Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Laurynui Samoškai, atsakovės atstovui advokatui Vaidui Rakauskui bei trečiojo asmens atstovui R. J., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus BDT“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Optimum projektai“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškinio esmė

1. Ieškovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija (toliau ir – ieškovė arba užsakovė) ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Vilniaus BDT“ (toliau ir – atsakovė arba rangovė) prašo teismo priteisti ieškovės naudai 19957,74 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, jog ieškovė su atsakove 2020 m. gegužės 28 d. sudarė rangos darbų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. G1-135 (toliau – Sutartis), kuri sudaryta užsakovei įgyvendinant aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – APVA) iš dalies finansuojamą projektą Nr. 05.6.1-APVA-V020- 01-0036 „Užterštos naftos produktais teritorijos Jurbarko r. sav., Girdžių sen., Būtrimų k. sutvarkymas“ (toliau – Projektas). Sutartimi šalys susitarė dėl Projekto užterštos teritorijos sutvarkymo rangos darbų. Darbų apimtys buvo nurodytos Sutarties priede Nr. 2 (Sutarties 1.4 punktas). Sutarties priedas Nr. 2 yra Techninė specifikacija, kurios 6 punktas numato, kad darbai turi būti atliekami vadovaujantis potencialaus taršos židinio Nr. 12062, naftos produktais užterštos teritorijos Jurbarko r. sav., Girdžių sen., Būtrimų k., tvarkymo planu, registracijos Nr. 4999-2015. 2020 m. spalio 20 d. raštu Nr. 20/10-1 atsakovė informavo ieškovę, kad greta tvarkomosios teritorijos lieka apie 330 t. naftos produktų ir grunto mišinio – dumblo, kuris nenumatytas tvarkyme plane, kadangi papildomas atliekų kiekis turi būti identifikuojamas kodu 17 05 05* (išsiurbtas dumblas, kuriame yra pavojingų medžiagų) ir nurodė, kad nesutvarkius šių atliekų, nebus įmanoma įgyvendinti Sutarties ir pažymėjo, jog darbų pokyčiai negalėjo būti numatyti rengiant pasiūlymą ir būti atsakovės rizika, todėl paprašė priimti sprendimą dėl papildomų darbų pirkimo. Užsakovė 2020 m. spalio 27 d. raštu Nr. R4-31-2071 nurodė pagal pirkimo sąlygas įsigysianti šias paslaugas: 1) Teritorijos paruošimą valymui; 2) Mazuto ir paviršinio vandens surinkimą ir perdavimą tvarkymui; 3) Užteršto grunto nukasimą ir perdavimą tvarkymui; 4) Švaraus grunto atvežimą ir paskleidimą; 5) Derlingo dirvožemio atvežimą ir paskleidimą; 6) Teritorijos apsėjimą žolės mišiniu; ir paprašė įvertinti atliktų ir papildomų darbų vertę, pateikti techninę priežiūrą vykdančių ir kontrolinį tyrimą atliekančių specialistų vertinimus dėl papildomų kiekių susidarymo ir naujų teršalų identifikavimo ir pateikti tinkamus atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus iki sutartyje nustatytos datos. Užsakovė, negavusi rangovės atsakymo, 2020 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. R4-31-2183 informavo, jog Sutarties įvykdymo terminas baigėsi ir paprašė įvertinti atliktų darbų kiekius ir vertę, bei pateikti tinkamus atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus ir kitus reikalingus dokumentus. Rangovė 2020 m. lapkričio 27 d. atsakymu pakartotinai pažymėjo, jog papildomam pavojingų atliekų kiekiui turi būti taikomas 17 05 05* identifikacinis kodas ir pasiūlė pasirašyti aktą, kuriuo sutinkama su atliekų kodu ir spręsti papildomo finansavimo klausimą. Užsakovės prašomi dokumentai su rangovės atsakymu pateikti nebuvo. 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. R4-31E-2471 užsakovė pakartotinai paprašė įvertinti atliktų darbų kiekius ir vertę ir pateikti tinkamus atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus ir kitus reikalingus dokumentus. Taip pat nurodė, kad UAB „Grota“ parengtoje kontrolinio tyrimo ataskaitoje nurodytas tik papildomai pašalintas atliekos „Grunto ir naftos produktų mišinys“ kiekis apie 330 tonų, o atsakovės parengtoje baigiamojoje ataskaitoje yra nurodytas ir šios atliekos kodas, todėl buvo prašoma pateikti naujų atliekų identifikavimo / atliekos kodo nustatymo aktą, atliekas priskiriant 17 05 05* atliekos kodui, tačiau toks aktas nebuvo pateiktas. 2020 m. gruodžio 31 d. Sutarties šalys pasirašė atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą, pažymą apie atliktų darbų vertę ir PVM sąskaitą – faktūrą, kurią ieškovė visiškai apmokėjo.

3. 2022 m. vasario 4 d. ieškovė gavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – inspekcija) Privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodyta iki 2022 m. kovo 3 d. pašalinti 121 m³ pavojingų atliekų – naftos produktais užteršto grunto (atliekos kodas 17 05 03*) iš žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), šias atliekas perduodant atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti tokias atliekas ir inspekcijos surašytą Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J22-679/2022. Prie protokolo buvo pridėtas patikrinimo aktas Nr. PA 18-96-21, kurio išvadų 1 punkte nurodyta, kad užterštos teritorijos tvarkymo darbai atlikti nesilaikant Projekto, kadangi pagal 2 punktą užterštos teritorijos tvarkymo metu dalis susidariusio naftos produktais užteršto grunto nesutvarkyta, o perkelta į gretimais esantį privataus asmens sklypą. Patikrinimo akto 3 punkte nurodyta, kad atlikus naftos produktais užteršto grunto tūrio ir užterštumo matavimus nustatyta, jog užterštos teritorijos tvarkymo metu liko nesutvarkyta 121 m³ pavojingo naftos produktais užteršto grunto (atliekos kodas 17 05 03⃰). Ieškovė, įvertinusi minėtas aplinkybes, 2022 m. kovo 24 d. el. paštu pateikė atsakovei pretenziją nurodydama, jog rangovė savo iniciatyva iškasė ne mažiau nei 121 m³ pavojingų atliekų – naftos produktais užteršto grunto ir jį pažeisdama teisės aktų reikalavimus sandėliavo ir laiko žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to užsakovė gavo pažeidimo protokolą Nr. J22-679/2022 ir privalomąjį nurodymą, tad pagal Sutarties 6.3 punktą, 2.10 punktą, reikalavo per trumpiausią įmanomą laiką, tačiau ne vėliau nei 30 k. d. sutvarkyti visas pavojingas atliekas. Per pretenzijoje nurodytą laiką pavojingos atliekos sutvarkytos nebuvo, ir atsakymas į pretenziją pateiktas nebuvo. 2022 m. liepos 11 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę su paklausimu. Rangovė 2022 m. liepos 12 d. nurodė, kad atsakymas į pretenziją buvo parengtas kovo mėnesį, bet dėl techninių priežasčių neišsisiuntė, todėl siunčia atsakymą pakartotinai nurodydama, kad papildomam atliekų kiekiui turėjo būti suteiktas kodas 17 05 05 ⃰, todėl su pretenzija nesutinka.

4. Ieškovė pažymi, jog siekdama įvykdyti privalomojo nurodymo reikalavimus ir pašalinti taros židinį ir įvertinusi, kad atsakovė nevykdo pretenzijoje nurodytų reikalavimų sutvarkyti pavojingas atliekas, dėl šių atliekų sutvarkymo sudarė paslaugų teikimo viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. G1-101 su UAB „Biodegra“. Pastaroji nuo 2022 m. liepos 5 iki 7 d. iš atliekų vietos surinko ir išvežė 377,04 t pavojingų atliekų (atliekos kodas 17 05 03⃰). Išvežus pavojingas atliekas buvo pasirašytas Paslaugų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 22/07/11 ir pasirašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. 014426–19957,74 Eur sumai, kuriuos ieškovė 2022 m. lapkričio 7 d. apmokėjo. UAB „Biodegra“ taip pat ieškovei pateikė pažymą apie pavojingų atliekų išvežimą ir priėmimą. Tad aukščiau aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovė, vykdydama Sutartį, savo iniciatyva iškasė papildomą atliekų kiekį ir savavališkai jas sandėliavo privačiame sklype, taip pažeisdama sutartinius įsipareigojimus ir pažeisdama pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimus. Sutarties 6.3 punktas numato, jog darbų faktinių kiekių neatitikimas orientaciniams (projektiniams) kiekiams, kurie nustatyti Tvarkymo plane, priskiriami rangovės atsakomybei ir rizikai, tad atsakovė pasirašydama sutartį prisiėmė darbų kiekių neatitikimų riziką, tačiau tokių įsipareigojimų nevykdė. Svarbi aplinkybė ta, jog nors atsakovė nurodo kitą atliekos kodą, t. y. 17 05 05*, tokių teiginių nepagrindė jokiais laboratoriniais tyrimais, skirtingai nei inspekcija ir UAB „Biodegra“, pašalinusi pavojingas atliekas būtent identifikuotas kodu 17 05 03 ⃰.

