Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-07-08 · Administracinė byla Nr. I2-1102-872/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-07-08Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-08
Bylos Nr.
I2-1102-872/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03427-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Fausta Vitkienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Beata Martišienė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Administracinė byla Nr. I2-1102-872/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03427-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjai A. B.,atsakovės atstovui Augustui Zakarevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Ministerija) 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. (1.34)7R-5099; 2) įpareigoti Ministeriją jos 2019 m. liepos 17 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Nuorodo, kad atsakovė ginčijamu sprendimu atsisakė kompensuoti avansu jai smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) buvo nužudyta jos motina, S. P.. Motinos nužudymą įvykdęs asmuo teisme buvo pripažintas nepakaltinamu, o ji nukentėjusia. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. liepos 24 d. nutartimi jos civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Teisėjas po nuosprendžio paskelbimo paaiškinęs, kad ji galėsianti kreiptis į Nukentėjusiųjų fondą dėl žalos atlyginimo. Ji tai ir padariusi.

Pareiškėja skunde dėsto faktines aplinkybes, susijusias ne tik su ginčijamu sprendimu, bet ir anksčiau Ministerijos priimtais sprendimais dėl atsisakymo kompensuoti avansu smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, Lietuvos vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau - Ginčų komisija) posėdžio metu gauta informacija bei Ginčų komisijos 2019 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (AG- 71/03-2019) priėmimu.

Paaiškina, kad Ministerija 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (1.34)7R-8235 atsisakė jai kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Šį sprendimą ji skundė Ginčų komisijai. Ginčų komisijos posėdyje Ministerijos atstovas informavo, kad Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos įstatymo (toliau - Įstatymas) naujoje redakcijoje, įsigaliosiančioje nuo 2019 m. liepos 1 d. bus nustatyta, kad žala, kurią asmuo patyrė dėl smurtinio nusikaltimo gali būti kompensuojama avansu ir tuo atveju, jeigu ją padarė nepakaltinamas, ribotai pakaltinamas asmuo ar asmuo, kuriam po nusikalstamos veiklos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Teigė, kad įsigaliojus naujos redakcijos Įstatymui ir ji galės kreiptis ir gauti jai padarytos žalos kompensaciją avansu, nors žala buvo padaryta nepakaltinamo asmens. Ginčų komisijos sprendime taip pat pažymėta, kad „Tai reiškia, jog įsigaliojus naujai Žalos kompensavimo įstatymo redakcijai, pareiškėja įgis teisę į žalos kompensaciją avansu“.

Įsigaliojus naujos redakcijos Įstatymui, pareiškėja vėl kreipėsi į Ministeriją, kuri ginčijamu sprendimu nurodė, kad negali patenkinti jos pakartotinio prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Priimtas Ministerijos sprendimas jai buvo labai netikėtas, nes Ministerijos atstovas tiek ją, tiek Ginčų komisiją įtikino, kad įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai ji galėsianti kreiptis ir gauti jai padarytos žalos kompensaciją avansu. Be to, ir Ginčų komisijos sprendime parašyta, jog ji įgyja teisę į žalos kompensaciją. Ministerijos sprendimą apskundė Ginčų komisijai, kuri 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 21R-649 (AG-653/01- 2019) atsisakė priimti nagrinėti skundą, motyvuodama, kad vadovaujantis 2019 m. liepos l d. įsigaliojusio Įstatymo nuostatomis, sprendimai dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo gali būti skundžiami tik Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, šių sprendimų apskundimas nebepriskirtinas Ginčų komisijos kompetencijai.

Akcentuoja, kad Ministerijos sprendime buvo nurodyta, kad sprendimą gali skųsti Ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl Ginčų komisijai atsisakius priimti skundą, pasijuto suklaidinta. Pareiškėjai nesuprantama, kodėl Ministerija, žinodama jog nuo 2019 m. liepos l d. galiojantis naujas Įstatymas nustato kitokią (specialią) Ministerijos priimtų sprendimų dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo apskundimo tvarką - jie skundžiami administraciniam teismui, suklaidino ją ir galimai tebeklaidina kitus piliečius, pateikiant skundą Ginčų komisijai, kas šiuo metu jau nepriskirtina jų kompetencijai (b. l. 1-6).

