pažeidimai sukelia demenciją. 2004-05-04 atliktame galvos smegenų radiologijos tyrime po trečio insulto E.A. G. konstatuoti išeminio insulto liekamieji reiškiniai smegenų atrofijos fone ( kas pasireiškė kalbos sutrikimu, galvos skausmais, svaigimu ryškiu kairių galūnių paralyžiumi). Stacionarinio gydymo metu jam skirti psichotropiniai vaistai.

Kadangi medicininėje dokumentacijoje užfiksuoti tiriamojo galvos smegenų baltojoje medžiagoje įvykę gilūs, negrįžtami, platūs nekroziniai pakitimai su tolimesne galvos smegenų atrofija, todėl tikėtina, jog testamento sudarymo dieną 2005-11-24, daro priklaidinę išvadą, jog E. A. G. dėl tokios savo psichikos būklės galėjo nesuprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.(b.l. 99. tomas I).

Pirmoji teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvada yra kategoriška: E. A. G. sirgo kraujagyslių ateroskleroze, hipertonine liga, kurios komplikavosi pasikartojančiais smegenų insultais, sukėlusiais smegenų atrofiją, sąlygojusią kraujagyslinę demenciją, kuri sutrikdė jo gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. E.A. G. turėti susirgimai turėjo progresuojančią eigą. Todėl E. A. G. testamento sudarymo metu 2005-11-24 sirgo kraujagysline demencija ir negalėjo pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir pilnai teisingai jų valdyti. ( b.l. 59. tomas I).

Ieškovė – palikėjo E.A. G. dukra tvirtina, jog atsakovė buvo pakviesta iš slaugė jos tėvą, gyveno su jos tėvu, tačiau jai už šį darbą buvo atsilyginta tinkamai, teikiant - nuolatinį pragyvenimą, suteikiant tinkamas gyvenimo sąlygas nuolat gyventi tėvo bute nemokamai, finansuojant jos kasdieninio maitinimo, bei kitas buitines reikmes iš tėvo pinigų. Ieškovė tvirtina, jog atsakovę prilyginti šeimos nariui nėra teisinio pagrindo. Palikėjas E. A. G. buvo našlys ir nebuvo kliūčių, esant jo norui, užregistruoti santuoką su atsakove, tačiau to nepadarė. Tai rodo, jog ir pats palikėjas nelaikė atsakovės savo šeimos nariu. Tačiau pats palikėjas E.A. G. buvo didelis ligonis, ir 2005-11-24, po patirtų trijų galvos smegenų išeminių insultų buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir tinkamai numatyti pasekmes, todėl šis jo sudarytas testamentas naikintinas, kaip sudarytas asmens, negalėjusio tuo metu tinkamai vertinti ir suprasti savo veiksmų esmės LR CK 1.89 str. pagrindu. Tokia išvada seka pagal to meto E. A. G. sveikatos būklės įrašus jo asmens sveikatos istorijoje. Testamentas pripažintinas negaliojančiu LR CK 1.89 str. pagrindu ir tai sietina su kraujagyslinės demencijos susirgimo diagnozavimu 2004 metais E.A. G. ligos istorijoje bei pagal ekspertų išvadas. Antroji komisijos ekspertizė nepaneigė pirminės ekspertizės išvadų ir nuo pirmosios skiriasi tik tuo, kad nėra kategoriška, o išreikšta tikimybine išvada. Tačiau abiejų ekspertizių metu, remiantis medicinine dokumentacija buvo konstatuoti klinikiniai požymiai ir diagnozuotas palikėjo psichikos sutrikimas- kraujagyslinė demencija. Liudytojų parodymais nėra nuneigta ši medikų ir ekspertų išvada, tik liudytojai nenurodė, jog iki testamento surašymo būtų buvę itin ryškūs palikėjo visiškos asmenybės degradavimo reiškiniai, tačiau- nurodė, jog E.A. G. skundėsi galvos svaigimu, dusuliu, silpnumu, daugiau sėdėjo arba gulėjo. Nepaisant to, kad pakartotinės ekspertizės metu pateikta medicininė medžiaga buvo pripažinta neišsamia ir nepilna, tačiau ji buvo pakankama kraujagyslinės demencijos simptomams konstatuoti. Ir vis tik pakartotinės ekspertizės akte bei gydytojo K. D. atsakymuose į klausimus teismo posėdžio metu yra išsamiai konstatuotas palikėjo E.A. G. psichikos sutrikimo- kraujagyslinės demencijos laipsnis būtent jau ir 2005-11-24 datai ir jis buvo tokio sunkumo, kad jis turėjo įtakos jo gebėjimui suprasti ir vertinti savo veiksmus bei jų pasekmes. Abu teismo medicinos ekspertizės aktai tarpusavyje sutampa ir prieštaravimų iš esmės neturi. Tai dar kartą patvirtina, jog pagal konstatuotus klinikinius medicininius duomenis E.A. G. dar nuo 2004 metų jau buvo diagnozuota sunki psichikos liga, kuri įtakojo jo suvokimo ir vertinimo gebėjimus. Centrinės teismo ekspertų komisijos išvada, padaryta prielaidine forma yra pripažintina taip pat vienu iš įrodymų ir šis dokumentas nepraranda įrodomosios galios vien dėl to, kad jame nėra suformuluota kategoriška išvada tiriamuoju klausimu. Tik šis įrodymas gretinamas su kitais įrodymais ir įrodinėjimo procedūra tęsiama. Apklaustas teisme ekspertas K. D. toliau patvirtino konstatuotus iki testamento surašymo palikėjo psichikos sutrikimų simptomus, jų progresuojančią eigą, apsunkintą alkoholio naudojimu ir rūkymu.