5. Ieškovės vertinimu atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad vykdydama Sutartį, nesutvarkė teisės aktų nustatyta tvarka savarankiškai iškastų pavojingų atliekų ir jas sukrovusi, paliko privataus asmens žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu pažeidė Sutarties 2.8-2.11 punktus, 6.3 punktą bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnio 2 dalies bei 6.200 straipsnio reikalavimus. Šiuo atveju ieškovės nuostoliai pasireiškė 19957,74 Eur dydžio atsiskaitymu už darbus trečiajam asmeniui UAB „Biodegra“, kuris sutvarkė atsakovės iškastas ir neteisėtai sukrautas pavojingas atliekas, kurias net ir po pretenzijos atsisakė tvarkyti, todėl pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį atsakovė privalo atlyginti visus nuostolius. Pažymi, jog sudarydama Sutartį su atsakove pagrįstai tikėjosi, kad visos tvarkomame žemės sklype iškastos pavojingos atliekos bus sutvarkytos teisės aktų nustatyta tvarka, o ne sandėliuotos į gretimai esantį privatų žemės sklypą, taip užteršiant žemės sklypo paviršių. Jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus, ieškovei nebūtų kilęs poreikis inicijuoti papildomų pirkimų aptartoms pavojingoms atliekoms sutvarkyti ir nebūtų patirti nuostoliai.

6. Ieškovė dublike papildomai paaiškina, jog ieškinio prieduose Nr. 3-7 pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė dėjo visas pastangas išaiškinti atsakovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo tariamo papildomo kiekio atliekų kilmės, todėl neturėjo ir negalėjo gauti papildomo finansavimo tokiems darbams, kuriuos už fiksuotą kainą turėjo atlikti atsakovė. Be to, atsakovės 2020 m. spalio 20 d. rašte nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Sutarties 6.2 punktas numato, jog „(...) Rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių Darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro rašytinio Šalių susitarimo Sutartyje nustatyta tvarka“. Papildomų darbų sąvoka apima bet kokius darbus, įrangą, medžiagas (Sutarties 5.4, 5.4.4 punktai). Be to, Sutarties 5.3 ir 5.4.4 punktuose nustatyta kaip turi būti įforminami visi Sutarties pakeitimai, t. y. pakeitimai turi būti pagrindžiami dokumentais, patvirtinti Rangovo, techninės priežiūros ir raštu suderinti su Užsakovu. Pakeitimas įforminamas susitarimu ar protokolu nurodant darbų pavadinimus, kiekius, įkainių nustatymo pagrindimus, skaičiavimus ir pan. Tuo tarpu rangovė neturėjo jokių papildomų susitarimų ar protokolo, ir savo iniciatyva atliekų iškasimo, pakrovimo, transportavimo ir susandėliavimo privačiame trečiojo asmens žemės sklype, veiksmus, elgėsi nerūpestingai ir nesąžiningai. Ieškovė pažymi, jog skirtingai nei teigia atsakovė, atliekos pagal Techninės specifikacijos reikalavimus turėjo būti perduotos atliekų tvarkytojui, o ne paliktos trečiojo asmens sklype, tokiu būdu padarant žalą aplinkai. Pagal Atliekų tvarkymo taisykles, Įmonės, kuriose susidaro pavojingosios atliekos, privalo identifikuoti susidariusias pavojingąsias atliekas, nustatyti jų sudėtį ir deklaruoti susidariusias pavojingąsias atliekas atliekų apskaitoje. Taigi teisė ir pareiga identifikuoti atlieką tenka jos turėtojui. Atsižvelgiant į tai, užsakovė identifikavo atliekas, nurodė jų kodą, tačiau jau po darbų atlikimo rangovė pradėjo teigti savo poziciją dėl nustatytino kito atliekų kodo, nors kaip matyti iš aukščiau nustatyto teisinio reguliavimo, būtent atliekų turėtojas apsprendžia ir atlieka atliekų identifikavimą. Be kita ko, atsakovė nurodo pateikusi taršos židinio mėginius UAB „Toksika“ laboratorijai, tačiau apie tokius atsakovės veiksmus ieškovė nebuvo informuota ir nėra žinoma, kokio taršos židinio mėginiai pateikti laboratorijai.

II. Atsiliepimo esmė

7. Atsakovė atsiliepimu prašo teismo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Nurodo, jog ieškovei dar sutarties galiojimo metu buvo nurodyta, kad atliekant teritorijos tvarkymo plane nurodytus darbus teritorijoje buvo rastos atliekos, kurios nebuvo numatytos sutarties techninėje specifikacijoje ir pačiame užterštos teritorijos tvarkymo plane, dėl ko ieškovei buvo nurodyta kreiptis dėl papildomo finansavimo, kadangi šių pavojingųjų atliekų išvežimas turės būti apmokėtas papildomai. Ieškovė tik po pusės metų kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir kitas jai pavaldžias institucijas dėl papildomo finansavimo naujai susidariusių atliekų išvežimui. Po šio kreipimosi dar mažiausiai pusę metų ieškovė nesiėmė jokių veiksmų dėl naujai susidariusių atliekų tvarkymo (apie kurias, primintina, žinojo dar iš 2020 m. spalio 20 d. atsakovės rašto), dėl ko 2021 m. gruodžio 17 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai atliko patikrinimą, surašė protokolą ir ieškovei davė privalomąjį nurodymą. Tik neįvykdžiusi privalomojo nurodymo ieškovė kreipėsi į atsakovę su 2022 m. kovo 24 .d pretenzija, į kurią atsakovė pateikė motyvuotą ir išsamų atsakymą / nesutikimą su pretenzija. Tuo šalių komunikacija baigėsi, ieškovė dėl naujai susidariusių atliekų išvežimo, kaip atsakovei paaiškėjo iš ieškinio, išsprendus finansavimo klausimą, sudarė sutartį su UAB „Biodegra“. Dėl šios priežasties būtent ieškovė atsakinga, kad nesielgdama apdairiai pusantrų metų nesprendė atsakovės rašte iškelto papildomo finansavimo poreikio klausimo, o galiausiai klausimą išsprendusi pasisamdė kitą rangovą atliekų tvarkymui ir nesąžiningai reikalauja už šias paslaugas sumokėtą sumą priteisti iš atsakovės.

9. Atsakovės vertinimu, ieškovė sąmoningai nenurodo bylai reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių ieškovės nepagrįstų nuostolių kilmę. 2015 metais UAB „Grota“ parengė „Urbanizuotose teritorijose esančių užterštų teritorijų poveikio vertinimas. Potencialaus taršos židinio Nr. 12062, naftos produktais užterštos teritorijos Jurbarko r. sav., Girdžių sen., Būtrimų k., tvarkymo planą“ (toliau – Tvarkymo planas). Pagrindinis šios teritorijos tvarkymo tikslas ir uždavinys buvo sutvarkyti akivaizdžiai užterštą teritoriją (taršos arealus, kur žemės paviršiuje ir įdaubose ant paviršinio vandens slūgso mazuto sankaupos), tokiu būdu sumažinant grunto užterštumo lygį bei užkertant kelią teršalams pertekėti į Gurnupio upelį. Ieškovė tik 2019 m. rugpjūčio 12 d. pateikė paraišką Nr. 05.6.1-APVA-V-020-01- 0036 Tvarkymo plano įgyvendinimo finansavimui gauti. 2019 m. rugpjūčio 26 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-495 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, pateiktiems pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonę „Užterštų teritorijų tvarkymas“ buvo priimtas sprendimas skirti finansavimą. 2019 m. rugsėjo 20 d. pasirašyta finansavimo sutartis projektui „Užterštos naftos produktais teritorijos Jurbarko r. sav., Girdžių sen., Būtrimų k. sutvarkymas“ Nr. 05.6.1-APVA-V-020-01- 0036. 2020 m. balandžio 21 d., t. y. dar po pusmečio nuo finansavimo sutarties pasirašymo, ieškovė pradėjo viešojo pirkimo procedūras projekto įgyvendinimui – paskelbė supaprastintą mažos vertės pirkimą projekto „Užterštos naftos produktais teritorijos Jurbarko r. sav., Girdžių sen., Būtrimų k. sutvarkymas“ užterštos teritorijos sutvarkymo rangos darbai. 2020 m. gegužės 28 d., pasibaigus aukščiau minimoms procedūroms, šalys sudarė Rangos darbų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. G1-135.

