Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant prokurorui Aleksui Jurčiui, kaltinamajam A. G. ir jo gynėjui advokatui Albinui Miliauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011 m. spalio 28 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo ko­dekso (toliau – BK) 291 str. 1 d. 26 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, 2) 2012 m. spalio 23 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 291 str. 1 d. 30 parų areštu, remiantis BK 63 str. bausmė subendrinta su 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bauda ir galutinė bausmė paskirta 30 parų areštas ir 26 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 291 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2013 m. vasario 1 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Pakalnių kaime, Vištyčio seniūnijoje, Vilkaviškio rajone, valstybės sienos 24AE3 (bendrame su Rusijos Federacija 3D) kvadrate, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų plūdurų B3 ir B4, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus, neturėdamas asmens dokumento, suteikiančio teisę pereiti valstybės sieną, bei išvengdamas patikrinimo pasienio kontrolės punkte, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 1 d. apie 16.45 val. Pakalnių kaime, Vištyčio seniūnijoje, Vilkaviškio rajone, valstybės sienos 24AE3 kvadrate, (bendrame su Rusijos Federacija 3D kvadrate), tarp valstybės sieną žyminčių ženklų plūdurų B3 ir B4, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus, neturėdamas asmens dokumento, suteikiančio teisę pereiti valstybės sieną, bei išvengdamas patikrinimo pasienio kontrolės punkte, važiuodamas keturračiu motociklu „Kavasaki“, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką.

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino iš dalies, nes tiksliai nežino ar neteisėtai kirto valstybės sieną. Jis parodė, kad susitarė su pažįstamu Vytu susitikti ant Vištyčio ežero, todėl autobusu atvažiavo iš Kybartų ir laukė jo ant ledo. Praėjus maždaug penkioms minutėms kai jis atėjo ant ledo prie jo privažiavo nepatįstamas asmuo su keturračiu motociklu ir pasiūlė pavėžinti jį. Minėtas Vytas susitikti neatėjo, jam buvo smalsu pasivažinėti, todėl jis sutiko ir su nepažįstamu asmeniu važinėjo ant ežero ledo apie 10 minučių. Ar važinėjantis jie kirto valstybės sieną jis nežino, nes sėdėjo už vairuotojo ir nematė plūdurų, žyminčių valstybės sieną. Po maždaug 10 minučių vairuotojas jį paleido toje pačioje vietoje kur ir paėmė. Ten jis susitiko tris žvejus ir vienas iš jų iš karto jį puolė, po to prisidėjo dar vienas ir žvejai jį sulaikė. Po to atvažiavo pasieniečiai ir jį išsivežė. Šiuos žvejus matė pirmą kartą ir jų nepažįsta. Racijos su savimi jis neturėjo ir neišmetė.

Liudytojai G. P., V. P. ir V. S. patvirtino, kad atėjus žvejoti ant Vištyčio ežero ledo, maždaug po 10 minučių išgirdo kažką važinėjantis Rusijos Federacijos pusėje ir pamatė, kad link jų iš Rusijos pusės atvažiuoja keturratis motociklas su prikabintomis rogėmis. Motociklas atvažiavo nuo kito kranto, iš Rusijos pusės. Juo važiavo trys asmenys ir kirtę valstybės sieną stabtelėjo prie jų. Kaltinamasis nušoko nuo keturračio, o kiti du asmenys nuvažiavo toliau. Liudytojai G. P. ir V. P. patvirtino, kad kaltinamasis prašė niekam nepranešti apie tai, kad jie kirto sieną. Visi liudytojai patvirtino, kad G. P. skambinant pasieniečiams kaltinamais bandė trukdyti tai daryti ir jie susigrūmė. Taip pat liudytojai patvirtino, kad kaltinamasis per savo raciją kažkam pranešė, kad šie bėgtų, nes apie juos pranešė pasieniečiams. Kai liudytojai sulaikė kaltinamąjį šis raciją ir telefoną numetė ant ledo. Kol laukė pasieniečių buvo sugrįžęs keturratis motociklas ir sukdami ratus apink liudytojus minėti asmenys juos bandė įbauginti. Atvažiavus pirmam pasieniečiui liudytojai perdavė kaltinamąjį ir jo numestus telefoną bei raciją. Liudytojai taip pat patvirtino, kad valstybės siena Vištyčio ežere yra pažymėta dviem eilėm skirtingos spalvos plūdurų, iš kurių vieni įspėja apie sienos apsaugos zoną, o kiti žymi pačią valstybės sieną. Plūdurai sustatyti vienoje linijoje ir matomi vienas nuo kito.