Atsiliepimas

Atsakovė Ministerija atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Nurodo, kad sutinka su skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pripažįsta, kad neteisingai traktavo tuo metu dar negaliojusio Įstatymo nuostatas, dėl ko pareiškėjai buvo sukelti nepagrįsti lūkesčiai dėl kompensacijos gavimo. Ministerija apgailestauja ir užjaučia pareiškėją dėl sukeltų nepatogumų, tačiau mano, kad sprendimą naikinti nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju smurtinis nusikaltimas buvo įvykdytas (duomenys neskelbtini). Taigi šiuo atveju, visgi taikytina ne nauja Įstatymo redakcija, atsižvelgiant į tai, kad nauja Įstatymo redakcija taikoma smurtiniams nusikaltimams, padarytiems po 2019 m. liepos 1 d. Tokia nuostata įtvirtinta naujos redakcijos Įstatyme (2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas). Todėl priimant sprendimą, buvo taikomos įvykiui aktualaus Įstatymo nuostatos, kuriuose, deja, nėra numatytos galimybės kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, jeigu ją padarė nepakaltinamas asmuo. Todėl Ministerija neturėjo teisinio pagrindo kompensuoti pareiškėjai smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir priimti kitokį sprendimą, nei jis yra priimtas.

Sprendimas priimtas pagal aktualios redakcijos Įstatymo nuostatas, todėl ir sprendimo apskundimo tvarka nurodyta pagal aktualios, t. y. senos Įstatymo redakcijos nuostatas, todėl pareiškėjai buvo nurodyta teisė rinktis, kuriai institucijai skųsti sprendimą. Nurodo, kad negali atsakyti, kodėl Ginčų komisija taikė naujos redakcijos Įstatymą ir nepriėmė pareiškėjos skundo nagrinėjimui.

Ministerija pažymi apgailestaujanti, kad tik gavusi pareiškėjos skundą, pateiktą teismui, sužinojo, kad pareiškėja negavo el. laiško (atsakymo) iš Ministerijos. Peržiūrėjus siųstus el. laiškus pastebėta, kad el. laiškas buvo išsiųstas 2019 m. rugsėjo 19 d. ne tam adresatui. Sužinojusi šitą situaciją, Ministerija 2019 m. spalio 22 d. pareiškėjai persiuntė el. laišką, siųstą 2019 m. rugsėjo 19 d.

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškina, kad apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos, tačiau mano, kad panaikinti sprendimą nėra teisinio pagrindo. Faktas dėl neteisingo Įstatymo nuostatų aiškinimo, nesudaro pagrindo teigti, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (b. l. 51-52).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėja prašė priimti papildomą reikalavimą - įpareigoti Ministeriją jos 2019 m. liepos 17 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Teismas tenkino pareiškėjos prašymą ir priėmė pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Ministeriją jos 2019 m. liepos 17 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėja palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti, atsakovės atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Ministerijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. (1.34)7R-5099, kuriuo atsakovė atsisakė kompensuoti pareiškėjai smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. vasario 17 d. pateikė Utenos vyriausiajam policijos komisariatui Anykščių rajono policijos komisariatui ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 53-1- 00438-14 dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos (251 902,13 Eur) atlyginimo. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) V. N. nužudė jos motiną S. P., dėl ko jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala (b. 1. 26-27).

Panevėžio apygardos teismas 2015 m. liepos 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1 -77-350/2015 nutarė V. N., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nustatytą Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, būnant nepakaltinamu, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, o pareiškėjos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (b. 1. 33-38).

Ministerija 2018 m. lapkričio 30 d. gavo pareiškėjos prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, t. y. 1 902,13 Eur turtinės žalos ir 250 000 Eur neturtinės žalos. Ministerija 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (l.34)7R-8235, vadovaudamasi Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir 6 straipsnio 3 dalimi, netenkino pareiškėjos prašymo. Sprendime aptarė Įstatymo ir Baudžiamojo kodekso nuostatas apibrėžiančias tyčinius nusikaltimus ir konstatavo, kad pareiškėjos pateiktoje Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartyje nurodyta, kad V. N., nepakaltinamumo būsenoje padarė uždraustą veiką, nustatytą Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje. Dėl šios priežasties V. N. veiksmai nėra pripažįstami tyčiniais. Užjautė pareiškėją dėl įvykusio įvykio, tačiau nurodė, kad negali patenkinti jos prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (b. l. 62-63).