10. Šios aplinkybės patvirtina ieškovės neapdairumą ir rūpestingumo stoką, kadangi ji žinojo apie jo teritorijoje esantį taršos šaltinį, tačiau iš esmės tik po penkerių metų nuo tokios informacijos sužinojimo (Tvarkymo plano parengimo) realiai ėmėsi veiksmų šiam taršos šaltiniui panaikinti – sudarė sąlygas atsakovei pradėti šio taršos šaltinio pašalinimo darbus. Per šį laikotarpį užterštoje teritorijoje, veikiant įvairiems aplinkos veiksniams, susidarė Tvarkymo plane nenumatytos papildomos atliekos – naftos produktais užterštas dumblas (atliekos identifikavimo kodas 17 05 05⃰), kurių egzistavimas, surinkimas ir perdavimas tokių atliekų tvarkytojams nebuvo numatytas nei Tvarkymo plane, nei viešo pirkimo sąlygose. Primintina, kad Tvarkymo plane buvo nurodyta, kad šiame taršos šaltinyje yra nustatytos šios atliekos: gruntas ir akmenys, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekos identifikavimo kodas 17 05 03⃰) bei mazutas ir dyzelinas (atliekos identifikavimo kodas 13 07 01⃰), tačiau ne naftos produktais užterštas dumblas (atliekos identifikavimo kodas 17 05 05⃰). Atsakovė informavo ieškovę, kad vykdant užterštos teritorijos valymo darbus pagal Tvarkymo planą paaiškėjo, jog dalis susidariusių atliekų dėl jų savybių nebegali būti priskirtos nei atliekų kodui 17 05 03⃰ (gruntas ir akmenys, kuriuose yra pavojingų medžiagų), nei atliekų kodui 13 07 01⃰ (mazutas ir dyzelinas). Per 5 metus nuo Tvarkymo plano sudarymo dalis teršalų, priskirtų atliekų kodui 13 07 01⃰ susimaišė su gruntu ir sudarė dumblą, t. y. papildomą teršalų kiekį, kuris dėl savo fizinių savybių nebegali būti priskirtas toms atliekoms, kurios nurodytos Tvarkymo plane ir dėl kurio įvykdymo buvo sudaryta Sutartis. Šie teršalai pagal jų fizinį būvį (naftos produktų ir grunto mišinys, kuris yra per skystas, kad jį būtų galima vadinti gruntu ir turi per daug grunto priemaišų, kad būtų galima priskirti prie mazuto) yra dumblas, kuris pagal Atliekų tvarkymo taisykles turi būti identifikuojamas atliekos kodu 17 05 05⃰ (išsiurbtas dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų). Dėl to atsakovė ieškovei nurodė, kad yra būtina vadovautis Sutarties 5.3 punktu ir atlikti Sutarties pakeitimus, nes paaiškėjo, kad yra susidariusi nauja teršalų rūšis. Papildomai pažymėtina, jog ieškovei buvo nurodyta, kad 2020 m. spalio 20 d. rašto rengimo metu iš teritorijos jau buvo išvežta ir atliekų tvarkytojams priduota beveik 27 tonomis daugiau naftos produktais užteršto grunto, nei numatyta Tvarkymo plane ir už tai papildomo finansavimo atsakovė neprašė, nes to ir nenumatė Sutarties 6.3 punktas. Atsakovės 2020 m. spalio 20 d. rašto teiginius patvirtino UAB „Grota“, kuri 2021 m. sausio 20 d. raštu Nr. 34, adresuotu abiem Sutarties šalims, paaiškino, kad yra tikėtina, jog per penkerių metų laikotarpį nuo teritorijos tvarkymo plano parengimo, veikiant fizikiniams ir cheminiams procesams, dalis naftos produktų, sąlyčio su gruntu vietose, absorbavosi ant grunto dalelių ir virto duobių, kuriose slūgsojo naftos produktai, dugno nuosėdomis – naftos produktų ir grunto mišiniu. Dėl to galėjo susidaryti kitos rūšies atliekos. Dar daugiau, UAB „Grota“ patvirtino, kad naujai susidariusioms atliekoms gali būti priskirtas dumblo, kuriame yra pavojingųjų medžiagų, pavojingosios atliekos kodas 17 05 05⃰. Net ir turėdama tokią informaciją ieškovė vis tiek nesiėmė jokių veiksmų, kurių prašė atsakovė 2020 m. spalio 20 d. rašte. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2020 m. gruodžio 21 d. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašto Nr. (6)-1.7-7992 paskutinėje pastraipoje. Kadangi 330 tonų naftos produktais užteršto dumblo turėjo būti iškasta, siekiant nesukelti neigiamo poveikio aplinkai, tai buvo padaryta atsakovės lėšomis, saugiai susandėliuota ant plėvelės, apsaugant nuo patekimo į gruntą.

11. Atsakovė nurodo, jog ieškovė 2020 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu priėmė visus atsakovės atliktus darbus ir atsiskaitė už tuos darbus, dėl kurių buvo sutarta Sutartimi ir kurie atitiko Tvarkymo planą. Ypač akcentuotina tai, jog ieškovė neneigė atsakovės 2020 m. spalio 20 d. rašte nurodytų aplinkybių ir sutiko su tuo, kad atsakovė turėjo iškasti apie 330 t. Tvarkymo plane neaptartų teršalų, ko nepadarius teritorija nebūtų buvusi sutvarkyta. Be kita ko, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos raštu Nr. (6)-1.7-7992 nurodė, jog atsižvelgus į kontrolinių tyrimų rezultatus, Tvarkymo plane numatytosios teršalų pašalinimo priemonės yra pilnai įvykdytos, taršos židinys visiškai likviduotas, o sutvarkyta teritorija atitinka reikalavimus, keliamus II grupės (jautrioms taršai) teritorijoms, nurodytus reikalavimuose ir LAND 9-2009. Taigi, atsakovė pilnai įvykdė Sutartį ir atliko darbus, turėtus atlikti pagal Tvarkymo planą. Papildomai pažymėta, kad 330 užterštų naftos produktų mišinio (dumblo) vis dar laikinai sandėliuojama ant izoliacinių plėvelių netoli tvarkomos teritorijos. Ir tai suprantama, kadangi ieškovė neskyrė būtino finansavimo dėl šių papildomų atliekų sutvarkymo. Šios aplinkybės nebuvo slepiamos nei nuo ieškovės, nei nuo UAB „Grota“, nei nuo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos, kuriai ir buvo pateikta Naftos produktais užterštos teritorijos sutvarkymo baigiamoji ataskaita. Be to, UAB „Grota“ parengė Naftos produktais užterštos teritorijos sutvarkymo kokybės kontrolinio tyrimo ataskaitą, kurioje nurodyta, jog: 1) Tvarkytos teritorijos naftos produktais užterštas plotas yra išvalytas, tarša likviduota, pavojingos ir nepavojingos atliekos (dalinai) sutvarkytos. Darbai vykdyti pagal užterštos teritorijos tvarkymo plano grafiką ir apimtis; 2) Iš užterštos teritorijos buvo iškasta apie 330 t naftos produktų mišinio (dumblo). Jis laikinais sandėliuotas (ant izoliacinės plėvelės) netoli sutvarkytos teritorijos; 3) Tvarkymo plane numatytas pašalinti naftos angliavandenilių taršos židinys buvo likviduotas, t. y. potencialią grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai kėlusi tarša pašalinta. Jų vietoje paskleistas gruntas atitinka kokybės reikalavimus. Tai rodo, kad sutvarkytoje teritorijoje aplinkos atkūrimo priemonės yra įgyvendintos. Kadangi visus atliktus darbus ieškovė priėmė ir nereiškė jokių pretenzijų dėl 330 t. papildomų atliekų, papildomo finansavimo neskyrė, atsakovė jokių veiksmų sutvarkytame objekte neatliko ir neturėjo atlikti. Ieškovė pradėjo „veikti“ iš esmės tik 2022 m. kovo 24 d. pateikusi pretenziją, tad atsakovės veiksmuose nėra nei vienos civilinės atsakomybės sąlygos, kurias ieškinyje mėgina įrodyti ieškovė. Ieškinyje nurodomos aplinkybės tik patvirtina, kad ieškovė iki pat 2022 m. liepos 7 d. (iki kada UAB „Biodegra“ sutvarkė minėtas atliekas), t. y. praleidus privalomajame nurodyme nurodytą terminą, nesiėmė jokių veiksmų dėl atsakovės 2020 m. spalio 20 d. rašte nurodytų atliekų sutvarkymo organizavimo, leido papildomoms atliekoms (pavojingomis medžiagomis užterštam dumblui) net 20 mėnesių gulėti po atviru dangumi ir būti veikiamoms aplinkos veiksnių, fizikinių ir cheminių procesų. Dėl to tik ieškovė yra atsakinga, kad jai buvo surašytas protokolas ir duotas privalomasis nurodymas, o ieškiniu mėginami atsakovei perkelti ieškovės neveikimu pačios susikelti nuostoliai nėra niekaip susiję su atsakove.