Tarnybinis pasieniečio R. U. pranešimas patvirtina, kad nuvykęs ant Vištyčio ežero ledo jis rado tris žvejus ir jų sulaikytą A. G.. Žvejai pasakė, kad trys asmenys su keturračiu ir priekaba atvažiavo iš Rusijos. Apžiūrėjęs ledą jis rado keturračio vėžes, pagal kurias priėjo iki valstybės sieną žyminčio plūduro 4B. Vėžės ėjo per valstybės sieną. Jis padarė jų nuotraukas (b. l. 2).

2013-02-01 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta esanti Pakalnių kaime, Vištyčio seniūnijoje, Vilkaviškio rajone bendrame su Rusijos Federacija 3D1 kvadrate. 635 metrų atstumu nuo kranto, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų B3 ir B4, vėžės statmenai kerta valstybės sieną (b. l. 4-8).

Susitikimo prie valstybės sienos protokolas patvirtina, kad Rusijos Federacijos pusės pareigūnai patvirtino, jog patikrinę valstybės sienos liniją Vištyčio ežere aptiko dvejas vėžes tarp valstybės sieną žyminčių ženklų plūdurų B3 ir B4. Abiejų valstybių pareigūnai konstatavo valstybės sienos pažeidimo faktą, nes iš Lietuvos Respublikos buvo patekta apie 400 metrų į Rusijos Federaciją ir grįžta atgal (b. l. 9).

Liudytojų G. P., V. P. ir V. S. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti jų parodymai įvykio vietoje iš esmės sutampa tiek tarpusavyje, tiek su įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 12-15, 18-20, 23-25).

Asmens kratos protokolas patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu turėjo liudytojų nurodytą radijo ryšio raciją (b. l. 27).

Nors kaltinamasis neigia tyčia kirtęs Lietuvos valstybės sieną grupėje su dar dviem nenustatytais asmenimis, tačiau jo parodymus paneigia visi kiti ištirti įrodymai. Visų pirma, kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip visiškai neįtikinamus, kadangi jo nurodyta veiksmų motyvacija ir aplinkybės yra visiškai neįtikinamos ir logiškai nepaaiškinamos. Kaltinamojo versija, kad iš kito miesto su mažai pažįstamu asmeniu jis važiavo susitikti ant ežero, tačiau tas asmuo ne tik kad neatėjo, bet net ir nepaskambino, o pats kaltinamasis tuo metu sutiko pasivažinėti ant ežero su jam nepažįstamu asmeniu, o po to jį užsipuolė nepažįstami žvejai, yra visiškai nepaaiškinama remiantis elementaria logika ir sveiku protu. Kaltinamasis nesugebėjo paaiškinti kodėl ir kokiu tikslu nepažįstamas asmuo jam pasiūlė pasivažinėti, kodėl jis sutiko tą daryti nors buvo atvykęs visai kitu tikslu ir nelaukė draugo, su kuriuo turėjo susitikti, kodėl nepažįstami žvejai puolė jį sulaikinėti ir fiziškai riboti jo laisvę bei pranešė apie jį pareigūnams jeigu jis nieko neteisėto nepadarė. Be to, valstybės sienos paženklinimo būdas tiesiog eliminuoja galimybę kirsti valstybės sieną to net nepastebėjus, kaip bando įtikinti kaltinamasis. Valstybės sieną žymintys plūdurai yra vienas nuo kito aiškiai matomu atstumu, jų yra dvi eilės, o įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad pati valstybės siena buvo kirsta vos 15 metrų nuo plūduro 4B. Vertinant kaltinamojo parodymus taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis jau du kartus yra teistas už analogišką nusikaltimą ir savo nelogiškumu panašią savo nusikalstamų veiksmų versiją yra pateikęs ir ankstesnėje byloje (b. l. 67-69). Todėl tokius kaltinamojo parodymus šioje byloje teismas vertina kaip eilinį kartą jo išgalvotą versiją norint išvengti atsakomybės.

