Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas nurodė, kad nustatęs galimą viešojo intereso pažeidimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Vilniaus mieste esančius miškus, kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydama imtis priemonių viešajam interesui ginti kreipiantis į teismą dėl sprendimų, kuriais valstybinės reikšmės miškas, esantis žemės sklype, kurio kadastrinis Nr(duomenys neskelbtini), perleistas privačion nuosavybėn, panaikinimo. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokurorė 2016-10-07 raštu Nr. 2.S-(206)-4410 informavo ieškovę, kad 20176-10-05 nutarimu (Nutarimas Nr.1) viešojo intereso gynimo priemones taikyti atsisakyta. )Išnagrinėjusi ieškovės skundą, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2016-12-13 nutarimu (Nutarimas Nr.2) Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą paliko galioti.Ieškovas nurodė, kad gavęs informaciją apie tai, kad valstybinės reikšmės miškas valdomas privačios nuosavybės teise, nedelsiant kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, todėl argumentas dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nuo administracinių aktų priėmimo iki kreipimosi į prokuratūrą, negali būti pagrindu atsisakyti prokurorui taikyti viešojo intereso gynimo priemones.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o LR Civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai yra išimti iš apyvartos, todėl jos teigimu, viešasis interesas gintinas net ir praėjus ilgam laikui nuo nuosavybės teisių atkūrimo. Tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai susiję su itin svarbių valstybės ūkiui objektų, priskiriamų išimtinei valstybės nuosavybei gynimu, šių vertybių svarba gali nusverti teisinio stabilumo siekį. Valstybinei miškų tarnybai tuo metu nebuvo suteikta kompetencija ginti viešąjį interesą, ir tai nagrinėjamu atveju galėjo vykdyti tik prokuroras, remiantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi. Aplinkos ministerijai nesuteikti įgaliojimai ginti viešąjį interesą ar tiesiogiai kreiptis į teismą dėl tokių sandorių panaikinimo. Ieškovė tik informavo kompetetingą subjektą (prokurorą) apie galimą viešojo intereso pažeidimą, todėl jį konstatavus, prokuroras privalėjo imtis priemonių jam ginti. Prokuroras, nutarimu nustatęs viešojo intereso pažeidimo faktą, negali atsisakyti ginti viešąjį interesą, o privalo imtis priemonių, kad pažeidimas būtų pašalintas.Ieškovas prašo panaikinti 2016-10-05 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą Nr. 2.1.5-85 ir 2016-12-13 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimą Nr. 13.12.-95 bei įpareigoti atsakovą taikyti viešojo intereso gynimo priemones.Atsakovas Vilniaus apygardos prokuratūra prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t.y. ar rinko faktinius duomenis, juos analizavo bei vertino, argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Aukštesniojo prokuroro nutarimas taip pat, atsakovo nuomone, gali būti peržiūrimas tik dėl procedūrinių tyrimo klausimų. Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal 2016-09-05 LR aplinkos ministerijos gautą pareiškimą atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad 73-mis Vilniaus apskrities viršininko sprendimais, priimtais 2006 metų vasario-liepos mėnesiais buvo atkurtos nuosavybės teisės asmenims į 0,04 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,9001 ha žemės sklype, dėl šio žemės sklypo atitinkamų dalių perleidimo sudaryta apie 80 sandorių. Skundžiamame nutarime konstatuota, jog nuo administracinių aktų priėmimo dienos iki kreipimosi į prokurorą praėję daugiau, kaip dešimt metų laikotarpis, kuris šiuo atveju yra esminis.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalies norma, kurios nauja redakcija, įsigaliojusi 2016-07-01, numato, jog skundo (prašymo, pareiškimo) administraciniam teismui padavimo terminas negali būti atnaujintas, jei nuo skundžiamo teisės akto priėmimo dienos praėjo daugiau kaip dešimt metų. Atsakovo vertinimu, tai yra naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, asmuo, taip pat ir prokuroras, neturi teisės kreiptis į teismą gindamas savo teises konkretaus administracinio akto pagrindu. Kadangi Vilniaus apskrities viršininko sprendimai buvo priimti 2006 metų vasario –liepos mėnesiais, t.y. daugiau nei prieš 10 metų, todėl mano, kad prokuroras pagrįstai priėmė sprendimą viešojo intereso gynimo priemonių netaikyti.Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad reikalavimas įpareigoti atsakovą taikyti viešojo intereso gynimo priemones ne tik prieštarauja teisės aktuose įtvirtintam prokuroro nepriklausomumo principui, bet ir susiformavusiai teisminei praktikai. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, tik patikrina, ar prokuroras nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t.y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina. Priimant skundžiamus nutarimus nebuvo taikytas senaties institutas, o viešojo intereso gynimo priemones atsisakyta taikyti iš esmės dėl suėjusio naikinamojo termino administraciniams aktams dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskųsti. Be to, skundžiamas Vilniaus apygardos prokuroro nutarimas buvo priimtas 2016-10-05, t.y. įsigaliojus LR miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 11 punktui, kuriame numatyta Valstybinės miškų tarnybos teisė, nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą, kreiptis į teismą dėl jo gynimo, tačiau nei ieškovė, nei nurodyta tarnyba tokia teise nepasinaudojo, o nei vienas iš skundžiamų nutarimų kelio šiai pareigai įvykdyti neužkirto.

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti.Ieškovė nesutiko su teismo išvada, kad duomenų, kad prokurorė būtų pažeidusi procesines teisės normas, byloje nepateikta. Nutarime Nr. 1 yra konstatuojama, kad viešasis interesas yra pažeistas, nurodoma, kad išimtine nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausantis turtas, pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas (neteisėtai), perleistas privačion nuosavybėn, tačiau atsisakoma taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Prokuroras, nustatęs viešojo intereso pažeidimo faktą, negali priimti nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, todėl Nutarimas Nr. 1 ir Nutarimas Nr.2, kuriuose konstatuotas viešojo intereso pažeidimo faktas, tačiau atsisakoma taikyti viešojo intereso gynimo priemones, yra neteisėti ir naikintini. Šie nutarimai, priimti pažeidus procesinės teisės normas (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalį).Teismas neteisingai interpretavo ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, kad skundo (prašymo, pareiškimo) administraciniam teismui padavimo terminas negali būti atnaujintas, jei nuo skundžiamo teisės akto priėmimo praėjo daugiau kaip dešimt metų nagrinėjamu atveju negalėjo būti pagrindu prokurorui atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nes ši nuostata susijusi su praleisto termino atnaujinimu, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai į teismą kreipiasi prokuroras ginant viešąjį interesą, tai termino tokiam ieškiniui prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai prokuroras gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas.Ieškovas nurodė, kad su prašymu ginti viešąjį interesą į Vilniaus apygardos prokuratūrą kreipėsi 2016-09-01, tuo metu, kai Valstybinei miškų tarnybai dar nebuvo suteikta kompetencija ginti viešąjį interesą, t. y. nagrinėjamu atveju tik prokuroras, remiantis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, galėjo ginti viešąjį interesą. Todėl nuostatos, kuria suteikiama teisė Valstybinei miškų tarnybai ginti viešąjį interesą negali būti pagrindas prokurorui atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.Ieškovas nurodė, kad šiuo atveju konkrečiais reikalavimais ginamų ypatingų vertybių svarba nusveria teisinio stabilumo siekį. Tai reiškia, kad valstybinės reikšmės miškus priskyrus išimtinei valstybės nuosavybei ir pažeidus Konstitucijos itin saugomą turto teisinį režimą administracinių aktų stabilumas turi mažesnę reikšmę, nei minimo režimo apsauga ir tokių administracinių aktų stabilumas neginamas. Tokiu atveju ginčijamo teisės akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti, nes negarantuojamas jos išsaugojimas natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-25 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-417/2010).Atsakovas Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y., ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Aukštesniojo prokuroro nutarimas palikti galioti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones taip pat gali būti peržiūrimas tik dėl procedūrinių tyrimo klausimų (tyrimo terminų, apimties, galutinį sprendimą priėmusio subjekto įgaliojimų ir pan.).Prokuroras, spręsdamas dėl galimybių ginti viešąjį interesą kreipiantis į teismą su pareiškimu, prašymu ar ieškiniu, turi taikyti visumą teisės normų ir vertinti esamą situaciją, kilsiančius padarinius. Prokuroras turi pareigą vertinti, ar kreiptis su ieškiniu, pareiškimu į teismą viešajam interesui ginti, net jei mano, jog galimai viešasis interesas pažeistas, ar egzistuoja visos sąlygos ieškiniui paduoti (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis viešasis interesas, kuris būtų pažeistas pateikiant ieškinį, ar svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumą nei galimo pažeisto viešojo intereso gynimą, ar gauta nauda bus proporcinga bylinėjimosi kaštams, kokie bus tikrieji ieškinio tenkinimo padariniai ir pan.Ieškovas klaidingai traktuoja ABTĮ 30 straipsnio nuostatas dėl naikinamojo 10 metų termino ir remiasi teismų praktika, kuri aktuali prokurorui kreipiantis į teismą su ieškiniu (pareiškimu) per mėnesį nuo momento, kada gavo pakankamai duomenų spręsti apie pažeistą viešąjį interesą sužinojimo. Darytina išvada, kad prokuroras, praleidęs bendrą pareiškimo teismui padavimo terminą (vieno mėnesio terminą ), turi teisę teismo prašyti terminą atnaujinti, tačiau nebegali to daryti praėjus 10 metų nuo administracinių aktų priėmimo dienos, kadangi nuo 2016-07-01 įsigaliojo ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies normos pakeitimas, pagal kurį skundo padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo praėjo daugiau kaip dešimt metų. Diena, nuo kurios skaičiuojamas terminas prokurorui kreiptis į teismą su ieškiniu (prašymu) yra ta, kai prokuroras gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, tačiau tokia teise prokuroras gali pasinaudoti tik nepraėjus 10 metų terminui nuo administracinio akto priėmimo.Prokuratūros įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prokurorams yra privalomi generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktiką. 2014-01-31 Generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-25 patvirtintose Rekomendacijose dėl viešojo intereso gynimo (toliau - Rekomendacijos) yra įvardinti ir kiti atvejai, kai prokuroras, išnagrinėjęs prašymą ir nustatęs, kad ginčo santykis laikytinas viešuoju interesu ar nustatęs viešojo intereso pažeidimą, gali priimti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Rekomendacijų 35.3 punkte nurodyta, kad prokuroras nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones gali priimti ir esant kelių viešųjų interesų konkurencijai ir nusprendus, kad kreipiantis į teismą dėl vieno iš jų gynimo kiti viešieji interesai gali būti pažeisti arba nebus tinkamai apginti racionaliomis sąnaudomis.Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kaip viešasis juridinis asmuo, veikdama priskirtų funkcijų ribose, iki 2016-10-01 galėjo ir turėjo teisę, remdamasi bendromis civilinės teisės ir proceso normomis (CK 2.33 straipsnio 1 dalis, CPK 49 straipsnio 2 dalis), kaip kompetentinga institucija ginti viešąjį interesą, teikti pareiškimus ir ginčyti žemės pardavimo sandorius.Jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą.Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad ieškovas skųsdamas prokurorų priimtus nutarimus, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, privalo įrodyti, kad prokurorai pažeidė proceso normas, nustatančias skundo tyrimo procedūras, t.y. nerinko faktinių duomenų dėl skunde nurodytų aplinkybių, jų neanalizavo ir nevertino, neargumentavo savo išvados dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Būtent šios aplinkybės turi būti ginčo šioje byloje dalyku, o ne viešojo intereso buvimas ar nebuvimas.Vilniaus apygardos prokurorė atliko realų faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės sprendimo priėmimui, tyrimą, įvertino nustatytų aplinkybių visetą bei, atsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.