12. Atsakovės vertinimu, iki Sutarties pabaigos ieškovė, 2020 m. spalio 27 d. raštu atsakydama atsakovei į 2020 m. spalio 20 d. raštą, paprašė pateikti papildomą informaciją bei paprašė įvertinti atliktų ir papildomų darbų vertę, pateikti techninę priežiūrą vykdančių ir kontrolinį tyrimą atliekančių specialistų vertinimus bei papildomų kiekių susidarymo ir naujų teršalų identifikavimo bei pateikti tinkamus atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, tačiau nereikalavo sutvarkyti ginčijamų atliekų, o atvirkščiai – paprašė pateikti informaciją apie papildomų darbų vertę ir apimtis, kad papildomos atliekos būtų sutvarkytos. Tai, kad ieškovė nereikalavo atsakovės sutvarkyti Tvarkymo plane nenumatytas atliekas patvirtina ir 2020 m. gruodžio 31 d. pasirašytas jau minėtas atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas kuriam nenurodyta jokių pastabų. Be to, ieškovė sutiko su atsakovės ir trečiųjų asmenų pateiktais paaiškinimais tiek dėl papildomai susidariusių atliekų kiekių, tiek ir dėl pačių procesų, dėl kurių tokios atliekos galėjo susidaryti.

13. Pasisakydama dėl atliekų kodų atsakovė pažymi, jog skirtingai nei teigia ieškovė, esminis skirtumas tarp šių dviejų atliekų kodų (tarp 17 05 03⃰ ir 17 05 05⃰) yra tas, kad pirmuoju atveju kalbama apie grunto atliekas, o antruoju – apie dumblo atliekas. Kaip nurodoma Lietuvių kalbos žodyne, gruntas – tai tam tikrame gylyje esantis kietas žemės sluoksnis, o dumblas – šlapias suplaktas purvas. Taigi esminis skirtumas tarp šių dviejų atliekų – šios atliekos yra kietos ar šlapios (drėgnos). Atsakovė 2020 m. gruodžio 30 d. nusiuntė ieškovei raštą Nr. BDT12/30-02, kuriuo ne tik dar kartą pateikė informaciją apie papildomai susidariusias ir Tvarkymo plane nenumatytas atliekas, bet, priešingai nei teigiama ieškinyje, pateikė ir UAB „Toksika“ laboratorijoje atliktus tyrimus ir pateikė tai patvirtinantį tyrimų protokolą Nr. 2020-363. Be kitų nustatytų rodiklių (įvairių pavojingųjų medžiagų koncentracijų), šiame tyrimų protokole yra nurodytas ir atliekų drėgnis, kuris pagal tyrimų protokole nustatytus duomenis sudaro 29 proc. Tai reiškia, kad beveik trečdalį atliekų pagal masę sudarė skystis. Būtent šie atlikti tyrimai, kurie buvo žinomi ieškovei, leido atsakovei pasitvirtinti pradines išvadas, padarytas atliekas įvertinus vizualiai, kad tai yra visai kitos atliekos, nei numatytos Tvarkymo plane. Tokią atsakovės išvadą patvirtino ir pats Tvarkymo plano rengėjas UAB „Grota“. Be to, UAB „Toksika“ atlikti laboratoriniai tyrimai yra žymiai išsamesni, nei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos užsakymu padaryti tyrimai. Tuo tarpu su ieškiniu pateiktame priede Nr. 13 kalbama apie vieną protokolą, bet ne protokolus (kaip nurodyta ieškinyje), o antra – šio ieškovės „teisingu“ laikomo tyrimo metu buvo nustatytas tik papildomų atliekų užimamas plotas bei užterštumas naftos angliavandeniliais. Absoliučiai jokios kitos šių atliekų savybės, įskaitant ir atliekų drėgnį, tirtos nebuvo. Dėl to Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos visiškai nepagrįstai be jokių paaiškinimų šias atliekas identifikavo kodu 17 05 03⃰, nors tai visiškai prieštarauja tiek UAB „Toksika“ atliktiems tyrimams, atsakovės nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuomonei ir paties Tvarkymo plano rengėjo UAB „Grota“ pateiktam atsakymui. Svarbi aplinkybė, jog inspekcija mėginius iš papildomų atliekų krūvos paėmė 2021 m. lapkričio 24 d., t. y. praėjus daugiau nei metams laiko po to, kai šios atliekos (dumblas) buvo iškastos ir sandėliuojamos greta taršos šaltinio. Per šį laiką atliekų fizinis būvis ir savybės galėjo pasikeisti (išgaravo atliekose 2020 m. pabaigoje buvęs skystis) ir jos galėjo vėl tapti identifikuojamos kodu 17 05 03⃰. Todėl tikėtina, kad praėjus daugiau nei metams nuo dumblo iškasimo ir sandėliavimo iki atlikto patikrinimo papildomų atliekų savybės galėjo pasikeisti ir nebebūti tokios, kokios buvo 2020 m. spalio 20 d. rašto rengimo ir atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo metu bei pasibaigus Sutarties galiojimui. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, neva atsakovė pati „prikasė“ 330 tonų atliekų ir sandėliavo jas privačiame žemės sklype, kadangi Sutarties galiojimo metu atsakovė griežtai laikėsi Sutarties nuostatų ir išvežė bei pridavė atliekų tvarkytojams 26,88 tonų daugiau naftos produktais užteršto grunto, nei buvo nurodyta jo esant Tvarkymo plane.

14. Vertindama ieškovės reikalavimą atlyginti nuostolius atsakovė nurodo, jog Sutartis sudaryta dėl užterštos teritorijos sutvarkymo rangos darbų, darbų kaina yra fiksuota ir Sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiama. Darbų faktinių kiekių neatitikimas orientaciniams (projektiniams) kiekiems, kurie nustatyti Tvarkymo plane, priskiriami rangovo atsakomybei ir rizikai (Sutarties 6.3 punktas), o ši Sutarties nuostata galioja tol, kol galioja pati Sutartis. Atsakovė iškasė ir išvežė Tvarkymo plane numatytas atliekas. Užsakovė už kokybiškai atliktus darbus atsiskaito ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų akto gavimo dienos. Galutiniam mokėjimui gauti rangovas gali pateikti mokėjimo dokumentus tik tada, kai pateikiama teigiama Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvada, kad užteršta teritorija išvalyta tinkamai, kai šalys pasirašo darbų perdavimo – priėmimo aktą (Sutarties 6.6.1 punktas). Visos šiame punkte nurodytos aplinkybės egzistavo, dėl ko ieškovė be jokių pastabų priėmė atsakovės atliktus darbus, gavo visus reikiamus patvirtinimus ir atliko apmokėjimą. Tvarkymo plano 16 lape yra nurodyta, kokias atliekas reikės pašalinti sutvarkant taršos šaltinį – t. y. atliekas pagal kodus 17 05 03⃰ ir 13 07 01⃰. Būtent tvarkant šias atliekas ir buvo taikytinas Sutarties 6.3 punktas. Mažos vertės skelbiamos apklausos 4.31 ir 4.3.2 punktuose yra nurodyta, kad tiekėjas privalo turėti (1) pavojingų atliekų tvarkytojo licenciją, suteikiančią teisę rinkti pavojingas atliekas (pavojingų atliekų kodai pagal Atliekų tvarkymo taisykles 13 07 01*; 17 05 03*) ir (2) tiekėjas turi galimybę apdoroti ir / arba pašalinti surinktas pavojingas atliekas, kurių kodai 13 07 01*; 17 05 03*. Taigi, būtent dėl šių atliekų rinkimo ir sutvarkymo buvo paskelbtas viešas pirkimas, dėl tokių atliekų rinkimo ir sutvarkymo tvarkant taršos šaltinį ir buvo sudaryta Sutartis. Paaiškėjus naujoms, papildomoms atliekoms, Sutarties 6.3 punktas nebegalėjo būti taikomas (nes ne dėl to vyko viešas pirkimas), o turėjo būti taikomas, kaip nurodė ir atsakovė 2020 m. spalio 20 d. rašte, Sutarties 5.3 punktas – keičiama Sutarties kaina, svarstomas naujų atliktinų darbų poreikis. Tvarkymo plane buvo numatyta, kad šių atliekų susidarys apie 135 t, tačiau pagal ieškinyje pateiktus duomenis UAB „Biodegra“ papildomai sutvarkė 377,04 t atliekų, tai yra papildomai buvo sutvarkytas atliekų kiekis, kuris yra dvigubai didesnis už Tvarkymo plane numatytą kiekį. Tokiu būdu gaunasi, jog ieškovė bando įrodyti, kad atsakovė, teikdama pasiūlymą kažkokiu būdu turėjo įvertinti riziką, kad sutvarkyti iš tikrųjų reikės du kartus daugiau atliekų, nei numatyta tvarkymo plane, be to, net ir tokias atliekas, kurių nei pasiūlyme, nei Tvarkymo plane nebuvo nurodyta, kas paprasčiausiai prasilenkia su protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais. Taigi, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakovės veiksmuose nėra civilinės atsakomybės taikymui reikiamų sąlygų, o visi nuostoliai kilo išimtinai dėl ieškovės neapdairaus elgesio.

