Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjui P. V., jo atstovei S. R., atsakovės atstovei Boženai Voitkevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. prašymą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei (toliau – Varėnos rinktinė) dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Varėnos rinktinės vadas 2011-02-23 įsakymu „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigūnui P. V.“ Nr. TE-23 Varėnos rinktinės Sargybų būrio pasieniečiui P. V. už Šengeno sienų kodekso 7 straipsnio 3 dalies c punkto i ir ii papunkčių, Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4-706, 244.3.1 ir 244.7 punktų, Šalčininkų autokelio pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos, patvirtintos Varėnos rinktinės vado 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 4-528, 6.3.1 ir 6.3.8 punktų bei savo pareigybės aprašymo, patvirtinto Varėnos rinktinės vado 2010 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 4-310, 8.1 punkto reikalavimų pažeidimą paskyrė tarnybinę nuobaudą ? pastabą (b. l. 8).

Šengeno sienų kodekso 7 str. b ir c punktai numato nuodugnaus patikrinimo procedūras vykstant iš šalies trečiosios šalies piliečiui. To paties straipsnio c punktas yra suformuluotas, kad „be b punkte nurodomų patikrinimų nuodugnius patikrinimus išvykstant taip pat gali sudaryti i) patikrinimas, ar asmuo turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, išskyrus atvejus, kai jis turi galiojantį leidimą gyventi; ii) patikrinimas, ar asmuo neviršijo maksimalios leidžiamo buvimo valstybės narės teritorijoje trukmės; iii) informacijos apie asmenis ir daiktus, dėl kurių į SIS ir nacionalines duomenų rinkmenas įtrauktas įspėjimas patikrinimas.“ Taigi, minėto straipsnio 3 c punktu yra numatyta tiktai galimybė, bet ne imperatyvi pozicija ar pareiga atlikti minėtus tikrinimo veiksmus išvykstant trečiosios valstybės piliečiui iš šalies. Todėl Išvadoje pateikta pozicija, kad pareiškėjas atliko ne visus privalomus veiksmus tikrindamas M. S. vizos galiojimo faktą, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, yra nepagrįsta, ir tarnybinė nuobauda paskirta nesant teisinio pagrindo.

Nei Šengeno sienų kodeksas, nei kitas norminis dokumentas, reglamentuojantis pasienio tikrinimo procedūras, nenumato pareigūnui, tikrinančiam trečiosios valstybės piliečio išvykstančio per išorinę Šengeno valstybių sieną, pareigos, buvimo trukmę Šengeno šalių teritorijoje, tikrinti duomenų bazėse. Pareiškėjas savo prašyme nurodo, kad neegzistuoja joks teisės aktas, numatantis, kaip turėtų būti skaičiuojamos Šengeno erdvėje išbūtos dienos.

Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovė S. R. prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Tarnybą Šalčininkų PKP, esant įprastiniam darbo režimui ir atsižvelgiant į užkardoje esančių pareigūnų skaičių, vykdo vidutiniškai 5 pareigūnai (tiek pareigūnų vykdė tarnybą ir pareiškėjo tarnybos metu). Pareigūnas, nepriklausomai nuo judėjimo intensyvumo, privalo tinkamai atlikti savo pareigas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Šengeno vadovo (Europos bendrijų komisijos 2006 m. lapkričio 6 d. rekomendacijos, nustatančios bendrą „Praktinį sienos apsaugos pareigūnų vadovą (Šengeno vadovą)“ valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti vykdant asmenų kontrolę prie sienų (jomis vadovaujasi ir Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai) Nr. C/2006/5186 priedas) 1.10 punkte nurodyta, kad siekiant nesulėtinti atvykimo/išvykimo postuose pirmoje linijoje atliekamų tikrinimo procedūrų ir kai reikia atlikti papildomus patikrinimus, pirmiau minėti nuodugnūs patikrinimai gali būti atlikti nuo postų atskirtoje vietoje (toliau ? antrosios linijos patikrinimai). Taigi, pareiškėjas apie tai, kad dėl judėjimo intensyvumo nesugeba tinkamai atlikti išvykstančio iš Lietuvos Respublikos asmens patikrinimo, turėjo informuoti posto pamainos vyresnįjį, kuris tokį asmenį nuodugniai patikrintų antrojoje linijoje ir tuo pačiu nebūtų sulėtintas išvykstančių iš Lietuvos Respublikos asmenų patikrinimas pirmojoje linijoje. Šiuo atveju P. V. posto pamainos vyresniojo neinformavo, o tai tik įrodo, kad judėjimas nebuvo toks intensyvus, kad pareiškėjas nesugebėtų tinkamai atlikti savo pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl P. V. paskirtos nuobaudos – pastabos pagrįstumo ir teisėtumo. Šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar pareiškėjas pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius darbo drausmę, ar yra jo kaltė dėl pažeidimo, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų pasekmių – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką ir sąlygas vidaus tarnybos pareigūnams, reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – Tvarka).

