- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- I-4541-402/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00979-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- O. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. K. (O. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 20 000 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-5; 44) nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2016 m. kovo mėn. buvo kalinamas Marijampolės pataisos namuose (toliau tekste - Marijampolės PN) nežmoniškomis, kankinančiomis, antisanitarinėmis, sąlygomis, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Tvirtino, kad 10 būrio bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje buvo 12 nuteistųjų, patalpos gyvenamasis plotas buvo 25 kv. m, todėl vienam nuteistajam teko mažiau ploto nei priklauso. Pažymėjo, kad gyvenamąjį plotą mažino gyvenamojoje patalpoje buvę baldai. 10 būrio gyvenamosios patalpos ventiliacija, apšvietimas buvo nepakankami. Sienos ir lubos aptrupėję, grindys nelygios, todėl nebuvo galima jų išvalyti, todėl kaupėsi purvas, pelėsis. Patalpose veisėsi tarakonai, parazitai. Žiemos metu būdavo šalta. Nebuvo įrengtos virtuvėlės. Dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus sanitariniame mazge trūko sanitarinių įrenginių. Pasivaikščiojimo kiemelis mažas. Pažymėjo, jog nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. atliko bausmę kamerų tipo patalpose, antisanitarinėmis sąlygomis, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Sanitarinis mazgas atitvertas tik sienele, nebuvo kriauklės. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 20 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas – Marijampolės pataisos namai su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 14-18) nurodė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2013-03-19. Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-114, pareiškėjas 2013-03-27 buvo paskirtas į 221 brigadą (22 būrys). Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-151, pareiškėjas 2013-04-23 buvo perkeltas iš 221 brigados (22 būrys) į 111 brigadą (11 būrys). Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-362, pareiškėjas 2013-10-07 buvo perkeltas iš 111 brigados (11 būrys) į 101 brigadą (10 būrys). Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-140, pareiškėjas 2015-04-16 buvo perkeltas iš 101 brigados (10 būrys) į 51 brigadą (5 būrys). Remiantis Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-212, pareiškėjas 2015-06-02 buvo perkeltas iš 51 brigados (5 būrys) į 72 brigadą (7 būrys). Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-442, pareiškėjas 2015-10-26 buvo perkeltas iš 72 brigados (7 būrio) į 131 brigadą (13 būrį). Pareiškėjas 2016-02-18 etapu išvyko į Lukiškių TI-K ir į Marijampolės PN negrįžo. Marijampolės PN nuteistieji į kameras keliami vadovaujantis kamerose esančių įrengtų gyvenamų vietų skaičiumi. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato pareigos kaupti duomenys apie nuteistųjų skaičių kamerose ar būriuose. Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nurodomi argumentai kurių pats pareiškėjas niekuo nepagrindžia. Pareiškėjas deklaratyviai nurodo, kad patalpos tariamai buvo perpildytos, tačiau pareiškėjas nenurodė kokia apimtimi pareiškėjo manymų buvo tariamai perpildytos kameros, taip pat nenurodė asmenų, su kuriais atliko bausmę kamerų tipo patalpose. Kamerose esantys sanitariniai mazgai yra pilnai atskirti visiškai atskira patalpa esančia kameroje. 13 kameroje sanitariniame mazge yra įrengta kriauklė. 9 kamera yra vienutė ir ši kamera neturi atskiros sanitarinio mazgo patalpos. Pareiškėjas 9 kameroje buvo vienas, todėl niekas pareiškėjo matyti negalėjo, todėl atsakovo įsitikinimu ir sienelės aukštis neturi esminės reikšmės svarstant dėl pareiškėjo privatumo. Pabrėžė, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas, pareiškėjas į Marijampolės pataisos namų administraciją nėra teikęs skundų. Taip pat, dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų nesikreipė ir į Psichologinę tarnybą, kurios darbuotojai turi reikiamą kompetenciją įvertinti asmens negatyvių psichinių išgyvenimų apimtis ir siūlyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui. Marijampolės pataisos namų nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taikyti 3 metų senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2016 m.
Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį (b. l. 14-18).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šios CK nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš jo bausmės atlikimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2016 m. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo įkalinimo pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Marijampolės PN, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Marijampolės PN ar kitų institucijų reikiamą informaciją. Taigi šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo galimybę sužinoti nuo kalinimo pradžios 2013 m., tačiau į teismą kreipėsi tik 2018-05-16 (b. l. 6).
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.
Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Esant šioms aplinkybėms atsakovo atstovo prašymas tenkintinas, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2013 m. iki 2015-05-15 taikytina trejų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos nuo 2015-05-16 iki 2016 m kovo mėnesio.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2015-04-16 iki 2015-06-02 bausmę atliko 5- to būrio 51 brigadoje, nuo 2015-06-02 iki 2015-10-26 bausmę atliko 7- to būrio 72 brigadoje, nuo 2015-10-26 buvo perkeltas iš 7 – to būrio 72 brigados į 13 būrio 131 brigadą. Nuo 2015-10-26 iki 2016-02-20 buvo baustas perkeliant į baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpas Nr. 9, 13, 18, 21. 2016-02-18 etapu išvyko į Lukiškių TI-K ir į Marijampolės PN negrįžo (b. l. 15-16, 19-28, 29, 54).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčo laikotarpis yra nuo 2015-05-16 iki 2016-02-18.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog buvo laikomas perpildytose 1-o lokalinio sektoriaus 10 būrio gyvenamosiose patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, netinkama ventiliacija, apšvietimas, temperatūra, sienos ir lubos aptrupėję, grindys nelygios, veisėsi pelėsis, tarakonai, parazitai, neįrengta virtuvėlė, neužteko sanitarinių įrenginių, pasivaikščiojimo kiemelis mažas.