15. Atsakovė triplike papildomai paaiškina, jog ieškovė neteisingai aiškina „atliekų turėtojo“ sąvoką, taip padarydama neteisingą išvadą, kad tik ieškovei teisės aktų priskirta pareiga identifikuoti susidariusias atliekas. Atliekų turėtojo sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje: atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas). Kitaip tariant, teisės aktais nustatyta, kad atliekų turėtoju laikomas asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų arba atliekų turėtoju gali būti laikomas ir asmuo, kuris atliekų tiesiog turi. Pagal šalių pasirašytą rangos sutartį atsakovė turėjo atlikti darbus – sutvarkyti užterštą teritoriją, t. y. paruošti teritoriją tvarkymui, pašalinti duobėse slūgsančias mazuto sankaupas ir paviršinį vandenį, pašalinti akivaizdžiai užterštą gruntą jį pakeičiant švariu. Visus šiuos paminėtus darbus buvo privaloma atlikti vadovaujantis užterštos teritorijos tvarkymo planu. Techninėje specifikacijoje taip pat nurodyta, kad vykdant darbus susidarys mazuto / paviršinio vandens teršalo, kuris turi būti perduodamas atliekų tvarkytojui, ir užteršto grunto, kuris taip pat turi būti perduodamas atliekų tvarkytojui. Iš to seka, kad atsakovė, norėdama vykdyti rangos sutartį, privalėjo vykdyti veiklą – tvarkyti užterštą teritoriją ir būtent tokios veiklos metu susidarė atliekos, taigi rangos sutarties prasme būtent atsakovė yra atliekų darytoja ir, atitinkamai, susidariusių atliekų turėtoja. Tuo pagrindu būtent atsakovė privalėjo identifikuoti (suteikti kodą) susidariusioms atliekoms ir tą padarė, informuodama ieškovę 2020 m. spalio 20 d. pranešimu Nr. 20/10-1 apie Tvarkymo plane nenumatytų atliekų, kurios dėl jų savybių nebegali būti priskiriamos nei atliekų kodui 17 05 03⃰, nei atliekų kodui 13 07 01⃰, nes nėra nei gruntas, nei mazutas / dyzelinas, todėl turi būti identifikuojamos kodu 17 05 05⃰, atsiradimą. Šių teiginių pagrįstumą patvirtino atsiliepime nurodomos institucijos. Tuo tarpu ieškovė nė viename procesiniame dokumente nepasisako dėl minėtų institucijų išvadų, kas patvirtina, jog atsakovė turėjo teisę suteikti naujai susidariusiai atliekai kodą ir tai, kad tokia nauja atlieka apskritai galėjo susidaryti. Tuo pagrindu ieškovė klaidingai dublike nurodo, jog būtent ji identifikavo atliekas ir nurodė jų kodą, ir be to, kodai yra nurodyti Tvarkymo plane, tad ieškovė pati jų nenustatė. Ieškovė taip pat nepagrįstai kritikuoja UAB „Toksika“ 2020 m. gruodžio 16 d. tyrimų protokolą Nr. 2020-363 kaip neva tai neįrodantį, kad jame esantys duomenys buvo gauti ištyrus būtent tas naujai susidariusias atliekas, identifikuojamas kodu 17 05 05⃰. Šis tyrimų protokolas ieškovei buvo pateiktas kartu su atsakovės 2020 m. gruodžio 30 d. raštu, kuriame ir yra nurodyta, kad buvo tirtos būtent naujai susidariusios atliekos.

16. Subjektyvi ieškovės nuomonė, kad jos pozicijai byloje yra palankesnis Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento atliktas tyrimas (nors šiame tyrime konstatuotas tik atliekos užimamas plotas bei atliekos užterštumas angliavandeniliais), jokiu būdu neleidžia teigti, kad šis tyrimo protokolas iš viso patvirtina ką nors reikšmingo byloje: visų pirma, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos nėra / nebuvo naujai susidariusios atliekos turėtojas, todėl savavališkas atliekos kodo „nustatymas“ neturi ir negali turėti jokios reikšmės bylai ar faktinei situacijai; antra, Aplinkos tyrimų departamento atliktas tyrimas padarytas iš mėginio, kuris buvo paimtas naujai susidariusiai atliekai po atviru dangumi išbuvus daugiau nei metus, be to, drėgnis iš viso nebuvo tirtas. Ieškovė dubliko 11 dalyje pateikia primityvų pavyzdį, kurio esmė, jog visiems žinoma, „kad iš upelio iškasus gruntą jis yra šlapias“, tačiau šis teiginys paneigtas atsakovės pateiktais įrodymais, UAB „Grota“ bei Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis. Tai, kad dumblas per 3 metus (iki kol UAB „Biodegra“ jį išvežė) galėjo tapti gruntu (sumažėjus jo drėgniui) nepaneigia to, kad 2020 m. pabaigoje šios naujai atsiradusios atliekos ir turėjo būti identifikuojamos kitu kodu, kurių sutvarkymas nebuvo numatytas rangos sutartimi, jos Techninėje specifikacijoje bei Tvarkymo plane. Tad tai taip pat nelaikytina pasikeitusiu atliekų kiekiu ir tam jokiu būdu negali būti taikoma rangos sutarties 6.3 punkto nuostata. Atsakovė pakartoja, jog ieškovės teiginiai, neva ji nukentėjo dėl atsakovės veiksmų, yra nepagrįsti ir paneigti byloje pateiktais įrodymais bei kompetentingų institucijų išvadomis. Dubliko 4 dalimi iš esmės pripažįstama, kad net ir atsakovei reikalaujant skirti papildomą finansavimą papildomai atsiradusių atliekų sutvarkymui, tokio susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo sudaryta nebuvo. Kodėl tokio sutarimo nebuvo sudaryta – žino tik ieškovė, o kad rangos sutartis buvo visiškai įvykdyta ir pasiektas Tvarkymo plane nurodytas planas – žino abi Sutarties šalys bei atsakingi asmenys ir institucijos. Atsakovė pažymi, jog ieškovė selektyviai atsirenka palankias Techninės specifikacijos nuostatas ir tai rodo nenuoseklią ieškovės poziciją byloje ir primena, jog būtent ieškovė raštu patvirtino Sutarties tinkamą įvykdymą pasirašydama atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys 2020 m. gegužės 28 d. sudarė Rangos darbų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. G1-135, pagal kurios 1.1 punktą numatyti projekto ,,Užterštos naftos produktais teritorijos Jurbarko r. sav., Girdžių sen., Būtrimų k. sutvarkymas“ užterštos teritorijos sutvarkymo darbai; taip pat numatyta, kad šios sutarties vykdymas bus finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, įgyvendinant planuojamą projektą ,,Užterštos naftos produktais teritorijos Jurbarko r. sav., Girdžių sen., Butrimų k. sutvarkymas“ pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų Investicijų veiksmų programos 5 prioriteto ,,Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ įgyvendinimo priemonę 05.6.1-APVA-V-020 ,,Užterštų teritorijų tvarkymas“, ir Jurbarko rajono savivaldybės lėšomis. Sutarties 1.4 punkte numatyta, kad darbų apimtys nurodytos sutarties priede Nr. 2 ,,Techninė specifikacija“, kurios 6 punkte nustatyta, kad darbai turi būti atliekami vadovaujantis ,,Urbanizuotose teritorijose esančių užterštų teritorijų poveikio vertimas. Potencialus taršos židinio Nr. 12062, naftos produktais užterštos teritorijos Jurbarko r. sav., Girdžių sen., Būtrimų k., tvarkymo planas“. Šalys 2020 m. gruodžio 31 d. pasirašė pagal Sutartį Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą pažymą apie atliktų darbų vertę ir PVM sąskaitą – faktūrą, kurią ieškovė visiškai apmokėjo.