Pagal šį ginčą reguliuojančius teisės aktus tarnybinis nusižengimas, apibūdinamas kaip, Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d.), kurio (tarnybinio nusižengimo) sudėtį sudaro: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes ? ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 3 punktas). Tarnybinė nuobauda vidaus tarnybos sistemos pareigūnui gali būti skiriama, jeigu nustatyta tvarka atlikus tarnybinį patikrinimą nustatoma, kad pareigūnas pažeidė Vidaus tarnybos statuto ar kitų teisės aktų nustatytą vidaus tarnybos tvarką ir jeigu, dėl šio pažeidimo yra pareigūno kaltė. Todėl skiriant tarnybinę nuobaudą vidaus tarnybos pareigūnui nepakanka konstatuoti atitinkamą veikimo ar neveikimo faktą, bet turi būti nustatyta kokio teisės akto kokiai konkrečiai nuostatai pareigūno veikimas ar neveikimas prieštarauja ir ar dėl to yra pareigūno kaltė.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (LVAT byla Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracines bylas, susijusias su tarnybiniais ginčais dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų už tarnybinius nusižengimus, ne kartą yra nurodęs, kad, vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (LVAT byla Nr. A556-27/2010; Nr. A5-60/2005; Nr. A4-678/2004).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas P. V. dirba Varėnos rinktinės Sargybų būrio pasieniečiu. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vadas 2011-01-05 Varėnos rinktinės vadui pateikė raštą ir medžiagą „Dėl Kirgizijos piliečio M. S. nebaudimo viršijant buvimo Šengeno erdvėje dienų skaičių“. Varėnos rinktinės vadas V. R. 2011-01-07 pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą (b. l. 17). 2011-01-10 pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 40). 2011-02-03 Varėnos rinktinės Teisės poskyrio specialistė Božena Voitkevič atliko tarnybinį patikrinimą „Dėl Kirgizijos Respublikos piliečio M. S. vykimo per Šalčininkų PKP aplinkybių“, kurio metu nustatė, kad pasienietis P. V. nuo 2010-11-20 20.30 val. iki 2010-11-21 9.30 val. vykdydamas tarnybą Šalčininkų PKP ir atlikdamas išvykstančių iš Lietuvos Respublikos autotransporto priemonių ir asmenų dokumentų patikrinimą 5.27 val. leido iš Lietuvos Respublikos išvykti Kirgizijos Respublikos piliečiui M. S., kuris 5 dienomis buvo viršijęs jam išduotoje vizoje leistiną 45 dienų buvimo Šengeno erdvėje laiką, nesurašė jam įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, nepatraukė administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 206 straipsnį. Šiais veiksmais pažeidė Šengeno sienų kodekso 7 straipsnio 3 dalies c punkto i ir ii papunkčių, Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2006-10-06 įsakymu Nr. 4-706, 244.3.1 ir 244.7 punktų, Šalčininkų autokelio pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos, patvirtintos Varėnos rinktinės vado 2008-08-08 įsakymu Nr. 4-528 6.3.1 ir 6.3.8 punktų bei savo pareigybės aprašymo, patvirtinto Varėnos rinktinės vado 2010-10-01 įsakymu Nr. 4-310 8.1 punkto reikalavimus. Už šiuos pažeidimus P. V. buvo pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 13?16) . Ši nuobauda buvo realizuota 2011-02-23 Varėnos rinktinės vado įsakymu Nr. TE-23 (b. l. 49).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, kad pasienietis P. V. 2010-11-21 vykdydamas tarnybą Šalčininkų PKP ir atlikdamas išvykstančių iš Lietuvos Respublikos autotransporto priemonių ir asmenų dokumentų patikrinimą 5.27 val. leido iš Lietuvos Respublikos išvykti Kirgizijos Respublikos piliečiui M. S., kuris 5 dienomis buvo viršijęs jam išduotoje vizoje leistiną 45 dienų buvimo Šengeno erdvėje laiką, nesurašė jam įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, nepatraukė administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 206 straipsnį. Vėliau jau kita Vilniaus rinktinės pasienietė I. G. tą pačią dieną 2010-11-21 apie 15.25 val. Lavoriškių užkardoje sienos perėjimo punkte išvykstant iš Lietuvos Respublikos pėsčiomis, sulaikė patikrinimui Kirgizijos pilietį M. S. ir nustatė, kad jis viršijo leistiną buvimo dienų skaičių Šengeno erdvėje 5 dienomis, surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, įpareigojo jį išvykti iš šalies, nutarimu paskyrė administracinę baudą (b. l. 35). Tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėjas P. V. savo veiksmais pažeidė Šengeno sienų kodekso 7 straipsnio 3 dalies c punkto i ir ii papunkčių, Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2006-10-06 įsakymu Nr. 4-706, 244.3.1 ir 244.7 punktų, Šalčininkų autokelio pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos, patvirtintos Varėnos rinktinės vado 2008-08-08 įsakymu Nr. 4-528 6.3.1 ir 6.3.8 punktų bei savo pareigybės aprašymo, patvirtinto Varėnos rinktinės vado 2010-10-01 įsakymu Nr. 4-310 8.1 punkto reikalavimus.

