- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-28
- Bylos Nr.
- 2-15064-894/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-11042-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- SIA „Vičiūnai-LAT“
- Atsakovas
- V. A., G. P.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, rašytinio proceso tvarka, susipažinusi su ieškovo SIA „Vičiūnai-LAT“ ieškiniu atsakovams V. A. ir G. P., spręsdama ieškinio dėl žalos atlyginimo, darbo sutarties ir susitarimų prie jos panaikinimo, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-08-20 ieškovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti, pripažįstant niekiniais ir negaliojančiais ab initio: 2009 m. birželio 15 d. Darbo sutartį Nr. 07-DL-002; 2010 m. sausio 26 d. susitarimą prie Darbo sutarties Nr. 07-DL-002; 2010 m. liepos 30 d. susitarimą prie Darbo sutarties Nr. 07-DL-002; 2010 m. spalio 7 d. susitarimą dėl Darbo sutarties Nr. 07-DL-002 nutraukimo; priteisti solidariai iš atsakovų V. A. ir G. P. ieškovo SIA „Vičiūnai-LAT“ naudai 35 112,22 Lt nuostolių atlyginimo; priteisti solidariai iš atsakovų V. A. ir G. P. ieškovo SIA „Vičiūnai-LAT“ naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti solidariai iš atsakovų V. A. ir G. P. ieškovo SIA „Vičiūnai-LAT“ naudai 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
CPK 32 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą, išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti pakeičiamas. Ši teisės norma neišskiria atskirų teisinių santykių rūšių (pvz. prievolinių ar pan.), todėl laikytina bendrąja norma, taikytina visai civilinei teisei. 2009/430/EB: 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimo dėl Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo sudarymo 20 ir 21 straipsniuose nustatyta, kad darbdavys bylą gali iškelti tik šios konvencijos privalančios laikytis valstybės, kurioje yra darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose, o šio skirsnio nuostatos nedaro poveikio teisei kelti priešinį ieškinį teisme, kuriame, kaip nurodoma šioje dalyje, dar nebaigtas nagrinėti pagrindinis ieškinys. Be to, šio skirsnio nuostatų galima nesilaikyti tik pagal susitarimą dėl jurisdikcijos, kuris: sudarytas po to, kai kilo ginčas; arba leidžia darbuotojui iškelti bylą kituose teismuose, nei nurodyti šiame skirsnyje.
Ieškovas prašo panaikinti, pripažįstant niekiniais ir negaliojančiais ab initio: 2009 m. birželio 15 d. Darbo sutartį Nr. 07-DL-002; 2010 m. sausio 26 d. susitarimą prie Darbo sutarties Nr. 07-DL-002; 2010 m. liepos 30 d. susitarimą prie Darbo sutarties Nr. 07-DL-002; 2010 m. spalio 7 d. susitarimą dėl Darbo sutarties Nr. 07-DL-002 nutraukimo. Nustatyta, kad tarp šalių sudarytos 2009-06-15 darbo sutarties Nr. 07-DL-002, 10.2 punktu šalys susitarė, kad „visus tarpusavio nesutarimus ir ginčus sutarties sudarytojai stengsis spręsti derybų keliu. Jeigu nebus pasiektas susitarimas, visi ginčai bus perduoti nagrinėti Latvijos Respublikos teismui Latvijos Respublikos norminiuose aktuose nustatyta tvarka“. Teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyta darbo sutarties nuostata šalys nepakeitė nei išimtinio, nei rūšinio teismingumo, be to, minėtu susitarimu dėl jurisdikcijos leidžiama darbuotojui iškelti bylą teisme valstybės, kurioje nėra darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl ieškovo reikalavimai, kuriais yra prašoma panaikinti, pripažįstant niekiniais ir negaliojančiais ab initio: 2009 m. birželio 15 d. Darbo sutartį Nr. 07-DL-002; 2010 m. sausio 26 d. susitarimą prie Darbo sutarties Nr. 07-DL-002; 2010 m. liepos 30 d. susitarimą prie Darbo sutarties Nr. 07-DL-002; 2010 m. spalio 7 d. susitarimą dėl Darbo sutarties Nr. 07-DL-002 nutraukimo, nagrinėtini pagal 2009-06-15 darbo sutarties Nr. 07-DL-002, 10.2 punkto susitarimą dėl jurisdikcijos.
Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 285 straipsnyje nustatyta, kad individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 15 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas yra fizinis asmuo, pagal šio kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą. Teismas pažymi, kad darbo santykiai su atsakovu V. A. yra nutrūkę, 2010 m. spalio 7 d. susitarimu dėl Darbo sutarties Nr. 07-DL-002 nutraukimo buvo susitarta nutraukti darbo santykius. Šis susitarimas nėra panaikintas ir yra galiojantis. Aplinkybę, kad šis ginčas nėra kvalifikuotinas kaip individualus darbo ginčas patvirtina tai, kad bendraatsakovu su buvusiu ieškovo darbuotoju yra traukiamas buvęs įmonės valdybos narys.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų V. A. ir G. P. ieškovo SIA „Vičiūnai-LAT“ naudai 35112,22 Lt nuostolių atlyginimo pagal savo pobūdį nėra laikytinas individualiu darbo ginču, o kvalifikuotinas kaip reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę dėl padarytos žalos. Ieškovas prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų V. A. ir G. P. ieškovo SIA „Vičiūnai-LAT“ naudai 35112,22 Lt nuostolių atlyginimo taipogi nurodo, kad prašo atlyginti neteisėtais atsakovų veiksmais padarytą žalą (nuostolius). 2009/430/EB: 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimo dėl Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo sudarymo 5 str. 3 d. nustatyta, kad civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto gali būti iškelta vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti, teismuose. Nustatyta, kad 2009-06-15 darbo sutartis Nr. 07-DL-002 tarp šalių buvo sudaryta Latvijos Respublikoje, šia sutartimi atsakovas V. A. įsidarbino pas ieškovą, kurio buveinė yra Rygoje, Latvijos Respublikoje, todėl laikytina kad, žalą sukėlęs įvykis įvyko Latvijos Respublikoje. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu darbo sutartis būtų pripažinta negaliojančia ab initio, toks sprendimas turėtų įtakos Latvijos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teisėms ir pareigoms, nes ieškovas galėtų kreiptis dėl pagal pripažinta niekine ir negaliojančia darbo sutartį sumokėtų įmokų grąžinimo. Todėl ši įstaiga taipogi turėtų būti įtraukta byloje trečiuoju asmeniu.
2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) 3 str. 1 d. nustatyta, kad sutarčiai taikoma šalių pasirinkta teisė. Pasirinkimas turi būti tiksliai išreikštas ar aiškiai parodytas sutarties sąlygomis arba bylos aplinkybėmis. Šalys gali pasirinkti visai sutarčiai ar tik jos daliai taikytiną teisę. Minėto reglamento 4 str. 3 d. ir 4 d. nustatyta, kad jei pagal visas bylos aplinkybes aišku, kad sutartis yra akivaizdžiai glaudžiau susijusi su kita valstybe nei nurodyta 1 ar 2 dalyje, taikoma tos kitos valstybės teisė, o kai taikytinos teisės neįmanoma nustatyti pagal 1 ar 2 dalį, sutarčiai taikoma valstybės, su kuria ji glaudžiausiai susijusi, teisė. To paties reglamento 8 str. nustatyta, kad individualiai darbo sutarčiai taikoma pagal 3 straipsnį šalių pasirinkta teisė. Tiek, kiek šalys nepasirinko individualiai darbo sutarčiai taikytinos teisės, sutarčiai taikoma teisė valstybės, kurioje, o jei ši sąlyga netenkinama – iš kurios, darbuotojas vykdydamas sutartį įprastai atlieka darbą, teisė. Laikoma, kad valstybė, kurioje įprastai atliekamas darbas, nepasikeitė, jei darbuotas laikinai dirba kitoje valstybėje. Jei taikytinos teisės neįmanoma nustatyti pagal 2 dalį, sutarčiai taikoma valstybės, kurioje yra darbuotoją įdarbinusio verslo vieta, teisė. Jei iš aplinkybių visumos paaiškėja, kad sutartis glaudžiau susijusi su kita valstybe nei nurodyta 2 ar 3 dalyse, taikoma tos kitos valstybės teisė.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2009-06-15 darbo sutarties Nr. 07-DL-002, 10.2 punkto susitarimu buvo susitarta ne tik dėl jurisdikcijos, tačiau yra susitarta dėl sutarčiai taikytinos teisės (ginčai bus nagrinėjami „Latvijos Respublikos norminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka“), t.y. ši sąlyga yra tiksliai išreikšta sutarties sąlygose. Be to, net ir nesant susitarimo dėl sutarčiai taikytinos teisės, sutarčiai turėtų būti taikoma teisė valstybės, kurioje, darbuotojas turėjo atlikti darbą, teisė. Iš pateiktų teismui įrodymų spręstina, kad nagrinėjamu atveju tai būtų valstybės, kurioje yra darbuotoją įdarbinusio verslo vieta, teisė. Be to, Latvijos Respublikoje yra dauguma bylai reikšmingų įrodymų, todėl laikytina, kad ginčas yra glaudžiau susijęs su Latvijos Respublika. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovas, laikydamasis teismingumo taisyklių, šį ieškinį gali paduoti teismui pagal ieškovo buveinės vietą (CPK 32 str. 1 d.). Išaiškintina ieškovui, jog jis turi teisę kreiptis su ieškiniu pagal buveinės vietą į atitinkamą Latvijos Respublikos teismą.
CPK 87 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ir skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo, todėl ieškovui grąžintina 1197,00 Lt AB „Swedbank“ banke 2012-08-20 mokėjimo pavedimu sumokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 2 p., 290-292 str.,
nutaria:
Atsisakyti priimti ieškovo SIA „Vičiūnai-LAT“ ieškinį atsakovams V. A. ir G. P. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, darbo sutarties ir susitarimų prie jos panaikinimo.
Ieškovui SIA „Vičiūnai-LAT“, į.k. 40003614258 grąžinti 1197,00 Lt (tūkstantis šimtas devyniasdešimt septyni litai 00 ct) AB „Swedbank“ banke 2012-08-20 mokėjimo pavedimu sumokėto žyminio mokesčio.
Išaiškinti ieškovui, jog jis turi teisę kreiptis su ieškiniu pagal buveinės vietą į atitinkamą Latvijos Respublikos teismą.
Nutartis per 7 d. nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.