18. Nustatyta, kad Sutarties vykdymo metu atsakovė 2020 m. spalio 20 d. raštu Nr. 20/10-1 ,,Dėl projekto ,,Užterštos naftos produktais teritorijos Jurbarko r. sav., Girdžių sen., Būtrimų k. sutvarkymas“ informavo ieškovę, jog vykdant užterštos teritorijos valymo darbus pagal Tvarkymo planą, paaiškėjo, jog laikui bėgant dalis susidariusių atliekų dėl jų savybių negali būti priskirta nei atliekų kodui 17 05 03⃰ (gruntas ir akmenys, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų), nei kodui 13 07 01⃰ (mazutas ir dyzelinis kuras); taip pat rašte nurodyta, kad per laiką (5 metai nuo tvarkymo plano sudarymo) teršalai priskirti atliekų kodui 13 07 01⃰ (mazutas ir dyzelinis kuras) susimaišė su gruntu ir sudarė dumblą, kuris dėl savo fizinių savybių negali būti priskirtas taršos rūšims numatytomis tvarkymo plane, ir šie teršalai pagal jų fizinį būvį (naftos produktų ir grunto mišinys, kuris yra per skystas, kad būtų galima vadinti gruntu ir turi per daug grunto priemaišų, kad būtų galima priskirti prie mazuto) yra dumblas, kuris vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo nuostatomis turi būti identifikuojamos kodu 17 05 05⃰ (išsiurbtas dumblas, kuriame yra pavojingųjų medžiagų); atkreiptas dėmesys, kad įvertinant tai, kad Tvarkymo plane tokių (aukščiau išvardintų) atliekų (pagal būvį ir pagal kiekį) susidarymas vykdant darbus nėra numatytas ir galbūt tokios atliekos susidarė laikui bėgant dėl gamtinių reiškinių ir (arba) kitų veiksnių, kurie nepriklauso nei nuo savivaldybės, nei nuo rangovės, todėl vadovaujantis Sutarties 5.3 punktu turi būti atliktas Sutarties pakeitimas; ir taip pat atkreiptas dėmesys, kad vykdant darbus vadovaujantis Tvarkymo planu teritorijos galutinis sutvarkymas (darbų įvykdymas) išvengiant pašalinimo nurodytų atliekų (pavojingomis medžiagomis užteršto dumblo) susidarymo neįmanomas, nes teritorija baigus darbus, nebus išvalyta; be to, pabrėžta, kad tokie darbų pokyčiai negalėjo būti objektyviai įvertinti teikiant pasiūlymą ir negali būti laikomi rangovės rizika, dėl ko pateiktas prašymas priimti sprendimą dėl papildomų darbų pirkimo.

19. Ieškovė 2020 m. spalio 27 d. raštu Nr. R4-31-2071 ,,Dėl sutarties vykdymo“ nurodė, kad pagal pirkimo sąlygas įsigijo šias paslaugas - teritorijos paruošimą valymui, mazuto ir paviršinio vandens surinkimą ir perdavimą tvarkymui, užteršto grunto nukasimą ir perdavimą tvarkymui, švaraus grunto atvežimą ir paskleidimą, derlingo dirvožemio atvežimą ir paskleidimą bei teritorijos apsėjimą žolės mišiniu; taip pat buvo paprašyta įvertinti atliktų ir papildomų darbų vertę, pateikti techninę priežiūrą vykdančių ir kontrolinį tyrimą atliekančių specialistų vertinimus dėl papildomų kiekių susidarymo ir naujų teršalų identifikavimo ir pateikti tinkamus atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus iki sutartyje nustatytos datos. Taip pat ieškovė 2020 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. R4-31-2183 ,,Dėl sutarties vykdymo“ informavo, jog Sutarties įvykdymo terminas baigėsi ir paprašė įvertinti atliktų darbų kiekius ir vertę, bei pateikti tinkamus atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus ir kitus reikalingus dokumentus.

20. Atsakovė 2020 m. lapkričio 27 d. atsakymu pakartotinai pažymėjo, jog papildomam pavojingų atliekų kiekiui turi būti taikomas 17 05 05* identifikacinis kodas ir pasiūlė pasirašyti aktą, kuriuo sutinkama su atliekų kodu ir spręsti papildomo finansavimo klausimą.

21. Ieškovė 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. R4-31E-2471 ,,Dėl sutarties įvykdymo ir dokumentų pateikimo“ pakartotinai paprašė įvertinti atliktų darbų kiekius ir vertę ir pateikti tinkamus atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus ir kitus reikalingus dokumentus; nurodyta, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (6)-1.7-7992 ,,Dėl užterštos teritorijos (PTŽ Nr. 12062) kontrolinio ekogeologinio tyrimo ir tvarkymo darbų baigiamosios ataskaitos“ informavo, kad išnagrinėjo pateiktas užterštos teritorijos sutvarkymo ataskaitas ir patvirtino, kad tvarkymo plane numatytos teršalų pašalinimo priemonės yra pilnai įvykdytos, ir atkreiptas dėmesys, kad ataskaitų duomenimis 330 t užteršto naftos produktais grunto mišinio vis dar ,,laikinai sandėliuojamas“ ant izoliacinių plėvelių netoli tvarkomos teritorijos; taip pat nurodyta, kad kadangi UAB ,,Grota“ parengtoje kontrolinio tyrimo ataskaitoje nurodytas tik papildomai pašalintas atliekos ,,Grunto ir naftos produktų mišinys“ kiekis apie 330 t, o rangovės baigiamojoje ataskaitoje yra nurodytas ir šios atliekos kodas, pateiktas prašymas pateikti naujų atliekų identifikavimo / atliekos kodo nustatymo aktą, atliekas priskiriant 17 05 05* atliekos kodui, kas padėtų išvengti neaiškumų dėl papildomų atliekų kiekio identifikavimo, tačiau, ieškovės teigimu, toks aktas nebuvo pateiktas. Kaip minėta, 2020 m. gruodžio 31 d. Sutarties šalys pasirašė atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą, pažymą apie atliktų darbų vertę ir PVM sąskaitą – faktūrą, kurią ieškovė visiškai apmokėjo.

22. Nustatyta, kad 2022 m. vasario 4 d. ieškovė gavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos Privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodyta iki 2022 m. kovo 3 d. pašalinti 121 m³ pavojingų atliekų – naftos produktais užteršto grunto (atliekos kodas 17 05 03*) iš žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), šias atliekas perduodant atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti tokias atliekas ir inspekcijos surašytą Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J22-679/2022. Prie šio protokolo buvo pridėtas patikrinimo aktas Nr. PA 18-96-21, kurio išvadų 1 punkte nurodyta, jog užterštos teritorijos tvarkymo darbai atlikti nesilaikant Projekto, kadangi pagal 2 punktą užterštos teritorijos tvarkymo metu dalis susidariusio naftos produktais užteršto grunto nesutvarkyta, o perkelta į gretimais esantį privataus asmens sklypą; patikrinimo akto 3 punkte nurodyta, kad atlikus naftos produktais užteršto grunto tūrio ir užterštumo matavimus nustatyta, jog užterštos teritorijos tvarkymo metu liko nesutvarkyta 121 m³ pavojingo naftos produktais užteršto grunto (atliekos kodas 17 05 03⃰).