Pagal šiuos teisės aktų reikalavimus pasienio pareigūnas privalo atlikti asmenų kertančių Šengeno sieną iš trečiųjų šalių nuodugnius patikrinimus, patikrinti, ar pagal pateiktą dokumentą jo teisėtam turėtojui leidžiama kirsti sieną, ar asmuo turi galiojančią vizą, ar asmuo neviršijo maksimalios leidžiamo buvimo valstybės narės teritorijoje trukmės (Šengeno sienos kodekso 7 str.). Taip pat pareigūnas vykdantis užduotį „Dokumentų tikrinimas“ patikrinęs dokumentus privalo priimti sprendimą dėl vykimo per valstybės sieną teisėtumo, apie sprendimą neįleisti asmenį į Lietuvos Respubliką ar neišleisti iš Lietuvos Respublikos, apie aptiktą pagal kompiuterinės duomenų bazės registrus paieškomą asmenį, transporto priemonę, daiktą ar negaliojantį kelionės dokumentą nedelsdamas pranešti posto pamainos vyresniajam (VSAT 2006-10-06 įsakymo Nr. 4-706 244.3.1 ir 244.7 punktai).

Todėl sprendžiant pareiškėjo atsakomybės šioje byloje klausimą dėl jam inkriminuoto nusižengimo, būtina įvertinti bei nustatyti, kokių veiksmų neatlikimu pareiškėjas yra kaltinamas, nes tarnybinė nuobauda jam paskirta dėl neveikimo.