Tuo tarpu visų liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota ir nufotografuota valstybės sienos pažeidimo vieta bei joje rasti pėdsakai, dviejų valstybių pasieniečių surašytas protokolas dėl sienos pažeidimo fakto ir rasta bei paimta liudytojų nurodyta radijo ryšio racija, kuria naudojosi kaltinamasis, visiškai patvirtina kaltinamajam pareikštą kaltinimą. Sienos kirtimo iš Lietuvos į Rusiją ir atgal faktą patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir objektyvūs įrodymai, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole bei susitikimo prie valstybės sienos protokole, bei pats daiktas, kuriuo kaltinamasis sulaikomas bendravo su bendrininkais – racija. Pabrėžtina, kad dėl sienos pažeidimo fakto sutarė abiejų valstybių pareigūnai pagal objektyvius pėdsakus, matomus abiejų valstybių teritorijoje. Abejoti apklaustų liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes sulaikydami kaltinamąjį, kuris jų akivaizdoje akivaizdžiai pažeidė valstybės sieną, jie vykdė savo pilietinę pareigą ir jokio išankstinio priešiškumo kaltinamajam neturėjo. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad liudytojai turi kokių nors motyvų apkalbėti kaltinamąjį. Tai, kad šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame kaltinamasis A. G. įtariamas vieno iš liudytojų sužalojimu, neduoda jokio pagrindo manyti, kad liudytojai dėl šios priežasties gali apkalbėti kaltinamąjį. Pabrėžtina, kad tokias pačias įvykio aplinkybes liudytojai nurodė dar įvykio vietoje, vos tik atvykus pasieniečiams, todėl akivaizdu, kad tokie pat jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu, niekaip nėra įtakoti kito ikiteisminio tyrimo. Nors liudytojų parodymai ir paneigia faktą, kad racija, apie kurią jie davė parodymus, buvo paimta betarpiškai iš kaltinamojo, nes liudytojai patvirtino, kad raciją pasieniečiui perdavė liudytojas V. P., tačiau tai nereiškia, kad asmens kratos protokolas neturi jokios įrodomosios reikšmės. Šiuo atveju pripažintina, kad daikto paėmimas buvo įformintas surašant netinkamą procesinį dokumentą ir netinkamai užfiksuojant iš kokio asmens daiktas paimamas, tačiau net ir toks dokumentas patvirtina liudytojų nurodytą faktą, kurį neigia kaltinamasis, t. y. kad raciją sulaikymo metu A. G. turėjo ir tyrimo metu ji buvo paimta. Ši racija yra saugoma suimto kaltinamojo asmens byloje (b. l. 28) ir tai paneigia jo parodymus, kad jis iš viso neturėjo jokios racijos.

Kaltinamojo veiksmai kuriais jis išorinę Lietuvos Respublikos sieną kirto išvengdamas patikrinimo pasienio kontrolės punkte ir neturėdamas asmens dokumento, suteikiančio teisę pereiti valstybės sieną – galiojančios vizos, pagal Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 punktų reikalavimus laikytini neteisėtu valstybės sienos perėjimu ir atitinka BK 291 str. 1 d. požymius, todėl jo veika kvalifikuota teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d.), nes valstybės sieną kirto kartu su dviem nenustatytais asmenims. Šiuo atveju svarbu tai, kad kaltinamasis buvo keturračio motociklo, kuriuo buvo padarytas nusikaltimas, keleiviu, o ne vairuotoju, todėl šios veikos be bendrininkų bendrų veiksmų jis nebūtų galėjęs padaryti. Tai reiškia, kad nusikaltimas buvo padarytas bendrais veiksmais.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą būdamas du kartus teistas ir teistumui neišnykus, todėl jis laikomas recidyvistu. Remiantis BK 56 str. kaltinamajam kaip recidyvistui skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes ankstesni jo teistumai rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, sistemingai daro analogiškus nusikaltimus, o švelnesnės bausmės rūšys akivaizdžiai nebuvo pakankamos bausmės tikslams pasiekti ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų. Bausmės dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną sunkinančią aplinkybes, nustatytinas virš sankcijos vidurkio. Kadangi nusikaltimą kaltinamasis padarė neatlikęs 2012 m. spalio 23 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės (b. l. 131-133), tai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su šia bausme visiško sudėjimo būdu vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. Nors šį nusikaltimą kaltinamasis padarė nesumokėjęs ir minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, tačiau ši bauda jau yra sumokėta (b. l. 131, 134), todėl bauda su šiuo nuosprendžiu skiriama bausme nebendrintina.

Kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 65 str., 66 str.).

Siekiant už­ti­k­rinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą kardomoji priemonė – suėmimas, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėjas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 291 str. 1 d. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 1(vieniems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Remiantis BK 64 str. 1 d. ir 2 d. paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2012 m. spalio 23 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. G. paskirta 30 parų arešto bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 30 (trisdešimčiai) dienų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Remiantis BK 65 str., 66 str., į bausmę įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. vasario 1 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.