Iš bylos duomenų (b. l. 15-16, 19-28, 29, 54) nustatyta, kad pareiškėjas 10-ame būryje bausmę atliko nuo 2013-10-07 iki 2015-04-16, o ginčo laikotarpiu nuo 2015-05-16 iki 2016-02-18 10- ame būryje pareiškėjas bausmės neatliko, todėl pareiškėjo skundas dėl 10- to būrio atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. atliko bausmę kamerų tipo patalpose, antisanitarinėmis sąlygomis, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Sanitarinis mazgas atitvertas tik sienele, nebuvo kriauklės.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. ir atitinkamai 3,6 kv. m. viso bendro gyvenamosios patalpos ploto.
Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Remiantis atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis nustatyta (b. l. 29), jog pareiškėjas nuo 2015-10-26 iki 2016-02-18 buvo baustas perkeliant į baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpas Nr. 9, 13, 18, 21.
2015-10-26 - 2015-11-10 paskirtas į 9 kamerą, plotas (4,31 kv. m.), joje įrengta 1 miegama vieta, patalpoje buvo 1 nuteistasis, ploto teko 4,31 kv. m.;
2015-11-10 - 2015-11-15 paskirtas į 18 kamerą, plotas (12,14 kv. m.), joje įrengtos 3 miegamos vietos, patalpoje buvo iki 3 nuteistųjų, ploto teko 4,04 kv. m.;
2015-11-16 - 2015-11-25 paskirtas į 13 kamerą, plotas (16,46 kv. m.), joje įrengtos 4 miegamos vietos, patalpoje buvo iki 4 nuteistųjų, ploto teko 4,11 kv. m.;
2015-11-25 - 2015-12-10 paskirtas į 13 kamerą, plotas (16,46 kv. m.), joje įrengtos 4 miegamos vietos, patalpoje buvo iki 4 nuteistųjų, ploto teko 4,11 kv. m.;
2015-12-10 - 2015-12-22 paskirtas į 13 kamerą, plotas (16,46 kv. m.), joje įrengtos 4 miegamos vietos, patalpoje buvo iki 4 nuteistųjų, ploto teko 4,11 kv. m.;
2015-12-22 - 2016-01-06 paskirtas į 13 kamerą, plotas (16,46 kv. m.), joje įrengtos 4 miegamos vietos, patalpoje buvo iki 4 nuteistųjų, ploto teko 4,11 kv. m.;
2015-01-06 - 2016-01-21 paskirtas į 13 kamerą, plotas (16,46 kv. m.), joje įrengtos 4 miegamos vietos, patalpoje buvo iki 4 nuteistųjų, ploto teko 4,11 kv. m.;
2016-01-21 - 2016-01-31 paskirtas į 21 kamerą, plotas (16,50 kv. m.), joje įrengtos 4 miegamos vietos, patalpoje buvo iki 4 nuteistųjų, ploto teko 4,12 kv. m.;
2016-02-01 -2016-02-05 paskirtas į 13 kamerą, plotas (16.46 kv. m.), joje įrengtos 4 miegamos, patalpoje buvo iki 4 nuteistųjų, ploto teko 4,12 kv. m.
Atsakovo atstovo pateikti oficialūs dokumentai – Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. birželio 8 d. pažyma (b. l. 29), patvirtina atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo apgyvendinimo vietos ir jam tekusio gyvenamojo ploto, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015-10-26 iki 2016-02-18 baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose pareiškėjui teko nuo 4,04 kv. m. iki 4,31 kv. m. gyvenamojo ploto. Pareiškėjas gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą jame nurodytų duomenų neginčijo. Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, kad pareiškėjui turėjusi tekti ploto norma (3,6 kv. m.) ginčui aktualiu laikotarpiu pažeista nebuvo, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymui (ABTĮ 56 str.).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Atsakovas teismui pateikęs kamerų foto nuotraukas (b. l. 32-42) iš kurių matyti, jog kamerose sanitariniai mazgai įrengti atskirose patalpose nuo kameros erdvės ir turi duris. Taip pat iš pateiktų teismui nuotraukų matyti, jog kameroje Nr. 13 praustuvas sanitariniame mazge yra įrengtas. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog kitų kamerų fotonuotraukų, kuriose būtų matomos kriauklės atsakovas neturi, todėl lieka nepaneigti pareiškėjo nurodyti argumentai, jog kamerose Nr. 9, 18, 21 nebuvo įrengti praustuvai.
Atsakovas nurodė, kad kamera Nr. 9 yra vienutė ir ši kamera neturi atskiros sanitarinio mazgo patalpos. Pareiškėjas skunde nurodo, kad sanitarinis mazgas buvo atitvertas tik sienele, tačiau nenurodo, kad buvo pažeistas jo privatumas, koks tos sienelės aukštis, nenurodo kokius tariamus išgyvenimus dėl tos sienelės buvimo galėjo patirti. Pareiškėjas 9 kameroje buvo vienas, todėl niekas pareiškėjo matyti negalėjo, todėl teismo nuomone, sienelės aukštis neturi esminės reikšmės svarstant dėl pareiškėjo privatumo.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir EŽTT praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindė patirtais nepatogumais, neigiamais išgyvenimais, depresija, sveikatos pablogėjimu.
Byloje nėra objektyvių duomenų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo (neįrengto kamerose Nr. 9, 18, 21 praustuvo) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).
Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nenustatęs, kad dėl šių pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, nesant duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiškėjui kalint Marijampolės PN jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančias kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo O. K. (O. K.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sąlygas.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.