Iš pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo formuluotės matyti, kad pareiškėjas kaltinamas iš esmės tuo, kad leido iš Lietuvos Respublikos išvykti Kirgizijos Respublikos piliečiui M. S., kuris 5 dienomis buvo viršijęs jam išduotoje vizoje leistiną 45 dienų buvimo Šengeno erdvėje laiką, nesurašė jam įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, nepatraukė administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 206 straipsnį.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje aiškiai nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus P. V. turėjo šiuo konkrečiu atveju atlikti, bet jų neatliko. Išvadoje nurodyti konkretūs pareiškėjo neteisėti kalti veiksmai, t. y. tikrindamas Kirgizijos pilietį M. S. nenustatė ar šis asmuo neviršijo maksimalios leidžiamo buvimo valstybės narės teritorijoje trukmės (45 parų), nesurašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolo, neįpareigojo jo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Šios aplinkybės parodo pareiškėjo aplaidų savo pareigų atlikimą, jis nevykdė Europos Sąjungos ir Šengeno teisės aktų, LR įstatymų, tarptautinių sutarčių, Vyriausybės nutarimų, VSAT vado, rinktinės vado įsakymų, nurodymų ir kitų norminių dokumentų, reglamentuojančių valstybės sienos kontrolę bei asmenų ir transporto priemonių vykimo per valstybės sieną tvarką, reikalavimus. Šiais veiksmais taip pat pažeidė pareigybės aprašymo, patvirtinto Varėnos rinktinės vado 2010-10-01 įsakymu Nr. 4-310 8.1 punkto reikalavimus.

Pareiškėjo argumentai, jog buvo įsitikinęs, kad Kirgizijos pilietis M. S. nebuvo viršijęs 45 parų Šengeno erdvėje, neatitinka tikrovės. Tą pačią dieną (2010-11-21 apie 15.25 val.), kita Vilniaus rinktinės pasienietė I. G., Lavoriškių užkardos sienos perėjimo punkte, išvykstant iš Lietuvos Respublikos pėsčiomis, sulaikė patikrinimui Kirgizijos pilietį M. S. ir nustatė, kad jis viršijo leistiną buvimo dienų skaičių Šengeno erdvėje 5 dienomis, surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, įpareigojo jį išvykti iš šalies, nutarimu paskyrė administracinę baudą. Šios aplinkybės yra konstatuotos Vilniaus ir Varėnos rinktinių tarnybinio patikrinimo išvadose bei administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 13?36).

Teismas taip pat atmeta pareiškėjo argumentus dėl to, kad atsakovė netikrino Kirgizijos piliečio M. S. buvimo laiką visose valstybėse, kurios įeina į Šengeno erdvę. Atsakovas neprivalėjo tai daryti, nes M. S. viršijo buvimo laiką Lietuvoje (Šengeno erdvės šalis) penkiomis dienomis ir to pakanka pažeidimui konstatuoti.

Taigi pareiškėjo tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai yra nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašyta nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Konstatuotina, kad tarnybinį tyrimą atlikęs pareigūnas (Božena Voitkevič) surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo tarnybinio nusižengimo faktą, nustatė jo kaltę, patikrino pareigūno paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertino motyvuotoje išvadoje suformulavo atitinkamas išvadas, pasiūlė konkrečią nuobaudą. Teismas įvertinęs LVAT praktiką, byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovė tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodė konkrečius neteisėtus P. V. veiksmus, todėl įrodė tarnybinio nusižengimo sudėtį.

Priimant skundžiamą įsakymą nebuvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pareiškėjo tarnybinio nusižengimo faktas, kad jis netinkamai atliko M. S. patikrinimą, įrodytas, todėl nėra pagrindo tenkinti skundą ir panaikinti 2011-02-23 Varėnos rinktinės vado įsakymą Nr. TE-23 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui P. V.“.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo P. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.