Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2022-09-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-651-1078/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-09-15
Bylos Nr.
A6.-651-1078/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01001-2022-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ieva Narbutaitė (pirm.)
Pažeidėjas
J. M.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-651-1078/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01001-2022-9Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. rugsėjo 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Rasai Glovickytei-Liobienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. M. (J. M.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. teikė pirmenybę kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga valstybės biudžetui. Tokiu būdu, pažeisdamas nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, J. M. pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas J. M. nurodė, jog pinigus atiduodavo žmonėms, kurie dirbdavo. Visos jo sąskaitos buvo užblokutos. Iki sąskaitų užblokavimo, jis VMI grąžino apie 8000 eurų, bet tuo metu antstoliai uždedėjo areštą, dėl ko jis nebegalėjo vykdyti jokios veiklos. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo kraustymus, pervežimus. Jis atsiskaitinėjo su UAB „Trafic LT“, „MB S projektas“, „Kraustina“, UAB „TELE2“, nes jie teikdavo darbo jėgą, transportą, jie padėjo vykdyti veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė už 1 eurą prieš Naujus metus su sutartimi. Dėl 2200 eurų baudos nurodė, kad kol kas neturės galimybių sumokėti tokią sumą, kadangi turi šeimą, du vaikus, kuriuos išlaiko, su šeima yra pasiėmęs būsto kreditą, taip pat finansiškai remia tėvus. Nurodė, kad galėtų baudą mokėti dalimis.

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad VMI yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo (duomenys neskelbtini) spalio 12 d. yra J. M. 2022 m. rugpjūčio 5 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 71.506,05 Eur, iš jos: 313,92 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) mokestinė nepriemoka, 1.201,52 Eur pelno mokesčio (toliau – PLN) delspinigių, 69.990,61 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) delspinigių. Siekiant patikrinti mokečių įstatymuose bei jų lydimuose teisės aktuose nustatytų mokečių mokėtojų pareigų biudžėtui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2022 m. gegužės 9 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, Operatyvus patikrinimas baigtas 2022 m. gegužės 31 d., surašant 2022 m. birželio 1 d. operatyvaus patikrinimo pažymą. Operatyvaus patikrinimo metu buvo patikrinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas per laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Tokiu būdu, Bendrovė, vykdydama operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytus mokėjimus, pažeidė CK 6.930¹ str. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai per banko sąskaitą buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką. Iš banko sąskaitos buvo išimamos didelės grynųjų pinigų sumos, kurios taip pat nebuvo panaudotos mokestinei nepriemokai sumokėti. Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tikrintinu laikotarpiu Bendrovės išlaidos 98.891,25 Eur, iš kurių tik 8.027,13 Eur sumokėta/išieškota VMI. Bendrovė pateikė dokumentų kopijas: banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 5 d.: UAB „Kraustina“, J. M., UAB „Traffic LT“, MB „S PROJEKTAS“, „TELE2“ UAB. Išnagrinėjus pateiktus banko sąskaitų judėjimo išrašus nustatyta, kad, turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Taigi, operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė per banko sąskaitą vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais būdama skolinga valstybės biudžetui.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą konstatuotina, jog pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lešų visiems pareišktiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Iš teismo posėdžio metu apklausto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų paaiškinimų bei bylos medžiagos akivaizdu, jog J. M., būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, buvo žinoma apie Bendrovės finansinę padėtį. Tai žinodamas ir būdamas atsakingas už Bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, J. M. suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismo vertinimu, tokie J. M. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl jis baustinas už šio nusižengimo padarymą.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą J. M., atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – J. M. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su vadovaujamos Bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Teismų praktikoje sprendžiant dėl pažeidėjo veiksmų pavojingumo, atsižvelgiama į tai, ar pažeidėjas pažeisdamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, veikė piktavališkai ar tokie veiksmai buvo nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu. Tačiau pažymėtina, jog nenustatyta, kad su VMI buvo neatsiskaitoma piktybiškai, t. y. kad J. M. kryptingai siekė pažeisti VMI interesus, nesilaikė minėtos pareigos turėdamas išankstinių neteisėtų tikslų. Priešingai, atkrieptinas dėmesys, dėl ko šis pažeidimas buvo padarytas – Bendrovės vadovas dėjo pastangas vykdyti veiklą, atsiradus finansiniams sunkumams, dalis mokėjimų buvo atlikti telekomunikacijų ryšių tiekėjui – „Tele2“, kad įmonėje nebūtų nutrauktas ryšys, taip pat buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei MB ,,S Projektas“. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad J. M. prisipažino ir nuoširžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog vykdė mokėjimus kitiems kreditoriams, tačiau pažymėjo, kad atlikti mokėjimai buvo būtini veiklos vykdymui, kadangi buvo mokama už suteiktas paslaugas. Kita vertus, svarbu paminėti ir tai, jog, kaip nustatyta iš paties J. M. paaiškinimų, jis minėta bendrovę pardavė už 1 eurą, kas akivaizdžiai parodo, jog veikla ilgalaikėje perspektyvoje nebuvo vystoma. J. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus. Teismo posėdžio metu J. M. prašė jam skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, nurodė, kad augina du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui reikia lėšų, turi pasiėmęs būsto kreditą, todėl visą baudos sumą sumokėti iš karto neturi finansinių galimybių. Pagal ANK 675 straipsnio 3 dalį teismas, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai šis pateikia įrodymus, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Teismo vertinimu, J. M. prašymas, atsižvelgus į parenkamos nuobaudos rūšį, pažeidėjo turtinę padėtį, taip pat į nuobaudos dydį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 1 metų laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1400 (vieno tūkstančio kturių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos 1400 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį, įpareigojant pirmus vienuoliką mėnesių mokėti po 115 Eur baudos, o paskutinį mėnesį sumokėti likusią baudos dalį – 135 Eur, nustatytas baudos dalis sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Pirmąją baudos įmoką pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė