- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-04-04
- Bylos Nr.
- AN2-143-634/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00007-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Pažeidėjas
- K. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos K. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. P. 2018 m. sausio 8 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji 2017 m. kovo 21 d., 15.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo, dėl ko atsitrenkė į priekyje stovėjusią kitą transporto priemonę – automobilį „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešusi policijai. Be to, po eismo įvykio – iki jo aplinkybių nustatymo – K. P. vartojo alkoholinius gėrimus. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, padaryta 50,00 eurų žala AB „(duomenys neskelbtini)“. Konstatuojama, kad ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 219 ir 221 punktų reikalavimus.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutarimu K. P. pripažinta padariusi ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį nubausta 1200 eurų bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 600 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, K. P. skirta galutinė 1200 eurų bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.K. P. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutarimą ir prašo panaikinti nutarimo dalį, kuria ji pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir pagal ANK 38 straipsnio 2 dalį subendrintos jai paskirtos administracinės nuobaudos, kitos nutarimo dalies prašo nekeisti; teismui manant, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje, yra įrodytas, apeliaciniame skunde prašoma paskirti mažesnę bausmę nei sankcijoje numatyta minimali bausmė ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį apeliantė nurodo, kad jai suformuluotame kaltinime yra inkriminuotas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos nepranešus policijai, tačiau šiuo konkrečiu atveju pagal Kelių eismo taisykles kreiptis į policiją nebuvo privaloma, o buvo privaloma surašyti eismo įvykio deklaraciją. Apeliantė pažymi, kad ji niekada neturėjo tikslo, siekdama išvengti nepatogumų ar didesnių draudimo įmokų, nepildyti eismo įvykio deklaracijos. Iš tikrųjų, deklaraciją pildyti atsisakė kitos transporto priemonės vairuotojas, o apeliantė su jo nuomone sutiko dėl suklydimo. Kadangi įstatymų nustatyta tvarka po eismo įvykio nebuvo supildyta eismo įvykio deklaracija, K. P. visiškai sutinka su nubaudimu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinka dėl nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad iš karto po eismo įvykio apeliantė transporto priemonės valdytojui, tai yra faktiniam automobilio vairuotojui, savo iniciatyva sumokėjo 50 eurų automobilio remontui. Transporto priemonės savininko – AB „(duomenys neskelbtini)“ filialo „(duomenys neskelbtini)“ raštai (b. l. 16-17) patvirtina, kad transporto priemonės savininkas nuostolių nepatyrė, nes automobilio žibintą sutvarkė automobilio vairuotojas. Tai reiškia, kad iš karto po eismo įvykio buvo nustatytos esminės šio įvykio aplinkybės – eismo įvykio mechanizmas, nustatytas kaltas asmuo, buvo nustatyta padaryta žala ir įvertintas žalos dydis, ir netgi ta žala iš karto po eismo įvykio atlyginta. Pagrindinis pažeidimas buvo padarytas tas, kad išsiaiškinus visas faktines aplinkybes ir K. P. atlyginus apgadinto automobilio vairuotojo nurodytą žalą, nebuvo surašyta eismo įvykio deklaracija. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį yra nubausta už tai, kad vartojo alkoholinius gėrimus iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, esant nesurašytai eismo įvykio deklaracijai, šiuo konkrečiu atveju kyla ginčas dėl to, kurį momentą laikyti eismo įvykio aplinkybių nustatymo momentu – faktinį aplinkybių išsiaiškinimą su kitos transporto priemonės vairuotoju ir žalos atlyginimą jam, ar laikyti, kad aplinkybės buvo nustatytos, kai tretieji asmenys pranešė policijai apie eismo įvykį, ar kai buvo surašytas protokolas dėl eismo įvykio, kas buvo padaryta praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams po įvykio. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu visiškai nepasisakė ir momento, kurį reikia laikyti eismo aplinkybių nustatymo momentu, nenurodė. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo pagal 2018 m. sausio 8 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 15.20 val., nors iš tikrųjų eismo įvykis įvyko 14.20 val. prie geležinkelio pervažos, apeliantei vežant dukrą į papildomo ugdymo užsiėmimą, kurio pradžia buvo 14.30 val. Tuo tarpu alkoholinius gėrimus K. P. nurodo vartojusi grįžus namo ir tai buvo apie 16.00 val. Pastebėję jos transporto priemonės apgadinimus kaimynai kreipėsi į policiją, kuri atvyko apie 16.00 val., girtumas jai buvo nustatytas apie 17.00 val. Todėl, jei apeliantė būtų tinkamai supildžiusi eismo įvykio deklaraciją, o ne tik išsiaiškinusi eismo įvykio aplinkybes ir atlyginusi žalą, jos alkoholinių gėrimų vartojimas įvykio dienos vakare apskritai nebūtų buvęs reikšmingas. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad K. P. alkoholinius gėrimus vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tačiau įstatymo leidėjas draudžia alkoholinių gėrimų vartojimą laikotarpiu nuo eismo įvykio padarymo iki jo aplinkybių nustatymo. Apeliantės įsitikinimu, visos eismo įvykio aplinkybės faktiškai buvo nustatytos iš karto po eismo įvykio, eismo įvykio vietoje, jokios kitos eismo įvykio aplinkybės vėliau nebuvo nustatinėjamos. Dėl to pripažintina, kad ji alkoholinius gėrimus vartojo po eismo įvykio aplinkybių nustatymo, todėl administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį jai turėtų būti nutraukta, nesant pažeidimo objektyviosios pusės. Be to, K. P. veiksmuose nenustatyta ir šio administracinio nusižengimo subjektyvioji pusė, kadangi apeliantės veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios vartoti alkoholinius gėrimus nenustačius eismo įvykio aplinkybių, alkoholį ji vartojo grįžusi namo ir suprasdama, kad problemos, susijusios su eismo įvykių, yra išspręstos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šių išdėstytų apeliantės veiksmų visiškai nevertino, pasisakė tik dėl skiriamos administracinės nuobaudos. Motyvuodama alternatyvų prašymą skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje, K. P. nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju turėtų būti atsižvelgiama į jau aptartą jos elgesį po eismo įvykio, jai aiškinantis situaciją, nustatant eismo įvykio aplinkybes, pripažįstant kaltę ir atlyginant padarytą žalą, kuri yra nežymi, taip pat tai, kad alkoholis buvo vartotas ne siekiant nuslėpti eismo įvykio aplinkybes, kad eismo įvykio deklaracija buvo neužpildyta dėl jos klaidos. K. P. skunde taip pat nurodo, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini). Atstumas tarp gyvenamosios ir darbo vietų yra 24 km. Apeliantė augina du nepilnamečius vaikus (gimę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Transporto priemonė jai yra reikalinga buities poreikių tenkinimui, nuvykimui į darbą ir vaikų priežiūrai, todėl jai paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams yra neadekvati priemonė, ypač apsunkinanti jos gyvenimo ir darbo sąlygas, vaikų priežiūrą. Šių aplinkybių pagrindu apeliantė prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti jai mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiką.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko atsiliepime į K. P. apeliacinį skundą prašoma skundžiamą teismo nutarimą palikti nepakeistą ir šį skundą atmesti. Institucijos atstovo vertinimu, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu veikos faktinės aplinkybės buvo nustatytos tinkamai, K. P. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir už šį administracinį nusižengimą paskirta padaryto nusižengimo pavojingumą, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkanti administracinė nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patrauktos K. P. apeliacinis skundas tenkinamas.ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, <....>, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju K. P. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, požymių.Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę užtraukia <...> alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).Byloje nustatyta, kad K. P. 2017 m. kovo 21 d., 15.20 val., sukėlė eismo įvykį (padarė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų pažeidimus, lėmusius kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą), ir praėjus beveik dviem valandoms po eismo įvykio, tai yra 17.08 val., jai buvo nustatytas 2,51 promilės girtumas. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2017 m. spalio 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį nutrauktas, nenustačius, kad K. P. eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Tam, kad K. P. būtų patraukta administracinėn atsakomybėn pagal šioje byloje jai inkriminuotą ANK 423 straipsnio 3 dalį, turėtų būti nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, kad ji alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.Pagal Kelių eismo taisyklių 219-220 punktų reikalavimus įvykio aplinkybių nustatytas siejamas su eismo dalyvių susitarimu dėl eismo įvykio aplinkybių ir privalomu eismo įvykio deklaracijos užpildymu, arba, eismo dalyviams nesusitarus, pareiga į eismo įvykio vietą kviesti policiją eismo įvykio aplinkybių nustatymui.Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija, kad nors ji ir apgadinto automobilio vairuotojas susitarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir padarytos turtinės žalos dydžio, tačiau eismo įvykio deklaracijos jie nepildė, atitinkamai, jiems susitarus, nebuvo kviesta ir policija. Toks K. P. elgesys neabejotinai prieštarauja Kelių eismo taisyklių reikalavimams, tačiau už šių reikalavimų nesilaikymą ji yra nubausta pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį (pasišalinimas iš eismo įvykio, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus) ir skundžiamas nutarimas šioje dalyje nėra ginčijamas.Tuo tarpu, nustatant atsakomybę pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, svarbus eismo įvykio aplinkybių nustatymas. K. P. nurodomas aplinkybės dėl su eismo įvykiu susijusių asmenų susitarimo ir padarytos žalos (50 eurų) atlyginimo patvirtina administracinio nusižengimo byloje esančiame Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2017 m. spalio 5 d. nutarime užfiksuoti liudytojų R. Š., J. Š., N. R. parodymai. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais – AB „(duomenys neskelbtini)“ filialo „(duomenys neskelbtini)“ raštais (b. l. 16, 17) taip pat nustatyta, kad eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės savininkas žalos nepatyrė, nes išdaužtą automobilio „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žibintą sutvarkė vairuotojas savo lėšomis.Taigi išdėstyti faktiniai duomenys patvirtina išvadą, kad po nagrinėjamo eismo įvykio su juo susiję dalyviai susitarė dėl eismo įvykio aplinkybių, tai yra dėl įvykio kaltininko ir dėl padarytos žalos dydžio. Žala iš karto po eismo įvykio buvo atlyginta. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant aptartai situacijai K. P. neturėjo pareigos laikytis Kelių eismo taisyklių 221 punkte ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo nevartoti alkoholio po eismo įvykio, kadangi visos eismo įvykio aplinkybės, nors ir nesilaikant Kelių eismo taisyklių reikalavimų, buvo nustatytos ir nei eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės savininkas, nei šią transporto priemonę eismo įvykio metu vairavęs R. Š. dėl sutartų eismo aplinkybių ir žalos dydžio prieštaravimų nepateikė.Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas, spręsdamas K. P. administracinės atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį klausimą, paminėtų reikšmingų aplinkybių nevertino ir apskritai nenurodė jokių motyvų dėl šio administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo apeliantės veiksmuose. Todėl, įvertinus šiame nutarime išdėstytus argumentus dėl su eismo įvykio susijusių asmenų susitarimo ir padarytos žalos atlyginimo, taip pat aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad K. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, požymių – veikos (alkoholio vartojimo iki eismo aplinkybių nustatymo) ir, atitinkamai, jos kaltės dėl šio administracinio nusižengimo padarymo.Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, pripažindamas K. P. padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirdamas nuobaudą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, todėl jis naikinamas ir priimamas naujas nutarimas – teisena pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį K. P. nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutarimo dalį, kuria K. P. pripažinta padariusi ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį nutraukti.
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, už pažeidimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, paskirta galutinė nuobauda - 1200 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams.
Kitą skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.