Taigi, įvertinus abiejų ekspertizių išvadas, eksperto apklausos rezultatus, liudytojų parodymus, kolegija vis tik konstatuoja, jog testatoriaus E.A. G. diagnozuotas nuo 2003-12-24 progresuojantis psichikos sutrikimas – kraujagyslinė demencija, kuri koreguoja asmens pažinimo ir intelekto funkcijas buvo tokio sunkumo, kad esminiai paveikė testatoriaus sugebėjimą teisingai suprasti savo veiksmus ir teisingai juos valdyti, o tai lemia išvadą, kad surašant 2005-11-24 testamentą jau nebuvo išreikšta tikroji testatoriaus valia, nes ji buvo paveikta konstatuoto testatoriaus psichikos defekto. Pagal LR CK 5.15 str. 2dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir gali tinkamai valdyti pasekmes. Nors E. A. G. teismo sprendimu nebuvo pripažintas neveiksniu, tačiau, pagal šioje byloje surinktus įrodymus, teismo sprendimu konstatuotina tokia asmens būsena, kuri buvo sandorio sudarymo metu, kad jis dėl psichinės negalios negalėjo suvokti ir teisingai valdyti savo veiksmus.( LR CK 1.89 str.). Kolegija konstatuoja, jog tokie įrodymai šioje byloje yra surinkti, todėl ieškinio reikalavimai patenkinti yra pagrįstai.( LR CPK 178 str. ,185 str.)

Testamento ( b.l. 15) turinio prasme, testatorius nurodė, jog savo buto dalį 5/8 jis palieka R. L., neįvardinęs šio asmens nei sugyventine, nei šeimos nariu. Iš to seka išvada, jog pats palikėjas atsakovės nepripažino savo šeimos nariu, nes tokia jo valia testamento tekste nėra nurodyta ir išreikšta. Testamentas yra vienašalis sandoris.

Pagal apeliacinio skundo argumentus, kolegija nemato teisinio pagrindo keisti ar naikinti apylinkės teismo sprendimą.

Ieškovė, kaip vienintelė įstatyminė įpėdinė ginčijo palikėjo E.A. G. testamentą LR CK 1.89 str. pagrindu. Šį vienašalį ginčo sandorį sudarė palikėjas E.A. G. ir įrodinėjimo pareigos tokio teisinio ginčo metu priklauso išimtinai įpėdiniui, t.y. ieškovei. Atsakovė yra tik asmuo, kuris yra įvardintas ginčo sandoryje, tačiau ne ji sudarė ginčo dokumentą, kurio pagrįstumas ir teisėtumas yra ginčijamas. Todėl kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo sprendime nepagrįstai iš atsakovės yra priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei už ekspertinį darbą, nes atsakovė šioje byloje nėra pralošusi šalis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prasme, nes nuginčytas yra ne atsakovės sudarytas sandoris. Todėl apylinkės teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina. ( LR CPK 93 str.1d., 4d.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. str.1 dalies 1punktu

nutari a:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008m. birželio 10d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės R. L. panaikinti ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.