Pareiškėja, nesutikdama su minėtu Ministerijos sprendimu kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri 2019 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 21R-157(AG-71/03-2019) pareiškėjos skundą atmetė. Ginčų komisija nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2015-07-24 nutartimi konstatavo, jog nusikalstamą veiką V. N. padarė būdamas nepakaltinamas; pažymėjo, jog baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, kuri padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, nes šiuo atveju nėra būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio. V. N. įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jo padaryta veika nėra nusikaltimas ir šioje byloje jis nėra kaltinamasis. Ginčų komisija, įvertinusi nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatavo, jog Ministerija pagrįstai 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Sprendime pažymėjo, kad ,,nuo 2019-07-01 įsigalios nauja Žalos kompensavimo įstatymo redakcija. Pagal šios redakcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, žala asmenims bus kompensuojama avansu, jeigu bus visos šios sąlygos: 1) vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad smurtinį nusikaltimą padarė nepakaltinamas, ribotai pakaltinamas asmuo ar asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, arba nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 4 ar 7 punkte, 3¹ straipsnio 1 dalyje arba 3² straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė; 2) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 3) už žalą atsakingo asmens atlygintos, iš už žalą atsakingo asmens išieškotos, iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, užsienio valstybių kompetentingų institucijų ar kitų asmenų kompensuotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio; 4) prašymas avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo smurtinio nusikaltimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tai reiškia, jog, įsigaliojus naujai Žalos kompensavimo įstatymo redakcijai, pareiškėja įgis teisę į žalos kompensaciją avansu“ (b. l. 59-61).

Ministerija 2019 m. liepos 17 d. gavo pareiškėjos prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Prašyme nurodė, kad naujos redakcijos pakeistas Įstatymas nustato galimybę kompensuoti už nepakaltinamų asmenų padarytas veikas. Ministerija 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. (l.34)7R-5099, vadovaudamasi Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir 6 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdama į tai, kad V. N. uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, nusprendė atsisakyti kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą A. B.. Atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad Įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. liepos 1 d. taikoma tik dėl po šio Įstatymo įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų, todėl naujos Įstatymo redakcijos nuostatos jos atveju negali būti taikomos (b. 1. 57).

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo Ministerijos sprendimu, kreipėsi su skundu į Ginčų komisiją, kuri 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 21R-649(AG-653/01-2019) atsisakė priimti ir nagrinėti pareiškėjos skundą, motyvuodama tuo, kad šiuo metu galiojantis Įstatymas nustato kitokią (specialią) Ministerijos priimtų sprendimų dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo apskundimo tvarką - jie skundžiami administraciniam teismui. Be to, Ginčų komisijai nesuteikta kompetencija nagrinėti prašymų dėl tokios žalos kompensavimo ir atitinkamai priimti sprendimus kompensuoti žalą (b. l. 8).

Pareiškėja nesutinka su Ministerijos sprendimu, teigia, kad 2018 m. vasario 27 d. Ginčų komisijos posėdžio metu ji ir Ginčų komisijos nariai buvo suklaidinti Ministerijos atstovo dėl pasikeisiančio ginčo teisinio reguliavimo. Ši aplinkybė išdėstyta ir pačiame Ginčų komisijos sprendime.

Teismas pažymi, kad priteistos smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą ir smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu nustato Įstatymas (Įstatymo 2 straipsnis), įsigaliojęs 2019 m. liepos 1 d. Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje išaiškinta, kad smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimas avansu – smurtiniu nusikaltimu padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimas iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų, kai nėra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu pagal šį įstatymą turi nukentėjęs asmuo, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Žala šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama avansu, jeigu yra visos šios sąlygos: vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad smurtinį nusikaltimą padarė nepakaltinamas, ribotai pakaltinamas asmuo ar asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, arba nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 4 ar 7 punkte, 31 straipsnio 1 dalyje arba 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas); smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas); už žalą atsakingo asmens atlygintos, iš už žalą atsakingo asmens išieškotos, iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, užsienio valstybių kompetentingų institucijų ar kitų asmenų kompensuotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas); prašymas avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo smurtinio nusikaltimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleisto šiame punkte nurodyto termino atnaujinimo klausimą sprendžia teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pagal šį Įstatymą kompensuojama tik dėl po 2005 m. liepos 1 d. padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala (Įstatymo 20 straipsnis). Įstatymo priedo 2 straipsnyje nustatytas Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas: šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. (Įstatymo priedo 2 straipsnio 1 dalis); šio įstatymo nuostatos taikomos kompensuojant žalą, atsiradusią dėl po šio įstatymo įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų (Įstatymo priedo 2 straipsnio 2 dalis); prašymai kompensuoti dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusią žalą nagrinėjami ir sprendimai dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką (Įstatymo priedo 2 straipsnio 3 dalis).

Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad dėl po 2005 m. liepos 1 d. ir iki 2019 m. liepos 1 d. padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusios žalos kompensavimo taikytina ne nauja Įstatymo redakcija, o Įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2019 m. birželio 30 d. nuostatos, kuriose nėra numatyta galimybė kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, jeigu ją padarė nepakaltinamas asmuo. Nauja Įstatymo redakcija taikoma smurtiniams nusikaltimams, padarytiems tik po 2019 m. liepos 1 d.

Taigi, pagal šį naująjį Įstatymą kompensuojama tik dėl po 2019 m. liepos 1 d. padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala. Dėl po 2005 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusios žalos kompensavimui taikoma ankstesnė Įstatymo redakcija. Teisės aktai nenustato jokių išimčių iš pastarosios taisyklės.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad nusikaltimas, už kurį pareiškėja siekia gauti turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu, buvo padarytas prieš 2019 m. liepos 1 d., t. y. pareiškėjos motina buvo nužudyta (duomenys neskelbtini)., o Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartimi nukentėjusiosios A. B. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos iš kalto asmens priteisimo paliktas nenagrinėtas, kadangi kaltas asmuo pripažintas nepakaltinamu.

Įvertinus ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir bylos faktines aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas pareiškėjai nenumato teisės, remiantis Įstatymu, iš valstybės gauti turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu už V. N. (duomenys neskelbtini). įvykdytą smurtinį nusikaltimą, todėl Ministerija 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. (1.34)7R-5099 pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos 2019 m. liepos 17 d. prašymą tuo pagrindu, kad ginčui aktualus nusikaltimas buvo įvykdytas iki 2019 m. liepos 1 d.

Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad ginčijamame sprendime nurodyta neteisinga apskundimo tvarka. Kaip nustatyta, ginčijamas sprendimas priimtas pagal aktualios redakcijos Įstatymo nuostatas, pagal kurias ginčui buvo taikomas senos Įstatymo redakcijos nuostatos, pagal kurias Ministerijos priimti sprendimai gali būti skundžiami pasirinktinai, t. y. Ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Sutiktina su Ministerijos pozicija, kad ji negalinti atsakyti, kodėl Ginčų komisija taikė naujos redakcijos Įstatymą ir nepriėmė pareiškėjos skundo nagrinėjimui. Dėl to negali pasisakyti ir teismas, nes byloje nekeliamas klausimas dėl Ginčų komisijos sprendimo atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos skundą teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos argumentai apie negautą el. laišką (atsakymą) iš Ministerijos, nėra pakankamas pagrindas ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu. Atsakovės į bylą pateikti el. laiškai (b. l. 53-54, 55-56) patvirtina Ministerijos atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad tik gavusi pareiškėjos skundą, pateiktą teismui, sužinojo, kad pareiškėja negavo el. laiško (atsakymo). Peržiūrėjusi siųstus el. laiškus pastebėjo, kad jis buvo išsiųstas ne tam adresatui, todėl šią klaidą ištaisė, išsiųsdama el. laišką pareiškėjos nurodytu el. paštu.

Vertinant pareiškėjos skunde išdėstytas ir faktines bylos aplinkybes, susijusias su smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimu, tikėtina, kad pareiškėjai buvo sukelti nepagrįsti lūkesčiai dėl kompensacijos gavimo, todėl pareiškėjai išaiškintina, jog ji turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų ar veiksmų (neveikimo), atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Ministerija nepažeidė įstatymų, neviršijo kompetencijos, ginčijamas sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Ministerija yra gavusi atitinkamus įgaliojimus pagal Įstatymą (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis). Ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Be to, teismas nenustatė ir kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti Ministerijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. (1.34)7R-5099 atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti Ministeriją pareiškėjos 2019 m. liepos 17 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos A. B. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėBeata MartišienėFausta Vitkienė