23. Ieškovė 2022 m. kovo 24 d. el. paštu pateikė atsakovei pretenziją, nurodydama, jog rangovė savo iniciatyva iškasė ne mažiau nei 121 m³ pavojingų atliekų – naftos produktais užteršto grunto ir jį pažeisdama teisės aktų reikalavimus sandėliavo ir laiko žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini); pareikalavo pagal Sutarties 6.3, 2.10 punktus per trumpiausią įmanomą laiką, tačiau ne vėliau nei 30 k. d. sutvarkyti visas pavojingas atliekas, tačiau, ieškovės teigimu, per pretenzijoje nurodytą laiką pavojingos atliekos sutvarkytos nebuvo, ir atsakymas į pretenziją pateiktas nebuvo. Nustatyta, kad ieškovė 2022 m. liepos 11 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę su paklausimu, ir atsakovė 2022 m. liepos 12 d. nurodė, jog atsakymas į pretenziją buvo parengtas kovo mėnesį, bet dėl techninių priežasčių neišsisiuntė, todėl siunčia atsakymą pakartotinai, nurodydama, kad papildomam atliekų kiekiui turėjo būti suteiktas kodas 17 05 05 ⃰, todėl su pretenzija nesutinka.

24. Bylos medžiaga tvirtina, kad dėl ginčo pavojingų atliekų sutvarkymo ieškovė sudarė paslaugų teikimo viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. G1-101 su UAB „Biodegra“, kuri 2022 m. liepos 5 - 7 d. iš atliekų vietos surinko ir išvežė 377,04 t pavojingų atliekų (atliekos kodas 17 05 03⃰); išvežus pavojingas atliekas buvo pasirašytas Paslaugų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 22/07/11 bei pasirašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. 014426 19957,74 Eur sumai, kurią ieškovė 2022 m. lapkričio 7 d. apmokėjo.

25. Ieškovės teigimu, atsakovė, vykdydama Sutartį, savo iniciatyva iškasė papildomą atliekų kiekį ir savavališkai jas sandėliavo privačiame sklype, taip pažeisdama sutartinius įsipareigojimus ir pažeisdama pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimus. Taip pat, ieškovės teigimu, Sutarties 6.3 punktas numato, jog darbų faktinių kiekių neatitikimas orientaciniams (projektiniams) kiekiams, kurie nustatyti Tvarkymo plane, priskiriami rangovės atsakomybei ir rizikai, todėl atsakovė pasirašydama sutartį prisiėmė darbų kiekių neatitikimų riziką, tačiau tokių įsipareigojimų nevykdė; be to, nors atsakovė nurodo kitą atliekos kodą, t. y. 17 05 05*, tokių teiginių nepagrindė jokiais laboratoriniais tyrimais, skirtingai nei inspekcija ir UAB „Biodegra“, pašalinusi pavojingas atliekas būtent identifikuotas kodu 17 05 03 ⃰.

26. Atsakovės teigimu, ieškovei dar Sutarties galiojimo metu buvo pateikta informacija, jog atliekant teritorijos Tvarkymo plane nurodytus darbus, teritorijoje buvo rastos atliekos, kurios nebuvo numatytos Sutarties techninėje specifikacijoje ir pačiame užterštos teritorijos Tvarkymo plane, ir būtent dėl ko ieškovei buvo nurodyta kreiptis dėl papildomo finansavimo, nes šių pavojingųjų atliekų išvežimas turės būti apmokėtas papildomai; tačiau ieškovė tik po pusės metų kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir kitas pavaldžias institucijas dėl papildomo finansavimo naujai susidariusių atliekų išvežimui; po šio kreipimosi dar mažiausiai pusę metų ieškovė nesiėmė jokių veiksmų dėl naujai susidariusių atliekų tvarkymo, apie kurias ieškovė dar žinojo iš atsakovės 2020 m. spalio 20 d. rašto, dėl ko 2021 m. gruodžio 17 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai atlikto patikrinimą, surašė protokolą ir ieškovei davė privalomą nurodymą. Tik neįvykdžiusi privalomojo nurodymo, nes akivaizdu, kad ieškovė dar neturėjo reikiamo finansavimo naujai susidariusių atliekų sutvarkymui, ieškovė kreipėsi į atsakovę su 2022 m. kovo 24 d. pretenzija, į kurią atsakovė pateikė motyvuotą nesutikimą. Taip pat atsakovės teigimu, ieškovė yra atsakinga, kad nesprendė atsakovės 2020 m. spalio 20 d. rašte iškelto klausimo dėl papildomo finansavimo poreikio, o jį gavus, buvo pasamdytas kitas rangovas, ir šiuo metu sumokėtą rangovui sumą nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės, kai šalys dar 2020 m. gruodžio 31 d. pasirašė atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą ir buvo apmokėta už atliktus darbus pagal Sutartį.

27. Teismo vertinimu, į bylą atsakovė pateikė aktualius duomenis, patvirtinančius, jog 2015 m. UAB ,,Grota“ parengė ,,Urbanizuotose teritorijose esančių užterštų teritorijų poveikio vertinimas. Potencialaus taršos židinio Nr. 12062, naftos produktais užterštos teritorijos Jurbarko r. sav., Girdžių sen., Būtrimų k., tvarkymo planą“, ir būtent pagrindinis šios teritorijos tvarkymo tikslas ir uždavinys buvo sutvarkyti akivaizdžiai užterštą teritoriją (taršos arealus, kur žemės paviršiuje ir įdaubose ant paviršinio vandens slūgso mazuto sankaupos), tokiu būdu sumažinant grunto užterštumo lygį bei užkertant kelią teršalams pertekėti į Gurnupio upelį; kaip pagrįstai pastebi atsakovė, tik po keturių metų, t. y. 2019 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė pateikė paraišką Nr. 05.6.1-APVA-V-020-01-0036 Tvarkymo plano įgyvendinimo finansavimui gauti, ir kuris Aplinkos ministro 2019 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. D1-495 ,,Dėl finansavimo skyrimo projektams, pateiktiems pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto ,,Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonę ,,Užterštų teritorijų tvarkymas“ buvo priimtas sprendimas skirti finansavimą; taip pat 2019 m. rugsėjo 20 d. buvo pasirašyta finansavimo sutartis projektui ,,Užterštos naftos produktais teritorijos Jurbarko r. sav., Girdžių sen., Būtrimų k. sutvarkymas“ Nr. 05.6.1-APVA-V-020-01-0036; ieškovė tik 2020 m. balandžio 21 d. pradėjo viešojo pirkimo procedūras projekto įgyvendinimui, paskelbdama supaprastintą mažos vertės pirkimą projekto ,,Užterštos naftos produktais teritorijos sutvarkymo rangos darbai“, ir, kaip jau nustatyta, šalys 2020 m. gegužės 28 d. sudarė Rangos darbų viešojo pirkimo sutartį Nr. G1-135.

