- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- I-3584-561/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01521-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus pataisos namuose. Paaiškino, kad nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. gegužės mėn., jam atliekant paskirtas nuobaudas VPN drausmės grupėse gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose, teko mažesnis gyvenamasis plotas, negu garantuojama teisės aktuose. Laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. liepos mėn. drausmės grupės gyvenamosios patalpose ir kamerų tipo patalpose nebuvo įrengta kirpykla, todėl buvo kerpamas higienos normas neatitinkančiose patalpose, o laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2017 m. gegužės mėn. drausmės grupės gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, todėl jam pareigūnus teko kviesti trankant patalpų duris. Pareiškėjo teigimu, patalpose įrengti sanitariniai mazgai ir baldai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą patalpos plotą. Dėl šių VPN veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologines kančias, todėl prašė teismo priteisti neturinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas, atlikdamas paskirtas nuobaudas, buvo laikomas VPN kamerų tipo ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose: Nr. 1K, 4K, 5K, 12K, 18K (II korpusas 1 aukštas, kamerų tipo patalpos); Nr. 3D, 4D, 8D, 10D, 11D.
Paaiškino, jog nustatyti, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu atlikinėjo bausmes baudos izoliatoriaus kamerose, nėra galimybės, nes duomenys nekaupiami. Nurodė, kad kamerų tipo kameros 1K plotas – 13,05 m², miegamų vietų – 3; 4K plotas – 13,55 m², miegamų vietų – 3; 5K plotas – 14,08 m², miegamų vietų – 3; 12K plotas – 14,01 m², miegamų vietų – 3; 18K – 30,47 m², miegamų vietų – 7. Drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 3D – 15,44 m², miegamų vietų – 4; 4D – 14,66 m², miegamų vietų – 4; 8D – 15,35 m², miegamų vietų – 4; 10D – 14,66 m², miegamų vietų – 4; 11D – 19,45 m², miegamų vietų – 5.
Atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2010 m. balandžio 30 d. vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Taisyklės), kurių 11¹.1 ir 11¹.2 punktuose nustatyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 m² pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 m² – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
VPN teigimu, kamerų tipo patalpose pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant nustatytų ploto reikalavimų.
Dėl kirpyklos įrengimo pažymėjo, jog drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose 2016 metais buvo įrengta kirpykla, skirta drausmės grupės nuteistiesiems bei nuteistiesiems atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose. Pagrindinė kirpykla buvo įrengta bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Iki 2016 m. liepos mėnesio, t. y. iki kol buvo įrengta antroji kirpykla, kirpėjas nuteistuosius kirpo II-ojo gyvenamojo korpuso dezinfekavimo patalpoje. Minėtoje patalpoje buvo pakabintas veidrodis, patalpoje įrengta vandens tiekimo sistema, kirpėjas kiekvieną kartą ateidamas į II-jį korpusą, su savimi atsinešdavo švarias ir tinkamai dezinfekuotas darbo priemones ir įrankius, tinkamai paruošdavo darbo vietą. Pareiškėjo argumentus, jog jis buvo kerpamas antisanitarinėmis sąlygomis, laikė tikrovės neatitinkančiais.
Dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų nurodė, kad pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 13.10 punktą ir 16.11 punktą, gyvenamuosiuose kambariuose/kamerose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Pabrėžė, kad VPN yra įrengtos iškvietimo sistemos, tačiau patys nuteistieji jas nuolatos gadina.
Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jam galimai padarytą žalą ginčo laikotarpiu pareiškėjas kildina iš to, jog minėtu laikotarpiu buvo laikomas kamerų ir drausmės tipo patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis ploto reikalavimas, dėl netinkamų kirpimo sąlygų užtikrinimo ir iškvietimo sistemos nebuvimo.
Teismas sprendžia galimus viešojo administravimo subjekto neteisėtus veiksmus laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. gegužės mėn., kuomet pareiškėjas buvo laikomas kamerų ir drausmės tipo patalpose.
Taisyklių 11¹ punkte buvo nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (11¹.2 punktas, ginčo metu galiojusi redakcija).
Vilniaus pataisos namai nurodė, kad neįmanoma nustatyti, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu buvo laikoma kamerų tipo patalpose, nes tokie duomenys įstaigoje nėra kaupiami. Pareiškėjas taip tikslaus asmenų skaičiaus nenurodė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPN pabrėžė, kad kamerų tipo ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose visiems be išimties yra suteikiama atskira miegamoji vieta. Nesant tikslių duomenų, kiek ginčo laikotarpiu minėtose patalpose buvo asmenų, visos abejonės yra vertinamos pareiškėjo naudai.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotą, būtina atmesti baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pažymėtina, kad LVAT, aiškindamas Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, dėl gyvenamosios patalpos ploto pažymėjo, jog Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (LVAT 2016 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1624-575/2016, 2016 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2899-575/2016). Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad, nors plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršic prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 7334/13).
Iš atsakovo pateiktų duomenų (b. l. 6) matyti, kad ginčo laikotarpiu, kuomet pareiškėjas buvo laikomas kamerų ir drausmės tipo patalpose su kitais asmenimis, vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas atitiko minimalaus ploto reikalavimus (atėmus sanitarinį mazgą).
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerose nebuvo pavojaus mygtukų iškviesti pareigūnams. VPN atsiliepime nurodė, kad tam tikru laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengta pagalbos iškvietimo sistema, tačiau pabrėžė, jog nuteistieji nuolatos techniškai gadina šias sistemas. VPN atsiliepime iš esmės neneigia aplinkybės, kad tam tikrais laikotarpiais, signalizacijos mygtukai kamerose galėjo ir neveikti. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teismingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.11 punktą, kamerose turi būti įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c dalyje taip pat rekomenduojama laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Kita vertus, nors pareiškėjas ir tikino, kad dėl pagalbos mygtukų neįrengimo buvo priverstas belsti į duris, jis tinkamai neindividualizavo, kokia žala jam kilo dėl minėto fakto. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas patyrė kokius nors fizinius sužalojimus ar kitus neigiamus išgyvenimus dėl iškvietimo sistemos mygtuko neįrengimo. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie kilusias pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu VPN vertė pasinaudoti iškvietimo sistemos mygtuku. Todėl, teismo vertinimu, šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimas nekonstatuotinas.
Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. liepos mėn. drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose jis buvo kerpamas antisanitarinėmis sąlygomis. VPN atsiliepime nurodė, jog minėtose patalpose kirpykla buvo įrengta 2016 m., tačiau pabrėžė, kad iki naujos kirpyklos įrengimo, nuteistieji buvo kerpami II-ojo gyvenamojo korpuso dezinfekavimo patalpoje, pritaikytoje teikti kirpimo paslaugas – minėtoje patalpoje buvo pakabintas veidrodis, įrengta vandens tiekimo sistema.
Teismo vertinimu, tai, jog pareiškėjas buvo kerpamas patalpoje, kuri atitiko reikalavimus teikti kirpimo paslaugas, tačiau nebuvo įvardinta kaip kirpykla, nepagrindžia pareiškėjo argumentų, jog paslaugos buvo teikiamos nesilaikant higienos reikalavimų, todėl ir šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimas nekonstatuotinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo M. K. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.