28. Taip pat, kaip matyti iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, būtent atsakovės minėto 2020 m. spalio 20 d. rašte nurodytus teiginius ir patvirtina Tvarkymo plano rengėjos UAB ,,Grota“ 2021 m. sausio 20 d. raštas Nr. 34, adresuotas ir ieškovei, kuriame nurodyta, jog yra tikėtina, kad per penkerių metų laikotarpį nuo teritorijos tvarkymo plano parengimo, veikiant fizikiniams ir cheminiams procesams, dalis naftos produktų sąlyčio su gruntu vietose, absorbavosi ant grunto dalelių ir virto duobių, kuriose slūgsojo naftos produktai, dugno nuosėdomis – naftos produktų ir grunto mišiniu; ir dėl to galėjo susidaryti kitos rūšies atliekos, būtent apie ką atsakovė nurodė ieškovei 2020 m. spalio 20 d. rašte; galiausiai, UAB ,,Grota“ patvirtino, kad naujai susidariusiomis (ginčo) atliekoms gali būti priskirtas dumblo, kuriame yra pavojingųjų medžiagų, pavojingosios atliekos kodas 17 05 05*. Be to, ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. (6)-1.7-7992 yra nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir UAB ,,Grota“ pateiktoje informacijoje šalims. Be kita ko, kaip jau nustatyta, ieškovė 2020 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu priėmė visus atsakovės atliktus darbus ir su atsakovė visiškai atsiskaitė pagal Sutartį; svarbu ir tai, kad minėtame Aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. (6)-1.7-7992 yra nurodyta, jog atsižvelgus į kontrolinių tyrimų rezultatus, Tvarkymo plane numatytos teršalų pašalinimo priemonės yra pilnai įvykdytos, taršos židinys visiškai likviduotas, o sutvarkyta teritorija atitinka reikalavimus, keliamus II grupės (jautrioms taršai) teritorijoms, nurodytus reikalavimuose – Aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 patvirtintuose Cheminėms medžiagoms užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose ir LAND 9-2009; taip pat paminėta, jog 330 t užterštų naftos produktų mišinio (dumblo) vis dar laikinai sandėliuojama ant izoliacinių plėvelių netoli tvarkomos teritorijos. Galiausiai ir UAB ,,Grota“ parengtoje Naftos produktais užterštos teritorijos sutvarkymo kokybės kontrolinio tyrimo ataskaitoje vertinti atsakovės atlikti veiksmai su tikslu nustatyti ir įvertinti, ar sutvarkytoje teritorijoje pasiekti tvarkymo tikslai, būtent ar teritorijoje įgyvendintos atkūrimo priemonės užtikrina, kad didesnio galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai nėra; šios ataskaitos išvadose nustatyta - kad tvarkytos teritorijos naftos produktais užterštas plotas yra išvalytas, tarša likviduota, pavojingos ir nepavojingos atliekos (dalinai) sutvarkytos. Darbai vykdyti pagal užterštos teritorijos tvarkymo plano grafiką ir apimtis; iš užterštos teritorijos buvo iškasta apie 330 t naftos produktų mišinio (dumblo). Jis laikinai sandėliuotas (ant izoliacinės plėvelės) netoli sutvarkytos teritorijos; Tvarkymo plane numatytas pašalinti naftos angliavandenilių taršos židinys buvo likviduotas, t. y. potencialią grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai kėlusi tarša pašalinta. Jų vietoje paskleistas gruntas atitinka kokybės reikalavimus. Tai rodo, kad sutvarkytoje teritorijoje aplinkos priemonės yra įgyvendintos. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, jog ieškovei buvo žinoma ir ji sutiko tiek su atsakovės, tiek ir su kitų nurodytų asmenų pateikta informacija / paaiškinimais dėl papildomai susidariusių (ginčo) atliekų kiekių ir jų susidarymo (atsiradimo) priežasčių, be to, kaip teisingai pastebi atsakovė, ieškovė net ir nereikalavo šių papildomų (ginčo) atliekų sutvarkyti, o tik prašė pateikti informaciją apie papildomų darbų vertę ir apimtis, kad būtų sutvarkytos; ir vien ta aplinkybė, jog ieškovė nereikalavo atsakovės sutvarkyti ginčo atliekų, patvirtina šalių 2020 m. gruodžio 31 d. darbų perdavimo - priėmimo aktas / visiškas atsiskaitymas pagal Sutartį. O pateikti duomenys apie Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. gruodžio 17 d. surašytą aktą bei 2022 m. vasario 2 d. surašytą Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklius naudojimo reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą liudija apie ieškovės nepateisinamą neveikimą, susijusį su atliekų neperdavimu atitinkamai įmonei, turinčiai teisę tvarkyti tokias atliekas.

29. Visiškai nesutiktina su ieškovės teiginiais, jog atsakovė, atsakydama į pretenziją nurodydama kitą atliekos kodą - 17 05 05 ⃰, jo nepagrindžia jokiais laboratoriniais tyrimais, skirtingai nei aplinkosaugos institucija, kuri pateikė tyrimų protokolus, ir rangovė UAB ,,Biodegra“ pašalino pavojingas atliekas iš žemės sklypo (atliekos kodas 17 05 03 ⃰). Kaip matyti iš atsakovės 2020 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. BDT12/30-02, kuriame ieškovei pakartotinai pateikė informaciją apie papildomai susidariusias ir Tvarkymo plane nenumatytas atliekas, taip pat ieškovei buvo pateiktas ir UAB ,,Toksika“ laboratorijoje atlikti tyrimai - protokolas Nr. 2020-363, kuriame be kitų duomenų, nurodytas ir šiuo ginčo atveju aktualūs duomenys apie atliekų drėgnį (29 proc.), kas būtent reiškia, kad beveik trečdalį atliekų pagal masę sudarė skystis, ir tai buvo visai kitos atliekos, nei numatytos Tvarkymo plane. Be to, tokią atsakovės išvadą patvirtino ir Tvarkymo rengėjas UAB ,,Grota“; taip pat nepaneigtos atsakovės nurodytos aplinkybės, jog UAB ,,Toksika“ atlikti laboratoriniai tyrimai yra žymiai išsamesni, nei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos užsakymu atlikti tyrimai, kai būtent šio tyrimo metu buvo nustatytas tik papildomų (ginčo) atliekų užimamas plotas bei užterštumas naftos angliavandeniliais, o kitos atliekų savybės, tame tarpe ir atliekų drėgnis, tirtos nebuvo. Galiausiai šiuo nagrinėjamu atveju kelia abejones Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos identifikavimas ginčo atliekų kodu 17 05 03 ⃰, kai byloje pateikti kitų asmenų – UAB ,,Toksika“ tyrimams, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuomonei bei Tvarkymo plano rengėjo UAB ,,Grota“ pateiktam atsakymui. Svarbu ir tai, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai mėginius iš papildomų (ginčo) atliekų masės paėmė 2021 m. lapkričio 24 d, t. y. jau praėjus daugiau nei metams po šių atliekų iškasimo ir sandėliavimo, ir kita vertus, akivaizdu, kad per šį laikotarpį atliekų fizinis būvis ir savybės galėjo pasikeisti, būtent išgaruojant atliekose buvusiam skysčiui, kas galėjo sąlygoti identifikavimą 17 05 03 ⃰ kodu.

30. Sutarties 6.3 punkte nustatyta, kad darbų kaina yra fiksuota ir Sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiama; sumažėjus ar padidėjus darbų apimčiai bus išmokama fiksuota Sutarties suma; darbų faktinių kiekių neatitikimas orientaciniams (projektiniams) kiekiams, kurie nustatyti Tvarkymo plane, priskiriami rangovo atsakomybei ir rizikai. Pagal Sutarties 1.1 punkto nuostatas, Sutartis sudaryta dėl užterštos teritorijos sutvarkymo rangos darbų, ir byloje pateikti duomenys tvirtina, kad atsakovė iškasė bei išvežė atliekų, kurios buvo numatytos Tvarkymo plane, 26,88 t daugiau nei numatyta šiame plane, ir dėl ko rangovė papildomo apmokėjimo negavo. Pagal Sutarties trečiojo priedo – Tvarkymo planą, nustatyta, kokios turi būti pašalintos atliekos sutvarkant taršos šaltinį, t. y. pagal kodus - 17 05 01 ⃰ ir 17 05 03 ⃰. Tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybių, jog mažos vertės skelbiamos apklausos 4.31 ir 4.3.2 punktuose buvo numatyta, kad tiekėjas privalo turėti pavojingų atliekų tvarkytojo licenciją, suteikiančią teisę rinkti pavojingas atliekas (pavojingų atliekų kodai pagal Atliekų tvarkymo taisykles 17 05 01 ⃰ ir 17 05 03 ⃰, bei tiekėjas turėjo turėti galimybę apdoroti ir / arba pašalinti surinktas pavojingas atliekas pagal minėtus kodus. Dėl to nagrinėjamu atveju paaiškėjus dėl papildomų atliekų atsiradimo, nebuvo teisinio pagrindo vadovautis Sutarties 6.3 punkto nuostatomis, o atsižvelgiant į Sutarties 5.3 punkto reikalavimus, buvo galimybė spręsti klausimą dėl Sutarties pakeitimo, kt.

31. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė, vykdydama Sutartį, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių galėjo kilti ieškovės nurodomi nuostoliai, taip pat nėra pagrindo konstatuoti ir kitų ieškovės nurodomų atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų dėl teisės aktų pažeidimo tvarkant pavojingas atliekas; priešingai byloje pateikti duomenys įrodo, kad atsakovė tinkamai įvykdė Sutartį, ką būtent patvirtino ir Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos; nesant nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 – 6.249, 6.256 straipsniai). Dėl šių priežasčių ieškinys laikomas neįrodytu ir yra atmetamas (CPK 178 straipsnis). Atmetus ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės reikalaujamų procesinių palūkanų, todėl ir šis reikalavimas yra atmetamas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

33. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai netenkinti, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė, kuri pateikė duomenis apie patirtas 5123,25 Eur dydžio išlaidas, susijusias su atstovo pagalba.

34. Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, procesinių dokumentų turinį, jų skaičių bei darbo ir laiko sąnaudas, reikalingas procesiniams dokumentams parengti, taip pat civilinės bylos sudėtingumą, atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Taigi iš ieškovės priteistinos atsakovei 5123,25 Eur turėtos išlaidos atstovo pagalbai.

35. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 8 Eur, todėl jų priteisimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus BDT“ 5123,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.